Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei D. P., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 155 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-128-512/2019 (ankstesnis bylos Nr. e2-1309-512/2018), iškelta pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, sutuoktinių turto padalijimo, ir atsakovo E. P. priešieškinį D. P. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo. Teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovas E. P. įpareigotas netrukdyti ieškovei D. P. kartu su nepilnamečiais vaikais E. P. ir E. P. naudotis santuokoje įgytu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei 1/84 dalimi negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), bei gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. iki kol bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovas nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo priverstas išsikraustyti iš jo nuosavybės – buto, į kitą nuomojamą būstą, esantį (duomenys neskelbtini), iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo įsiteisėjimo 2020 m. sausio 7 d. (Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-20-210/2020), tai yra 16,5 mėn. ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo nuosavybe, jo nuosavybės teisės buvo pažeistos ir iš nuosavybės teisių pažeidimo ieškovas patyrė aiškiai apibrėžtus nuostolius, susidariusius iš ieškovo visą tą laikotarpį mokėtų kito būsto nuomos išlaidų. Iš viso laikotarpiu nuo priverstinio iškeldinimo iki teismo sprendimo dėl turto (buto) padalinimo įsiteisėjimo, ieškovas sumokėjo 6 055 Eur nuomos mokesčio ir 100 Eur mokestį už nekilnojamo turto agentūros UAB „ Tikras Turtas“ tarpininkavimo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-128-512/2019 pagal ieškovės D. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., ir. atsakovo E. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys R. P., AB SEB bankas, institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir trečiojo asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, R. P. ieškinį dėl skolos priteisimo.

Ieškovė D. P. patikslintu ieškiniu prašė : 1) nutraukti tarp ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. 2011-06-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 294) dėl atsakovo E. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. gyvenamąją vietą su mama, D. P. jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš E. P. išlaikymą dukrai E. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; priteisti iš E. P. išlaikymą dukrai E. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo E. P. bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis: atsakovas bendrauja porinių savaičių savaitgaliais šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val., pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir jas grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą.; 5) po santuokos nutraukimo padalinti turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv.m., pažymėtu 310-41 ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 179-14 (1/46 iš 7.92 kv.m.), 176-15 (1/46 iš 2,78 kv.m.), 176-16(1/46 iš 33,23 kv.m.), 176-17(1/24 iš 6,65 kv.m.), 176-18(1/24 iš 14,27 kv.m.), 176-19(1/46 iš 17,84 kv.m.), 176-2(1/46 iš 2,63 kv.m.), 176-86(1/174 iš 29,70 kv.m.), 176-126(1/46 iš 10,39 kv.m.), 176-127(1/46 iš 3,39 kv.m.), 176-128(1/46 iš 2,32 kv.m.), a-l(l/46 iš 13,18 kv.m), a-17(l/4 iš 13,49 kv.m.), a-2(l/46 iš 4,85 kv.mja- 3(1/46 iš 5,71 kv.m.), a-4(l/46 iš 5,75 kv.m.), R-16(l/46 iš 5,80 kv.m.), R-17(l/46 iš 33,37 kv.m.), R-18 (1/24 iš 6,53 kv.m.), R-l9(1/24 iš 13,73 kv.m.), R-20(l/46 iš 11,36 kv.m.), R-21(l/46 iš 34,79 kv.m.), R-4(l/42 iš 15,70 kv.m.), 310-94(1/52 iš 161,46 kv.m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 116,01 kv.m. ir 1/84 dalį negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti iš ieškovės D. P. atsakovo E. P. naudai 20 135,75 Eur kompensaciją, atidedant šios kompensacijos išmokėjimą dvejų metų laikotarpiui, skaičiuotinam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) nekeičiant solidariosios prievolės kreditoriui AB SEB bankas pobūdžio, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui vykdys D. P., o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo E. P. lėšomis, ieškovė D. P. privalės sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; 8) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; 9) priteisti iš atsakovo E. P. bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas E. P. patikslintu priešieškiniu prašė : 1) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2011-06-04 sudarytą ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. santuoką, įrašo Nr. 294, nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) šalių dukterų E. P. ir E. P. nuolatinę gyvenamą vietą nustatyti su atsakovu E. P.; 3) priteisti iš ieškovės D. P. nepilnametės dukters E. P. išlaikymui po 125 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovo E. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju; 3) priteisti iš ieškovės D. P. nepilnametės dukters E. P. išlaikymui po 125 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovo E. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju; 4) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnametės dukters E. P. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti E. P. išlaikymo dydį - 125 Eur per mėnesį, skaičiuojamus nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovo E. P. mokamų į ieškovės D. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja; tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnametės dukters E. P. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti E. P. išlaikymo dydį - 125 Eur per mėnesį, skaičiuojamus nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovo E. P. mokamų į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja; 5) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų - E. P. ir E. P. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti atsakovo E. P. bendravimo su dukterimis E. P. ir E. P. tvarką:

1.1. Suteikti atsakovui teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios (ugdymo, mokymo) vietos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą tokia tvarka: a) pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį - Motinos dieną; b) šešias dienas (einančias iš eilės arba po vieną) per mėnesį darbo dienomis nuo 17 val. iki sekančios dienos ryto - atsakovui pristatant vaikus į mokyklą /darželį (jeigu ši diena yra darbo) arba iki sekančios dienos 12 val., jeigu sekanti diena yra ne darbo ir šią dieną nėra numatytas atsakovo bendravimas su vaikais. Apie numatomą vaikų pasiėmimo laiką darbo dienomis ieškovei turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas; c) Tėvo dieną, t.y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 10 val. iki 21 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei; d) kiekvienais metais rugpjūčio 4 d. - nuo 17 val. iki 21 val., jeigu ši diena yra darbo arba nuo 11 val. iki 21 val., jeigu ši diena tenka savaitgaliui; e) Šv. Kalėdų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 13 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. ir nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 2 d. 13 val.; f) Šv. Velykų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. iki pirmadienio 13 val.; kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 21 val.

1.2. Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su vaikų mama D. P..

1.3. Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. pusę vaikų žiemos atostogų ir pusę vaikų pavasario (Velykinių) atostogų, šių atostogų grafiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę, suderinus su vaikų mama D. P..

1.4. Savo bendravimu su vaikais laiku atsakovui nustatyti teisę išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų į turizmui saugią valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant vaikų motiną D. P. ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas įpareigojamas ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su kelione.

1.5. Ieškovė privalo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį) informuoti atsakovą apie numatomą vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, nedelsiant informuoti apie pasikeitusį savo ir vaikų adresą ir kitus savo ir vaikų kontaktinius duomenis.

6) pripažinti prievoles kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur paskolos grąžinimo solidaria ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. prievole; 7) pripažinti santuokos metu įgytus kilnojamus daiktus - virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika - šaldytuvu Whirpool, gartraukiu AEG, kaitlente AEG, orkaite AEG; oro kondicionierių Sanyo, minkštus svetainės baldus (Dreamer), skalbimo mašiną Whirpool, džiovyklę Electrolux, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, bendros 9570 Eur vertės, asmeniniu atsakovo E. P. turtu, įgytu už asmenines atsakovo lėšas; 8) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą ir priteisti atsakovui nuosavybėn: butą su pagalbinėmis patalpomis - sandėliu 5.73 kv. m., ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 176- 14 (1/46 iš 7,92 kv. m), 176- 15 (1/46 iš 2,78 kv. m), 176¬16 (1/46 iš 33,23 kv. m), 176- 17 (1/24 iš 6,65 kv. m), 176- 18 (1/24 iš 14,27 kv. m), 176- 19 (1/46 iš 17,84 kv. m), 176- 2 (1/46 iš 2,63 kv. m), 176-86 (1/174 iš 29,70 kv. m), 176- 126 (1/46 iš 10,39 kv. m), 176- 127 (1/46 iš 3,39 kv. m), 176- 128 (1/46 iš 2,32 kv. m), a-1 (1-46 iš 13,18 kv. m), a-17 (1/4 iš 13,49 kv. m), a-2 (1/46 iš 4,85 kv. m), a-3 (1/46 iš 5,71 kv. m), a- 4 (1/46 iš 5,75 kv. m), R-16 (1/46 iš 5,80 kv. m), R- 17 (1/46 iš 33,37 kv. m), R- 18 (1/24 iš 6,53 kv. m), R- 19 (1/24 iš 13,73 kv. m), R- 20 (1/46 iš 11,36 kv. m), R- 21 (1/46 iš 34,79 kv. m), R- 4 (1/42 iš 15,70 kv. m), 310- 94 (1/52 iš 161,46 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bei negyvenamąją patalpą - parkingą, Nr. 176-135, 176-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1/84) dalis, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovo 1/3 šio turto vertės piniginę kompensaciją - 9 699,23 Eur; 9) tuo atveju, jeigu bus tenkinamas E. P. reikalavimas butą su pagalbinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jo asmeninėn nuosavybėn, atsakovas prašo padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą tokiu būdu: a) tarp sutuoktinių nedalinti santuokos metu E. P. asmenine nuosavybės teise įgytus kilnojamus daiktus - virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika - šaldytuvu, gartraukiu, kaitlente, orkaite; oro kondicionierių, minkštus svetainės baldus, skalbimo mašiną Whirpool, džiovyklę Electrolux, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, bendros 9 570 Eur vertės; b) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą - svetainės spinteles, mikrobangų krosnelę, miegamojo komodą, virtuvinį stalą su kėdėmis (4 vnt.), miegamojo lovą su spintelėmis, pufą, prieškambario baldus, užuolaidas, roletus, sieninę spintą, darbo kambario sekciją, įmontuotą namų kino sistemą Bose, garso stiprintuvą Maranz, TV Samsung, TV LG, bendros 7310 Eur vertės, ir šį turtą priteisti atsakovui E. P., priteisiant ieškovei D. P. pusės šio turto vertės – 3 655 Eur piniginę kompensaciją; c) priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo 253 Eur piniginę kompensaciją už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą atsakovui tenkančių minkštų svetainės baldų įsigijimui; d) priteisti iš ieškovės atsakovui 1 872,37 Eur kompensaciją už ieškovės interesais vykdytą solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2011-07-08 Kredito sutartį Nr. 04A1118210573-d1; 10) tenkinus atsakovo reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo, (duomenys neskelbtini), padalinimo ir jo priteisimo asmeninėn atsakovo E. P. nuosavybėn, atsakovas prašo: a) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditorei R. P. pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur skolos grąžinimo turi įvykdyti asmeniškai atsakovas, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei R. P. būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovės lėšomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovės nuostolius; b) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2011-07-08 Kredito sutartį Nr. 04A1118210573-D1 pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal Kredito sutartį turi įvykdyti asmeniškai atsakovas, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovės lėšomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovės nuostolius; 11) tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo, (duomenys neskelbtini), padalinimo ir šio turto priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn, atsakovas prašo priteisti jam 2/3 dalių buto su pagalbinėmis patalpomis - sandėliu 5.73 kv. m. ir su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); bei negyvenamos patalpos - parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1/84 dalies), esančios (duomenys neskelbtini), vertės piniginę kompensaciją - 19 398,47 Eur; 12); tuo atveju, jeigu bus tenkinamas D. P. reikalavimas butą su pagalbinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės D. P. nuosavybėn, atsakovas prašo padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą tokiu būdu: a) priteisti ieškovei E. P. lėšomis įgytus bute esančius kilnojamus daiktus - virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika - šaldytuvu Whirpool, gartraukiu AEG, kaitlente AEG, orkaite AEG; oro kondicionierių Sanyo, minkštus svetainės baldus Dreamer, skalbimo mašiną Whirpool, džiovyklę Electrolux, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, išmokant atsakovui už ieškovei tenkantį turtą 10 657 Eur dydžio piniginę kompensaciją; b) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą - svetainės spinteles, mikrobangų krosnelę, miegamojo komodą, virtuvinį stalą su kėdėmis (4 vnt.), miegamojo lovą su spintelėmis, pufą, prieškambario baldus, užuolaidas, roletus, sieninę spintą, darbo kambario sekciją, įmontuotą namų kino sistemą Bose, garso stiprintuvą Maranz, TV Samsung, TV LG, bendros 7 310 Eur vertės, ir šį turtą priteisti ieškovei, priteisiant atsakovui pusės šio turto vertės – 3 655 Eur, piniginę kompensaciją; 13) tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo, (duomenys neskelbtini), padalinimo ir priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn, atsakovas teismo prašo: a) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditorei R. P. pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur skolos grąžinimo turi įvykdyti asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei R. P. būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; b) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2011-07-08 Kredito sutartį Nr. 04A1118210573-D1 pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal Kredito sutartį turi įvykdyti asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; 14) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 (buvęs Nr. e2-17579-512/2017), tenkinant ieškovės D. P. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta nepilnamečių E. P. ir E. P. gyvenamąją vietą su mama D. P. jos gyvenamojoje vietoje; priteista iš atsakovo E. P. išlaikymas dukrai E. P., mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymas dukrai E. P. mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; nustatyta atsakovo E. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka : bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val. pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir jas grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą.

Atsakovas E. P. 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė byloje prašymą panaikinti 2017 m. lapkričio 24 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikyti byloje kitas laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną dukterų E. P. ir E. P. gyvenamąją vietą su atsakovu E. P. jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iš ieškovės išlaikymą dukroms E. P. ir E. P. mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo šio prašymo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei nustatyti ieškovės laikiną bendravimo tvarką su dukromis: ieškovė bendrauja su dukromis kiekvieną savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant jas į vaikų gyvenamąją vietą. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 (buvęs Nr. e2-17579-512/2017) atsakovo E. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo netenkintas.

Atsakovas E. P. 2018 m. gegužės 30 d. pateikė byloje prašymą pakeisti ir papildyti 2017 m. lapkričio 24 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, ją papildant nuostatomis dėl atsakovo E. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. P. ir E. P. tvarkos: suteikti atsakovui E. P. teisę nepertraukiamai bendrauti su dukromis nuo 2018 m. liepos 30 d. iki rugpjūčio 12 d., leidžiant šiuo laikotarpiu E. P. išsivežti dukras į užsienį, bei suteikti atsakovui E. P. teisę nepertraukiamai bendrauti su dukromis nuo 2018 m. liepos 2 dienos iki 2018 m. liepos 8 dienos; 2) pakeisti 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir iš E. P. priteisti išlaikymą dukrai E. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 125 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; 3) pakeisti 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir iš E. P. priteisti išlaikymą dukrai E. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 125 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 (buvęs Nr. e2-1309-512/2018) atsakovo E. P. prašymas tenkintas iš dalies - pakeista 2017 m. lapkričio 24 d. teismo nutartis, ją papildant: atsakovas E. P. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukromis E. P. ir E. P. nuo 2018 m. liepos 30 d. iki rugpjūčio 12 d., leidžiant šiuo laikotarpiu E. P. išsivežti dukras į užsienį; atsakovas E. P. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukromis E. P. ir E. P. nuo 2018 m. liepos 2 dienos iki 2018 m. liepos 8 dienos; kita prašymo dalis atmesta.

Ieškovė D. P. 2018 m. liepos 12 d. pateikė byloje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą E. P. netrukdyti ieškovei naudotis santuokoje įgytu turtu - butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei 1/84 dalimi negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), bei gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių dukterų iki kol bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 (buvęs Nr. e2-1309-512/2018) ieškovės D. P. prašymas tenkintas - atsakovas E. P. įpareigotas netrukdyti ieškovei D. P. kartu su nepilnamečiais vaikais E. P. ir E. P. naudotis santuokoje įgytu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei 1/84 dalimi negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), bei gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. iki kol bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nes byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti; teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais E. P. ir E. P. gyvena pas ieškovės motiną; atsakovas gyvena jo motinai priklausančiame bute; šalys ginčo bute negyvena; todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, siekiant užtikrinti ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams galimybę netrukdomai naudotis butu, kuris yra šeimos gyvenamoji vieta, yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Nurodytose teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus; Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės; dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiama ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti; pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. e2S-125-460/2019), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartis palikta nepakeista, konstatuojant, jog apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, įvertinęs byloje esančius duomenis (ir po skundžiamos nutarties priėmimo), mano, kad šalys be konfliktų kartu gyventi neturi galimybių - tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas; taigi, nepaisant to, kad ginčo butas yra pakankamai didelis, teismas nemato galimybės priimti tokį procesinį sprendimą, kuris leistų šalims susikurti sąlygas kilti konfliktams ateityje; atsižvelgiant į tai, kad šalys turi mažamečių vaikų, tokia situacija neužtikrintų vaikų emocinio saugumo, kadangi vaikai bus priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų; faktas, kad vaikai išgyvena tėvų skyrybas patvirtina teismo psichologės J. G. paaiškinimai išklausius vaikus; be to, vertinant prioritetines vaikų teises, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vaikams žymiai patogiau gyventi su mama Klaipėdoje, o ne Šilutės rajone pas giminaičius, ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir yra, kad naujais mokslo metais dukterys turėtų geresnes gyvenimo sąlygas, trumpiau truktų jų kelionė į mokyklą ir darželį, kad vaikai galėtų laisvai pasirinkti popamokinę veiklą, turėtų pakankamai vietos bei privatumo mokymuisi, žaidimams ar kitokiems vaikiškiems užsiėmimams; kad teisės į nuosavybę ir būsto neliečiamumą nėra absoliučios, ir Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl asmens konstitucinės teisės į būstą nurodė, jog pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, o tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009); taip pat įvertinus tai, kad atsakovas turi galimybę gyventi mamos bute ar išsinuomoti laikinai kitą būstą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatyto gyvenimo skyrium nuo vaikų ir sutuoktinės pagrįsta ir nepažeidžia atsakovo konstitucinių teisių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsakovo atstovė 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė byloje prašymus dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę D. P. teismo nustatytu protingu terminu pateikti atsakovo E. P. nuostolių, sudarančių 5 740 Eur, ir galinčių atsirasti dėl teismo 2018-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1309-512/2018 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių: įpareigojimo atsakovą E. P. gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. iki kol bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, taikymo, atlyginimo užtikrinimą bei ieškovei D. P. teismo nustatytu terminu aukščiau nurodyto užtikrinimo nepateikus - panaikinti teismo 2018-07-13 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovą E. P. gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. iki kol bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 (buvęs Nr. e2-1309-512/2018) atsakovo atstovės prašymas netenkintas.

Atsakovo atstovė prašė iš dalies pakeisti 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, ją papildant nuostatomis dėl atsakovo E. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. P. ir E. P. tvarkos - suteikti atsakovui E. P. teisę nepertraukiamai bendrauti su dukromis nuo 2018 m. gruodžio 24 d. 11 val. 00 min. iki 2018 m. gruodžio 25 d. 18 val. 00 min. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 (buvęs Nr. e2-1309-512/2018) atsakovo atstovės prašymas tenkintas -pakeistos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2018 m. birželio 4 d. nutartys jas papildant nuostata: atsakovas E. P. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukromis E. P. ir E. P. nuo 2018 m. gruodžio 24 d. 11 val. 00 min. iki 2018 m. gruodžio 25 d. 18 val. 00 min.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies; trečiojo asmens R. P. pareikšti savarankiški reikalavimai tenkinti visiškai; nutraukta tarp ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. 2011-06-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka (įrašo Nr. 294) dėl abiejų šalių kaltės; nutraukus santuoką paliktos pavardės „P.“ ir „P.“; nustatyta nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. gyvenamoji vieta su ieškove D. P. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš E. P. išlaikymas dukrai E. P., mokamas periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 23 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteista iš E. P. išlaikymas dukrai E. P., mokamas periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 23 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirta E. P. ir E. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise D. P.; nustatyta atsakovo E. P. bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis:

1.1. Suteikta atsakovui teisė pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios (ugdymo, mokymo) vietos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą tokia tvarka:

a) pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį - Motinos dieną;

b) Tėvo dieną, t.y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 10 val. iki 21 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei;

c) kiekvienais metais rugpjūčio 4 d. - nuo 17 val. iki 21 val., jeigu ši diena yra darbo, arba nuo 11 val. iki 21 val., jeigu ši diena tenka savaitgaliui;

d) Šv. Kalėdų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 13 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. ir nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 2 d. 13 val.;

e) Šv. Velykų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. iki pirmadienio 13 val.; kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 21 val.

1.2. Atsakovui nustatyta teisė praleisti su dukromis E. ir E. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su vaikų mama D. P..

1.3. Atsakovui nustatyta teisė praleisti su dukromis E. ir E. pusę vaikų žiemos atostogų ir pusę vaikų pavasario (Velykinių) atostogų, šių atostogų grafiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę, suderinus su vaikų mama D. P..

1.4. Savo bendravimu su vaikais laiku atsakovui nustatyta teisė išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų į turizmui saugią valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant vaikų motiną D. P. ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas įpareigotas ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su kelione.

1.5. Ieškovė privalo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį) informuoti atsakovą apie numatomą vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, nedelsiant informuoti apie pasikeitusį savo ir vaikų adresą ir kitus savo ir vaikų kontaktinius duomenis.

1.6. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu, jeigu toks bendravimas atitinka vaikų mokymosi, užklasinės veiklos ir poilsio režimą.

Padalintas santuokos metu įgytas turtas : butas, esantis (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv.m., pažymėtu 310-41, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 176-14 (1/46 iš 7,92 kv.m.), 176-15 (1/46 iš 2,78 kv.m.), 176-16(1/46 iš 33,23 kv.m.), 176-17(1/24 iš 6,65 kv.m.), 176-18(1/24 iš 14,27 kv.m.), 176-19(1/46 iš 17,84 kv.m.), 176-2(1/46 iš 2,63 kv.m.), 176-86(1/174 iš 29,70 kv.m.), 176-126(1/46 iš 10,39 kv.m.), 176-127(1/46 iš 3,39 kv.m.), 176-128(1/46 iš 2,32 kv.m.), a-l(l/46 iš 13,18 kv.m), a-17(l/4 iš 13,49 kv.m.), a-2(l/46 iš 4,85 kv.m.), a- 3(1/46 iš 5,71 kv.m.), a-4(l/46 iš 5,75 kv.m.), R-16(l/46 iš 5,80 kv.m.), R-17(l/46 iš 33,37 kv.m.), R-18 (1/24 iš 6,53 kv.m.), R-l9(1/24 iš 13,73 kv.m.), R-20(l/46 iš 11,36 kv.m.), R-21(l/46 iš 34,79 kv.m.), R-4(l/42 iš 15,70 kv.m.), 310-94(1/52 iš 161,46 kv.m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 116,01 kv.m. ir 1/84 dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 139 000 Eur vertės, priteista ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise; priteista ieškovei D. P. kilnojamieji daiktai: svetainės spintelės (pastatomos) 350 Eur vertės, svetainės spintelės (pakabinamos) 650 Eur vertės, mikrobanginė Gorenje GMO 20DGE 70 Eur vertės, miegamojo komoda 650 Eur vertės, virtuvinis stalas 270 Eur vertės, kėdės 4 vnt. 400 Eur vertės, miegamojo lova Eldorado 600 Eur vertės, miegamojo spintelė 150 Eur vertės, pufas su atkalte 20 Eur vertės, prieškambario baldai 250 Eur vertės, užuolaidos 1 200 Eur vertės, sieninė spinta stumdomomis durimis 800 Eur vertės, roletai 300 Eur vertės, darbo kambario sekcija 450 Eur vertės, Bose garso (namų kino) sistema su patalpoje integruotomis kolonėlėmis 300 Eur vertės, Maranz garso stiprintuvas 300 Eur vertės, televizorius Samsung 150 Eur vertės, televizorius LG 400 Eur vertės, minkšti svetainės baldai Dreamer, virtuvinis baldų komplektas 5 000 Eur vertės, šaldytuvas Whirpool WSF 5574 1 000 Eur vertės, gartraukis AEG DF6260 150 Eur vertės, kaitlentė AEG HK634020XB 200 Eur vertės, skalbimo mašina Whirpool 350 Eur vertės, džiovyklė Elektrolux 550 Eur vertės, orkaitė (duomenys neskelbtini) Eur vertės, miegamojo šviestuvas 100 Eur vertės, oro kondicionierius Sanyo SAP-KRV18AEH 1 000 Eur vertės, vonios spintelės 3 vnt. 370 Eur vertės, vonios veidrodis su lentyna 50 Eur vertės; priteista iš ieškovės D. P. 32 997,73 Eur kompensacija atsakovui E. P., atidedant šios kompensacijos išmokėjimą ne ilgiau kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nekeičiant solidariosios prievolės kreditoriui AB SEB bankas pobūdžio, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui vykdys D. P., o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo E. P. lėšomis, ieškovė D. P. privalės sumokėti atsakovui E. P. piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; kitoje dalyje patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys netenkinti. Pripažinta 14 099,62 Eur dydžio piniginė prievolė trečiajam asmeniui R. P. solidaria ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. prievole; priteista solidariai iš ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. 14 099,62 Eur skola trečiajam asmeniu R. P.; priteista iš ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. po 918,09 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. P.. Panaikinta 2017-11-24 nutartimi taikytos, 2018-06-04 nutartimi ir 2018-11-29 nutartimi pakeistos, laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamos vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Panaikintos 2018-07-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. e2A-20-201/2020) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas, konstatuojant, jog nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, dėl ko šalių santuoką pagrįstai nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

Įstatymu nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas - atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo šalies, prašiusios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos kita šalis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, jog šalies turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl galimų padarinių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius - ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Įstatymu įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia, tai yra teismo sprendimo privalomumo konkrečios bylos atžvilgiu išraiška (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-13/2009). Minėtas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir faktai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl žalos, padarytos ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ieškovas E. P. buvo įpareigotas gyventi skyrium, atlyginimo. Ieškovo E. P. ir atsakovės D. P. santuokos nutraukimo byla, kurioje buvo taikytos nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, galutinai išspręsta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. e2A-20-201/2020), kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas, todėl teismas vadovaujasi Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 nustatytomis aplinkybėmis.

Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš tokių priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų teismui nustačius, kad šalys be konfliktų kartu gyventi neturi galimybių. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartyje buvo konstatuota, kad dėl šalių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, kadangi vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų. Faktą, kad vaikai išgyvena tėvų skyrybas patvirtino teismo psichologės J. G. paaiškinimai išklausius vaikus. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, matyti, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams galimybę netrukdomai naudotis butu, taip pat ginant vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju, teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones įvertino konkrečius atsakovės teismui pateiktus faktus ir nustatė, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nebuvo pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas E. P. patirtą žalą įrodinėja tuo, jog dėl D. P. veiksmų jai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti atsakovą E. P. netrukdyti ieškovei naudotis santuokoje įgytu turtu - butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei 1/84 dalimi negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), bei gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių dukterų iki kol bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir šį prašymą tenkinus Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi - atsakovas E. P. įpareigotas netrukdyti ieškovei D. P. kartu su nepilnamečiais vaikais E. P. ir E. P. naudotis santuokoje įgytu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei 1/84 dalimi negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), bei gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. iki kol bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje – ieškovas E. P. 16,5 mėnesio neturėjo galimybės naudotis savo nuosavybe, jo nuosavybės teisės buvo pažeistos ir iš nuosavybės teisių pažeidimo ieškovas patyrė aiškiai apibrėžtus nuostolius, susidariusius iš ieškovo visą tą laikotarpį mokėtų kito būsto nuomos išlaidų, iš viso laikotarpiu nuo priverstinio iškeldinimo iki teismo sprendimo dėl turto (buto) padalinimo įsiteisėjimo, ieškovas sumokėjo 6 055 Eur nuomos mokesčio ir 100 Eur mokestį už nekilnojamo turto agentūros UAB „ Tikras Turtas“ tarpininkavimo paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo nurodytų išlaidų sumokėjimo fakto bei jo dydžio - 6 055 Eur nuomos mokesčio ir 100 Eur mokesčio už nekilnojamo turto agentūros UAB „ Tikras Turtas“ tarpininkavimo paslaugas. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, jog 6 055 Eur nuomos mokesčio ir 100 Eur mokesčio už nekilnojamo turto agentūros UAB „ Tikras Turtas“ tarpininkavimo paslaugas ieškovas sumokėjo vykdydamas teismo įpareigojimą jam gyventi skyrium .

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių taikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015). Kitaip tariant, neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės sąlygos už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimų nepagrįstumas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinys santuokos nutraukimo byloje buvo iš esmės patenkintas, todėl nėra būtinos patirtų nuostolių atlyginimo sąlygos – ieškinio atmetimo, o tai nagrinėjamu atveju daro negalimą CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymą.

Ieškovas nurodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo priverstas išsikraustyti iš jo nuosavybės – buto, į kitą nuomojamą būstą, esantį Birutės g. 22-241, Klaipėdoje, iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo įsiteisėjimo 2020 m. sausio 7 d. (Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. Ea2-20-210/2020), tai yra 16,5 mėn. ieškovas neturėjo galimybės naudotis savo nuosavybe, jo nuosavybės teisės buvo pažeistos ir iš nuosavybės teisių pažeidimo ieškovas patyrė aiškiai apibrėžtus nuostolius, susidariusius iš ieškovo visą tą laikotarpį mokėtų kito būsto nuomos išlaidų. Iš viso laikotarpiu nuo priverstinio iškeldinimo iki teismo sprendimo dėl turto (buto) padalinimo įsiteisėjimo, ieškovas sumokėjo 6 055 Eur nuomos mokesčio ir 100 Eur mokestį už nekilnojamo turto agentūros UAB „ Tikras Turtas“ tarpininkavimo paslaugas.

CPK 146 straipsnyje neįtvirtinama, kokios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėtinos, pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytą žalą taikymo, turi nustatyti tokias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Pažymėtina, jog ieškovo kaltė nenustatinėjama, t.y. pripažįstama, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas.

Ieškovas įrodinėja, jog yra visos atsakovės D. P. civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškę nepagrįstu ir išimtinai savanaudišku pareiškimu teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dalyje dėl įpareigojimo E. P. gyventi skyriumi); žala, pasireiškusi E. P. partirtais nuostoliais dėl kito būsto nuomos, kai šis buvo priverstinai iškraustytas iš savo nuosavybės; priežastinis ryšys tarp ieškovo E. P. patirtų išlaidų bei atsakovės neteisėtų veiksmų; bei D. P. kaltė dėl patirtos žalos, nes nurodytos perteklinės ir nepagrįstai savininko teises ribojančios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos išimtinai D. P. prašymu ir iniciatyva, o ne bylą nagrinėjusio teismo iniciatyva.

Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog atsakovės neteisėti veiksmai išnagrinėtoje civilinėje byloje pasireiškė piktnaudžiavimu savo teise, t.y. be pakankamo faktinio, objektyvaus pagrindo, tik dėl savo subjektyvių pageidavimų (įgeidžių) pareikštu prašymu teismui. Tačiau, šiuo atveju nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių taikymo ieškovas kildina nuostolius, buvo taikytos byloje atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, siekiant užtikrinti ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams galimybę netrukdomai naudotis butu, kuris yra šeimos gyvenamoji vieta. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Vadinasi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje D. P. prašymu pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones įvertinto konkrečius šalių teismui pateiktus faktus, įrodymus ir nustatė, kad yra pagrindas bei būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones bei bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrindo naikinti ar/ir keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; apeliacine tvarka patikrinus nurodytų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą bei pagrįstumą, nustatyta, jog šios laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos buvo pritaikytos teisėtai ir pagrįstai. Todėl D. P. veiksmai teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-128-512/2019 negali būti vertinamas kaip neteisėti ir nepagrįsti, prieštaraujantys įstatymui, šie veiksmai negali būti laikomas kaip neteisėtas veikimas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Ieškovas nurodo ir pateikė įrodymus, kad patyrė 6 055 Eur dydžio sumos žalą mokėdamas nuomos mokestį bei 100 Eur dydžio išlaidas už nekilnojamojo turto agentūros UAB ,,Tikras Turtas“ tarpininkavimo paslaugas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teismas nustatė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įpareigoti atsakovą laikinai gyventi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, nėra perkeliama ieškovei pareiga užtikrinti atsakovui gyvenamąją vietą ar įpareigojimas ieškovei apmokėti atsakovo turimas išlaidas gyvenant kitame būste (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-58-560/2018), todėl darytina išvada, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti ieškovo išlaidas už nuomos bei tarpininkavimo mokestį kitame bute, susidariusias dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo laikotarpiu, kadangi šios išlaidos buvo susijusios išimtinai su ieškovo būtinaisiais poreikiais, todėl ieškovas taip pat neįrodė ir kilusios žalos kriterijaus.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK6.247 straipsnis). Teismų praktikoje pažymėta, kad priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013). Ieškovas tiesiog deklaratyviai nurodo, kad egzistuoja ryšys tarp atsakovės neva tai pasireiškusiu neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos. Tačiau teismas konstatuoja, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o priešingai tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovo patirtų išlaidų susijusių su gyvenamosios vietos susikūrimu. Teismui pripažinus, kad yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei jas pritaikius ieškovas turėjo teisę pasirinkti kur ir už kokią kainą jis gyvens.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad be aptartos būtinosios sąlygos – ieškinio atmetimo, ieškovas neįrodė ir kitų sąlygų, sudarančių pagrindą prašyti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, egzistavimo. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala) yra kumuliatyvios, todėl neįrodžius vienos iš jų egzistavimo, civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma negalima. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys kaip nepagrįstas ir neteisėtas, atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovė prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismui parenkant baudos dydį, o pusę baudos sumos priteisiant atsakovės naudai.

Įstatymas numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis); šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t.y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovas, teikdama ieškinį, t.y. realizuodamas savo procesines teises, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti atsakovės teisinę padėtį. Nors ieškovo ieškinys laikomas nepagrįstu, tačiau byloje nėra kitų duomenų, įrodymų, leidžiančių pagrįsti, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 815 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. P. iš ieškovo E. P. 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.