- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-465-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22006-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., M. J., R. R., N. R. V.
- Advokatai
- Renata Tatol
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – A. B., M. J., R. R., N. R. V., antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-8-38540, paskirti (įpareigoti antstolį paskirti) pakartotinę (papildomą) turto (žemės sklypų) ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281 CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, įpareigoti antstolį iš naujo (teisingai) nustatyti turto perdavimo išieškotojai akto išrašymo (išdavimo) terminą.
2. Skunde nurodė, kad antstolis pasiūlė kreditorei (išieškotojai) perimti turtą už pradinę turto pardavimo kainą, neįvertinęs ir neįsitikinęs, kad nurodyta turto vertė atitinka esamą realią tokio turto rinkos kainą (neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad įkeisto turto vertė buvo nustatyta prieš kone devynis mėnesius ir nuo to laiko, kaip žinia, Lietuvoje kilo didžiulė infliacija, kuri šių metų rugsėjo mėn. pasiekė daugiau nei 20 proc., ir nekilnojamojo turto kainos ženkliai didėjo. Pažymėjo, jog neteisingai nustatė turto perdavimo išieškotojai akto išrašymo (išdavimo) terminą, tuo nepagrįstai sutrumpindamas terminą (galimybę) skolininkui grąžinti skolą kreditorei (išieškotojai) ir išsaugoti įkeistą turtą. Teigė, kad pareiškėjas pats buvo radęs realų pirkėją, kuris buvo pasiryžęs pirkti įkeistą turtą, sumokėdamas už jį (visus devynis įkeistus žemės sklypus) 1 232 000 Eur. Nurodė, kad antstolis pasiūlė kreditorei (išieškotojai) perimti šį turtą už daugiau nei dukart mažesnę kainą, t. y. vos už 559 760 Eur. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad net ir už daug mažesnę kainą šio turto nepavyko parduoti varžytinėse, dar nereiškia, kad jo vertė (pardavimo kaina) buvo nustatyta teisingai.
3. Pažymėjo, kad kaip matyti iš vykdymo proceso eigos, antstolis nedėjo absoliučiai jokių pastangų tam, kad šis turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, niekaip šio turto nereklamavo, niekaip nesistengė ieškoti potencialių šio turto pirkėjų, o apie jo pardavimą tiesiog paskelbė specialiame varžytinių puslapyje. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo vertinimu potencialūs turto pirkėjai, matydami tokį pasiūlymą, juo gali nesusidomėti ir įtarti, kad šis turtas galimai yra problemiškas vien dėl to, kad jo kaina yra nurodyta per maža. Tai, kad įkeisti žemės sklypai turi didelį potencialą patvirtina ir vykdomoje byloje pateikti duomenys apie tai, kad jau yra pradėtos šių žemės sklypų paskirties keitimo procedūros. Pareiškėjas aiškino, kad šiuo atveju antstolis įkeistą turtą išieškotojai pasiūlė perimti už tam tikrą kainą, neturėdamas jokių duomenų apie jo realia ir šiuo metu aktualią rinkos vertę. Tiek tuo metu, kai vyko pirmosios varžytynės, tiek dabar įkeisto turto rinkos vertė yra daug didesnė už vertę, už kurią antstolis pasiūlė išieškotojai perimti įkeistą turtą, o tai reiškia antstolio veiksmų neteisėtumą ir itin grubų skolininko teisių pažeidimą.
4. Pareiškėjo teigimu, antstolis, akivaizdžiai pasikeitus ekonominei situacijai ir rinkoje per paskutinius keliolika mėnesių ženkliai išaugus nekilnojamojo turto kainoms, neįvykdė pareigos pašalinti objektyviai kilusias abejones dėl įkeisto turto vertės, t. y. nepaskyrė dar vienos įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizės, išimtinai atstovaudamas išieškotojos interesus. Tai, kad įkeisto turto vertė, už kurią šį turtą buvo pasiūlyta perimti išieškotojai, liudija ir vykdomojoje bylos pateiktas 2021 m. balandžio 26 d. UAB „Apus“ turtas įgalioto asmens atestuotos vertintojos S. K. – S. konsultacija dėl labiausiai tikėtinos turto pardavimo kainos Nr. 21/175 NT K, kurioje yra pateikta konkrečių argumentų ir įrodymų pagrindu padaryta išvada dėl labiausiai tikėtinos turto (žemės sklypų) pardavimo kainos. Pareiškėjas nurodė, kad palyginus turto kainą, už kurią jį siūloma perimti išieškotojai su konsultacinėje išvadoje esančiais duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad ginčijamame antstolio patvarkyme nurodyta išieškotojai perleistino turto vertė yra kelis ar net keliolika kartų mažesnė už realią šio turto rinkos vertę. Pareiškėjo teigimu, neteisingai nustačius turto perdavimo išieškotojai akto surašymo terminą, akivaizdžia yra pažeidžiami skolininko interesai, kadangi, be kita ko, yra sutrumpinamas terminas per kurį skolininkas dar turi teisę sumokėti visa skolą ir išsaugoti turtą, kas nagrinėjamu atveju skolininkui yra itin aktualu, nes jis jau yra susitaręs dėl reikiamų lėšų gavimo ir planuoja susidariusią skolą kreditorei grąžinti (į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti (artimiausiu metu ir tokiu būdu išsaugoti visa įkeistą turtą arba bent jo dalį. Pažymėjo, kad įrodymai, liudijantys, jog skolininkas yra radęs lėšų, reikalingų skolai, palūkanoms ir kitoms susijusioms sumos išieškotojai sumokėjimui, antstoliui vykdomojoje byloje yra pateikti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad pareiškėjui vykdymo procese buvo sudarytos visos sąlygos pasiūlyti savo pirkėją, tame tarpe ir už didesnę, nei ekspertų nustatyta, turto vertę, tačiau skolininko pasiūlytas pirkėjas per nepilnus 4 mėnesius (nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.) taip ir neįmokėjo piniginių lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą už perkamą turtą, dėl ko ir buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės, kuriose vėlgi neatsirado nei vieno pirkėjo, tame tarpe turto varžytynėse nepirko ir neva surastas pirkėjas. Šios aplinkybės įrodo, kad skolininko turto vertė vykdymo procese teismo ekspertų yra nustatyta tinkamai. Antstolis pažymėjo, jog su skundu pareiškėjas pateikė duomenis, kad yra radęs lėšų skolai padengti, tačiau iki šio atsiliepimo surašymo momento nei vienas euras skolininko skolos dengimui į antstolio depozitinę sąskaitą nėra įmokėtas, kas įrodo, kad minėta aplinkybė yra fiktyvi, sukurta išskirtinai skolininko interesais, siekiant klaidinti proceso šalis (tame tarpe antstolį) ir teismą.
7. Suinteresuotas asmuo N. R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad konsultacinėje išvadoje nepateiktos jokios vertinamo turto charakteristikos, nepateikiamas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimas, neaptariami turto individualūs požymiai. Pažymėjo, jog konsultacinėje išvadoje cituojami tik parduodamų objektų skelbimai, kurie, akivaizdu, atspindi tik pardavėjų lūkesčius, pageidaujamą gauti pardavimo kainą, tačiau juose neatsispindi potencialių pirkėjų galima / norima mokėti kaina už tokius objektus. Šias aplinkybes patvirtina pats Konsultacinės išvados pavadinimas „Konsultacija dėl labiausiai tikėtinos turto pardavimo kainos Nr.21/175 NT K“, t. y. nurodoma ne potenciali pirkimo – pardavimo sandorio kaina, o tik pardavimo kaina.
9. Pažymėjo, kad turto vertė nurodoma ,,labiausiai tikėtina“, t. y. formuluojama kaip tam tikra prielaida dėl galimos kainos. Ši jos ypatybė yra svarbi nagrinėjamos bylos kontekste, nes suponuoja, jog konsultacinė išvada buvo parengta siekiant pateikti galimą turto pardavimo kainą, o ne nustatyti konkretaus objekto konkrečią vertę tam tikru momentu. Taip pat pažymėjo ir tai, kad šis dokumentas nepripažįstamas turto vertinimo dokumentu (ataskaita), kaip tai numatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21-23 straipsniuose bei kiti susiję normatyviniai dokumentai, t. y. neturi juridinės galios ir yra skirtas išimtinai naudoti tik užsakovui. Akcentavo, kad turto įkeitimo, pardavimo ar kitokio perleidimo atveju, taip pat teismo procesuose, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4, 20, 21, 22, 23 ir kitų straipsnių reikalavimus turi būti atliktas turto vertinimas ir paruošta turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatomos turto vertinimo tikslus ir atvejus atitinkančios vertės. Tai reiškia, kad atliktas tyrimas yra labiau bendro pobūdžio, ne toks detalus ir ne toks gilus, atliktas taikant mažiau tyrimo metodų, nei eksperto atliktas tyrimas.
10. Pažymėjo, jog vykdomosiose bylose Nr.0008/20/02280 ir Nr.0008/20/02281 jau atliktos net 2 turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, atitinkančios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21-23 straipsnių reikalavimus ir paneigiančios konsultacinės išvados teisingumą ir pagrįstumą. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjo argumentai neva areštuoto turto per mažą nustatytą kainą patvirtina aplinkybė, kad jis jau buvo radęs pirkėją, kuris ketino sumokėti už areštuotą turtą net 1 232 000 Eur kainą, yra klaidingi. Taigi pareiškėjas, nors ir yra nuolat atstovaujamas teisinio atstovo (advokatės Renatos Tatol), nepasinaudojo teise teikti prieštaravimus dėl varžytinėse nurodytos iš varžytinių parduodamo turto pradinės kainos. Taigi savo tariamo teisių pažeidimo neįžvelgė – savo tariamą teisių pažeidimą pareiškėjas staiga „pamatė“ tik tada, kad areštuotą turtą sutiko perimti suinteresuotas asmuo N. R. V.
11. Pareiškėjo argumentai, kad vykdomojoje byloje nustatyta turto (žemės sklypų) vertė neatitinka tikrovės neva patvirtina ir tai, kad įkeitimo (hipotekos) sandorių sudarymo metu šis turtas buvo įvertintas žymiai brangiau, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad šalys nėra nekilnojamojo turto vertintojai ir negalėjo įkeitimo (hipotekos) sandorių sudarymo metu nurodyti realios turto rinkos vertės, o įkeitimo (hipotekos) sandorių sudarymo metu nebuvo atliktas nepriklausomas nekilnojamojo turto vertinimas realiai įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vykdomosios byloje teismo ekspertui nustačius areštuoto turto vertę, nėra pagrindo vadovautis įkeitimo (hipotekos) sandoriuose nurodyta turto verte. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad šiuo atveju netaikytina, nes išieškotojai patvarkymu nustatyta sumokėti ne „perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumų skirtumą“, o tik antstolio apskaičiuoto vykdymo išlaidų dalį, nes išieškotojai perduodamo turto kaina nepadengia visų išieškotojos naudai išieškomų sumų. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2022 m. spalio 10 d. 1 700 000 Eur paskolos sutartį investicijai į NT plėtros projektą, kuriuo pareiškėjas grindžia savo siekį neva sumokėti vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281. Atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktos paskolos sutarties 4 priedą, paskola pareiškėjui turėjo būti išmokėta tokiais terminis: 425 000 Eur iki 2022 m. lapkričio 2 d., 425 000 Eur iki 2022 m. lapkričio 7 d., 425 000 Eur iki 2022 m. lapkričio 14 d., 425 000 Eur iki 2022 m. lapkričio 28 d. Taigi šiai dienai pareiškėjas jau turėjo būti gavęs visą 2022 m. spalio 10 d. 1 700 000 Eur paskolos sutartyje investicijai į NT plėtros projektą nurodytą paskolos sumą, iš kurios jis galėjo apmokėti visą vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281 išieškomą sumą, tačiau iki šiol nei visos, nei dalies išieškomos sumos pareiškėjas taip ir nesumokėjo.
12. Suinteresuotieji asmenys A. B., M. J., R. R. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl perleistino turto vertės. Pateiktu skundu pareiškėjas skundė antstolio veiksmus, kadangi anot pareiškėjo, įkeisto turto vertė neatitinka tikrosios vertinto turto (žemės sklypų) rinkos vertės (yra per maža) bei prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-8-38540, paskirti (įpareigoti antstolį paskirti) pakartotinę (papildomą) turto (žemės sklypų) ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281 ir įpareigoti antstolį iš naujo (teisingai) nustatyti turto perdavimo išieškotojai akto išrašymo (išdavimo) terminą.
13.2. Pirmosios instancijos teismas vykdomosios bylos duomenimis nustatė, jog antstolis, areštavęs skolininkui priklausantį turtą ir siekdamas užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, pavedė turtą įvertinti teismo ekspertui V. S., kuris atlikęs vertinimą, pateikė antstoliui 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės aktą Nr. VS-2021/05-2 ir ginčo nekilnojamąjį turtą įvertino 634 640 Eur. Taip pat, antstolis papildomai paskyrė pakartotinę ekspertizę ir pavedė turtą įvertinti teismo ekspertui A. S., kuris atlikęs vertinimą, pateikė antstoliui 2022 m. vasario 3 d. turto ekspertizės aktą Nr. ASTA-22-028 ir ginčo nekilnojamąjį turtą įvertino 699 700 Eur. Vertinant teismo ekspertų ekspertizės aktus, pažymėjo, kad šiuos turto vertinimus atliko kvalifikuoti nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertai, kurie yra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, be to, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas skolininkui priklausančio nekilnojamojo tiek pirminis, tiek pakartotinis turto vertinimas būtų ydingi, ar būtų nepagrįsti nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Be to, pareiškėjas nereiškė ekspertams nušalinimų vykdomosiose bylose. Taigi antstoliui pagrįstai nekilo abejonių tiek dėl teismo eksperto nustatytos ginčo turto rinkos vertės, tiek dėl eksperto kvalifikacijos.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkas prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, neteikė duomenų, jog antstolio nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės. Pareiškėjo teigimu, palyginus turto kainą, už kurią jį siūloma perimti išieškotojai su konsultacinėje išvadoje esančiais duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad ginčijamame antstolio patvarkyme nurodyta išieškotojai perleistino turto vertė yra kelis ar net keliolika kartų mažesnė už realią šio turto rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas sutiko su antstolio pozicija, jog trečiųjų asmenų konsultacinio pobūdžio raštai dėl galimos turto vertės neatitinka turto vertės nustatymo ekspertizėms keliamų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti teismo eksperto vykdymo procese nustatyta turto rinkos verte.
13.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis buvo paskyręs areštuoto turto vertės nustatymo dvi ekspertizes ir įkainojo turtą remdamasis atliktos pakartotinės ekspertizės nustatyta vidutine turto rinkos verte. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo teiginiai, jog ginčijamame antstolio patvarkyme nurodyta išieškotojai perleistino turto vertė yra kelis ar net keliolika kartų mažesnė už realią šio turto rinkos vertę, nepateikiant jokių šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų ar dokumentų (įrodymų, patvirtinančių tikrąją areštuoto turto rinkos vertę ar pan.; CPK 178 straipsnis), yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis nustatydamas areštuoto turto rinkos kainą veikė neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės normų.
13.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis pagrįstai atsisakė panaikinti 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540, kuris yra informacinio pobūdžio priemonė pranešti vykdymo proceso dalyviams apie neįvykusias varžytynes ir išieškotojos teisę perimti skolininko turtą bei pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Sprendė, kad papildomos ekspertizės paskyrimas ir jos atlikimas pailgintų vykdomųjų dokumentų vykdymą ir užvilkintų pareiškėjo kreditorės reikalavimų patenkinimą, ir didintų vykdymo proceso šalių išlaidas, todėl būtų perteklinis ir netikslingas, todėl nėra ir pagrindo naikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540 ir perkainoti turtą, paskiriant pakartotinę (papildomą) ekspertizę turto vertei nustatyti.
13.6. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumą, pažymėjo, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad antstolis savo veiksmais pažeidė vykdymo proceso normas, pareiškėjo interesus. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojų interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių, įskaitant skolininką, teisių bei teisėtų interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Skolininkas G. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-27008- 868/2022 panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pareiškėjo įsitikinimu skundžiama nutartis yra naikintina dėl kelių priežasčių: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios būtinybės pakartotinai atlikti įkeisto turto ekspertizę ir nustatyti jo vertę, akivaizdžiai pasikeitus situacijai rinkoje (pakilus nekilnojamojo turto kainoms), ir nepagrįstai atsisakė panaikinti 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540, nurodydamas, kad šis patvarkymas yra informacinio pobūdžio priemonė pranešti vykdymo proceso dalyviams apie neįvykusias varžytynes ir išieškotojos teisę perimti skolininko turtą bei pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių; 2) pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs visiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie gautą skundą ir teisę išdėstyti savo poziciją byloje (apie iškeltą bylą / skundo nagrinėjimą tinkamai nebuvo pranešta suinteresuotiems asmenims M. J., R. R., A. B., kurių teisėms ir interesams priimta nutartis turi tiesioginę įtaką, nes vykdomojoje byloje, kurioje yra skundžiamas antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymas, išieškojimas yra nukreiptas, inter alia, į šių suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomą turtą); 3) pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl antstolio atliktų esminių procedūrinių pažeidimų, turinčių įtaką priimto patvarkymo teisėtumui ir pagrįstumui.
14.2. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad esą skundžiamas antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymas dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540, kuris yra informacinio pobūdžio priemonė pranešti vykdymo proceso dalyviams apie neįvykusias varžytynes ir išieškotojos teisę perimti skolininko turtą bei pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo įsitikinimu, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeitė, todėl perdavus turtą išieškotojai už tą kainą, kurį buvo nustatyta prieš metus (prieš nekilnojamojo turto kainų pakilimą rinkoje), būtų iš esmės pažeisti pareiškėjo, o taip pat – jo kreditorių interesai, patvarkyme nurodyta nekilnojamojo turto vertė ir jos pagrindu nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių pradinė kaina neatitinka šiandien vyraujančių nekilnojamojo turto rinkos tendencijų. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai pasikeitus aplinkybėms nekilnojamojo turto rinkoje ir nekilnojamojo turto kainoms vos per kelis mėnesius šokus į neregėtas aukštumas bei infliacijai Lietuvoje pasiekus 20 proc. ribą, akivaizdu, kad prieš metus nustatyta įkeisto turto vertė, nebeatitinka šiuometinių rinkos realijų ir yra nepagrįstai maža ir neteisinga.
14.3. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog net ir už daug mažesnę kainą šio turto nepavyko parduoti varžytinėse, dar nereiškia, kad jo vertė (pardavimo kaina) buvo nustatyta teisingai. Pažymėjo, kad kaip matyti iš vykdymo proceso eigos, antstolis nedėjo absoliučiai jokių pastangų tam, kad šis turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, niekaip šio turto nereklamavo, niekaip nesistengė ieškoti potencialių šio turto pirkėjų, o apie jo pardavimą tiesiog paskelbė specialiame varžytinių puslapyje. Skolininko vertinimu potencialūs tokio turto pirkėjai, matydami tokį pasiūlymą, juo gali nesusidomėti ir įtarti, kad šis turtas galimai yra problematiškas vien dėl to, kad jo kaina yra nurodyta per maža.
14.4. Pažymėjo, kad antstolis areštuojamą turtą privalo įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į išieškotojo ir skolininko nuomones. Tiek taikant areštą, tiek vykdant tolesnius vykdymo veiksmus, areštuojamas turtas privalo būti įkainotas konkrečiomis rinkos vertėmis. Šiuo atveju antstolis įkeistą turtą išieškotojai pasiūlė perimti už tam tikrą kainą, neturėdamas jokių duomenų apie jo realia ir šiuo metu aktualią rinkos vertę. perimti įkeistą turtą, o tai reiškia antstolio veiksmų neteisėtumą ir itin grubų skolininko teisių pažeidimą. Antstolis, akivaizdžiai pasikeitus ekonominei situacijai ir rinkoje per paskutinius keliolika mėnesių ženkliai išaugus nekilnojamojo turto kainoms, neįvykdė pareigos pašalinti objektyviai kilusias abejones dėl įkeisto turto vertės, t. y. nepaskyrė dar vienos įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizės, išimtinai atstovaudamas išieškotojos interesus.
14.5. Pareiškėjo įsitikinimu, nepaisant to, kad skundas dėl antstolio veiksmų (patvarkymo) buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, visi byloje dalyvaujantys asmenys privalėjo būti tinkamai informuoti apie iškeltą bylą ir jiems turėjo būti suteikta teisė (galimybė) išreikšti savo poziciją byloje. To nepadarius ir bylą išnagrinėjus, neinformavus apie ją visų suinteresuotų asmenų, priimta nutartis yra akivaizdžiai neteisėta ir naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
14.6. Nurodė, kad neteisingai nustačius turto perdavimo išieškotojai akto surašymo terminą, akivaizdžia yra pažeidžiami skolininko interesai, kadangi, be kita ko, yra sutrumpinamas terminas per kurį skolininkas dar turi teise sumokėti visa skolą ir išsaugoti turtą, kas nagrinėjamu atveju skolininkui yra itin aktualu, nes jis jau yra susitaręs dėl reikiamų lėšų gavimo ir planuoja susidariusią skolą kreditorei grąžinti (į antstolio depozitine sąskaitą įmokėti (artimiausiu metu ir tokiu būdu išsaugoti visa įkeistą turtą arba bent jo dalį). Pažymėjo, kad įrodymai, liudijantys, jog skolininkas yra radęs lėšų, reikalingų skolai, palūkanoms ir kitoms susijusioms sumos išieškotojai sumokėjimui, antstoliui vykdomojoje byloje yra pateikti. Todėl susidariusioje situacijoje aukščiau nurodytas sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų pažeidimas yra esminis ir, be jokios abejonės koreguotinas, t. y. koreguotinas turto perdavimo išieškotojai terminas, tokiu būdu užtikrinant tiek skolininko, tiek pačios išieškotojos interesus ir užkertant kelią galimam tolimesniam ginčui dėl įkeisto turto perdavimo išieškotojai pagrįstumo.
Atsiliepimas
15. Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė G. J. atskirojo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra aiški ir teisiškai motyvuota, joje išdėstyti teisiniai pareiškėjo skundo netenkinimo argumentai. Pažymėjo, kad yra pasibaigęs 20 dienų terminas nuo išieškotojos pateikto sutikimo perimti turtą natūra, taip pat pasibaigęs 20 dienų terminas nuo išieškotojos atlikto lėšų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą už perimamą turtą, tuo tarpu skolininkas šio atsiliepimo surašymo momentui nėra atlikęs mokėjimų skolai padengti, kas įrodo skolininko piktnaudžiavimą skundo padavimo dėl antstolio veiksmų institutu siekiant vilkinti vykdymo procesą.
16. Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė G. J. atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios būtinybės pakartotinai atlikti įkeisto turto ekspertizę ir nustatyti jo vertę, akivaizdžiai pasikeitus situacijai rinkoje (pakilus nekilnojamojo turto kainoms), ir nepagrįstai atsisakė panaikinti 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540, nurodydamas, kad šis patvarkymas yra informacinio pobūdžio priemonė pranešti vykdymo proceso dalyviams apie neįvykusias varžytynes ir išieškotojos teisę perimti skolininko turtą bei pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs visiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie gautą skundą ir teisę išdėstyti savo poziciją byloje (apie iškeltą bylą / skundo nagrinėjimą tinkamai nebuvo pranešta suinteresuotiems asmenims M. J., R. R., A. B., kurių teisėms ir interesams priimta nutartis turi tiesioginę įtaką, nes vykdomojoje byloje, kurioje yra skundžiamas antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymas, išieškojimas yra nukreiptas, inter alia, į šių suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomą turtą).
16.2. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie tai, jog teisme buvo nagrinėjama byla dėl antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. spalio 11 d. patvarkymo dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540, nors šiuo patvarkymu antstolis nusprendė perduoti jam ir A. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra(duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kai davė sutikimą, jog šis žemės sklypas būtų įkeistas G. J. kreditorei - N. R. V. - buvo nustatyta, kad šis sklypas yra vertas 500 000 Eur. Suinteresuoto asmens nuomone, kad antstolis tą patį sklypą įvertino daug pigiau (daugiau nei du kartus) ir nori perduoti kreditorei už tokią neadekvačiai mažą kainą. Nesutiko bei nesuprato, kaip esant tokiai aukštai infliacijai šalyje (daugiau nei 20 proc. 2022 metais) ir žinant, kaip pakilo nekilnojamojo turto kainos, galima teigti, kad per 7 metus (nuo 2015 iki 2022 m.) jo turtas (žemės sklypas, kuris yra tokioje geroje vietoje, netoli Vilniaus miesto) yra nuvertėjęs daugiau nei du kartus.
16.3. Pažymėjo, jog turėjo būti informuotas apie pradėtą bylą ir teismas turėjo išklausyti jo nuomonę dėl jam priklausančio sklypo vertės. Nurodė, kad yra užsakęs šio žemės sklypo ekspertizę, kad nustatyti jo tikrąją vertę ir pateiks šį įrodymą teismui, bet tą galės padaryti tik jeigu byla bus grąžinta į pirmąją instanciją.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl turto rinkos vertės nustatymo
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/20/02280, pagal Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notaro M. S. 2020 m. balandžio 22 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 2780 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą iš skolininkų G. J., A. B., R. R., išieškotojos N. R. V. naudai. Antstolio kontoroje taip pat atliekami vykdymo veiksmai vykdomoje byloje Nr. 0008/20/02281 pagal Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notaro M. S. 2020 m. balandžio 22 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 2778 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko G. J..
20. Antstolio kontoroje 2022 m. spalio 25 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio patvarkymo Nr. S-22-8-38540. Skunde pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su turto verte, už kurią turtą buvo pasiūlyta perimti kreditorei (išieškotojai). Skunde pareiškėjas teigė, kad ginčijamame patvarkyme nurodyta įkeisto turto vertė neatitinka tikrosios vertinto turto (žemės sklypų) rinkos vertės (yra per maža). Atitinkamai skundu pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymą Nr. S-22-8-38540 ir paskirti (įpareigoti antstolį paskirti) pakartotinę (papildomą) turto (žemės sklypų) ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281 bei įpareigoti antstolį iš naujo (teisingai) nustatyti turto perdavimo išieškotojai akto išrašymo (išdavimo) terminą. Skundą antstolis tenkinti atsisakė bei kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi skundo taip pat netenkino. Pareiškėjas dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas sprendė, jog nėra objektyvios būtinybės pakartotinai atlikti įkeisto turto ekspertizę ir nustatyti jo vertę. Būtinybę pakartotinai atlikti įkeisto turto ekspertizę pareiškėjas grindžia pasikeitusiomis rinkos kainomis. Nurodo, kad nustatyta nekilnojamojo turto vertė neatitinka šiandien vyraujančių nekilnojamojo turto rinkos tendencijų.
22. Taigi, nustatyta, jog ginčas byloje iš esmės kilo dėl parduodamo turto rinkos vertės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad antstolis, atliekant vykdymo veiksmus, privalo griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008).
23. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Todėl įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
25. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina, o tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
26. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CKP 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CKP 681 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CKP 682 straipsnio 2 dalis). CKP 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti; šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos; ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka; šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. CKP 682 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti; antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
27. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, jog antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto nekilnojamojo turto vertės ekspertizės paskyrimo, o ekspertizę pavedė atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S. (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000383, išduotas 2007 m. vasario 28 d.). Pagal 2021 m. birželio 11 d. antstoliui pateiktą ekspertizės aktą Nr. VS-2021/05-2, nustatyta bendra ginčo nekilnojamojo turto vertė – 634 640 Eur
28. Antstolis 2021 m. birželio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-8-24182 dėl varžytynių ir ekspertizės išvadų bei patvarkymą išsiuntė suinteresuotiems asmenims. 2021 m. birželio 18 d. skolininkas G. J. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės išvados vykdomosiose bylose. 2021 m. lapkričio 15 d. patvarkymais Nr. S-21-8-44678 ir S-21-8-44679 netenkinti pareiškėjo prieštaravimai dėl nekilnojamojo turto teismo eksperto nustatytos areštuoto turto vertės. 2021 m. gruodžio 2 d. antstolio kontoroje gautas skolininko G. J. skundas dėl 2021 m. lapkričio 15 d. patvarkymų Nr. S-21-8-44678 ir Nr. S-21-8-44679. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymus bei paskirti (įpareigoti antstolį paskirti) pakartotinę (papildomą) turto (žemės sklypų) ekspertizę vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-21-8-48279 antstolis skundą tenkino ir įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. sausio 5 d. įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą lėšas būtinas pakartotinės ekspertizės atlikimui pagal pridedamą sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui. 2022 m. sausio 5 d. patvarkymu Nr. S-22-8-666 antstolis pareiškėjo skundą tenkino ir paskyrė pakartotinę ekspertizę. Turto vertės nustatymo ekspertizę buvo pavestą atlikti teismo ekspertui A. S.. Atlikus pakartotinę ekspertizę, pagal 2022 m. vasario 3 d. antstoliui pateiktą turto ekspertizės aktą Nr. ASTA-22-028, nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vertė – 699 700 Eur.
29. 2022 m. vasario 7 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-22-8-5077 dėl varžytynių ir ekspertizės išvadų bei patvarkymą išsiuntė suinteresuotiems asmenims. Antstolis 2022 m. kovo 17 d. išsiuntė pranešimą dėl varžytynių skelbimo Nr. S-22-8-10293. Pareiškėjas, CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikė antstoliui prašymą dėl areštuoto turto pirkėjo. 2022 m. balandžio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-22-8-16116 dėl pasiūlyto pirkėjo, kuriuo įpareigojo pasiūlytą pirkėją ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 9 d. antstoliui pateikti sutikimą pirkti turtą ir/ar įmokėti 10 procentų nurodytos turto pardavimo kainos. Skolininko pasiūlytam pirkėjui per nustatytą bei per antstolio nustatytus papildomus terminus neįmokėjus 10 procentų nurodytos pardavimo kainos, antstolio 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu dėl varžytinių skelbimo Nr. S-22-8-30533, paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231078 dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 221 520 Eur. Taip pat antstolio 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu dėl varžytinių skelbimo Nr. S-22-8-30544, paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231079 dėl 7,5627 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 114 400 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231081 dėl 5.1000 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 79 840 Eur, paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231082 dėl 1.0486 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 14 560 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. Nr. 231083 dėl 0.5306 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 7 680 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231086 dėl 3.8892 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 64 400 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231084 dėl 1.4000 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 6 560 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231090 dėl 1.8806 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 25 360 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231091 dėl 1.8856 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 25 440 Eur. Bendra ginčo nekilnojamojo turto kaina – 559 760 Eur. Varžytynėse Nr. 231078, Nr. 231079, Nr. 231081, Nr. 231082, Nr. 231083, Nr. 231086, Nr. 231084, Nr. 231090, Nr. 231091 nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, todėl varžytynės pripažintinos neįvykusiomis.
30. 2022 m. spalio 11 d. antstolio patvarkymu dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojai pasiūlyta perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2022 m. spalio 11 d. išieškotoja N. R. V. pateikė sutikimą perimti neparduotą iš varžytinių turtą.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti pareiškėjo atskirajame skunde dėstomiems argumentams. Teismas pirmiausiai pažymi, kad tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinę, kad atskirose bylose aptarti kainų skirtumai sprendžiant kitas bylas yra orientacinio pobūdžio, į juos turi būti atsižvelgiama, tačiau jie nėra privalomi ir gali kisti tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme, priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Tačiau šioje byloje svarbu tai, jog nors pareiškėjas ir nurodė, kad yra ženklus turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, kainos pokytis, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo turto rinkos kaina yra kur kas didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktuose, pareiškėjas taip pat nepateikė pagrįstų duomenų, kokia ginčo nekilnojamojo turto rinkos kaina yra šiuo metu. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai neįrodo, kad turto vertė, kuri buvo nustatyta 2022 m. vasario 3 d. ekspertizės aktu, būtų netinkama, kadangi jame buvo individuliai įvertintos turto savybės, ir ją atliko tam reikiamą kvalifikaciją turintis ekspertas. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad 2022 m. vasario 3 d. turto ekspertizės aktas Nr. ASTA-22-028, kuriuo buvo nustatyta ginčui aktuali turto vertė, būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Kitų duomenų apie didesnę turto vertę, apie esamą pagrindą perkainoti ginčo turtą, pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė, kaip ir motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados. Pažymėtina, jog nesiremti ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jeigu tam yra pagrįstos priežastys, pavyzdžiui, pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą arba jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai, taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių trūkumų nenurodė. Pareiškėjas nei skundu dėl antstolio veiksmų, nei atskiruoju skundu iki šiol neišdėstė pozicijos dėl teismo eksperto A. S. 2022 m. vasario 3 d. ekspertizės akto Nr. ASTA-22-028, nurodant galimas eksperto padarytas metodologines klaidas, pačios ekspertizės akto klaidas, formos bei turinio trūkumus.
32. Akcentuotina, kad įvertinus pareiškėjo teiktų procesinių dokumentų turinį (skundą dėl antstolio veiksmų, atskirąjį skundą) matyti, jog apskritai pareiškėjas teiginį, neva ekspertizės aktuose buvo nustatytos netinkamos kainos, o ginčo nekilnojamojo turto vertė šiai dienai yra žymiai didesnė nei nustatyta, grindžia iš esmės keturiais argumentais: 1) jog pačios šalys, sudarydamos hipotekos sutartį, įkainojo turtą daug didesne verte; 2) jog pats skolininkas jau buvo radęs realų pirkėją, kuris buvo pasiryžęs įsigyti ginčo turtą už žymiai didesnę kainą; 3) jog žemės sklypai turi didelį potencialą ir tai patvirtina vykdomoje byloje pateikti duomenys apie tai, kad jau yra pradėtos šių žemės sklypų paskirties keitimo procedūros; 4) jog UAB „Apus turtas“ konsultacija dėl labiausiai tikėtinos turto pardavimo kainos, nustatė žymiai didesnę kainą nei nustatyta ekspertizės akte. Tačiau nei vienas iš pareiškėjo teiginių realiai nepagrindžia, kad ekspertizės akte buvo nustatyta kaina, kuri realiai neatitinka dabartinės rinkos kainos:
32.1. Argumentai dėl turto įkainojimo hipotekos sutartimi bei dėl žemės sklypų keitimo procedūros bei šiems argumentams pagrįsti pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia byloje daryti jokių pagrįstų išvadų apie ginčo turto rinkos kainą ginčo laikotarpiu. Tuo tarpu iš 2022 m. vasario 3 d. turto ekspertizės akto galima daryti pagrįstas išvadas dėl turto vertės ir šiam aktui šios bylos kontekste teikiama didesnė įrodomoji galia.
32.2. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumento, neva pats pareiškėjas jau buvo radęs realų pirkėją, kuris buvo pasiryžęs pirkti įkeistą turtą, sumokėdamas už jį 1 232 000 Eur, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog, kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė antstoliui prašymą dėl areštuoto turto pirkėjo. 2022 m. balandžio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-22-8-16116 dėl pasiūlyto pirkėjo, kuriuo įpareigojo pasiūlytą pirkėją ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 9 d. antstoliui pateikti sutikimą pirkti turtą ir/ar įmokėti 10 procentų nurodytos turto pardavimo kainos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad patvarkymu nustatytas terminas ne kartą buvo pratęstas, tačiau nei per nustatytą terminą, nei per papildomus terminus, pareiškėjo pasiūlytas pirkėjas realiai neįmokėjo 10 procentų nuo nurodytos pardavimo kainos. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių realų pirkėjo siekį įsigyti turtą už 1 232 000 Eur.
32.3. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateikta 2021 m. balandžio 26 d. UAB ‚Apus turta“ parengta konsultacija dėl labiausiai tikėtinos nekilnojamojo turto pardavimo kainos Nr. 21/175 NT K, atkreipia dėmesį į tai, kad šioje konsultacijoje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kokiais remiantis duomenimis ginčo turtas buvo įvertintas 2 733 900 Eur suma. Be to, šis dokumentas yra tik informacinio pobūdžio, neatitinkantis turto vertinimo dokumento. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nėra pakankami ginčo turto vertei nustatyti, kadangi minėti informaciniai dokumentai neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai.
33. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, o turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Todėl sprendžiant dėl realios turto rinkos vertės nustatymo, teisiškai reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. paskelbtos turto varžytynės Nr. 231078 neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti turtą už 559 760 Eur kainą (80 proc. nustatytos turto vertės)
34. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu pateikė antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl antstolio 2022 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S-22-8-5077 nustatytos turto rinkos vertės. Kaip jau minėta, antstoliui pakartotinai nustačius ginčo turto vertę, pareiškėjas pasiūlė savo pirkėją, kuris nerealizavo teisės įsigyti ginčo turtą, tačiau nustatytu terminu pareiškėjas patvarkymo neginčijo. Pareiškėjas skundą, kuriuo kvestionavo ir nustatytą ginčo turto vertę, pateikė tik 2022 m. spalio 25 d., t. y., praėjus daugiau nei pusei metų nuo ekspertizės akto atlikimo bei antstolio patvarkymo priėmimo. Tokie pareiškėjo veiksmai suponuoja ne ką kitą, o pareiškėjo siekį vilkinti vykdymo procesą. Akcentuotina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Akivaizdu, kad pakartotinis turto vertinimas bei pakartotinis varžytynių skelbimas ir vykdymas trunka tam tikrą laiko tarpą, todėl neabejotinai turėtų įtakos ne tik vykdymo proceso ekonomiškumui, bet ir operatyvumui. Darytina išvada, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas ( tokiu atveju būtų paskirta jau trečioji ekspertizė), taip pat didesnės turto kainos nustatymas, nei šiuo metu yra nustatyta vykdymo procese, ne tik nėra tikslingas, tačiau nepagrįstai pažeistų išieškotojos interesą atgauti jai priteistą skolą ir sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai, kai po daugiau nei 6 mėnesių nuo ekspertizės atlikimo ir antstolio patvarkymo, kuriuo buvo nustatyta ginčo turto rinkos kaina, priėmimo bei 2 mėnesiams nuo varžytinių paskelbimo, pareiškėjas 2022 m. spalio 25 d. skundu kreipėsi į antstolį teigdamas, kad nurodyto turto vertė eksperto nustatyta netinkamai, turi tikslo vilkinti vykdymo procesą požymių.
35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai, jog ginčijamame antstolio patvarkyme nurodyta išieškotojai perleistino turto vertė yra kelis ar net keliolika kartų mažesnė už realią šio turto rinkos vertę, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tikrąją turto rinkos vertę, yra nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis tinkamai nustatė ginčo turto rinkos kainą bei pirmųjų varžytynių parduodamo turto kainą, o neįvykus pirmosioms ginčo turto pardavimo varžytynėms, pagrįstai šį turtą pasiūlė perimti išieškotojai.
36. Pareiškėjas taip pat kvestionuoja ir turto perdavimo išieškotojai akto surašymo terminą. Nurodo, jog turto perdavimo išieškotojai aktas turėjo būti surašytas praėjus 20 dienų nuo visos skirtumo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos.
37. Nustatyta, jog 2022 m. spalio 11 d. antstolio patvarkymu dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540, antstolis nustatė, kad išieškotoja iki 2022 m. spalio 31 d. turi įmokėti 22 550,82 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau priešingai nei teigia pareiškėjas, patvarkymu nebuvo įformintas pats turto perdavimo faktas išieškotojai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, patvarkymas yra informacinio pobūdžio ir nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
38. Be to, nors pareiškėjas tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek ir atskirajame skunde teigia, kad yra radęs lėšų, reikalingų skolai, palūkanoms ir kitoms susijusioms sumos išieškotojai sumokėti, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei šios bylos nagrinėjimo metu, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, jog pareiškėjas realiai atliko kokias nors įmokas į antstolio sąskaitą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus.
Dėl teismo pareigos informuoti suinteresuotus asmenis apie bylos nagrinėjimą
39. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, jog visi byloje dalyvaujantys asmenys privalėjo būti tinkamai informuoti apie iškeltą bylą ir jiems turėjo būti suteikta teisė išreikšti savo poziciją byloje. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neinformavus apie ją visų suinteresuotų asmenų, todėl teismo priimta nutartis yra akivaizdžiai neteisėta ir naikintina.
40. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymo numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas) bei nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.
41. Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė nutartį, kuria bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nutarties kopija buvo išsiųsta Irmantui Gaideliui, R. R., A. B., atstovams – U. P. ir Renatai Tatol. Taip pat buvo paskelbtas tokio turinio pranešimas: „Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje) 2022 m. gruodžio 8 d. 16 val. 00 min., rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas pareiškėjo G. J. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – A. B., M. J., R. R., N. R. V., antstolis Irmantas Gaidelis. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Teismo sudėtis: teisėja V. V.. Šiuo skelbimu byloje dalyvaujantys asmenys yra informuojami apie bylos nagrinėjimo datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį. Informacijos teirautis tel. (8 5) 262 40 43“.
42. Atsižvelgiat į tai, jog, kaip jau minėta, bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nurodytas informavimo apie posėdį būdas atitiko proceso normų reikalavimus. Suinteresuoti asmenys byloje buvo tinkamai informuoti, turėjo pakankamai laiko pasidomėti bylos nagrinėjimo eiga, išreikšti savo poziciją, teikti paaiškinimus bei įrodymus, nes nutartimi visiems suinteresuotiems asmenims buvo suteiktas 20 dienų terminas pateikti atsiliepimus dėl pareiškėjo skundą. Dėl išdėstytų priežasčių, laikytina, jog dalyvaujantys byloje asmenys apie posėdį buvo informuoti laikantis teisės normose nustatytos tvarkos, todėl pareiškėjo argumentas, jog byla išnagrinėta neinformavus suinteresuotų asmenų ir šiuo pagrindu nutartis turėtų būti naikintina, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Dėl bylos baigties
43. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais. Dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti arba nereikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.
44. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo G. J. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.