Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigoti per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam iš L. T. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti, 511 Eur (penki šimtai vienuolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Iš L. T. priteista nukentėjusiajam A. S. 980 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt eurų) patirtų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. T. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 1 d., apie 00.01 val., (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, dešiniu kumščiu, vieną kartą sudavė nukentėjusiam A. S. į veidą, taip sumušdamas jam nosį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl L. T. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iš esmės tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

11. Aptarti parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nepatenkintas ne dėl fejerverkų leidimo, kaip teigia apeliantas, o dėl landžiojimo prie jo sutuoktinei bei uošvei priklausančių transporto priemonių, be kita ko, ir įėjus į jo namo kiemą. Pažymėtina ir tai, kad išeiti į lauką A. S. paskatino ne E. R. siūlymas išsiaiškinti santykius dėl reiškiamų pretenzijų, bet įsijungusi I. V. automobilio signalizacija, t. y. nerimavimas, jog galimai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs asmuo neapgadintų jo šeimai priklausančio turto. L. T. teigimu, jis negirdėjo tarp nukentėjusiojo ir E. R. kilusio žodinio konflikto pradžios, fejerverkus stebėjo pusbrolio namo balkone, tik tuomet išėjo į gatvę, tačiau į konfliktą nesikišo, jokių smurtinių veiksmų neatliko, E. R. iki incidento netgi nepažinojo. Teisėjų kolegija sutinka, kad konflikto pradžioje L. T. nedalyvavo, tačiau jis aktyviai prisijungė prie besiginčijančių A. S. ir E. R., nors tam nebuvo jokio pagrindo, nes žodinis konfliktas niekaip nebuvo susijęs su nuteistojo elgesiu. Pastarajam nukentėjusysis neturėjo jokių pretenzijų, todėl šiam be priežasties ateiti į A. S. kiemą taip pat nebuvo jokio pagrindo.

13. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad jis fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, paliudijo jo sutuoktinė bei pusbrolis su žmona. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie asmenys teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu savo pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies pakeitė, teigdami neva jiems visiems apklausas vykdžiusi tyrėja darė spaudimą duoti nuteistajam nepalankius parodymus. Tokią versiją apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes, apklausus tyrėją V. V. apie vykdytų apklausų tvarką, V. T., J. K. ir M. K. teiginiai apie psichologinį tyrėjos spaudimą nepasitvirtino. Be to, nė vienas minėtų asmenų nesikreipė į policijos komisariato, kuriame dirba tyrėja V. V., viršininką ar prokuratūrą dėl netinkamų pareigūnės darbo metodų, kas sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, jog bendra versija apie neteisėtą poveikį buvo sukurta, siekiant padėti L. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai daugiau vadovavosi minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nei teisme išsakytais teiginiais, juo labiau, kad po apklausų šie liudytojai jokių pastabų neturėjo, savo apklausos protokolus pasirašė, tokiu būdu patvirtindami jų teisingumą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų liudytojų parodymai nėra informatyvūs, be to, jie akivaizdžiai suderinti su L. T. gynybine versija. Atkreiptinas dėmesys, kad jei agresorius ir konflikto iniciatorius iš tiesų būtų buvęs nukentėjusysis A. S., tuomet jo sutuoktinei nebūtų buvę pagrindo filmuoti viso incidento eigos, tačiau V. S., išsigandusi, jog neblaivūs asmenys gali rimtai sužaloti jos vyrą, su rankoje turėtu telefonu filmavo konfliktą, tokiu būdu tikėdamasi, jog agresyviai nusiteikę asmenys pasišalins nuo jų namo kiemo. Pažymėtina, jog viskas vyko tamsiu paros metu, todėl vaizdo įrašo kokybė yra itin prasta, momentas, kai L. T. sudavė smūgį A. S. į veido sritį, nėra aiškiai užfiksuotas, tačiau šiame vaizdo įraše bei geresnės kokybės atskiruose vaizdo įrašo kadruose (1 t., b. l. 129–132) aiškiai matyti, kad L. T. visą laiką buvo šalia besiplūstančio E. R., t. y. jis buvo įvykio vietoje kieme, šalia nukentėjusiojo namo durų. Esminių neatitikimų tarp 2020 m. liepos 7 d. objektų apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių ir vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Kas konkrečiai neatitinka tikrovės, neįvardijo ir apeliantas.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog nukentėjusysis nesugebėjo tiksliai įvardyti, kiek asmenų jį užpuolė. Iš tiesų A. S. nuosekliai aiškino, kad L. T. pirmasis jam sudavė į veido sritį, pataikydamas į nosį, o E. R. po to sudavė ir pataikė jam į peties sritį. Kiek dar žmonių buvo gatvėje, nukentėjusysis tiksliai negalėjo įvardyti, tačiau tai nėra reikšminga aplinkybė, nes kiti asmenys į konfliktą nesivėlė ir jokių smurtinių veiksmų neatliko. E. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (3 t., b. l. 52–63), nes nenustatyta, kad ant nukentėjusiojo peties būtų likusi kokia nors žymė ar jis būtų jautęs stiprų skausmą. Be to, A. S. nuo pat tyrimo pradžios akcentavo tik smūgį į veidą, dėl ko juto skausmą ir patyrė kitus nepatogumus. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai D. D. ir K. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad juos pasitikęs pranešėjas A. S. nurodė, jog buvo sumuštas – vienas vyras jam sudavė į veido sritį, kitas – į petį. Ar buvo ant pareiškėjo veido kokių nors smurto žymių, abu pareigūnai neprisiminė (4 t., b. l. 160–161). Vis dėlto, jiems buvo aiškiai nurodyta, kas ir kur sudavė nukentėjusiajam. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš karto po incidento A. S. neturėjo daug laiko kurti nebūtos istorijos, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šis yra apkalbamas, juo labiau, kad iki įvykio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nėra buvę jokių konfliktų ar priešiškumų, taigi suinteresuotumo sąmoningai pakenkti apeliantui teisėjų kolegija nenustatė.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, ar A. S. po suduoto smūgio bėgo iš nosies kraujas ar ne, nėra reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Svarbu, jog asmuo jaustų fizinį skausmą ir tai aiškiai išreikštų. Šiuo atveju skausmu nosies srityje nukentėjusysis skundėsi tiek sutuoktinei, tiek uošvei, suduotą smūgį į veido sritį minėjo ir kalbėdamas su Bendrojo pagalbos centro operatore, A. S. teigimu, po smūgio jis netgi šiek tiek apsvaigo, buvo pasirodęs ir kraujas. Tai, kad nukentėjusysis vis braukė per nosį, kuri tuo metu kraujavo, nurodė ir V. S. bei I. V.. Nors greitosios medicinos pagalbos A. S. iš karto po įvykio atsisakė, tai nekeičia nustatytos aplinkybės, kad fizinį skausmą dėl suduoto smūgio į jautrią kūno dalį jis neabejotinai juto. Todėl apelianto išteisinimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra. Jis suvokė, kad elgiasi pavojingai ir norėjo taip elgtis.

Dėl bausmės individualizavimo

18. Bausmė, kaip ir kartu su ja skiriami draudimai, įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės, kaip baudžiamosios teisės institutai, yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apribojančios nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

19. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistąjį charakterizuojančius ir jo padarytą veiką apibūdinančius duomenis, konstatavo, kad L. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris buvo užbaigtas ir sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Nuteistojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Apeliantas nesutinka su jam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teigdamas, kad jo neblaivumas įvykio vietoje nebuvo tikrinamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra veikos padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju L. T. neblaivumas įvykio metu alkotesteriu iš tiesų nebuvo patikrintas, vis dėlto, asmens neblaivumą galima nustatinėti ne vien alkoholio matuoklio rodmenimis, tačiau ir liudytojų parodymais, kitais įrodymais. Šiuo atveju, kad buvo neblaivus, pirminėje apklausoje patvirtino tiek pats apeliantas, tiek jo sutuoktinė V. T.. Nors vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu abu aiškino, kad buvo tik paragauta alkoholio, tačiau stipriai nuteistasis nebuvo apgirtęs ir galėjo kontroliuoti savo veiksmus, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, L. T. atlikti veiksmai, t. y. smūgio nukentėjusiajam sudavimas į veido sritį be jokios aiškios priežasties, liudija, kad tokiam smurto protrūkiui turėjo įtakos pavartotas alkoholis. Jau minėta, kad žodinis konfliktas kilo tarp A. S. ir E. R., todėl apeliantui nebuvo jokios priežasties kištis į svetimų žmonių santykių aiškinimąsi, juo labiau, kad, nuteistojo teigimu, iki įvykio jis gerai nepažinojo nei nukentėjusiojo, nei E. R.. Tačiau suvartotas alkoholis akivaizdžiai skatino L. T. aktyvumą, siekį išlieti susikaupusią energiją, dėl ko jis elgėsi rizikingai, pavojingai ir neapgalvotai. Be to, apelianto sutuoktinės teigimu, nuteistasis alkoholio dažnai nevartoja, kas tik sustiprina įsitikinimą, jog Naujųjų Metų šventės metu suvartotas alkoholis turėjo reikšmingos įtakos L. T. neteisėtam elgesiui. Todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra konstatuota pagrįstai ir teisingai.

20. BK 140 straipsnio 1 dalis kaltininkui numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Duomenų, kad L. T. būtų sutikęs dirbti viešuosius darbus, bylos medžiagoje nėra, todėl apylinkės teismas, įvertinęs, jog nuteistasis anksčiau neteistas, jam pagrįstai parinko laisvės apribojimo bausmę, kurios terminą nustatė vieneriems metams. Teismas taip pat įpareigojo L. T. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Netenkinus prašymo jį išteisinti, apeliantas prašo panaikinti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir paaiškina, kad yra sukūręs šeimą, turi du vaikus, nuosavą verslą, taip pat pastovią gyvenamąją vietą. Šeimoje jis tik vienas dirba, nes sutuoktinė augina dvejų metų dukrą.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytus argumentus, taip pat bylos medžiagą, kuri jį charakterizuoja teigiamai, t. y. L. T. anksčiau ne tik neteistas (3 t., b. l. 123), tačiau ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų (per penkerius metus yra baustas tik 2017 m., dėl ko jam buvo skirtas įspėjimas) (3 t., b. l. 121), sprendžia, kad įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose iš tiesų yra perteklinis. Nuteistasis yra brandaus amžiaus, duomenų, kad jis piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų itin konfliktiškas ar linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų imperatyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, toks elgesys L. T. nėra būdingas. Be to, ir pats nukentėjusysis pripažino, kad nuteistasis tiesiog sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jis juto fizinį skausmą, tačiau visas žodinis konfliktas (plūdimasis necenzūriniais žodžiais ir pan.), t. y. psichologinis smurtas buvo iš E. R. pusės, kurio atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. L. T. smurtiniai veiksmai nebuvo labai intensyvūs, todėl labai griežtai riboji jo laisvės pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įpareigojimo išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose pakanka bausmės tikslams pasiekti.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

22. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

23. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. S. patirtą turtinę žalą civiliniame ieškinyje su priedais (4 t., b. l. 49–60) įvertino 511 Eur. Šią sumą, jo teigimu, sudaro negautos pajamos, t. y. dėl dalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksmuose jis negalėjo atlikti savo tiesioginio darbo bei gauti pajamų. Nukentėjusysis suskaičiavo, jog apklausose užtruko 11 valandų 30 minučių, o kelionėms į policijos komisariatą dar 4 valandas, t. y. iš viso nuo darbo buvo atitrauktas 15 val. 30 min. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši patirta žala yra pagrįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

24. Negautos pajamos – tai tos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

25. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad A. S. nebūtų galėjęs dirbti dėl to, kad jam buvo suduotas vienas smūgis į nosies sritį. Laikino nedarbingumo jis neturėjo, nosis nebuvo sulaužyta, jokių vaistų ar kitų spec. priemonių jam naudoti nereikėjo. Negautos pajamos yra kildinamos ne dėl sveikatos sužalojimo (iš esmės sveikata nukentėjusiajam ir nebuvo sutrikdyta, jis tik kurį laiką jautė fizinį skausmą), o dėl dalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksmuose (apklausose, akistatoje). Tuo tarpu BPK 103 straipsnis, be kita ko, numato, jog proceso išlaidas sudaro: a) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; b) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo <...>. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (BPK 104 straipsnio 1 dalis). Taigi, prašymą atlyginti dėl vykimo į policijos komisariatą patirtas išlaidas A. S. turėjo pateikti būtent šiai įstaigai, kuri ir būtų vertinusi tokio prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju 511 Eur suma, kurios apskaičiavimas, be kita ko, nėra išsamiai pagrįstas bei argumentuotas, neteisingai pripažinta turtine žala, todėl ši suma iš nuteistojo nepriteisiama.

26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju nežymus sveikatos sutrikdymas A. S. nebuvo nustatytas, konstatuotas tik fizinio skausmo jutimas, kas rodo, jog priteistoji 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma akivaizdžiai prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Nors smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas į veido sritį, t. y. labiausiai matomoje kūno vietoje, tačiau duomenų apie likusias žymes (kraujosruvas ir pan.) bylos medžiagoje nėra. Nosis buvo šiek tiek sukruvinta (gausaus kraujavimo nebuvo), galimai truputį patino, bet nelūžo. Taip pat neįrodyta, kad buvo pažeista nosies vidaus pertvara (šį teiginį nukentėjusysis nurodo civiliniame ieškinyje, tačiau nepagrindžia jo medicininiais dokumentais). Teisėjų kolegija sutinka, kad ūmus ir spontaniškas nuteistojo elgesys sukėlė A. S. išgąstį bei dvasinį sukrėtimą, tačiau ilgalaikio diskomforto jis nejautė. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo teiginius, jog po incidento jis sapnavo naktinius košmarus, jautėsi emociškai išsekęs, o net praėjus daugiau nei metams laiko po įvykio jis nejaukiai jautėsi viešose vietose, patyrė nerimą ir pan. Akivaizdu, jog patirtus išgyvenimus nukentėjusysis gerokai hiperbolizavo, juo labiau, kad į medikus iš karto po įvykio jis nesikreipė, taip pat nėra duomenų, kad po patirto išpuolio jam būtų reikėję psichologų ar kitų specialistų pagalbos. A. S. buvo darbingas ir galėjo pilnavertiškai tęsti darbinę veiklą, taip pat gyventi kokybišką socialinį gyvenimą, laisvai judėti ar užsiimti savo mėgstama laisvalaikio veikla.

28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui pakanka 400 Eur sumos, įvertinus tai, kad nukentėjusysis juto fizinį skausmą, trumpalaikį pažeminimą, buvo sugadinta šventinė Naujųjų Metų nuotaika. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl proceso išlaidų

29. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priteisė iš jo nukentėjusiojo naudai 980 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau išlaidas patvirtinančius dokumentus A. S. atstovavęs advokatas pateikė jau pabaigus įrodymų tyrimą, prieš pat baigiamąsias kalbas, ką reikėtų pripažinti procesiniu pažeidimu.

30. Perklausiusi 2022 m. sausio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašą ir susipažinusi su šio posėdžio protokolu (4 t., b. l. 178–184), teisėjų kolegija esminių procesinių pažeidimų nenustatė. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius sąskaitas už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą (4 t., b. l. 175–177) iš tiesų norėjo pateikti teismui dar nepabaigus įrodymų tyrimo. Advokatas paprašė pertraukos, kad galėtų užpildyti šiuos dokumentus, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas nesutiko daryti pertraukos ir nurodė, jog šį veiksmą atstovas gali atlikti posėdžio metu. Kadangi daugiau prašymų, papildymų pateikta nebuvo, todėl įrodymų tyrimas buvo užbaigtas ir pradėtos baigiamosios kalbos. Šių kalbų metu advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius dar kartą nurodė, jog prideda išrašytas sąskaitas 680 Eur ir 300 Eur sumoms ir prašo jas priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai. Analogišką prašymą išreiškė ir nukentėjusysis A. S.. Taigi, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis tiek nuteistajam, tiek jo gynėjai buvo žinomas, todėl buvo galima pateikti savo sutikimo ar nesutikimo su jomis argumentus. Vis dėlto, advokatė R. M. tik formaliai nurodė, jog dokumentai dėl proceso išlaidų priteisimo buvo pateikti pavėluotai, nors pati dalyvavo posėdyje ir girdėjo, jog prašymas pridėti šiuos dokumentus buvo išreikštas laiku, t. y. dar iki baigiamųjų kalbų paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad teisėjas A. R. nesutiko padaryti trumpos pertraukėlės kelių sąskaitų užpildymui, negali paneigti nukentėjusiojo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, juo labiau, kad nurodytoji patirtų išlaidų suma (iš viso 980 Eur), įvertinus bylos nagrinėjimo laikotarpį ir advokato atliktus veiksmus (susipažinimas su bylos medžiaga, konsultavimas, civilinio ieškinio surašymas, atstovavimas teismo posėdžiuose), pripažintina pagrįsta ir ne per didele.

31. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 12 ir pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 51–52), patvirtinantys, kad nukentėjusysis A. S. sumokėjo advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui 150 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020). Šiuo atveju byla aukštesnės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas, byloje įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, todėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos mažintino iki 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo L. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. T. paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojimas per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. S. padarytą turtinę žalą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam A. S. priteista 511 Eur (penki šimtai vienuolika eurų) turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o jam priteistos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).

Kitą 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo L. T. nukentėjusiajam A. S. 100 Eur (vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.