Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atstovui bei trečiajam asmeniui notarei Gintarei Šatienei,

teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, tretiesiems asmenims notarei Gintarei Šatienei, A. T. dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

8. Teismo posėdžio metu ieškovės D. M. atstovė advokatė Silva Balčiūnienė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Į bylą pateikė rašytinę baigiamąją kalbą, kuri pridėta prie bylos medžiagos, kurioje išdėstyti visi bylai reikšmingi argumentai.

10. Atsakovės atstovas bei trečiasis asmuo notarė Gintarė Šatienė į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems yra pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Nebuvo gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad minėti asmenys, jų atstovai, į teismo posėdį negali atvykti dėl svarbių priežasčių, todėl byla buvo nagrinėjama atsakovės atstovui ir trečiajam asmeniui notarei Gintarei Šatienei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės.

12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. eA2-180-1119/2023 pagal D. M. ir A. T. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei Gintarei Šatienei, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo. 2023 m. kovo 22 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė mamos I. B. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti iš karto po mamos mirties; pripažintas negaliojančiu 2009 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 3/8 dalis buto, su rūsiu 3,72 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažintas negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 1/4 dalį piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini); panaikinta nekilnojamojo daikto – ½ dalies buto, su rūsiu 3,72 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, atlikta pagal 2009 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (civ. bylos Nr. eA2-180-1119/2023, 3 t., l. 16-30).

13. Išreikalavus iš įvairių gydymo įstaigų medicininius dokumentus (el. medž. 1 t., l. 189-190, 201-202), susijusius su J. B. gydymu, 2023 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi buvo paskirta J. B. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė (el. medž. 1 t., l. 203-204). Atlikus 2024 m. sausio 22 d – vasario 15 d. J. B. teismo psichiatrinę ekspertizę (el. medž. 2 t., l. 4-6), buvo konstatuota, kad J. B. daug metų sirgo (duomenys neskelbtini). 2001 metais persirgo (duomenys neskelbtini). Ankstyvajame periode kognityvinių funkcijų deficito nefiksuota, išrašant iš stacionaro nurodytas protinės būklės trumpojo tyrimo MMSE vertinimas – 30 balų (norma). Vėliau aprašomi išliekantys neurologiniai reiškiniai po persirgto (duomenys neskelbtini), greta formaliai pažymint atminties sutrikimus, tačiau jų kvalifikuotai nedetalizuojant. Kvalifikuotai psichikos būklė pirmą kartą psichiatro įvertinta 2012 m. sausio 16 d., tuo metu kreipėsi dėl pažymos notarui, nurodytas protinės būklės trumpojo tyrimo MMSE vertinimas – 20 balų, atitinkantis vidutinį pažinimo sutrikimą, nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. 2012 m. sausio 25 d. J. B. sudarė testamentą, palikdamas nekilnojamą turtą įdukrai. 2013 m. birželio 18 d. konsultuotas psichiatro pakartotinai, nurodyti konsultacijos motyvai: „dėl notarinių veiksmų: nori padovanoti savo podukrai 6,5 ha žemės, <...> kadangi podukra turi daug skolų“; mąstymas apibūdintas kaip itin klampus, rigidiškas, nurodytas protinės būklės trumpojo tyrimo MMSE vertinimas – 20 balų, atitinkantis vidutinį pažinimo sutrikimą, išliko (duomenys neskelbtini) diagnozė. 2013 m. liepos 1 d. J. B. panaikino 2012 m. sausio 25 d. savo sudarytą testamentą. 2013 m. liepos 16 d. konsultuotas psichiatro pakartotinai, nurodytas paties paciento apibūdintas sandorio panaikinimo motyvas, kuris priešingas aprašytam prieš tai buvusios konsultacijos metu: „pas notarą panaikino testamentą buto palikimą podukrai, kurios dėka už butą, už jos padarytas skolas teko sumokėti“; mąstymas apibūdintas kaip nuoseklus, lėtas, klampus, „bet iki minties suformulavimo priveda“, nurodytas protinės būklės trumpojo tyrimo MMSE vertinimas – 20 balų, atitinkantis vidutinį pažinimo sutrikimą, išliko (duomenys neskelbtini) diagnozė. Vėliau psichiatro konsultuotas 2016 m. rugsėjo 7 d., aprašyti aiškūs kliedesiai aplinkinių atžvilgių, išliko (duomenys neskelbtini) diagnozė, 2017 m. gegužės 4 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Apibendrinus pateiktų duomenų visumą, nustatoma, kad J. B. 2013 m. liepos 1 d. panaikindamas savo 2012 m. sausio 25 d. sudarytą testamentą, turėjo liekamųjų reiškinių po persirgto (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) sukeltus atminties ir mąstymo sutrikimus, kurie reikšmingai įtakojo jo sprendimus (psichiatro konsultacijų metu artimu laikotarpiu, prieš ir po byloje nagrinėjamą sandorį, aprašomi prieštaraujančiai skirtingi jo elgesio motyvai), vėliau jo mąstymo sutrikimai debiutavo aiškia kliedesine simptomatika; todėl J. B. 2013 m. liepos 1 d. surašyto pareiškimo dėl 2012 m. sausio 25 d. jo oficialaus notarinio testamento panaikinimo metu konstatuojama: (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę J. B. 2013 m. liepos 1 d. surašyto pareiškimo dėl 2012 m. sausio 25 d. jo oficialaus notarinio testamento panaikinimo metu, sudaryto sandorio panaikinimo atžvilgiu, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu

14. Įstatymas suteikia asmeniui galimybę savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis).

15. Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikomi bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15 - 5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą arba jo nesudaryti. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą testamentą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškime testatoriaus parašas turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka (CK 5.35 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, nes miręs asmuo savo valios jau negali pakeisti, todėl tiek testamento, tiek pareiškimo dėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

18. Ieškovė ieškinį įrodinėja tuo, kad 2013 m. metais po persirgtų (duomenys neskelbtini) ypač pablogėjo J. B. sveikata, prasidėjo nuotaikų kaita, dėmesio ir atminties funkcijų susilpnėjimas, sutriko elgesys, todėl būdamas tokios savo būklės 2013 m. liepos 1 d. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti sudarydamas pareiškimą, išreikšdamas valią dėl 2012 m. sausio 25 d. testamento panaikinimo. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog po mamos mirties J. B. pradėjo blogėti sveikata, o 2013 m. prasidėjo pats baisumas, jam visi kaimynai buvo blogi, juo „koliodavo“, buvo kažkas baisaus, ją irgi iškoneveikdavo visokiausiais žodžiais; būdavo tokių atveju, kuomet J. B. prie lovos kirvį laikydavo; pats sveikatos paaštrėjimas jam prasidėjo 2013 m., o iki 2013 m. pasitaikydavo tokio neadekvataus elgesio epizodų, tačiau ne tokių aštrių; teigė, jog jis visą gyvenimą buvo „savotiškas“, nemėgdavo bendrauti. Byloje apklaustas trečiasis asmuo A. T. teigė, jog J. B. nebuvo blogas žmogus, tačiau jis buvo: 10 minučių jam gerai, 10 minučių blogai, iškoneveikdavo jį patį; J. B. sveikata buvo banguota: vieną minutę gražiai kalbą, kitą jau „koneveikdavo“, jam po patirto (duomenys neskelbtini) pradėjo sveikata prastėti; sesuo skųsdavosi, kad sunku tėvą prižiūrėti, jis žinojo J. B. charakterį, tad seserį suprasdavo.

19. Ieškovė, grįsdama aplinkybes, susijusias su J. B. sveikata, persirgtas ligas ir pan., į bylą pateikė duomenis iš jo sveikatos istorijos ir pan. Iš pateikto 2011 m. rugpjūčio 29 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akto matyti, jog vertinant J. B. specialiuosius poreikius, nustatyta buvo, jog 2001 m. gydėsi stacionare dėl (duomenys neskelbtini), neurologo konsultacijoje nurodyta, jog yra liekamieji reiškiniai po (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 178-180). 2013 m. liepos 31 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte, vertinant J. B. specialiuosius poreikius, buvo nustatyta, jog minėtam asmeniui nustatytos įvairios ligos, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), praeinantys (duomenys neskelbtini); 2013 m. liepos 16 d. psichiatro konsultacija: diagnozė (duomenys neskelbtini) MMSE – 20 balų (el. medž. 1 t., l. 181-183). Iš Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, jog J. B. pirmą kartą psichiatro konsultuotas 2012 m. sausio 16 d., buvo atvykęs profilaktiniam patikrinimui bei medicininės pažymos dėl notarinių veiksmų, nurodydamas, jog planuoja perrašyti butą podukrai. 2013 m. birželio 18 d., palydimas pusseserės, buvo nuvykęs dėl notarinių veiksmų: nori padovanoti savo podukrai 6,5 ha žemės, kadangi podukra turi daug skolų, savo vaikų neturi. 2013 m. liepos 16 d. buvo atvykęs pas psichiatrą BPG nukreipimu dėl spec. poreikių; pacientas išsako, jog notarinius dalykus susitvarkė, „gerai, kad neseniai buvome buvę pas notarą, tai manimi patikėjo, nes su išduota pažyma butų buvę sunkiau“; pas notarą panaikino testamentą buto palikimą podukrai, kurios dėka už butą, už jos padarytas skolas teko sumokėti viso – 8 tūkst. litų; butą planuoja „palikti valstybei“, jei teks eiti gyventi į senelių prieglaudą; žemę paliks giminaitės sūnui. Visų konsultacijų metu J. B. buvo MMSE fiksuotas 20 balų.

20. Nors minėtoje sveikatos istorijoje užfiksuota, jog 2013 m. J. B. nurodė, jog podukra turi daug skolų ir pan., tačiau byloje apklausus J. B. podukrą – ieškovę D. M., pastaroji teigė, jog ji jokių skolų neturėjo. Aplinkybes, jog D. M. neturėjo skolų, patvirtino ir teisme apklaustas ieškovės brolis A. T., kuris teigė, jog su D. M. bendraudavo, nėra girdėjęs apie ieškovės neva turimas skolas. Be to, nors 2013 m. birželio 18 d. J. B. kreipėsi pas psichiatrą dėl notarinių veiksmų, nurodydamas, jog nori padovanoti savo podukrai 6,5 ha žemės, kadangi podukra turi daug skolų, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė D. M. parodė, jog J. B. jai jokio nekilnojamojo turto nėra padovanojęs. Pastebėtina ir tai, jog 2013 m. liepos 16 d. J. B. psichiatrei nurodė, jog žemę paliks giminaitės sūnui, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog iki pat savo mirties J. B. jam nuosavybės teise priklausančio 6,5 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra/nebuvo perleidęs, sklypas yra likęs registruotas J. B. asmeninės nuosavybės teise, tik nuo 2010 m. yra/buvo sudaryta nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 119-120). Vėlesniuose įrašuose (2017 m. gegužės 8 d.) užfiksuota, jog J. B. teigęs, jog podukra atneša apnuodytų braškių jam, ji gyvena (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo teigė, jog iš tiesų butas (duomenys neskelbtini) buvo socialinis būstas, kuriame gyveno A. T. sutuoktinė ir jo vaikai, tuo tarpu D. M. niekuomet negyveno minėtame bute. Šios nustatytos aplinkybės teismui leidžia teigti, jog vieši J. B. teiginiai iš esmės yra/buvo prieštaringi, neatitinkantys realybės (CPK 185 straipsnis), kas leidžia abejoti J. B. sveikata ir jo psichine būkle.

21. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, jog ginčo pareiškimas buvo naudingas pačiam J. B., priešingai esant galiojančiam testamentui D. M. turėjo pareigą rūpintis patėviu bei, vykdydama jo valią, turėjo J. B. palaidoti kaip jis norėjo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė D. M. iki J. B. mirties rūpinosi tiek J. B., tiek rūpinosi buto išlaikymu (mokėjo mokesčius ir pan. (šios aplinkybės yra konstatuotos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. eA2-180-1119/2023), tiek rūpinosi ir J. B. laidotuvėmis bei iki šiol prižiūri mamos ir kartu palaidoto J. B. kapą (el. medž. 1 t., l. 156, 159, 160, 161). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. eA2-180-1119/2023, 27 punkte teismas pripažino, jog rašytiniai įrodymai, ieškovės D. M. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, kad tarp ieškovės ir J. B. buvo sudarytas susitarimas, kad ieškovai atsiims savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o J. B. testamentu paliks visą savo turtą D. M.. Ieškovė D. M. teismo posėdžio metu patvirtinto, jog J. B. buvo sakęs, kad visą turtą paliks jai; sakydavo, kad jis bus ramus, kai bus asmuo, kuris prie lovos prineš vandens stiklinę; kad testamentas yra panaikintas sužinojo (duomenys neskelbtini) po J. B. mirties. Įvertinęs šias aplinkybes, jog D. M. ir J. B. buvo susitarę ir D. M. buvo informuota ir patikinta, kad palikimas po J. B. mirties atiteks būtent jai, teismui lieka neaišku, kodėl apie galimai pasikeitusią savo valią ir galimai nutraukiamą judviejų susitarimą J. B. neinformavo D. M., o atlikęs aktyvius veiksmus (panaikinęs testamentą), toliau J. B. neprieštaravo, jog juo rūpintųsi būtent D. M. (Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro rašte nurodyta, jog J. B. gydymo stacionare ligos istorijoje nurodytas kaip asmuo, kuriam gydymo įstaiga turi teisę teikti informaciją apie pacientui teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei jo sveikatos būklę – D. M.) (el. medž. 1 t., l. 156). (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013 m. liepos 1 d. pareiškimas panaikinti 2012 m. sausio 25 d. testamentą testatoriaus pasirašytas notarės akivaizdoje (el. medž. 1 t., l. 186, 187), notarei, tvirtinusiai sandorį, nekilo abejonių dėl testatoriaus pilnai suvokiamų savo veiksmų bei jo valios dėl testamento panaikinimo, nes priešingu atveju, notarė, turėdama bent menkiausių abejonių, minėto sandorio nebūtų tvirtinusi (CPK 178, 185 straipsnis). Bet kuriuo atveju, teismas, spręsdamas apie asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir gebėjimą juos valdyti, turi vadovautis ne savo emocijomis, nuojautomis, taip pat ne vien byloje dalyvaujančių asmenų parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais.

25. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, kt.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas, kiek leidžia jo (teismo) žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, nutarties 43-45 punktai; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, nutarties 41 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 44 punktas).

27. Atlikus 2024 m. sausio 22 d – vasario 15 d. J. B. teismo psichiatrinę ekspertizę (el. medž. 2 t., l. 4-6), konstatuota, jog J. B. 2013 m. liepos 1 d. sandorio sudarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini); 2013 m. liepos 1 d. sandorio sudarymo metu, pagal savo psichikos būklę, sudaryto sandorio panaikinimo atžvilgiu, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; J. B. valiai – pareiškimu panaikinti savo 2012 m. sausio 25 d. oficialų notarinį testamentą, reikšmingą įtaką turėjo jo psichikos sutrikimas. Minėtame akte yra eksperto pateikta išvada dėl J. B. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra kategoriška, todėl laikytinas kaip tiesioginis įrodymas.

28. Nagrinėjamu atveju tiek į bylą teikti įrodymai, tiek ir teismo byloje paskirta ekspertizė (taip pat ekspertizės akte dėstomos aplinkybės) patvirtina tai, kad ginčijamo pareiškimo dėl 2012 m. sausio 25 d. oficialaus notarinio testamento panaikinimo sudarymo metu (2013 m. liepos 1 d.) J. B. konstatuojama (duomenys neskelbtini), o pagal savo psichikos sveikatos būklę ginčijamo pareiškimo sudarymo metu J. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 1 d. J. B. surašytą ir Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės patvirtintą pareiškimą dėl 2012 m. sausio 25 d. J. B. oficialaus notarinio testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir ginčijamas pareiškimas pripažintinas negaliojančiu (CPK 185 straipsnis), nes, sudarydamas minėtą sandorį, J. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Dėl testamentinės įpėdinės patvirtinimo

29. CK 1.63 straipsnis įtvirtina sandorių sampratą ir rūšis. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, o straipsnio antroji dalis apibrėžia, kad sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Teisės doktrinoje sandoris apibrėžiamas kaip valios išreiškimas, kuriuo siekiama sukurti teisines pasekmes, pakeisti tam tikrą teisinę padėtį, kaip privačios valios išreiškimas, siekiant sukurti pageidaujamas teisines pasekmes, kurios atsiranda todėl, kad teisė (teisinė tvarka) jas pripažįsta, kaip teisinis veiksmas, kuriuo išreiškiama valia ir kuriuo siekiama sukurti teisines pasekmes. Be to, doktrinoje pažymima, kad galiojantis sandoris – tai vieno ar kelių asmenų valios išreiškimas, sukuriantis valią išreiškiančių asmenų siekiamas teisines pasekmes, jei toks valios išreiškimas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 79–80). CK 5.35 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad testatorius gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Atsižvelgiant į nutarties aptartus sandorio požymius konstatuotina, kad pareiškimas dėl testamento panaikinimo yra vienašalis sandoris – testatoriaus valios išreiškimas, siekiant panaikinti anksčiau sudarytą testamentą. Pareiškimas dėl testamento panaikinimo, sudarytas nepažeidžiant įstatymo nustatytų sąlygų, sukuria pareiškėjo siekiamus teisinius padarinius – tampa pagrindu panaikinti pareiškėjo anksčiau sudarytą testamentą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-916/2018, 41,43,46 punktai).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės patvirtintą J. B. pareiškimą dėl testamento panaikinimo CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kuris šiuo teisiniu pagrindu yra patenkintas. CK 1.89 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kyla kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės, t. y. taikoma restitucija.

31. Pripažinus negaliojančiu pareiškimą dėl testamento panaikinimo yra panaikinama jo teisinė galia ir konstatuojama, kad jis nesukūrė teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie nurodyti įstatyme ir susiję su jo negaliojimu – viskas turi būti grąžinta į padėtį, buvusią iki jo sudarymo. Pripažinus, kad J. B. 2013 m. liepos 1 d. surašytas pareiškimas (vienašalis sandoris) panaikinti testamentą yra pripažintas negaliojančiu, tai reiškia, kad jo pagrindu negali būti naikinamas jo surašytas 2012 m. sausio 25 d. testamentas, t. y. testamentas kaip galiojo, taip ir lieka galioti, todėl jo pripažinti ar kitais būdais jį įteisinti iš naujo nereikia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas ir tvirtintina, kad ieškovė D. M. yra J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė pagal 2012 m. sausio 25 d. Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės Gintarės Šatienės patvirtintą oficialųjį testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėtinu atveju, ieškovė, pateikusi ieškinį, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra Lietuvos valstybė, o jai atstovaujantis VĮ Turto bankas nėra atlikęs ieškovės atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, ieškovė D. M. atsisako bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų priteisti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteisiamos, nes į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

34. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės Gintarės Šatienės 2013 m. liepos 1 d. patvirtintą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl 2012 m. sausio 25 d. J. B. oficialaus notarinio testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Patvirtinti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), testamentine įpėdine pagal 2012 m. sausio 25 d. Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės Gintarės Šatienės patvirtintą oficialųjį testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.