Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1043-613/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-24
Bylos Nr.: e2S-1043-613/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05243-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Minijos audinė“, uždarajai akcinei bendrovei „Minijos krantas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1042-613/2023 ir

Nr. e2S-1043-613/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05243-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minijos audinė“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. ir 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Minijos krantas“, uždarajai akcinei bendrovei „Minijos audinė“, dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Minijos audinė“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/05/31-1 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/07/31-1; UAB „Minijos krantas“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/05/31 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/07/31-1; priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Kartu su ieškiniu ieškovė UAB „Beltranza“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovės UAB „Minijos audinė“ ir UAB „Minijos krantas“ reorganizavimo procedūras bei uždrausti Juridinių asmenų registre registruoti reorganizavimo procedūrų užbaigimą ir išregistruoti UAB „Minijos krantas“ iš Juridinių asmenų registro.

3. 2023 m. rugsėjo 18 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Minijos Audinė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – karvidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – mėšlidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti, apsunkinti, naudoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė atsakovės UAB „Minijos audinė“ ir UAB „Minijos krantas“ reorganizavimo procedūras bei uždraudė Juridinių asmenų registre registruoti reorganizavimo procedūrų užbaigimą ir išregistruoti UAB „Minijos krantas“ iš Juridinių asmenų registro iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

4.1. Teismas vertindamas pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėjo, kad šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar pareikštas reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas.

4.2. Nustatė, kad byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl priimtų akcininkų susirinkimų sprendimų, t. y. UAB „Minijos audinė“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. VAS-23/05/31-1 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. VAS-23/07/31-1; UAB „Minijos krantas“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. VAS-23/05/31 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. VAS-23/07/31-1, kuriais buvo nuspręsta reorganizuoti UAB „Minijos krantas“ prijungimo būdu, jį prijungiant prie UAB „Minijos audinė“ ir patvirtinti UAB „Minijos krantas“ ir UAB „Minijos audinė“, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo metu reorganizavimo procesas dar nėra užbaigtas.

4.3. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, darė išvadą, jog nesustabdžius reorganizavimo procedūros ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bus praktiškai neįmanoma sugrįžti į dabartinę padėtį, nes UAB „Minijos krantas“ po reorganizavimo bus pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (ABĮ 69 straipsnio 5 dalis).

4.4. Konstatavo, kad egzistuoja abi sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės UAB „Minijos audinė“ ir atsakovės UAB „Minijos krantas“ reorganizavimo procedūras bei uždrausti Juridinių asmenų registre registruoti reorganizavimo procedūrų užbaigimą ir išregistruoti atsakovę UAB „Minijos krantas“ iš Juridinių asmenų registro.

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo UAB „Minijos audinė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – karvidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – mėšlidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti, apsunkinti, naudoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės taip pat nustatytos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi.

5.2. Nustatė, kad byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl priimtų akcininkų susirinkimų sprendimų, t. y. UAB „Minijos audinė“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. VAS-23/05/31-1 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. VAS-23/07/31-1; UAB „Minijos krantas“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. VAS-23/05/31 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. VAS-23/07/31-1, kuriais buvo nuspręsta reorganizuoti UAB „Minijos krantas“ prijungimo būdu, jį prijungiant prie UAB „Minijos audinė“ ir patvirtinti UAB „Minijos krantas“ ir UAB „Minijos audinė“, pripažinimo negaliojančiais.

5.3. Akcentavo, kad teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Beltranza“, reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės UAB „Minijos audinė“ ir UAB „Minijos krantas“ reorganizavimo procedūros bei uždrausta Juridinių asmenų registre registruoti reorganizavimo procedūrų užbaigimą ir išregistruoti UAB „Minijos krantas“ iš Juridinių asmenų registro iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

5.4. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bus praktiškai neįmanoma pritaikyti reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu padarinių (restitucijos) ir grąžinti nekilnojamąjį turtą UAB „Minijos krantas“ nuosavybėn.

5.5. Konstatavo, kad egzistuoja abi sąlygos taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Minijos audinė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti, apsunkinti, naudoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai

6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Minijos audinė“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad reorganizavimas buvo baigtas jau 2023 m. rugpjūčio 7 d., todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, kuriais ieškovė ginčija visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, susijusius su reorganizavimu, kuris jau yra baigtas. Tai reiškia, jog ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir negali būti tenkinami, o ieškovės reikalavimų nepagrįstumas iš esmės buvo užslėptas pačiai ieškovei sąmoningai nutylint aplinkybę, jog reorganizavimas baigtas dar 2023 m. rugpjūčio 7 d. įregistravus naujus UAB „Minijos audinė“ įstatus.

6.2. Ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, kadangi yra ginčijami visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai dėl reorganizavimo, kurie jau yra pabaigti. Tai reiškia, jog šiuo atveju neabejotinai neegzistuoja teismų praktikoje išskirta laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinoji sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

Šalies argumentai

6.3. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovės prašomų ir teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neturi visiškai jokios įtakos galimybei vėliau įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą (pripažinti sprendimus negaliojančiais), kadangi jis būtų laikomas įvykdytu nuo galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.

6.4. Ieškovė nepaaiškino, kaip jos nurodomos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su vėlesne galimybe įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo prašoma atitinkamus dokumentus pripažinti negaliojančiais, kuomet joks vykdymas apskritai nėra atliekamas.

6.5. Ieškovė šiuo atveju nepagrindė atsakovių nesąžiningumo, kadangi ieškovė remiasi kitomis, dar neišnagrinėtomis civilinėmis bylomis. Vien tai, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą kitose bylose, reikšdama nepagrįstus reikalavimus, nesukuria prezumpcijos laikyti atsakoves nesąžiningomis.

6.6. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad apeliantė ketina perleisti ar kitaip apsunkinti apeliantės turimą turtą, kuris buvo perduotas apeliantei po reorganizavimo. Vien ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pagrindžiami jokiais įrodymais, nesukuria pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Minijos audinė“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, kadangi yra ginčijami visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai dėl reorganizavimo, kurie jau yra pabaigti. Šiuo atveju neabejotinai neegzistuoja teismų praktikoje išskirta laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinoji sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

Šalies argumentai

7.2. Pažymi, jog nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovėms perleisto turto areštas, yra akivaizdžiai netinkama laikinoji apsaugos priemonė, nesusijusi su ieškinyje pareikštais reikalavimais, kadangi ieškinyje yra reiškiami reikalavimai dėl visuotinių akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuomet teismui patenkinus tokį reikalavimą, jis nebūtų atskirai vykdomas. Tai reiškia, jog ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra niekaip susijusios su galimybe įvykdyti teismo sprendimą.

7.3. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė neaišku kodėl išskiria tik tam tikrą turtą iš visos turto bei įsipareigojimų masės, ir nurodo, jog jis turėtų būti grąžintas atsakovei UAB „Minijos krantas“, dėl ko buvo pritaikytas šio turto areštas. Ieškovė nenurodo, kad turės būti perskirstyti ir kiti atsakovių perduoti įsipareigojimai, bei neprašo taikyti kokių nors laikinųjų apsaugos priemonių, kad nepasikeistų tokių įsipareigojimų apimtis.

7.4. Pažymi, jog ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su ieškovės interesais, kurie nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų užtikrinti tuo aspektu, kad neįtvirtinus status quo, o UAB „Minijos krantas“ nustojus egzistuoti, ieškovei prisiteisti skolas už atliktus rangos darbus civilinėse bylose, liktų tik teorinės.

7.5. Ieškovė nepagrindė atsakovių nesąžiningumo, kadangi ieškovė remiasi kitomis, dar neišnagrinėtomis civilinėmis bylomis, o vien tai, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą kitose bylose, reikšdama nepagrįstus reikalavimus, nesukuria prezumpcijos laikyti atsakoves nesąžiningomis.

7.6. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, kurie niekaip nėra patvirtinti įrodymais, t. y. nepateikti jokie duomenys apie atsakovių nesąžiningus veiksmus iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, skirtus apeliantės turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar panašiai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Beltranza“ prašo atsakovės atskirųjų skundų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Priešingai, nei nurodo apeliantė, ieškiniu reiškiami reikalavimai ir reikalavimų tikslas nėra susijęs vien tik su visuotinių akcininkų sprendimų dėl reorganizavimo pripažinimu negaliojančiais. Pareikštu ieškiniu prašoma užkardyti galimybes, kad neteisėtai priimtų visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimais nusprendus reorganizuoti UAB „Minijos krantas“ prijungiant prie UAB „Minijos Audinė“, UAB „Minijos krantas“ nebūtų pripažintas pasibaigusiu.

8.2. Ieškinyje, visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai priimti neinformavus UAB „Beltranza“, kaip kreditoriaus, atitinkamai, eliminuojant jai galimybę pasinaudoti kreditorių reikalavimų užtikrinimo priemonėmis. Atitinkamai, UAB „Beltranza“ siekia, kad ne tik visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai dėl reorganizavimo būtų pripažinti negaliojančiais, tačiau, kad jos teisės dėl tokio reorganizavimo būtų apgintos (atstatytos).

8.3. Teismas tiek nutartimis visiškai pagrįstai įvertino, kad UAB „Beltranza“ suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą ir nėra pagrindo teigti, kad pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

8.4. Viena vertus, tam pagrįsti UAB „Minijos audinė“ teikia teorinio ir bendro pobūdžio įstatymines nuostatas apie laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, apie teismų sprendimų rūšis, taip pat teismų praktikos išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vis tik, nei vienos iš cituotų bylų ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos.

8.5. Nurodo, kad atskiruosiuose skunduose nėra paaiškinta, kaip reikalavimas laikinai sustabdyti reorganizavimo procedūras ir taikyti nekilnojamojo turto areštą, kuris, vykdant reorganizavimą, perleistas UAB „Minijos audinė“, nėra susijęs su ieškinio materialiais reikalavimais pripažinti visuotinius akcininkų sprendimus, kuriais nuspręstas bendroves reorganizuoti.

8.6. Teismas nutartyse visiškai pagrįstai sprendė ir įvertino tai, kad laikinas UAB „Minijos krantas“ ir UAB „Minijos audinė“ reorganizavimo procedūrų sustabdymas yra būtina, proporcinga priemonė, siekiant išvengti didesnės neigiamos žalos.

8.7. Nesustabdžius reorganizavimo ir netaikius UAB „Minijos audinė“ nekilnojamojo turto arešto ir UAB „Minijos audinė“ galimai nesąžiningai perleidus šį nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, būtų itin sudėtinga tokį nekilnojamąjį turtą grąžinti UAB „Minijos krantas“ nuosavybėn. Tokiu būdu tektų inicijuoti naujus ginčus ir ginčyti perleidimo sandorius actio Pauliana pagrindu.

8.8. Ieškovės įsitikinimu, reorganizavimo procedūrų sustabdymas bei reorganizavimo pagrindu UAB „Minijos audinė“ perleisto nekilnojamojo turto areštas yra būtina ir proporcinga prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą, tačiau nevaržanti atsakovų teisių labiau, nei tai yra objektyviai būtina. Tuo atveju, jei atsakovai iš tikrųjų nesiekia ir neketina nekilnojamojo turto perleisti, minėtos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovų interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jų teisių.

8.9. Atskiruosiuose skunduose formaliai tvirtinama, kad UAB „Minijos krantas“ turto nesumažėjo, jis perduotas UAB „Minijos audinė“. Tačiau atsakovai pamiršta nurodyti tą aplinkybę, kad UAB „Minijos audinė“, esant žymiai nuostolingesnei, pereina ir UAB „Minijos krantas“ skoliniai įsipareigojimai. Tokiu būdu, faktiškai sudėjus abiejų bendrovių skolinius įsipareigojimus, ieškovei galimybės išsiieškoti skolas iš šių bendrovių kituose teisminiuose procesuose liktų tik teorines. Tokie turto perleidimo veiksmai patvirtina tiek būtinybę ir toliau įtvirtinti status quo, tiek atsakovų nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

8.10. Tokiu atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, o UAB „Minijos krantas“ ir UAB „Minijos audinė“ reorganizavimo procedūros užbaigtos, bei reorganizavimo pagrindu UAB „Minijos audinė“ perleistas nekilnojamasis turtas, jo neareštavus, būtų iššvaistytas, būsimo teismo sprendimo įvykdymas (restitucijos taikymas „atsukant“ reorganizavimo veiksmus), taptų iš esmės apsunkintas arba netgi negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirieji skundai netenkintini.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis ieškovės reikalavimų užtikrinimui atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais UAB „Minijos audinė“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/05/31-1 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/07/31-1; UAB „Minijos krantas“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/05/31 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/07/31-1, ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigdama, kad nesustabdžius reorganizavimo procedūros ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bus praktiškai neįmanoma sugrįžti į dabartinę padėtį, kadangi UAB „Minijos krantas“ po reorganizavimo bus pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinys preliminariais duomenimis yra pagrįstas, bei konstatavo, kad nesustabdžius reorganizavimo procedūros ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bus praktiškai neįmanoma sugrįžti į dabartinę padėtį, nes UAB „Minijos krantas“ po reorganizavimo bus pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

14. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

Žemesnės instancijos teismas

15. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

16. Apeliantė akcentuoja, kad reorganizavimas buvo baigtas jau 2023 m. rugpjūčio 7 d., todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, kadangi ginčijami visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai dėl reorganizavimo, kurie jau yra pabaigti.

17. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

18. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas, pagrįstas preliminariai ieškinys ar ne, nenagrinėja bylos iš esmės, netiria rašytinių įrodymų, nenustatinėja faktinių aplinkybių, nevertina ieškinio argumentų. Teismas tik preliminariai nustato tikimybę, kad gali būti priimtas ieškovui palankus teismo procesinis sprendimas. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo nustatymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos klausimą, savaime nereiškia, kad teismui bylą išnagrinėjus iš esmės bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Išnagrinėjęs bylą, teismas įvertins visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, t. y. tik tuomet teismas galės įvertinti apeliantės nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo esme. Taigi šioje bylos stadijoje apeliantės nurodyti argumentai, kad ieškinys, kuriuo siekiama pripažinti negaliojančiais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, negali būti patenkinti, susiję su ginčo esme, todėl nevertintini.

19. Apeliantė akcentuoja, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nuspręsti sustabdyti atsakovės UAB „Minijos audinė“ ir atsakovės UAB „Minijos krantas“ reorganizavimo procedūras bei uždrausti Juridinių asmenų registre registruoti reorganizavimo procedūrų užbaigimą ir išregistruoti atsakovę UAB „Minijos krantas“ iš Juridinių asmenų registro, neturi jokio ryšio su ieškovės suformuoto ir pareikšto ieškinio reikalavimais. Atsakovės nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, kadangi ginčijami visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai dėl reorganizavimo, kurie jau yra pabaigti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiais UAB „Minijos audinė“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/05/31-1 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/07/31-1; UAB „Minijos krantas“ 2023 m. gegužės 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/05/31 ir 2023 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. VAS-23/07/31-1. Todėl iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nesustabdžius reorganizavimo procedūros ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bus praktiškai neįmanoma sugrįžti į dabartinę padėtį, nes UAB „Minijos krantas“ po reorganizavimo bus pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro esmės t. y. reikalavimai tiesiogiai susiję su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų keitimu, status quo padėties bendrovėje išsaugojimu ir pareikštų ieškinių reikalavimų patenkinimu.

20. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

21. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).

22. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).

23. Iš byloje pareikšto ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, nurodydama, kad nesustabdžius reorganizavimo procedūros ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtų praktiškai neįmanoma sugrįžti į dabartinę padėtį, kadangi UAB „Minijos krantas“ po reorganizavimo būtų pasibaigęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

25. Kaip jau buvo nurodyta, būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, kad turi egzistuoti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmė. Tokios grėsmės egzistavimas įprastai yra siejamas su nesąžiningais subjekto, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmais, nukreiptais į siekį apsunkinti ar, dar daugiau, išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja tais atvejais, jeigu asmuo, prašantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019). Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesustabdžius reorganizavimo procedūros ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bus praktiškai neįmanoma sugrįžti į dabartinę padėtį, nes UAB „Minijos krantas“ po reorganizavimo bus pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

27. Apeliantė nurodo, jog tam, kad būtų laikoma, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinoji sąlyga, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovių nesąžiningumą ir (ar) atsakovių ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu. Pažymėtina, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

29. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šioje byloje yra užtikrinti UAB „Minijos krantas“ esamą padėtį, kadangi nesustabdžius reorganizavimo procedūros ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bus praktiškai neįmanoma sugrįžti į dabartinę padėtį, nes UAB „Minijos krantas“ po reorganizavimo bus pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė pagrindė jų taikymo būtinumą ir reikalingumą, kadangi netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasikeisti bendrovės situacija. Kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės būtų keičiama bendrovės status quo padėtis ir dėl to teismo sprendimas pagal ieškiniu suformuluotus reikalavimus ieškovės atžvilgiu prarastų prasmę ir galėtų tapti neįgyvendinamas. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštu reikalavimu ir jo įgyvendinimo galimybėmis, o jų taikymas nagrinėjamu atveju užtikrina, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų tokia pati padėtis, kokia buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties

30. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi tenkino prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo UAB „Minijos audinė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatą – karvidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatą – mėšlidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti, apsunkinti, naudoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

31. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pirmosios sąlygos papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės taip pat nustatytos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi.

32. Ieškovė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad egzistuoja poreikis išsaugoti status quo iki bylos išnagrinėjimo, kadangi yra paaiškėjusi nauja esminė faktinė aplinkybė, kad vykdant reorganizavimą, nekilnojamasis turtas 2023 m. rugpjūčio 31 perdavimo – priėmimo aktu yra perleistas UAB „Minijos audinė“ ir Registrų centre nuosavybė įregistruota nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. Todėl darė išvadą, kad jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, UAB „Minijos audinė“ nekilnojamąjį turtą, gautą iš UAB „Minijos krantas“ vykdant reorganizavimo procedūras, perleistų tretiesiems asmenims, būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

33. Apeliantė, atskirajame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties taip pat nesutinka su ieškinio tikėtinu pagrįstumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šios bylos ieškinio pagrįstumas aptartas šios nutarties 14 – 18 punktuose, pakartotinai dėl ieškinio pagrįstumo nepasisako.

34. Pirmosios instancijos teismas remdamasis ieškovės pateiktu VĮ „Registrų centras“ bei UAB „Minijos krantas“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo akto duomenimis, nustatė kad UAB „Minijos krantas“ perleido UAB „Minijos audinė“ nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – karvidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – mėšlidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

35. Apeliantė nesutikdama su papildoma pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad perleisto turto areštas, yra akivaizdžiai netinkama laikinoji apsaugos priemonė, nesusijusi su ieškinyje pareikštais reikalavimais, kadangi ieškinyje yra reiškiami reikalavimai dėl visuotinių akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuomet teismui patenkinus tokį reikalavimą, jis nebūtų atskirai vykdomas.

36. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi praktikos, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje ir ginčo objektu esančiu turtu, visgi yra tikimybė, kad atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi siekti išlaikyti nepakitusią situaciją tam, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomas ar itin neapsunktų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, o prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pažymi, kad pripažinus visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus negaliojančiais, tokio sprendimo padariniai yra restitucijos taikymas. Pagal tokį ieškinio reikalavimo pobūdį prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas – yra betarpiškai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę perleisti ginčo turtą ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Įvykus ginčo turto perleidimui, galimybė įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju iš esmės pasunkėtų, nes kiltų turto išreikalavimo iš trečiųjų asmenų klausimas.

38. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, susiklosčiusios iki bylos nagrinėjimo, stabilumą (status quo išsaugojimą) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes teismas gali taikyti ir kitas įstatymuose numatytas ar teismo parinktas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-634-464/2023).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones – areštavo turtą, kuris kaip matyti iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ bei UAB „Minijos krantas“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo akto duomenų, jog UAB „Minijos krantas“ perleido UAB „Minijos audinė“ nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatą – karvidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatą – mėšlidę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, kad nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bus praktiškai neįmanoma pritaikyti reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu padarinių (restitucijos) ir grąžinti nekilnojamąjį turtą UAB „Minijos krantas“ nuosavybėn.

40. Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad tokiomis priemonėmis iki ginčo baigties bus išsaugoma faktiškai jau susiklosčiusi situacija, todėl atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, atskirojo skundo argumentai, nepaneigia konstatuoto poreikio stabilizuoti situaciją. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones esamai situacijai išsaugoti, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos nurodytu klausimu, o tokios priemonės laikytinos proporcingomis, jų teikiama nauda didesnė negu neigiamos šių priemonių netaikymo pasekmės.

41. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, todėl paliekamos nepakeistos, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

atsakovės atskirųjų skundų netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. ir 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja Giedrė Seselskytė