- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- 1-840-1129/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16788-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- R. A. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ transporto vadovu, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.23 val., viešoje vietoje, prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), nepaisydamas visuotinai priimtų padoraus elgesio normų elgėsi įžūliai – kilusio žodinio konflikto metu su R. A. S., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - dešine ranka sudavė vieną smūgį į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą, dėl ko R. A. S. griuvo bei nusibrozdino kairės rankos mažąjį pirštą ir padarė galvos sumušimą, kuris sukėlė R. A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei apgadino svetimą – R. A. S. priklausantį turtą - motociklininko šalmą - 95,03 Eur vertės.
Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko taip, kaip nurodyta kaltinime. Įvykio dieną jis išvažinėjo iš degalinės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir žiūrėjo į kairę pusę, kad praleistų kitus automobilius, taip pat matė, kad nukentėjusysis ant šaligatvio pasilenkęs kažką tvarkė ir apėjęs jo automobilį iš galo, pakėlė galvą ir am (kaltinamajam) pasakė ,,važiuok, žąsine“. Jam tai sukėlė juoką, todėl jis išlipo iš savo automobilio ir dėl tokių nukentėjusiojo žodžių, mostelėjo jam delnu į šalmą. Nukentėjusysis bandė nuo jo atsitraukti, tačiau jam susipynė kojos ir jis nukrito. Nukentėjusysis atsistojo ir pasakė, kad iškvies policiją, o jis įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Nematė, ar aplink buvo pašalinių asmenų. Dėl savo elgesio gailisi, daugiau taip nesielgtų. Tai buvo pirmas kartas, nežino, kodėl taip įvyko, tačiau tuo metu jautėsi pažemintas. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, kadangi nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė.
Kaltinamajam J. B. kaltę pripažinus visiškai, prokurorė sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl nesant abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. B. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.
Iš 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis R. A. S. nurodė, jog 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.23 val. elektriniu vienračiu-riedžiu su įjungtomis šviesomis važiavo pėsčiųjų dviračių taku, (duomenys neskelbtini) gatve, nuo Kauno centro link Kleboniškio. Ties degaline ,, (duomenys neskelbtini)“, ties ta vieta, kur pėsčiųjų dviračių taką kirto išvažiavimas iš šalia esančios benzino kolonėlės teritorijos, jam kelią pravažiuoti ar praeiti užstojo iš degalinės išvažiavęs lengvasis automobilis, sustodamas tiesiai ties pėsčiųjų dviračių taku. Vairuotojui jis pasakė žodžius: „Nepažeidinėkit eismo taisyklių. Neužstokit kitiems eismo dalyviams pravažiavimo“, tačiau kiek suprato, jis negirdėjo, automobilio nepatraukė. Nulipęs nuo vienračio jį prasivedė pro galą minėto automobilio, užsikėlė per šaligatvio bortelį ir pamatė, kad automobilio vairuotojas atidarė keleivio pusės langą ir jam kažką sakė. Jis spontaniškai jo paklausė: „Ar žąsinas? Kodėl Jūs pažeidinėjate eismo taisykles? Kodėl užstojate praėjimą?“. Tuo metu staiga iš automobilio išlipęs jį vairavęs asmuo, apie 40 metų amžiaus vyras, apie 180 ūgio, juosvų plaukų, lyg keturkampio kampuoto veido, staiga priartėjo prie jo ir smogė jam į galvos kairę pusę ties smilkiniu. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės. Nesitikėjo, kad asmuo viešoje vietoje elgsis taip įžūliai, staiga iššoks iš automobilio ir staiga jam smogs. Jis elgėsi stebėtinai agresyviai. Jis smogė į galvos sritį labai smarkiai, kadangi nuo smūgio parkrito ant žemės. Buvo su motociklininko šalmu, pajuto labai stiprų smūgį ir garsą nuo smūgio, tačiau sąmonės neprarado. Po smūgio sudavimo minėtas asmuo labai greitai atgal įsėdo į savo automobilį, tačiau nueidamas, kol jis dar buvo parkritęs ant žemės, jam pasakė: „čia tau už žąsiną, iškrypėli tu“. Jis šiam asmeniui suspėjo pasakyti, kad praneš policijai. Jis atsakė, jog gerai, pranešk. Minėtas asmuo galimai turėjo kažkokį išankstinį nusistatymą prieš riedžiais važiuojančius eismo dalyvius, kadangi matydamas, jog jis važiuoja riedžiu, po to, kaip jam smogė, jį pavadino iškrypėliu. Minėto asmens jis anksčiau nėra matęs, jo nepažįsta. Tuo metu, kai asmuo jam smogė į galvos sritį, jis buvo pasilenkęs žemyn ir dešine ranka laikė riedį, o kaire telefoną. Asmeniui nuvažiuojant suspėjo jo nuvažiuojantį automobilį nufilmuoti. Matyti, kad jo automobilis ,,Volvo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, stipriai tamsintais stiklais. Minimo įvykio metu aplink jokių kitų asmenų nebuvo, minėtas asmuo automobilyje važiavo vienas. Tačiau (duomenys neskelbtini) gatve intensyviai važiavo kiti automobiliai, kurie galėjo matyti įvykį. Maždaug po 2-3 minučių po to, kai minėtas asmuo jam smogė į galvos sritį, jam nuvažiavus apie 20-30 metrų link Kleboniškio, prie jo privažiavo ir sustojo šviesios spalvos lengvasis automobilis, kuriame sėdėjęs vyras pasakė, kad matė kas įvyko ir, jei reikės, tai galės paliudyti. Jis paprašė jo telefono numerio. Jis davė jam telefono numerį. Šio liudytojo jis nepažįsta, vardo ar pavardės nežino. Tai buvo vyras apie 30 metų amžiaus. Šiam liudytojui jis 2022 m. balandžio 28 d. apie 18.42 val. paskambino ir pasitikslino, ar jis tikrai matė, kaip automobilio vairuotojas jam smogė. Šis liudytojas patvirtino, kad jis puikiai matė, kaip asmuo ranka smogė į galvą. Tokias savo veiksmais viešoje vietoje smogdamas jam į galvos sritį automobilio ,,Volvo“ vairuotojas grubiai pažeidė viešąją tvarką, elgėsi ypatingai agresyviai ir įžūliai. Be to, sustodamas ties pėsčiųjų ir dviračių taku, ir eismo dalyviams užstodamas pravažiavimą bei praėjimą, minėto automobilio vairuotojas pažaidė KET 150.10. sustodamas ten, kur sustojusi transporto priemone kliudo transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; KET 150.6. sustodamas arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku. Automobilio vairuotojas neatsižvelgė į KET nuostatą 60 p., jog dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, neprivalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų. Taip pat gali būti, jog minėtas asmuo neteisėtai naudoja automobilio ,,Volvo“ stiklų šviesos laidumą mažesnį negu leistinas. Pažymėtina, kad jam smogusį asmenį turėjo užfiksuoti degalinės vaizdo kameros, kadangi jis benzino kolonėlėje galimai pylėsi degalus. Jis išvažinėjo iš degalinės ,, (duomenys neskelbtini)“. Prašo nustatyti jam smogusį asmenį bei įvertinti jo neteisėtus veiksmus ir minėtą asmenį nubausti. Taip pat prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 20–23).
Iš 2022 m. gegužės 3 d. patikslinto pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis R. A. S. nurodė, jog 2022 m. balandžio 29 d. savo pareiškimą papildo patikslindamas, kad 2022 m. balandžio 28 d. tuo metu, kuomet ,,Volvo“ automobilį vairavęs asmuo jam smogė į galvos sritį, nors jis buvo su motociklininko šalmu, tačiau minėto vieno labai stipraus smūgio pasėkoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Smūgis buvo toks stiprus, kad nuo šio smūgio jis parkrito ant žemės. Be to, iš karto po smūgio jam pradėjo skaudėti galvą ties viršugalviu. Galvos skausmas ištisai tęsėsi keturis dienas (nuo balandžio 28 iki gegužės 1 d.) ir buvo stipresnis, o po keturių dienų iki šiol, skausmas užeina ,,tarpais“. Po smūgio keletą dienų akys bijojo šviesos ir galvos skausmas sustiprėdavo esant didesniam garsui, t. y. buvo jautrumas garsui. Galvos skausmas lokalizavosi virš kaktos, viršugalvyje ir taip pat ranka palietus viršugalvį taip pat jautėsi skausmo sustiprėjimas. Stipriau pakračius galvą skausmas taip pat sustiprėdavo. Į gydymo įstaigą kol kas nesikreipė, kadangi galvos skausmas nebuvo labai stiprus ir tikėjosi, kad praeis. Jei skausmas dar nepraeis, kreipsis į šeimos gydytoją. Taip pat nuo griuvimo po smūgio nedaug nusibrozdino kairės rankos pirštą dėl ko bėgo kraujas. Prideda fotonuotrauka (1 t., b. l. 31–33).
Iš 2022 m. gegužės 30 d. elektroniniu paštu R. A. S. pateikto asmens apibūdinimo matyti, kad 2022 m. balandžio 28 d. jį užpuolusį asmenį, kuris vairavo automobilį "Volvo" galėtų atpažinti iš natūros pagal veido bruožus, sudėjimą, laikyseną, eiseną, judesius, balsą, amžių. Iš nuotraukos šį asmenį atpažinti būtų sunkiau, kadangi nuotraukoje gali būti pakitę veido bruožai, jei nuotrauka daryta senai, nuotraukoje nesimatys asmens judesių, laikysenos ir pan., nuotraukoje esantis apšvietimas gali įtakoti žmogaus išvaizdą. Šį asmenį matė maždaug iš 5 metrų, kai jis išlipinėjo iš automobilio ir sudavęs smūgį nueidinėjo nuo jo bei sėdo į savo automobilį. Jis buvo apie 40-42 metų amžiaus, maždaug 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo niekuo neišsiskiriančias kasdieniniais drabužiais, veidas jo buvo labiau keturkampis, plaukai trumpi, lyg juosvi, antakiai lyg juosvi, gan ryškūs, nosis nebuvo ilga. Judesiai buvo greiti. Kūno sudėjimas labiau sportiškas, kresnokas. Minėtas asmuo, po to, kai jam smogė, ištarė žodžius: „čia tau už žąsiną, iškrypėli tu“. Jis šiam asmeniui suspėjo pasakyti, kad praneš policijai. Jis atsakė: „gerai, pranešk“. Todėl šį asmenį galėtų atpažinti ir iš balso. Kalbėjo jis gan greitai, piktai, balas nebuvo nei labai plonas, nei užkimęs, tačiau jo balsą girdėjo gerai ir įsiminė (1 t., b. l. 146).
2022 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. A. S. parodė, kad visas 2022 m. balandžio 28 d. įvykio, įvykusio prie ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) g., aplinkybes aprašė savo pateiktuose 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. gegužės 3 d. pareiškimuose. Šiuo metu pareiškimuose išdėstytus parodymus pilnai palaiko. Taip pat palaiko asmens apibūdinimą, kurį atsiuntė el. paštu 2022 m. gegužės 30 d. 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.23 val. jis važiavo savo elektriniu vienračiu riedžiu (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu dviračių taku, kryptimi nuo miesto centro link Kleboniškio miško. Važiavo apsirengęs motociklisto apranga, ant galvos buvo užsidėjęs motociklisto šalmą. Ties degaline ,,(duomenys neskelbtini)“ pėsčiųjų ir dviračių takas kirto išvažiavimą iš šios degalinės. Dviračių taką, ties išvažiavimu iš degalinės, jam užstojo, t. y. užstojo kelią pravažiuoti ar praeiti, tamsios spalvos automobilis ,,Volvo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal kelių eismo taisykles, asmuo, išvažiuojantis iš teritorijos, privalo praleisti dviračių taku važiuojančius dviračius ar kitas transporto priemones. Kadangi ši transporto priemonė užkirto jam kelią važiojamosios dalies susikirtime su pėsčiųjų ir dviračių taku, jis sustojo ir nulipo nuo savo vienračio elektrinio riedžio apie 3 m atstumu nuo šio automobilio kairio šono, ties vairuotojo durelėmis. Jis vairuotojui pasakė: ,,Nepažeidinėkit eismo taisyklių, neužstokit kitiems eismo dalyviams pravažiavimo“. Kadangi automobilio langai buvo uždaryti, mano, kad vairuotojas šių jo žodžių negirdėjo. Tuomet jis vienratį paėmęs už rankenos prasivedė pro šio automobilio galą, užsikėlė jį per šaligatvio bortelį ir užrideno jį ant dviračių tako. Tuo metu jis buvo nuo šio automobilio apie 1,5-2 m atstumu ir pamatė, kad vairuotojas atidarė keleivio pusės priekinių durų langą. Jis kažką jam sakė, bet jis negirdėjo, ką jis sako. Tada jis spontaniškai jo paklausė: ,,Ar žąsinas, kodėl jūs pažeidinėjate eismo taisykles, kodėl užstojate praėjimą?“. Tardamas šiuos žodžius dešine ranka jis laikė vienaratį už rankenos, kairėje rankoje laikė telefoną ir vienaratį rideno toliau nuo mašinos, kad įridenti jį į dviračių taką ir pradėti važiuoti toliau. Jam būnant pasilenkus, laikant vienaratį ir esant apie 3 m atstumu nuo automobilio, minėtas asmuo išlipo iš automobilio ir staiga priėjęs prie jo, pusiau iš jo kairio šono ir pusiau iš nugaros, jam dėvint šalmą smogė į kairę viršugalvio pusę, aukščiau smilkinio. Smūgio metu girdėjo stiprų smūgio garsą per šalmą. Nuo šio smūgio jis parkrito ant žemės ir pajautė fizinį skausmą galvoje, bet sąmonės praradęs nebuvo. Jam dar nespėjus atsistoti, jam smogęs asmuo pasakė: ,,čia tau už žąsiną, iškrypėli tu“. Šiuos žodžius jis pasakė pakankamai ramiai, ,,iškrypėli tu“ pasakė labiau emocingai, piktai. Atsikeldamas nuo žemės jis pamatė nuo jo nueinantį jam smogusį asmenį. Kai jis buvo prie vairuotojo durelių, asmeniui pasakė, kad praneš policijai. Jis atsakė: ,,gerai pranešk“. Tada jis sėdo į automobilį ir greitai nuvažiavo. Jam įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) g., jis su mobilaus ryšio telefonu nufilmavo nuvažiuojantį automobilį. Iš šio vaizdo įrašo padarytą automobilio nuotrauką jis pridėjo prie pareiškimo. Po kelių minučių, kai jis dviračių taku buvo nuvažiavęs apie 30 m nuo įvykio vietos link Kleboniškio ir laukė prie šviesoforo, kad pereiti į kitą gatvės pusę, prie jo privažiavo šviesios spalvos automobilis, kuriame sėdėjęs vyras pasakė, kad matė įvykį ir jei reikės galės paliudyti. Vyras davė savo telefono numerį. Minėto vyro nepažįsta, matė pirmą kartą. Jam smogusio asmens požymiai apie 40-42 m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, veidas labiau keturkampio formos, plaukai trumpi, lyg juosvi, tamsūs antakiai. Šį asmenį galėtų atpažinti pagrinde pagal jo veido bruožus, sudėjimą, amžių, balsą. Po šio įvykio keturias dienas iš eilės, pradedant nuo balandžio 28 dienos iki gegužės 1 d. jam nuolat skaudėjo galvą, o sekančias šešias dienas ne. Kadangi jam visiškai nenustojo skaudėti galvą, po keleto dienų jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją, neurologą ir chirurgą. Iki šio įvykio jam galvos niekada neskaudėjo. Šiuo metu jam galvos jau neskauda (1 t., b. l. 155–158).
2022 m. birželio 8 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. A. S. parodė, kad anksčiau buvo apklaustas, jis davė teisingus parodymus, kuriuos tvirtina ir prisimena, tačiau turi jiems papildymų. Papildo, kad 2022 m. balandžio 28 d., kai jam nepažįstamas vyriškis trenkė į galvos sritį kairėje pusėje, per šalmą, tai jis nematė su kuria ranka jis trenkė: ar su kumščiu, ar su delnu. Nematė todėl, kad pats buvo pusiau užsisukęs ir laikė dešine ranka savo vienaratį riedį, kairėje rankoje laikė savo mobiliojo ryšio telefoną, o vyras priėjo pusiau iš šono, pusiau iš nugaros. Nuo smūgio ranka jis pargriuvo ir krisdamas nusibrozdino kairės rankos, t. y. tos rankos, kurioje laikė savo mobiliojo ryšio telefoną, mažąjį pirštą. Telefonas išsitepė dulkėmis, bet telefonui nieko nenutiko. Riedis parkrito ant šono. Dėl patirto smūgio ranka jis patyrė fizinį skausmą. Jis yra informuotas, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, apie tai informuos tyrimo eigoje, nes jam padaryta neturtinė žala. Turtinės žalos dabar įvardinti negali apskritai, ar tokia padaryta, ar ne, nes jis skaitė internete, jeigu šalmas patiria smūgį, tai jis toliau nebeatlieka savo funkcijos taip, kaip turėtų atlikti. Šiaip vizualiai jokių apgadinimų ant šalmo nebuvo padaryta, o riedis taip pat apgadintas nebuvo. Taip pat papildo, kad jis tą asmenį, kuris jam sudavė smūgį, ir kuris vairavo automobilį ,,Volvo“, atpažino ,,Facebook“ socialiniame tinkle tuoj pat, kai grįžo namo po atpažinimo policijoje. Ten jį atpažino todėl, kad nuotrauka atitiko jo požymius, kaip jis realybėje atrodė. Kai dalyvavo atpažinime, tai nuotrauka buvo nespalvota, dokumentinė, todėl nenatūrali ir iš jos buvo sunku atpažinti. Dėl atpažinimo jis pilnai patvirtina, kad tai tas pats asmuo, kur jis tyrimo eigoje pateikė nuotrauką ir pareiškimą 2022 m. birželio 1 d. dėl asmens atpažinimo, kuris yra prijungtas prie bylos. Ir tuos faktus, kuriuos išdėstė šiame pareiškime jis pilnai palaiko (1 t., b. l. 174–177).
2022 m. liepos 14 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. A. S. parodė, jog iki 2022 m. balandžio 28 d. įvykio, kuomet įtariamasis smogė jam į galvos sritį dėvint šalmą, šalmo ventiliacijos angos veikė tinkamai, nebuvo sugadintos ir šalmas anksčiau iki 2022 m. balandžio 28 d. įvykio niekada nebuvo sutrenktas. Šio šalmo po 2022 m. balandžio 28 d. įvykio niekada nenaudojo. 2022 m. birželio 27 d. jam papildomai apžiūrėjus ,,LS2 FF37O“ šalmą, kurį jam dėvint, J. B. 2022 m. balandžio 28 d. stipriai smogė, pastebėjo, kad neatsidaro šalmo kairės pusės (tos šalmo pusės, į kurią asmuo smogė) ventiliacijos anga, t. y. šalmas turi ir akivaizdžiai pastebimą išorinį pažeidimą, kurį 2022 m. balandžio 28 d. padarė J. B., stipriai jam smogdamas į galvos sritį jam dėvint minėtą šalmą. Taip pat sužinojo, kad ,,LS2“ šalmo naudojimo instrukcijoje anglų kalba yra nurodyta, jog po stipraus smūgio šalmas naudojimui tampa netinkamas. Prideda fotografiją, kurioje rodykle pažymėta sugadinta šalmo kairės pusės ventiliacijos sklendė (2 t., b. l. 91–97).
2022 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. A. S. parodė, jog prašo priimti 2022 m. rugsėjo 27 d. jo rašytus parodymus. Juose nurodo, ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes (2 t., b. l. 152–154).
2022 m. rugsėjo 27 d. rašytiniuose R. A. S. parodymuose nurodyta, kad smūgio metu dėvėjo motociklininko šalmą. Kadangi galvos skausmas nebuvo labai stiprus, iš karto jis į medikus nesikreipė. Kadangi skausmas nepraėjo ir toliau tęsėsi, 2022 m. gegužės 3 d. nutarė kreiptis į medikus. 2022 m. gegužės 3 d. užsiregistravo konsultacijai pas šeimos gydytoją. 2022 m. gegužės 4 d. 08.00 val. atvykus į polikliniką, jį priėmė medicinos sesuo, kuriai padavė 2022 m. gegužės 3 d. policijai rašyto pareiškimo kopiją ir pasakė, kad pareiškime smulkiai aprašyti jo nusiskundimai, nurodyta data, kada buvo užpultas ir jam buvo smogta į galvos sritį. Minimas pareiškimas šiuo metu yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Medicinos seseriai paaiškino, kad 2022 m. balandžio 28 d. nepažįstamas asmuo jam smogė į galvą ir nuo smūgio jam skauda galvą. Nurodė, kad įvykio metu dėvėjo motociklininko šalmą ir motociklininko aprangą. Taip pat nurodė, kad dėl to kreipėsi į policiją. Medicinos sesuo jam pamatavo kraujospūdį ir paaiškino, kad šeimos gydytoja vėluoja ir nežinia kada atvyks, todėl, kad jo negaišinti, medicinos sesuo jam liepė eiti namo ir pasakė, kad gydytoja jam paskambins telefonu. Apie 10 val. jam paskambino šeimos gydytoja, kuriai paaiškino, kad minėtas aplinkybes ir tai, kad nuo patirto labai stipraus smūgio jam skauda galvą ištisai keturias dienas, po kurių - skauda tarpais. Paaiškino, kad galvos skausmas yra virš kaktos, viršugalvyje ir ranka palietus viršugalvį skausmas sustiprėja, o stipriau pakračius galvą skausmas taip pat sustiprėja. Gydytoja jam paskyrė vaistus nuo skausmo ir užregistravo pas chirurgą bei neurologą. Dar paaiškino, kad skausmai detaliai surašyti jo pranešime policijai, kurio kopiją pateikė medicinos seseriai. Gydytoja paklausė, ką jai daryti su minėtu pranešimu policijai. Atsakė, kad ten surašyti jo nusiskundimai, gal į medicininę kortelę gali įdėti. Chirurgui ir neurologui taip pat analogiškai paaiškino. Neurologei dar paaiškino, kad praėjus keturioms dienoms, kada galvą skaudėjo ištisai, dabar skausmas užeina tarpais, ir pradeda skaudėti pavyzdžiui pagalvojus apie įvykį, rašant dėl įvykio įvairius dokumentus policijai, kada reikia susikaupti ir įtemptai galvoti arba nuo triukšmo, t. y. padidėjo jautrumas didesniam garsui (2 t., b. l. 155–157).
2022 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.25 val. važiuodamas automobiliu Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo miesto centro link Kleboniškio miško, pravažiavęs sankryžą su Šiaurės pr., išvažiavime iš kažkokios teritorijos, pastebėjo stovintį tamsios spalvos, aukštesnio pravažumo automobilį, kurio markės neatsimena, ir iš jo išlipantį vyrą. Prie šio automobilio priekinės dalies tuo metu stovėjo vyras, apsirengęs į motociklininko apsauginę aprangą panašiais rūbais, kuris ant galvos buvo užsidėjęs šalmą. Vyras išlipęs iš automobilio priėjo prie šio asmens, jam ranka sudavė vieną smūgį į ant galvos uždėtą šalmą. Nuo šio smūgio vyras pargriuvo. Kadangi tuo metu jis staigiai sustoti negalėjo, nuvažiavo iki ,,Covid“ tyrimų centro, ten apsisuko, tuomet nuvažiavo iki Šiaurės pr., vėl apsisuko ir grįžęs į įvykio vietą joje rado tik vyrą, kuriam buvo suduotas smūgis. Sustojęs, jis minėto vyro paklausė, kas atsitiko. Jis jam atsakė, kad įvyko konfliktas dėl užstatyto pravažiavimo, kurio metu jam buvo suduotas smūgis. Jis (liudytojas) jam pasakė, kad įvykį matė. Tada jis paprašė jo telefono numerio ir jis iš savo telefono jam paskambino, kad jis galėtų išsisaugoti jo telefono numerį. Asmens, kuris sudavė smūgį apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Nei vieno iš asmenų jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą (2 t., b. l. 177–180).
2022 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios šalia degalinės ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 42–47).
2022 m. gegužės 18 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti A. B. ir J. B. (1 t., b. l. 58).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1091/2022 (02) (tyrimas pradėtas 2022 m. birželio 8 d., tyrimas baigtas 2022 m. birželio 15 d.) matyti, kad R. A. S. konstatuota galvos sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 64–66).
2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto paaiškinimų protokole pateikti ekspertės Z. M. paaiškinimai atsakant į klausimus: 1. kokia sužalojimų lokalizacija nukentėjusiajam R. A. S., t. y. kurioje galvos vietoje nustatytas sužalojimas ir koks sužalojimas? Ekspertė nurodė, kad remiantis medicininiais dokumentais nukentėjusiajam R. A. S. palpacijos, t. y. paspaudimo metu, konstatuota jautri priekinė viršugalvio sritis. Žaizdų, hematomų nėra. Jautrumas, t. y. skausmingumas, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Jautrumas, t. y. skausmingumas gali būti nustatomas tik palpacijos metu (paspaudimo metu gyvai apžiūrėjus). 2. kokie objektyvūs medicininiai duomenys pagrindžia medikų nustatytą nukentėjusiojo galvos skausmą ir padarytą sužalojimą? Ekspertė paaiškino, kad medikų nustatytą galvos skausmą ir padarytą sužalojimą pagrindžia medikų apžiūra, t. y. gyvai apžiūrėjus ir paspaudimo (palpacijos) metu nustačius jautrumą priekinėje viršugalvio srityje (2 t., b. l. 189–192).
2022 m. birželio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog R. A. S. neatpažino jį sužalojusio asmens, mano, kad galėtų atpažinti asmenį, jei jis būtų parodytas atpažinti gyvai (1 t., b. l. 164–168).
Iš 2022 m. birželio 1 d. R. A. S. el. paštu pateikto pareiškimo dėl asmens atpažinimo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis automobilis ,,Volvo“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Internete rado, kad šios įmonės direktorė yra A. B.. ,,Facebook“ paieškoje įvedė žodį „B.“ ir atsidarė puslapis ,, (duomenys neskelbtini)“ Šiame puslapyje yra asmuo J. B. ir viršelyje yra geros kokybės spalvota nuotrauka. Pamatęs šią nuotrauką yra įsitikinęs, kad jam 2022 m. balandžio 28 d. smogęs asmuo, kuris vairavo automobilį ,,Volvo“, yra asmuo pavaizduotas žemiau šio pranešimo pridedamoje nuotraukoje. Šį asmenį atpažino, kadangi jo nuotrauka daryta neseniai, kaip nurodyta 2021 m. sausio 8 d. Nuotrauka yra kokybiška, spalvota, asmuo stovi laisva natūralia poza. Ji atpažino iš veido bruožų, juosvų ryškių antakių, žilstelėjusių į akis nekrintančių plaukų, aplamai iš veido, veido odos spalvos. Asmuo matosi iki pusės, tačiau matyti, kad jis tvirto, sportiško sudėjimo. Jo nuotrauka ,,Facebook“ šuo metu (2022 m. birželio 1 d. 17.32 val.) yra ir adresu ,, (duomenys neskelbtini)“. Yra visiškai įsitikinęs, kad šį asmenį atpažintų ir gyvai, kadangi matant gyvai, matytų jo ūgį, laikyseną, galima būtų išgirsti balsą (1 t., b. l. 170–171).
Iš 2022 m. birželio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. A. S. pateikė šalmą „LS2“ (2 t., b. l. 26–27).
2022 m. birželio 30 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2022 m. birželio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A. S. pateikto šalmo ,,LS2“ apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, jog šalmas juodos spalvos su pilkos ir mėlynos spalvos juostomis. Matoma, kad išorinis stikliukas pasikelia į viršų. Šalmo smakro dalis taip pat pakeliama. Šalmo apačioje, vidinėje pusėje matoma šalmo užsegimo mechanizmas, kuris veikia tvarkingai. Matomas šalmo viduje paminkštinimas. Šalmo vidinės dalies pamušalas juodos spalvos. Vidinėje dalyje taip pat matoma etiketė, ant kurios nurodytas dydis ,,L“. Matoma, kad šalme yra integruoti akiniai nuo saulės. Ant šalmo priekio, virš išorinio stikliuko matomas užrašas: „LS2“. Šalmo nugarinėje dalyje matoma užklijuota juodos spalvos plastiko lipni juosta. Žemiau jos matomas užrašas: ,,ECER22-05“, žemiau šio užrašo, matomas užrašas: ,,L. 1550+-50g“. Virš lipnios juostos matomas užrašas: ,,LS2“. Virš šio užrašo matoma ventiliacijos angos. Šalmo viršutinėje dalyje taip pat matomos ventiliacijos angos, šalia kurių matomas fiksatorius. Matoma, kad dešinėje pusėje (žiūrint į šalmą iš šalmo priekio) esantis fiksatorius neveikia. Šalmo nusidėvėjimo žymių nesimato, nubrozdinimų nesimato. Šalmo modelis FF370(2 t., b. l. 28–39). 2022 m. birželio 30 d. pakvitavimu šalmas grąžintas R. A. S. (2 t., b. l. 40–41).
2022 m. liepos 11 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, kurį R. A. S. 2022 m. liepos 8 d. pateikė el. paštu, apžiūra. Vaizdo įraše pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir 2022 m. birželio 30 d. daiktų apžiūros protokole (2 t., b. l. 71–76).
2022 m. birželio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad J. B. parodė vietą prie degalinės ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur stovėjo jo automobilis, kai jis pamatė nukentėjusįjį su riedžiu. Taip pat parodė vietą, kurioje buvo nukentėjęs asmuo su riedžiu, kai J. B. jį pamatė bei parodė vietą, kurioje stovėjo nukentėjęs asmuo, kai J. B. priėjės prie jo trenkė vieną smūgį kumščiu pastarajam į šalmą ir vietą, kur nukentėjęs nukrito (3 t., b. l. 16–21).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis J. B. 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.23 val., viešoje vietoje, prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), nepaisydamas visuotinai priimtų padoraus elgesio normų elgėsi įžūliai – kilusio žodinio konflikto metu su R. A. S., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - dešine ranka sudavė vieną smūgį į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą, dėl ko R. A. S. griuvo bei nusibrozdino kairės rankos mažąjį pirštą ir padarė galvos sumušimą, kuris sukėlė R. A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei apgadino R. A. S. priklausantį motociklininko šalmą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, bet ir nukentėjusiojo R. A. S. parodymai ir liudytojo T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiagos. Tokiu elgesiu J. B. šokiravo ir išgąsdino ne tik nukentėjusįjį R. A. S., kuriam konflikto metu ranka sudavė į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ir nusibrozdino kairės rankos mažąjį pirštą bei padarė galvos sumušimą ir taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo J. B. veiksmų kilo padarinių – pažeista viešoji tvarka, nukentėjusiajam R. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir padaryta turtinė žala, kadangi dėl kaltinamojo suduoto smūgio buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas – motociklininko šalmas. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą ir mastą patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1091/2022 (02) (1 t., b. l. 64–66). Kaltinamasis J. B. veikė tiesiogine tyčia – turėdamas ir galėdamas suprasti, kad elgdamasis įžūliai bei ranka suduodamas į nukentėjusiojo dėvimą šalmą, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą arba jį sužalos, sutrikdys visuomenės rimtį, tvarką, sugadins nukentėjusiajam priklausantį turtą, galimas pasekmes ignoravo ir nutarė būtent tokiu būdu, tokiais veiksmais išreikšti savo nepasitenkinimą dėl jį netenkinančio nukentėjusiojo elgesio, t. y. dėl nukentėjusiojo ištartų žodžių. Nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, J. B. veikoje visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai.
Dėl laidavimo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamojo J. B. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės A. B. atsakomybėn. Taip pat pateiktas A. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą (3 t., b. l. 170).
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta bei 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytos sąlygos.
Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą (3 t., b. l. 51). Nusikalstamos veikos aplinkybės (kaltinamasis nesugebėjo susitvardyti ir savo nepasitenkinimą dėl nukentėjusiojo R. A. S. išsakytų žodžių bei elgesio išreikšti teisėtais būdais) leidžia spręsti, kad ši veika buvo atsitiktinio, o ne sistemingo jo neteisėto elgesio pasekmė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnį tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir paties kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis J. B. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, pripažino visas nustatytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei davė išsamius parodymus. Taigi, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2 punkto sąlygą – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo kaltinamojo J. B. atžvilgiu, teismas taip pat sprendžia, jog byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga (bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti). Nukentėjusysis R. A. S. byloje yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį (3 t., b. l. 118–122), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 126,49 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis J. B. nurodė, kad nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta ir sutinka atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, tačiau nesutinka tik su neturtinės žalos dydžiu, kadangi nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Teismo vertinimu, vien tai, jog kaltinamasis J. B. iš dalies nesutinka tik su neturtinės žalos dydžiu, nesudaro pagrindo manyti, jog jis priteistos žalos nukentėjusiajam apskritai neketina atlyginti, tuo labiau, kad pats kaltinamasis yra dirbantis (3 t., b. l. 58), t. y. gauna nuolatines pajamas, be to, kaltinamasis viso proceso metu iš esmės neneigė civilinio ieškinio ir sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, kas rodo jo siekį atlyginti padarytą žalą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamasis J. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą.
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 274 693/2018). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. B. praeityje neteistas (3 t., b. l. 51), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 41–50). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (3 t., b. l. 54), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 56). Kaltinamasis nuo 2005 m liepos 1 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 58). Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, nerodo kaltinamojo polinkio nusikalsti, ignoruoti privalomas elgesio taisykles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis yra dirbantis, turi sutuoktinę. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis J. B. tinkamai įvertino savo padarytą nusikalstamą veiką ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje nebenusikals.
Teismas neturi pagrindo abejoti ir A. B. tinkamumu būti laiduotoja. A. B. yra kaltinamojo sutuoktinė, dirbanti. Be to, ji praeityje neteista (3 t., b. l, 169), nors bausta administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimo registro išrašo, paskirtas administracines nuobaudas yra sumokėjusi. A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, kartu gyvena 36 metus, jų santykiai yra labai artimi. Apie įvykį sužinojo iš karto po to, kai viskas įvyko. Jis jai papasakojo, kad tai įvyko spontaniškai, pasielgė neapgalvotai, antrą kartą taip nesielgtų. Kaltinamasis gailisi dėl to, kas įvyko. Sutuoktinis nėra konfliktiškas, anksčiau nėra buvę jokių panašių atvejų. Į policiją pats nenuvyko, kadangi negavo jokio kvietimo, tačiau ji gavo pranešimą pateikti duomenis apie tai, kas tą dieną vairavo įmonės automobilį, o kai išsiaiškino, iš karto pateikė duomenis. Jų santykiai yra šilti, sutaria gerai, bendrauja apie viską, todėl, mano, jog tik ji gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui. Iš visų aukščiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad A. B., kaltinamojo sutuoktinė, yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl A. B. skirtina laiduotoja.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–4 dalyse, įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant maksimalų vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nukentėjusysis R. A. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo J. B. priteisti 126,49 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 118–122). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė 126,49 Eur dydžio turtinę žalą bei 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl kaltinamojo J. B. veiksmų kaltinamajam buvo padaryta 126,49 Eur turtinė žala, kadangi dėl patirtų sužalojimų turėjo atlikti medicininius tyrimus, iš kurių neurologo konsultacija kainavo 21,32 Eur, vaistai kainavo 2,37 Eur, o taip pat susidarė ir 5 Eur kelionės išlaidos. Patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo apgadintas jo motociklininko šalmas, dėl ko pagal gamintojo instrukcijas, šalmas yra netinkamas naudoti, tačiau įsigijo identišką šalmą už 97,80 Eur. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusysis R. A. S. su civiliniu ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti turtinės žalos dydį (2 t., b. l. 13–20; 3 t., b. l. 121). Turtinės žalos dydis pagrįstas ir įrodytas nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. A. S. patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašo teismo priteisti jo naudai iš kaltinamojo J. B. 1 000 Eur neturtinės žalos. Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl J. B. nusikalstamos veikos jo patirta neturtinė žala pasireiškė sveikatos sutrikdymu bei fiziniu skausmu – dėl galvos sumušimo buvo trumpam susargdintas, negalėjo dirbti kūrybinio darbo, be to, buvo suduota į gyvybiškai svarbų organą, o smūgis buvo netikėtas, net nenumatant, jog kaltinamasis jam smogs, be to, dėl sumušimo pasijautė pažemintas, kadangi jų konfliktą galėjo matyti judria gatve važiuojančių automobilių vairuotojai, o taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus, rūpesčius dėl teisme esančios bylos, buvo sugaištas jo laikas, dėl ko susitrukdė jo meninė veikla.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta, ir nors nukentėjusiajam R. A. S. suduota į galvos sritį, tačiau nukentėjusysis įvykio metu buvo su motociklininko šalmu, duomenų apie likusias žymes bylos medžiagoje nėra, o nukentėjusiajam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas rodo, jog visos 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimas akivaizdžiai prieštarautų susiformavusiai teismų praktikai.
Teismas sutinka, jog ūmus ir netikėtas kaltinamojo J. B. elgesys sukėlė R. A. S. išgąstį bei dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, tačiau duomenų apie ilgalaikį diskomfortą ar iki šiol išlikusias kitas neigiamas pasekmes dėl patirtų sužalojimų byloje nėra. Teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo teiginius apie tai, jog dėl įvykio jis patyrė nepatogumus, rūpesčius, buvo sugaištas jo laikas ir sutrikdyta jo meninė veikla, o apsilankymai ikiteisminio tyrimo įstaigoje bei susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išeikvojo jo energiją, ir atkreipia dėmesį į tai, jog dalyvavimas atliekant procesinius veiksmus yra neišvengiama baudžiamojo proceso dalis. Teismo nuomone, patirtus išgyvenimus ir susiklosčiusią situaciją nukentėjusysis hiperbolizuoja, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad po patirto išgyvenimo jam būtų reikėję psichologų ar kitų specialistų pagalbos, arba kad dėl įvykio jis nebūtų galėjęs užsiimti savo vykdoma veikla. Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinės žalos, tačiau nukentėjusiojo R. A. S. patirti sužalojimai nebuvo tokie, dėl kurių jis nebūtų galėjęs pilnavertiškai tęsti savo veiklos ar gyventi kokybišką gyvenimą.
Teismas daro išvadą, jog teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertintina 300 Eur, įvertinus tai, kad nukentėjusysis juto fizinį skausmą, trumpalaikį pažeminimą bei nepatogumus. Pažymėtina ir tai, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-579/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-593/2022).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, R. A. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – civiliniam ieškovui R. A. S. priteistina iš kaltinamojo J. B. 126,49 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam J. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 12–15) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas, saugomas prie baudžiamosios bylos 3 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
J. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą J. B. atžvilgiu nutraukti.
Perduoti J. B. laiduotojos A. B. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti J. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiojo R. A. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. A. S. iš kaltinamojo J. B. 126,49 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 49 ct) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos ir 300 Eur (tris šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamajam J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą – baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską, saugomą prie baudžiamosios bylos 3 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.