- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2YT-27008-868/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22006-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., M. J., R. R., N. R. V.
- Advokatai
- Renata Tatol
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – A. B., M. J., R. R., N. R. V., antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-8-38540, paskirti (įpareigoti antstolį paskirti) pakartotinę (papildomą) turto (žemės sklypų) ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281 CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, įpareigoti antstolį iš naujo (teisingai) nustatyti turto perdavimo išieškotojai akto išrašymo (išdavimo) terminą.
Skunde nurodo, kad antstolis pasiūlė kreditorei (išieškotojai) perimti turtą už pradinę turto pardavimo kainą, neįvertinęs ir neįsitikinęs, kad nurodyta turto vertė atitinka esamą realią tokio turto rinkos kainą (neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad įkeisto turto vertė buvo nustatyta prieš kone devynis mėnesius ir nuo to laiko, kaip žinia, Lietuvoje kilo didžiulė infliacija, kuri š. m. rugsėjo mėn. pasiekė daugiau nei 20 proc., ir nekilnojamojo turto kainos ženkliai didėjo. Pažymėjo, jog neteisingai nustatė turto perdavimo išieškotojai akto išrašymo (išdavimo) terminą, tuo nepagrįstai sutrumpindamas terminą (galimybę) skolininkui grąžinti skolą kreditorei (išieškotojai) ir išsaugoti įkeistą turtą. Teigia, kad pareiškėjas pats buvo radęs realų pirkėją, kuris buvo pasiryžęs pirkti įkeistą turtą, sumokėdamas už jį (visus devynis įkeistus žemės sklypus) 1 232 000 Eur. Nurodė, kad antstolis pasiūlė kreditorei (išieškotojai) perimti šį turtą už daugiau nei dukart mažesnę kainą, t. y. vos už 559 760 Eur. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad net ir už daug mažesnę kainą šio turto nepavyko parduoti varžytinėse, dar nereiškia, kad jo vertė (pardavimo kaina) buvo nustatyta teisingai. Pažymėjo, kad kaip matyti iš vykdymo proceso eigos, antstolis nedėjo absoliučiai jokių pastangų tam, kad šis turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, niekaip šio turto nereklamavo, niekaip nesistengė ieškoti potencialių šio turto pirkėjų, o apie jo pardavimą tiesiog paskelbė specialiame varžytinių puslapyje. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo vertinimu potencialūs turto pirkėjai, matydami tokį pasiūlymą, juo gali nesusidomėti ir įtarti, kad šis turtas galimai yra problemiškas vien dėl to, kad jo kaina yra nurodyta per maža. Tai, kad įkeisti žemės sklypai turi didelį potencialą patvirtina ir vykdomoje byloje pateikti duomenys apie tai, kad jau yra pradėtos šių žemės sklypų paskirties keitimo procedūros. Pareiškėjas aiškino, kad šiuo atveju antstolis įkeistą turtą išieškotojai pasiūlė perimti už tam tikrą kainą, neturėdamas jokių duomenų apie jo realia ir šiuo metu aktualią rinkos vertę. Tiek tuo metu, kai vyko pirmosios varžytynės, tiek dabar įkeisto turto rinkos vertė yra daug didesnė už vertę, už kurią antstolis pasiūlė išieškotojai perimti įkeistą turtą, o tai reiškia antstolio veiksmų neteisėtumą ir itin grubų skolininko teisių pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, antstolis, akivaizdžiai pasikeitus ekonominei situacijai ir rinkoje per paskutinius keliolika mėnesių ženkliai išaugus nekilnojamojo turto kainoms, neįvykdė pareigos pašalinti objektyviai kilusias abejones dėl įkeisto turto vertės, t. y. nepaskyrė dar vienos įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizės, išimtinai atstovaudamas išieškotojos interesus. Tai, kad įkeisto turto vertė, už kurią šį turtą buvo pasiūlyta perimti išieškotojai, liudija ir vykdomojoje bylos pateiktas 2021 m. balandžio 26 d. UAB Apus turtas įgalioto asmens atestuotos vertintojos S. K. – S. konsultacija dėl labiausiai tikėtinos turto pardavimo kainos Nr. 21/175 NT K, kurioje yra pateikta konkrečių argumentų ir įrodymų pagrindu padaryta išvada dėl labiausiai tikėtinos turto (žemės sklypų) pardavimo kainos. Pareiškėjas nurodė, kad palyginus turto kainą, už kurią jį siūloma perimti išieškotojai su konsultacinėje išvadoje esančiais duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad ginčijamame antstolio patvarkyme nurodyta išieškotojai perleistino turto vertė yra kelis ar net keliolika kartų mažesnė už realią šio turto rinkos vertę. Pareiškėjo teigimu, neteisingai nustačius turto perdavimo išieškotojai akto surašymo terminą, akivaizdžia yra pažeidžiami skolininko interesai, kadangi, be kita ko, yra sutrumpinamas terminas per kurį skolininkas dar turi teisę sumokėti visa skolą ir išsaugoti turtą, kas nagrinėjamu atveju skolininkui yra itin aktualu, nes jis jau yra susitaręs dėl reikiamų lėšų gavimo ir planuoja susidariusią skolą kreditorei grąžinti (į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti (artimiausiu metu ir tokiu būdu išsaugoti visa įkeistą turtą arba bent jo dalį. Pažymėjo, kad įrodymai, liudijantys, jog skolininkas yra radęs lėšų, reikalingų skolai, palūkanoms ir kitoms susijusioms sumos išieškotojai sumokėjimui, antstoliui vykdomojoje byloje yra pateikti. Todėl susidariusioje situacijoje aukščiau nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų pažeidimas yra esminis ir, be jokios abejonės koreguotinas, t. y. koreguotinas turto perdavimo išieškotojai terminas, tokiu būdu užtikrinant tiek skolininko, tiek pačios išieškotojos interesus ir užkertant kelią galimam tolimesniam ginčui dėl įkeisto turto perdavimo išieškotojai pagrįstumo.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjui vykdymo procese buvo sudarytos visos sąlygos pasiūlyti savo pirkėją, tame tarpe ir už didesnę, nei ekspertų nustatyta, turto vertę, tačiau skolininko pasiūlytas pirkėjas per nepilnus 4 mėnesius (nuo 2022-04-26 iki 2022-08-17 d.) taip ir neįmokėjo piniginių lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą už perkamą turtą, dėl ko ir buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės, kuriose vėlgi neatsirado nei vieno pirkėjo, tame tarpe turto varžytynėse nepirko ir neva surastas pirkėjas. Šios aplinkybės įrodo, kad skolininko turto vertė vykdymo procese teismo ekspertų yra nustatyta tinkamai. Antstolis pažymėjo, jog su skundu pareiškėjas pateikė duomenis, kad yra radęs lėšų skolai padengti, tačiau iki šio atsiliepimo surašymo momento nei vienas euras skolininko skolos dengimui į antstolio depozitinę sąskaitą nėra įmokėtas, kas įrodo, kad minėta aplinkybė yra fiktyvi, sukurta išskirtinai skolininko interesais, siekiant klaidinti proceso šalis (tame tarpe antstolį) ir teismą.
Suinteresuotasis asmuo N. R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodė, kad konsultacinėje išvadoje nepateiktos jokios vertinamo turto charakteristikos, nepateikiamas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimas, neaptariami turto individualūs požymiai. Pažymėjo, jog konsultacinėje išvadoje cituojami tik parduodamų objektų skelbimai, kurie, akivaizdu, atspindi tik pardavėjų lūkesčius, pageidaujamą gauti pardavimo kainą, tačiau juose neatsispindi potencialių pirkėjų galima/norima mokėti kaina už tokius objektus. Šias aplinkybes patvirtina pats Konsultacinės išvados pavadinimas „Konsultacija dėl labiausiai tikėtinos turto pardavimo kainos Nr.21/175 NT K“, t. y. nurodoma ne potenciali pirkimo – pardavimo sandorio kaina, o tik pardavimo kaina. Pažymėjo, kad turto vertė nurodoma ,,labiausiai tikėtina“, t. y. formuluojama kaip tam tikra prielaida dėl galimos kainos. Ši jos ypatybė yra svarbi nagrinėjamos bylos kontekste, nes suponuoja, jog konsultacinė išvada buvo parengta siekiant pateikti galimą turto pardavimo kainą, o ne nustatyti konkretaus objekto konkrečią vertę tam tikru momentu. Taip pat pažymėjo ir tai, kad šis dokumentas nepripažįstamas turto vertinimo dokumentu (ataskaita), kaip tai numatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21-23 straipsniuose bei kiti susiję normatyviniai dokumentai, t. y. neturi juridinės galios ir yra skirtas išimtinai naudoti tik užsakovui. Akcentavo, kad turto įkeitimo, pardavimo ar kitokio perleidimo atveju, taip pat teismo procesuose, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4, 20, 21, 22, 23 ir kitų straipsnių reikalavimus turi būti atliktas turto vertinimas ir paruošta turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatomos turto vertinimo tikslus ir atvejus atitinkančios vertės. Tai reiškia, kad atliktas tyrimas yra labiau bendro pobūdžio, ne toks detalus ir ne toks gilus, atliktas taikant mažiau tyrimo metodų, nei eksperto atliktas tyrimas. Pažymėjo, jog vykdomosiose bylose Nr.0008/20/02280 ir Nr.0008/20/02281 jau atliktos net 2 turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, atitinkančios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21-23 straipsnių reikalavimus ir paneigiančios konsultacinės išvados teisingumą ir pagrįstumą. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjo argumentai neva areštuoto turto per mažą nustatytą kainą patvirtina aplinkybė, kad jis jau buvo radęs pirkėją, kuris ketino sumokėti už areštuotą turtą net 1 232 000 Eur kainą, yra klaidingi. Taigi, pareiškėjas, nors ir yra nuolat atstovaujamas teisinio atstovo (advokatės Renatos Tatol), nepasinaudojo teise teikti prieštaravimus dėl varžytinėse nurodytos iš varžytinių parduodamo turto pradinės kainos. Taigi, savo tariamo teisių pažeidimo neįžvelgė – savo tariamą teisių pažeidimą pareiškėjas staiga „pamatė“ tik tada, kad areštuotą turtą sutiko perimti suinteresuotas asmuo N. R. V. Pareiškėjo argumentai, kad vykdomojoje byloje nustatyta turto (žemės sklypų) vertė neatitinka tikrovės neva patvirtina ir tai, kad įkeitimo (hipotekos) sandorių sudarymo metu šis turtas buvo įvertintas žymiai brangiau, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad šalys nėra nekilnojamojo turto vertintojai ir negalėjo įkeitimo (hipotekos) sandorių sudarymo metu nurodyti realios turto rinkos vertės, o įkeitimo (hipotekos) sandorių sudarymo metu nebuvo atliktas nepriklausomas nekilnojamojo turto vertinimas realiai įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vykdomosios byloje teismo ekspertui nustačius areštuoto turto vertę, nėra pagrindo vadovautis įkeitimo (hipotekos) sandoriuose nurodyta turto verte. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad šiuo atveju netaikytina, nes išieškotojai patvarkymu nustatyta sumokėti ne „perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumų skirtumą“, o tik antstolio apskaičiuoto vykdymo išlaidų dalį, nes išieškotojai perduodamo turto kaina nepadengia visų išieškotojos naudai išieškomų sumų. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė 2022 m. spalio 10 d. 1 700 000 Eur paskolos sutartį investicijai į NT plėtros projektą, kuriuo pareiškėjas grindžia savo siekį neva sumokėti vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281. Atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktos paskolos sutarties 4 priedą, paskola pareiškėjui turėjo būti išmokėta tokiais terminis: 425 000 Eur iki 2022 m. lapkričio 2 d., 425 000 Eur iki 2022 m. lapkričio 7 d., 425 000 Eur iki 2022 m. lapkričio 14 d., 425 000 Eur iki 2022 m. lapkričio 28 d. Taigi, šiai dienai pareiškėjas jau turėjo būti gavęs visą 2022 m. spalio 10 d. 1 700 000 Eur paskolos sutartyje investicijai į NT plėtros projektą nurodytą paskolos sumą, iš kurios jis galėjo apmokėti visą vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281 išieškomą sumą, tačiau iki šiol nei visos, nei dalies išieškomos sumos pareiškėjas taip ir nesumokėjo. Suinteresuotojo asmens teigimu, akivaizdu, kad pareiškėjo skundas yra veikiau susijęs ne su siekiu realiai apginti pažeistas teises ir interesus, o mėginimu užvilkinti vykdomųjų bylų eigą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nors pats pareiškėjas pripažįsta egzistuojančią skolą, tačiau pareiškėjas nededa pastangų grąžinti neginčijamas sumas.
Suinteresuotieji asmenys A. B., M. J., R. R. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/20/02280, pagal Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notaro M. S. 2020 m. balandžio 22 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 2780, dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą iš skolininkų G. J., A. B., R. R., išieškotojos N. R. V. naudai. Taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/20/02281, pagal Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notaro M. S. 2020 m. balandžio 22 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 2778, dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą iš skolininkų G. J. ir M. J., išieškotojos N. R. V. naudai. Antstolio 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu dėl varžytinių skelbimo Nr. S-22-8-30533, paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231078, dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 221 520 Eur. Taip pat antstolio 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu dėl varžytinių skelbimo Nr. S-22-8-30544, paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231079, dėl 7,5627 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 114 400 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231081, dėl 5.1000 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 79 840 Eur, paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231082, dėl 1.0486 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 14 560 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. Nr. 231083, dėl 0.5306 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 7 680 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231086, dėl 3.8892 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 64 400 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231084, dėl 1.4000 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 6 560 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231090, dėl 1.8806 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 25 360 Eur; paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės Nr. 231091, dėl 1.8856 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 25 440 Eur. Varžytynėse Nr. 231078, Nr. 231079, Nr. 231081, Nr. 231082, Nr. 231083, Nr. 231086, Nr. 231084, Nr. 231090, Nr. 231091 nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, dėl to antstolio 2022 m. spalio 11 d. patvarkymu dėl turto parėmimo Nr. S-22-8-38540, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojai pasiūlyta perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2022 m. spalio 11 d. išieškotoja N. R. V. pateikė sutikimą perimti neparduotą iš varžytinių turtą.
Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl perleistino turto vertės. Pateiktu skundu pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, kadangi anot pareiškėjo, įkeisto turto vertė neatitinka tikrosios vertinto turto (žemės sklypų) rinkos vertės (yra per maža) bei prašo panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-8-38540, paskirti (įpareigoti antstolį paskirti) pakartotinę (papildomą) turto (žemės sklypų) ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/02280 ir Nr. 0008/20/02281 ir įpareigoti antstolį iš naujo (teisingai) nustatyti turto perdavimo išieškotojai akto išrašymo (išdavimo) terminą.
Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra bei tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis, areštavęs skolininkui priklausantį turtą ir siekdamas užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, pavedė turtą įvertinti teismo ekspertui V. S., kuris atlikęs vertinimą, pateikė antstoliui 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės aktą Nr. VS-2021/05-2 ir ginčo nekilnojamąjį turtą įvertino 634 640 Eur. Taip pat, antstolis papildomai paskyrė pakartotinę ekspertizę ir pavedė turtą įvertinti teismo ekspertui A. S., kuris atlikęs vertinimą, pateikė antstoliui 2022 m. vasario 3 d. turto ekspertizės aktą Nr. ASTA-22-028 ir ginčo nekilnojamąjį turtą įvertino 699 700 Eur. Vertinant teismo ekspertų ekspertizės aktus, pažymėtina, kad šiuos turto vertinimus atliko kvalifikuoti nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertai, kurie yra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, be to, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas skolininkui priklausančio nekilnojamojo tiek pirminis, tiek pakartotinis turto vertinimas būtų ydingi, ar būtų nepagrįsti nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Be to, pareiškėjas nereiškė ekspertams nušalinimų vykdomosiose bylose. Taigi antstoliui pagrįstai nekilo abejonių tiek dėl teismo eksperto nustatytos ginčo turto rinkos vertės, tiek dėl eksperto kvalifikacijos.
Nepaisant to, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkas prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, neteikė duomenų, jog antstolio nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės. Pareiškėjo teigimu, palyginus turto kainą, už kurią jį siūloma perimti išieškotojai su konsultacinėje išvadoje esančiais duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad ginčijamame antstolio patvarkyme nurodyta išieškotojai perleistino turto vertė yra kelis ar net keliolika kartų mažesnė už realią šio turto rinkos vertę. Sutiktina su antstolio pozicija, jog trečiųjų asmenų konsultacinio pobūdžio raštai dėl galimos turto vertės neatitinka turto vertės nustatymo ekspertizėms keliamų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti teismo eksperto vykdymo procese nustatyta turto rinkos verte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad skolininkas žinojo, kad areštuotas turtas bus realizuojamas priverstine tvarka, o vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi pareigą būti aktyvūs ir domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vykdomosios bylos medžiaga nenustatyta, kad skolininkas būtų siekęs pasinaudoti teise parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Kaip jau minėta, pareiškėjas tinkamai buvo informuotas apie turto įkainojimą ir žinodamas apie antstolio nustatytą turto vertę, taip pat pardavimo iš varžytynių kainą, jokių prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo (CPK 681 straipsnio 3 dalis).
CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeičia, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjos nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo potencialūs turto pirkėjai vertina parduodamą objektą kaip investiciją. Kolegijos nuomone, būtent rinkoje susiklostęs pasiūlos bei paklausos santykis bei pirkėjų domėjimasis nekilnojamuoju turtu atspindi tikrąją nekilnojamojo turto vertę (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-265/2019).
Nagrinėjamu atveju antstolis buvo paskyręs areštuoto turto vertės nustatymo dvi ekspertizes ir įkainojo turtą remdamasis atliktos pakartotinės ekspertizės nustatyta vidutine turto rinkos verte. Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, jog ginčijamame antstolio patvarkyme nurodyta išieškotojai perleistino turto vertė yra kelis ar net keliolika kartų mažesnė už realią šio turto rinkos vertę, nepateikiant jokių šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų ar dokumentų (įrodymų, patvirtinančių tikrąją areštuoto turto rinkos vertę ar pan.; CPK 178 straipsnis), yra nepagrįsti. Teismui nustačius, jog antstolis nustatydamas areštuoto turto rinkos kainą veikė neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės normų.
CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Išieškotojui atsisakius paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepranešus apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmokėjus pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (CPK 721 straipsnio 1 dalis).
Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolis 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu dėl varžytinių skelbimo Nr. S-22-8-30544 ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu dėl varžytinių skelbimo Nr. S-22-8-30533, paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytynes. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 16 d. pranešimų matyti, jog elektroninės varžytynės Nr. 231078, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 221,520 Eur, varžytynės Nr. 231079, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 114 400 Eur, varžytynės Nr. 231081, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 79 840 Eur, varžytynės Nr. 231082, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 14 560 Eur, varžytynės Nr. 231083, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 7 680 Eur, varžytynės Nr. 231086, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 64 400 Eur, varžytynės Nr. 231084, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 6 560 Eur, varžytynės Nr. 231090, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 25 360 Eur, varžytynės Nr. 231091, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 25 440 Eur, paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 719 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. spalio 11 d. patvarkymu dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540 pasiūlė išieškotojai perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas sprendimą, privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamas patvarkymas yra informacinio pobūdžio, nes juo vykdymo proceso dalyviai informuojami apie neįvykusias varžytynes ir išieškotojos teisę perimti skolininko turtą, todėl toks patvarkymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Priešingai, pareiškėjo skundžiamas patvarkymas priimtas, vykdant CPK 717 straipsnio, 719-720 straipsnių reikalavimus, keliamus antstoliui, neįvykus pirmosioms turto varžytynėms, todėl toks patvarkymas negali būti pripažintas, kaip pažeidžiantis vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, įstatymo nuostatas ir spręsdamas dėl antstolio veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, teismas daro išvadą, jog antstolis pagrįstai atsisakė panaikinti 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540, kuris yra informacinio pobūdžio priemonė pranešti vykdymo proceso dalyviams apie neįvykusias varžytynes ir išieškotojos teisę perimti skolininko turtą bei pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Spręstina, kad papildomos ekspertizės paskyrimas ir jos atlikimas pailgintų vykdomųjų dokumentų vykdymą ir užvilkintų pareiškėjo kreditorės reikalavimų patenkinimą, ir didintų vykdymo proceso šalių išlaidas, todėl būtų perteklinis ir netikslingas, todėl nėra ir pagrindo naikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. spalio 11 d. patvarkymą dėl turto perėmimo Nr. S-22-8-38540 ir perkainoti turtą, paskiriant pakartotinę (papildomą) ekspertizę turto vertei nustatyti.
Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumą pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, kad antstolis savo veiksmais pažeidė vykdymo proceso normas, pareiškėjo interesus. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojų interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių, įskaitant skolininką, teisių bei teisėtų interesų. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)., dėl kurių paduotas skundas, yra teisėti (atitinka CPK VI dalies nuostatas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.