Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovei D. K. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl paramos jai, kaip pilnametystės sulaukusiam besimokančiam vaikui, priteisimo bei iš dalies netenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Į bylą pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė K. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės D. K. ir trečiojo asmens D. Ž. dukra (dokumento numeris DOK-20384 priedas). (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete. Į bylą pateikta Kauno Jono Jablonskio gimnazijos 2022 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 15-133 patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu mokėsi Kauno Jono Jablonskio gimnazijos 24v4 gimnazijos klasėje pagal vidurinio ugdymo programą (dokumentas numeris DOK-20538).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

17. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

18. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jos poreikių dydžiu – bendrai 600-700 Eur sumai, tačiau nenurodo jokių argumentų, kuriais ginčytų teismo nustatytą mažesnį jos poreikių dydį (485 Eur) bei teismo išvadą, kad 85 Eur ieškovės gaunamos išmokos vaikui suma turi būti minusuojama iš ieškovės poreikių dydžio. Apeliantei K. Ž. nenurodžius argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su ieškovės poreikių dydžio nustatymu (sumažinimu), nepagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jas laikyti neteisingomis.

19. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamu teismo sprendimu atmetus ieškinį, paramos teikimo našta buvo perkelta vienam iš tėvų – trečiajam asmeniui D. Ž.. Ieškovės vertinimu, toks teismo sprendimas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią paramą vaikams turi teikti abu tėvai, turintys tokią galimybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

20. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192(1) straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

21. Konstitucinis Teismas yra pateikęs skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

23. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

25. Į nagrinėjamą bylą yra pateiktas ieškovei K. Ž. priklausančios banko AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. kovo 21 d. Minėtas išrašas patvirtina, kad 2023 m. kovo 21 d. ieškovei priklausančioje banko sąskaitoje buvo 22 712,56 Eur (dokumentas numeris DOK-35773). Į bylą taip pat pateiktas trečiajam asmeniui D. Ž. priklausančios banko AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. kovo 21 d. (dokumento numeris DOK-38960 priedai). Šis dokumentas patvirtina, kad K. Ž. periodiškai dovanoja savo motinai D. Ž. dideles pinigų sumas: 2022 m. spalio 4 d. dovanota 500 Eur, 2022 m. spalio 24 d. – 200 Eur, 2022 m. lapkričio 11 d. – 530 Eur, 2022 m. gruodžio 18 d. – 100 Eur, 2023 m. sausio 13 d. – 100 Eur, 2023 m. sausio 15 d. – 421,10 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra gera ir mokymosi laikotarpiu iš savo banko sąskaitoje turimų lėšų (22 712,56 Eur) K. Ž. gali apmokėti pragyvenimui ir mokymuisi reikalingas išlaidas.

27. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog tai, kad teismo argumentai neatitinka bylos faktinių aplinkybių pagrindžia tas faktas, kad atsakovė advokatams už atstovavimą byloje sumokėjo 1 000 Eur. Ieškovės teigimu, teismas neįvertino, kad atsakovė D. K. savo laisva valia prisiėmė finansinius įsipareigojimus, susijusius su lyties keitimo operacija bei pooperaciniu gydymu. Ieškovės vertinimu, atsakovė gaunamas pajamas naudoja išimtinai savo poreikių tenkinimui, iškeldama juos aukščiau už vaikų poreikius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės skundo argumentams.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė apmokėjo už advokato paslaugas atstovaujant ją šioje byloje, pati savaime nesudaro pagrindo D. K. turtinę padėtį vertinti kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas. K. Ž. į bylą nėra pateikusi duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, turėdama tikslą išvengti paramos besimokančiai pilnametei dukrai teikimo, todėl ieškovės argumentai, susiję su atsakovės turtinės padėties vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

29. Apeliantės K. Ž. teigimu, teismas nevertino, kad vienas iš pagrindinių atsakovės įsiskolinimų yra kilęs iš prievolės teikti išlaikymą vaikams, tame tarpe ieškovei. Įsiskolinimų turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaikus. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime detalizavo atsakovės įsiskolinimus, tarp kurių išskyrė ir priverstinai vykdomus išieškojimus dėl savalaikio prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nevykdymo. Spręsdamas dėl atsakovės finansinių galimybių teikti paramą pilnametei besimokančiai dukrai (ieškovei), teismas sistemiškai vertino iš darbo santykių UAB „Kauno stiklas“ atsakovės gaunamas pajamas bei jos patiriamas išlaidas, įskaitant ir išlaidas, susijusias su skolinių įsipareigojimų vykdymu, t. y. vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, jog tokia parama priteisiama tik esant realioms tėvų galimybėms teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, draudžiant iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų turtinę padėtį.

31. K. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės pajamos yra lygios išlaidoms, visai neanalizuodamas atsakovės poreikių dydžio. Atsakovės gaunamos pajamos (apie 1200 Eur) yra pakankamos prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais sutinka tik iš dalies.

32. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie atsakovės darbovietėje UAB „Kauno stiklas“ gaunamas pajamas, o taip pat ir įrodymus, susijusius su atsakovės faktiškai patiriamomis išlaidomis (išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimas, įmokų pagal kredito sutartis mokėjimas, vaistų įsigijimas, komunalinių mokesčių sumokėjimas, maisto įsigijimas). Atsakovė įrodinėjo patirianti 100 Eur mėnesinių išlaidų, susijusių su būsto išlaikymu ir komunaliniais mokesčiais, bei vidutiniškai 85 Eur išlaidų vaistams. Šioms išlaidoms pagrįsti D. K. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurių ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo (CPK 12 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, 300-400 Eur mėnesinės išlaidos maistui įsigyti yra protingo dydžio, nelaikytinos išdidintomis. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės iš darbo santykių UAB „Kauno stiklas“ gaunamų pajamų dydis yra artimas D. K. patiriamoms būtinoms išlaidoms.

33. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų atsakovės gaunamų pajamų. Į bylą pateiktas D. K. banke AB „Swedbank“ turimos sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. kovo 20 d. (dokumento numeris DOK-35520 priedas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėto rašytinio įrodymo turinį, nustatė, kad į atsakovės banko sąskaitą buvo atliekami periodiniai pervedimai (pinigų įplaukos) iš mokėtojo pavadinimu „Bolt Operations OU“. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, jog „Bolt Operations OÜ“ (uždaroji akcinė bendrovė, įsteigta ir registruota Estijoje, registracijos kodas 14532901, kurios registruota buveinė yra (duomenys neskelbtini)), yra „Bolt“ programėlės ir „Bolt Platform“ teikėjas (https://bolt.eu/lt-lt/legal/lt/privacy-for-drivers/) (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė gauna papildomas pajamas už pavežėjimo paslaugas. Aptariamas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį bendra iš mokėtojo Bolt Operations OU atsakovės gauta pajamų suma sudaro 493,87 Eur (36+183,07+127,05+147,75), 2022 m. spalio mėnesį – 547,18 Eur (83,58+150,10+138,15+175,35), 2022 m. lapkričio mėnesį – 248,15 Eur (167,85+69,42+10,88), 2022 m. gruodžio mėnesį – 639,75 Eur (132,65+159,57+263,02+84,51), 2023 m. sausio mėnesį – 903,16 Eur (398,38+269,50+134,68+100,60), 2023 m. vasario mėnesį – 469,35 Eur (43,62+32,80+273,73+119,20), 2023 m. kovo mėnesį – 315,10 Eur (116,40+88,92+109,78).

34. Šios nutarties 18 punkte buvo minėta, kad teismo nustatytas ieškovės poreikių dydis sudaro 485 Eur. Iš šios sumos minusavus 85 Eur ieškovei mokamą vaiko išmoką, kiekvienam iš tėvų tenkanti dukters poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 200 Eur (485-85)/2). Nustačius, kad atsakovė gauna papildomas pajamas, kurių dydis per mėnesį yra nuo 248,15 Eur iki 903,16 Eur, spręstina, kad atsakovė turėtų finansinę galimybę teikti paramą besimokančiai pilnametei dukrai. Vis tik apeliacinės instancijos teismui šioje nutartyje konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta paramos pilnamečiam vaikui (ieškovei K. Ž.) teikimo būtinumo sąlyga, kuri yra būtinoji CK 3.192 (1) straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei išlaikymą iš atsakovės.

35. Apibendrindamas nutarties 20-34 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės K. Ž. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės paramą pilnametei besimokančiai dukrai.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

36. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas apribojo D. K. prieigą prie bylos medžiagos, kadangi D. K. teismo sprendimą gavo iš atstovų. Teismas tokį atsakovės argumentą atmeta, kaip nepagrįstą.

37. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 51 straipsnį asmenys turi teisę vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2023 m. vasario 2 d. atsakovę D. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai (dokumentai numeris DOK-32912, DOK-39946). Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.

38. Civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

39. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas per EPP buvo išsiųstas atsakovės advokatui G. Č. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovė buvo teismui raštu nurodžiusi, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, o ne per atstovą. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad teismo procesinis sprendimas pagrįstai buvo įteiktas D. K. atstovui.

40. Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. D. K. nurodo, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 073,14 Eur išlaidos apmokant už advokato (advokato padėjėjo) suteiktą teisinę pagalbą. Kartu atsakovė vertina, kad už jos pačios parengtus procesinius dokumentus (prieštaravimus dėl teismo įsakymo bei atsiliepimą) jai turėtų būti priteisiama 400 Eur, o už jos parengtą apeliacinį skundą – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija atsakovės argumentus, susijusius su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas už jos pačios parengtus procesinius dokumentus atmeta kaip nepagrįstus.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu taip pat priskiriamos, sumos, išmokėtos ekspertams, advokatams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai). CPK 88 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) nelaikomos ir šiame skyriuje (CPK VIII skyrius „Bylinėjimosi išlaidos“) nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. CPK 98 straipsnis nustato išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo tvarką.

42. Pagal bylinėjimosi išlaidų priteisimo praktiką teismuose, visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas turi būti sumokėta ir bylą laimėjusi šalis turi būti patyrusi atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikusi tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).

43. Įvertinusi 41 punkte aptartas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, nustatantis, jog už kitų subjektų, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų, teiktas teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, aiškintinas tokiu būdu, jog ir proceso dalyvio rengiant procesinius dokumentus (t. y. byloje atstovaujant save) patiriamos išlaidos nėra atlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad D. K., prašydama jai priteisti bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur už prieštaravimų ir atsiliepimo parengimą, o taip pat 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, nepateikia jokių objektyvių duomenų apie tokių išlaidų realumą, t. y. duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė tokias išlaidas yra patyrusi.

44. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies netenkino jos prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nepriteisė jai visos sumos (2 073,14 Eur), sumokėtos už advokato (advokato padėjėjo) paslaugas.

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

46. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

47. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

48. Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

49. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės atstovo advokato padėjėjo pateiktu 2023 m. kovo 20 d. Prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie jo pridėta 2023 m. kovo 15 d. ataskaita (dokumentas numeris DOK-34587), nustatė, kad nemažą atsakovės patirtų išlaidų už advokato pagalba dalį sudaro išlaidos, sumokėtos atstovams už susipažinimą su bylos medžiaga (290,40 Eur), susitikimą su kliente (48,40 Eur +56,47 Eur). Vadovaudamasi 48 punkte nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos bendrai 395,27 Eur sumai (290,40 Eur+48,40 Eur+56,47 Eur) atsakovei neatlygintinos.

50. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 5, 8.16, 8.17 ir 8.19 punktais, sprendė sumažinti atsakovei priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 1 000 Eur. Nagrinėjamu atveju už advokato (advokato padėjėjo) teiktas teisines paslaugas atlyginimo maksimaliems dydžiams apskaičiuoti taikytinas 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris buvo 1 799 Eur. Įvertinusi į bylą pateiktose advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai parengtose ataskaitose nurodytus atliktus darbus ir jų kainą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už teisines paslaugas rengiant rašytinius paaiškinimus ir jų papildymą, du prašymus atidėti teismo posėdžius, lydraštį su duomenimis apie atstovės nedarbingumą, du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, teikiant konsultacijas, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose paskaičiuoti įkainiai neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, nelaikytini nepagrįstai išdidintais, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Apibendrindamas nutarties 45-49 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei priteistina 1 677,87 Eur (2 073,14 Eur-395,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

51. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

52. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

60. Atsakovė D. K. apeliaciniu skundu prašo priteisti jai 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Minėta, kad į bylą nėra pateikta jokių objektyvių minėtų išlaidų faktą ir (ar) dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, o taip pat vadovaujantis nutarties 41-43 punktuose nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme yra patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Nurodytų argumentų pagrindu atsakovės prašymas dėl 500 Eur priteisimo netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 677,87 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidas“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.