Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. P. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei D. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei D. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Itin sunkias pasekmes atsakovui sukeliančias laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojančias atsakovą skubiai išsikeldinti iš savo vienintelio gyvenamojo būsto, teismas priėmė nesudaręs galimybių atsakovui pasisakyti dėl tokių priemonių būtinumo ir pagrįstumo (CPK 147 str. 1 d.);

8. Spręsdamas dėl ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas buvo šališkas, taikė skirtingus standartus ieškovės ir atsakovo byloje pateiktų prašymų nagrinėjimui; Ieškovės atstovas pateikė teismui žinomai melagingus duomenis apie atsakovo galimybes gyventi atskirai, ir šių aplinkybių teismas netikrino.

9. Skundžiamą nutartį teismas motyvavo nepagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovas E. P. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliantas teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, prašo juos prijungti prie bylos. Nustatyta, kad apeliantas pateikė teismo psichologės J. G. paaiškinimus, išklausius nepilnametes šalių dukras E. ir E. P.. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad su apelianto pateikti nauji įrodymai susiję su ginčo dalyku, jie gauti vėliau, negu buvo priimta skundžiama nutartis. Todėl, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų ir sudaro prielaidas įgyvendinti esminę teismo funkciją – vykdyti teisingumą.

14. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo jis buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.

15. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

16. Pažymėtina, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar atitinkamu atveju atsakovą informuoti, ar ne. Svarbu ir tai, kad teismas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi reaguoti skubiai, be to, ši byla susijusi su mažamečių šalių vaikų interesais. Dėl to atsakovo teisės jam nepranešus apie ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neišklausius atsakovo nuomonės prieš teismui priimant skundžiamą nutartį, nebuvo pažeistos.

17. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, įvertinęs byloje esančius duomenis (ir po skundžiamos nutarties priėmimo) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), mano, kad šalys be konfliktų kartu gyventi neturi galimybių. Tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, nepaisant to, kad ginčo butas yra pakankamai didelis, teismas nemato galimybės priimti tokį procesinį sprendimą, kuris leistų šalims susikurti sąlygas kilti konfliktams ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šalys turi mažamečių vaikų, tokia situacija neužtikrintų vaikų emocinio saugumo, kadangi vaikai bus priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų. Faktas, kad vaikai išgyvena tėvų skyrybas patvirtina teismo psichologės J. G. paaiškinimai išklausius vaikus.

18. Kitas aspektas tas, kad vertinant prioritetines vaikų teises, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vaikams žymiai patogiau gyventi su mama Klaipėdoje, o ne Šilutės rajone pas giminaičius. Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir yra, kad naujais mokslo metais dukterys turėtų geresnes gyvenimo sąlygas, trumpiau truktų jų kelionė į mokyklą ir darželį, kad vaikai galėtų laisvai pasirinkti popamokinę veiklą, turėtų pakankamai vietos bei privatumo mokymuisi, žaidimams ar kitokiems vaikiškiems užsiėmimams.

19. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad nustačius gyvenimą skyrium bus pažeistos atsakovo teisės, jis neturės kur gyventi. Pažymėtina, kad teisės į nuosavybę ir būsto neliečiamumą nėra absoliučios. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl asmens konstitucinės teisės į būstą nurodė, jog pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, o tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009).

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tuo, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais bei atsižvelgė į kitas esmines aplinkybes (šalių vaikų amžių, vaikų lankomos ugdymo įstaigos buvimo vietą), todėl, įvertinęs tai, kad atsakovas turi galimybę gyventi mamos bute ar išsinuomoti laikinai kitą būstą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatyto gyvenimo skyrium nuo vaikų ir sutuoktinės pagrįsta ir nepažeidžia atsakovo konstitucinių teisių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Priešinga išvada suponuotų, kad nuosavybės teisės laikytinos absoliučiomis, labiau ginančiomis turtą ir turtines teises nei vaikų teises, o toks įstatymų aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų valstybės prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams vaiko teisių apsaugos srityje (1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo) (Vilniaus apygardos teismo 208 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. e2S-2926-852/2018).

22. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyriumi.

23. Atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Aplinkybė, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Kitas aspektas tas, kad teismas vertino ne kiekvieną įrodymą atskirai, tačiau rėmėsi visų įrodymų visuma, todėl, atsižvelgdamas į nepilnamečių dukrų interesus turėti saugią aplinką ir pastovią gyvenamąją vietą, pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi.

24. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, padarė teisingas išvadas dėl byloje nustatytų faktų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

25. Apelianto prašymai dėl ieškovės įpareigojimo mokėti dalį kredito bei buto eksploatavimu išlaidas šia nutartimi netenkintini, nes šie klausimai yra susiję su ginčo dalyku, todėl bus išnagrinėti teismo posėdyje (posėdžiuose) iš esmės bei įvertinti / nustatyti procesiniame sprendime.

26. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

27. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

priimti apelianto pateiktus teismo psichologės J. G. paaiškinimus, išklausius nepilnametes šalių dukras E. ir E. P..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.