- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-09
- Bylos Nr.
- 2YT-17002-848/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12354-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- I. D.
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Jurgitai Žilinskaitei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. D. skundu skundžia antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmus. Pareiškėja nurodo, kad antstolės priimtas 2016-05-27 patvarkymas, dalyje dėl piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis – Panevėžio pataisos namus – priklausančių pareiškėjai, dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjos teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Panevėžio pataisos namų parduotuvėje nuteistiesiems. Jei būtų areštuotos piniginės lėšos ar nurašytos, panaikinti areštą arba sugrąžinti lėšas.
Skunde nurodoma, kad BVK 92 str. 1 d. reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tai reiškia, kad negali būti ribojamos laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens tesės įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis. Be to, CPK 668 str. 1 d. nustato, kad negali išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos. Taip pat nurodo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.2 punkte draudžiama nukreipti išieškojimą į pragyvenimui reikalingus maisto produktus, o pagal 93.6 punktą – į grynuosius pinigus, neviršijančius vienos minimalios mėnesinės algos.
Antstolė Jurgita Žilinskaitė 2016-06-14 priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti skolininkės skundo. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Pasvalio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-58-765/2014 dėl 179,56 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. D. išieškotojui Valstybei. Skolininkei gera valia neįvykdžius vykdomojo dokumento, buvo atliktos visos užklausos apie skolininkės turtinę padėtį ir priimtas patvarkymas areštuoti pinigines lėšas esančias įkalinimo įstaigos žinioje. Lėšos areštuotos, kadangi pagal CPK 668 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktą jos neįeina į baigtinį sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, be to, skolininkė yra išlaikoma valstybės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos FM atsiliepime nurodė, jog su pareikštu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (SVI, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., 4 punktas, patvarkymo forma priedas Nr. 81).
BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0161/14/01223 dėl 179,56 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. D. išieškotojui Valstybei pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-58-765/2014. Skolininkei geranoriškai nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų pagal 2014-05-20 raginimą, antstolė, atlikusi eilę kitų priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmų, 2016-05-27 priėmė skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant areštuotas 371,93 Eur pinigines lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėja įsitikinusi, kad antstolei areštavus jos lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolė nesilaikė įstatymo (CPK 668 straipsnio 1 dalis) nustatytų išieškojimo ribojimų, todėl buvo apribotos pareiškėjos galimybės pasinaudoti savo teisėmis – įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems, kas suponuoja jo teisių pažeidimą.
Lietuvos Respublikos CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.
Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-239-210/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-907-112/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-899-440/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-99-730/2016 ir kt.). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.
Apibendrinant konstatuojama, kad antstolė netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdama dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo iš dalies neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Todėl antstolės veiksmai, 2016-05-27 patvarkymu Nr. S16-24197 nukreipiant išieškojimą į skolininkės pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažįstami neteisėtais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininkės turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė ne tik panaikinti patvarkymą dalyje, kuria nėra ribojamas išieškojimas iš jos turto, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu antstolės patvarkymu nebuvo išieškotos piniginės lėšos, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo šioje dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 510 - 513 str.,
nutaria:
pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.
Pripažinti neteisėtais antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmus, 2016-05-27 patvarkymu Nr. S16-24197 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininkės I. D. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutarties kopijas siųsti proceso dalyviams.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.