Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-33-876/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-15
Bylos Nr.: 1A-33-876/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16788-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
Nukentėjusysis: R. A. S.
Advokatai: Angelė Fominienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-876/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16788-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.26.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,atleistam pagal laidavimą J. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,nukentėjusiajam R. A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. Vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą J. B. atžvilgiu nutraukti. Perduoti J. B. laiduotojos A. B. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo R. A. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista Rūtiliui A. S. iš J. B. 126,49 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos ir 300 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.23 val., viešoje vietoje, prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), nepaisydamas visuotinai priimtų padoraus elgesio normų elgėsi įžūliai – kilusio žodinio konflikto metu su R. A. S., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - dešine ranka sudavė vieną smūgį į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą, dėl ko R. A. S. griuvo bei nusibrozdino kairės rankos mažąjį pirštą ir padarė galvos sumušimą, kuris sukėlė R. A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei apgadino svetimą – R. A. S. priklausantį turtą - motociklininko šalmą - 95,03 Eur vertės.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad J. B. 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.23 val., viešoje vietoje, prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), nepaisydamas visuotinai priimtų padoraus elgesio normų elgėsi įžūliai – kilusio žodinio konflikto metu su R. A. S., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - dešine ranka sudavė vieną smūgį į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą, dėl ko R. A. S. griuvo bei nusibrozdino kairės rankos mažąjį pirštą ir padarė galvos sumušimą, kuris sukėlė R. A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei apgadino R. A. S. priklausantį motociklininko šalmą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties J. B. prisipažinimas ir parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, bet ir nukentėjusiojo R. A. S. parodymai ir liudytojo T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiagos. Tokiu elgesiu J. B. šokiravo ir išgąsdino ne tik nukentėjusįjį R. A. S., kuriam konflikto metu ranka sudavė į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ir nusibrozdino kairės rankos mažąjį pirštą bei padarė galvos sumušimą ir taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl J. B. veiksmų kilo padarinių – pažeista viešoji tvarka, nukentėjusiajam R. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir padaryta turtinė žala, kadangi dėl kaltinamojo suduoto smūgio buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas – motociklininko šalmas. J. B. veikė tiesiogine tyčia – turėdamas ir galėdamas suprasti, kad elgdamasis įžūliai bei ranka suduodamas į nukentėjusiojo dėvimą šalmą, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą arba jį sužalos, sutrikdys visuomenės rimtį, tvarką, sugadins nukentėjusiajam priklausantį turtą, galimas pasekmes ignoravo ir nutarė būtent tokiu būdu, tokiais veiksmais išreikšti savo nepasitenkinimą dėl jį netenkinančio nukentėjusiojo elgesio, t. y. dėl nukentėjusiojo ištartų žodžių. Nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, J. B. veikoje visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. A. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendį:

3.1 panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, skiriant J. B. laiduotoja A. B., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir paskirti jam bausmę;

3.2 panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (priteista 300 Eur (trys šimtai eurų)) ir patenkinti jį pilnai.

Šalies argumentai

3.1.1 Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. B. yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo motyvuojant tik tuo, kad ji dirbanti ir neteista. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepasisakė ir nenurodė konkrečių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog laiduotoja galėtų daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam ir kokį konkretų auklėjamąjį poveikį kaltinamajam ji darytų, bei kodėl anksčiau tokio poveikio kaltinamajam nedarė, jeigu kaltinamais padarė nusikaltimą, sistemingai darė daug administracinių nusižengimų, vien 2022 metais padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos yra nubaustas. Taip pat skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog A. B. 2023 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė raštišką jos pačios surašytą ir pasirašytą 2023 m. balandžio 4 d. laidavimo prašymą, kuriame melagingai nurodė, kad ji administracine tvarka nėra bausta, nors iš bylos medžiagos (4 t., b. l. 46-49) matyti, kad ji bausta administracinėmis nuobaudomis ir ne visos nuobaudos jai išnykę. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną laiduotojai galiojo viena administracinė nuobauda, o 2023 m. balandžio 4 d. galiojo trys administracinės nuobaudos, iš kurių dviejų galiojimas pasibaigė 2022 m. balandžio 18 d. Taip pat trijų metų laikotarpyje laiduotoja A. B. administracine tvarka bausta penkis kartus.

3.1.2 Skunde taip pat nurodyta, jog tai, kad A. B. netinkama būti laiduotoja patvirtina ir tai, kad nors ji savo 2023 m. balandžio 4 d. prašyme dėl laidavimo nurodė, jog visuomet gali vyrą stebėti ir kontroliuoti, pakreipti jį teigiama linkme, tačiau faktiškai ji nedaro kaltinamajam akivaizdžios teigiamos įtakos. J. B. vien per 2022 metus yra devynis kartus baustas dėl administracinių pažeidimų, o penkių metų laikotarpyje jis yra baustas dvidešimt kartų. Nukentėjusiojo įsitikinimu, tai rodo, kad laiduotoja J. B. nėra autoritetas ir realios galimybės daryti teigiamą įtaką ji neturi. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog aplinkybė, kad iškart po įvykio J. B. nepasipasakojo apie įvykį, paneigia skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytą laiduotojos teiginį, kad ji apie įvykį sužinojo iš karto, po to kai viskas įvyko ir patvirtina, kad kaltinamasis ja nepasitiki, jų nesieja glaudūs ryšiai, todėl ji negalės daryti teigiamos įtakos kaltinamojo pasitaisymui.

3.1.3 Apeliantas skunde nurodo, jog laiduotoja A. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakydama į jo klausimą nurodė, kad yra rašiusi antrą raštą, kuriame konkrečiai nurodė, kad automobilį įvykio metu vairavo J. B., tačiau toks laiduotojos aiškinimas neatitinka tikrovės, nes baudžiamojoje byloje nėra tokio turinio rašto, o yra tik raštas, kuriame ji nurodo, kad automobilį galėjo vairuoti ji ir J. B.. Įsitikinimą, kad laiduotoja yra netinkama, nukentėjusysis grindžia ir tuo, jog A. B. nepatarė, neįkalbėjo savo vyro atvykti į policiją ir savanoriškai prisipažinti apie padarytą nusikaltimą, o tai rodo, kad ji neturi akivaizdžios teigiamos įtakos J. B. bei jų nesieja glaudūs ryšiai. Skunde nukentėjusysis teigia, jog apylinkės teismas neįvertino, kad J. B. yra savarankiška, brandaus amžiaus asmenybė, turinti jau susiformavusią gyvenimiškų vertybių sistemą, todėl neteisinga būtų manyti, kad jo žmona galėtų jį ateityje teigiamai paveikti. R. A. S. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti A. B. charakteristiką iš Kauno savivaldybės atitinkamos seniūnijos pagal jos gyvenamąją vietą, nors toks parašymas buvo pateiktas, byloje taip pat nėra jokių duomenų kaip laiduotoja yra charakterizuojama buityje, ar dėl jos nėra gyventojų skundų.

3.1.4 Apeliantas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje negalima teigti, kad J. B. laisva valia, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką davė paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, kad teisingai nusako ir pripažįsta visas esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes. Nesutiktina su teismo išvada, kad J. B. davė išsamius parodymus, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi. Skundo autoriaus įsitikinimu, teismas neįvertimo ir nepasisakė dėl visumos aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis galisi padaręs nusikalstamą veiką, o tai konstatavo tik formaliai. Nukentėjusysis nurodo, kad J. B. sudavęs jam smūgį, po kurio jis nukrito ant žemės, nueidamas pavadino nukentėjusįjį iškrypėliu, nepagelbėjo, nepadėjo atsikelti nuo žemės, neatsiprašė, nepasisiūlė iškviesti medicinos pagalbos, taip pat J. B. iki šiol nukentėjusiajam nėra atlyginęs nei turtinės, nei neturtinės žalos.

3.1.5 Skunde nukentėjusysis nurodo, kad aplinkybę, jog J. B. gailėjimasis yra nenuoširdus parodo ir tai, jog R. A. S. įvykio vietoje įspėjo J. B., kad apie įvykį praneš policijai, ko pasėkoje, iš įvykio vietos jis skubiai pasišalino, t. y. siekė nuo policijos pasislėpti, nuslėpti savo padarytą nusikaltimą. Nenuoširdų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B. gailėjimąsi skundo autoriaus įsitikinimu parodo ir tai, jog net tada, kai policija A. B. atsiuntė paklausimą kas įvykio dieną vairavo automobilį, ji rašte atsakė, jog vairavo ji ir J. B.. Šios aplinkybės rodo, kad jis savanoriškai, laisva valia prisipažinti nenorėjo ne tik policijos institucijai, tačiau ir savo žmonai. Nukentėjusysis skunde taip pat pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo metu J. B. savo prašyme prokuratūrai nesutiko, kad sužalojo nukentėjusįjį. Skunde nurodyta, kad J. B. kaltu neprisipažino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad dėl įvykio kalti abu, t. y. tiek jis, tiek nukentėjusysis. J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog R. A. S. nugriuvo ne nuo jo suduoto smūgio.

3.1.6 Nukentėjusysis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatė, kad duomenų visuma nerodo J. B. polinkio nusikalsti, ignoruoti privalomas elgesio taisykles. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad jis neteistas, baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbantis, turi sutuoktinę, tinkamai įvertino savo padarytą nusikalstamą veiką ir padarė išvadas. Skundo autoriaus įsitikinimu, aplinkybę, kad J. B. linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus rodo tai, jog penkerių metų laikotarpyje iki 2023 m. sausio 3 d. administracine tvarka jis buvo baustas dvidešimt kartų. Iki paskutinio teisiamojo posėdžio, vykusio bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, jam galiojo šešios neišnykusios administracinės nuobaudos. Skundo autoriaus įsitikinimu, 2023 m. J. B. ir toliau sistemingai daro administracinius nusižengimus.

3.1.7 Apeliaciniame skunde nurodyta, jog J. B. atsakomybę sunkina tai, jog jis nukentėjusįjį užpuolė pavartodamas smurtą bei sužalojo jį jam esant bejėgiškoje būklėje. Nukentėjusiojo įsitikinimu, J. B. pasielgė nepaprastai ciniškai ir ypatingai įžūliai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir dėl to nepasisakė. Taip pat J. B. elgesio negalima laikyti spontanišku, nes jis prieš smogdamas nukentėjusiajam į galvos sritį turėjo laiko pagalvoti, jis išlipo iš automobilio, apėjo iš galo aplink automobilį, pasivijo nueinantį nukentėjusįjį ir tik tada smogė bei gana ramiu balsu pasakė žodžius „čia tau už žąsiną iškrypėli tu“. J. B. smogė tyčia ir būtent taikydamas į galvos sritį, t. y. gyvybiškai svarbų organą. Smogė labai stipriai ir nukentėjusiajam nematant iš pasalų, todėl jis negalėjo nei gintis, nei mėginti atsitraukti. Skunde nurodyta, jog J. B. melagingai nurodo aplinkybę, jog nukentėjusysis nukrito ne nuo jo smūgio, o susipynus kojoms ir tai yra jo gynybinė versija.

3.1.8 Skundo autoriaus įsitikinimu, J. B. pats išprovokavo konfliktą nukentėjusiojo nepraleisdamas dviračių taku ir taip pažeidė Kelių eismo taisykles. Taip pat prie skundo nukentėjusysis pridėjo nuotrauką ir nurodo, jog iš jos matyti, kad matomumas įvykio vietoje žiūrint į kairę yra geras, todėl J. B. nebuvo jokios būtinybės sustoti būtent ten kur pėsčiųjų takas kerta išvažiavimą iš degalinės.

3.1.9 Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. A. S. taip pat nurodo, jog nors J. B. neregistruotas dėl priklausomybės ligų, nesigydė ir nesilankė psichiatrijos klinikoje, tačiau sprendžiant iš jo parodymų dėl padaryto nusikaltimo darytina išvada, kad jis yra impulsyvus, staiga supykstantis, nesivaldantis, išsilavinimas jo menkas, o būtent tokios asmenybės ir daro smurtinis nusikaltimus. Jo brandus amžius ir polinkis staiga supykti, nesusivaldymas, impulsyvumas, nuotaikų kaita, rodo, kad ir ateityje panašiose situacijose jis gali analogiškai pasielgti, o taip pat ir laiduotoja tokio brandaus amžiaus asmens realiai neperauklės. Pažymėtina, kad teismas, nors ir buvo pateiktas nukentėjusiojo prašymas, neišreikalavo J. B. charakteristikos iš Seniūnijos pagal jo gyvenamą vietą, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-76, kurio 7.10. punkte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje privalo būti įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, įskaitant charakteristiką.

3.1.10 Skunde nukentėjusysis nurodo, jog Kauno apylinkės teismas buvo šališkas. Tai pasireiškė tuo, jog neišreikalavo informacijos apie J. B. administracines nuobaudas nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., skundžiamą nuosprendį priėmė nesiremdamas aktualia naujausia informacija apie laiduotoją A. B.. Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįsta apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamąją bylą perduoti teisiamajam posėdžiui, kadangi nebuvo atlikta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi paskirta ekspertizė, kuri nėra atšaukta, todėl turėtų būti atlikta. Nukentėjusiojo nuomone, teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, jog 2023 m. balandžio 19 d. teisiamajame posėdyje R. A. S. buvo neleista daryti garso įrašo.

3.1.11 Nukentėjusysis apeliaciniame skunde dėl teisėjo šališkumo nurodo ir tai, jog šališkai buvo priimta 2023 m. gegužės 2 d. nutartis dėl R. A. S. pastabų dėl 2023 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo, kurioje nepagrįstai nurodė, kad su pastabomis dėl minėto teismo posėdžio nėra susijusi dalis nukentėjusiojo pasakytos baigiamosios kalbos, pasakytos 2023 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu, kurią teisėjas nepagrįstai vadina ne baigiamąja kalba, o nukentėjusiojo nuomone dėl deklaratyvaus kaltinamojo prisipažinimo, dėl padaryto nusikaltimo ypatumų, dėl kaltinamojo žodžių, dėl laiduotojos, dėl civilinio ieškinio, dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojimo ją atlyginti. Skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas nesutiko su nukentėjusiojo pareikštomis pastabomis, privalėjo jas pateikti nagrinėti teismo posėdyje. Taip pat, nukentėjusiojo įsitikinimu teisėjas pažeidė terminus pasirašyti 2023 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolą.

3.1.12 Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo teisėjas, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi 2023 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu netinkamai pristatė ir neteisingai išsprendė nukentėjusiojo pareikštą 2023 m. balandžio 16 d. nušalinimą prokurorei. Teisėjas nepagarsino svarbių nušalinimo motyvų, t. y., jog prokurorės Simonos Naskauskaitės palankumą J. B. rodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam 2022 m. liepos 15 d. pateikus prašymą minėtai prokurorei papildyti 2022 m. liepos 12 d. įtarimą J. B. tuo, kad Rūtiliui A. S. buvo padarytas galvos sumušimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, prokurorė, būdama suinteresuota ir palanki kaltinamajam, prašymą nepagrįstai atmetė. Ir nors jau buvo atlikta 2022 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuotas padarytas galvos sumušimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, prokurorė atmesdama prašymą nepagrįstai teigė, jog minėtos specialisto išvados nepagrindžia jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi tokią neteisėtą prokurorės nutartį panaikino, tačiau prokurorė prašė teismo paskirti komisijinę sveikatos sutrikdymo masto ekspertizę. Teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi šią ekspertizę paskyrė, tačiau prokurorė net nesulaukus kol bus atlikta teismo paskirta komisijinė ekspertizė, būdama suinteresuota, galimai siekdama, kad greičiau byla būtų nutraukta atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pabaigė ikiteisminį tyrimą ir 2023 m. sausio 18 d. surašė kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte prokurorė įrašė, kad nukentėjusiajam padarytas galvos sumušimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, nors 2022 m. liepos 21 d. nutarime atmesti prašymą ji teigė, kad sumušimo ir galvos sužalojimo nepatvirtina jokie įrodymai. Prokurorė negavusi jokių naujų įrodymų, nesulaukusi kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė savo poziciją dėl kaltinimo apimties staiga pakeitė. Toks prokurorės nenuoseklumas taip pat tik patvirtina, kad prokurorė yra suinteresuota bylos baigtimi. Tai yra svarbios aplinkybės prokurorės nušalinimui, kurių teisėjas nepagrįstai ne tik nepagarsino, bet ir nevertino spręsdamas prokurorės nušalinimo klausimo.

3.1.13 Nukentėjusysis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą teisėjas, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, neteisėtai ir nepagrįstai atmetė jo 2023 m. balandžio 7 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo, dėl parodymų su priesaika davimo, kuriame teismo prašė duoti naujus parodymus su priesaika dėl laiduotojos, kuri 2023 m. kovo 29 d. pasibaigus teisiamajam posėdžiui, teismo salėje priėjo prie nukentėjusiojo ir mėgino pateisinti netinkamą vyro J. B. elgesį, aiškino, kad jos vyras įsižeidė dėl pasakytų žodžių. Nukentėjusysis taip pat prašė teismo leisti papildomai duoti naujus parodymus su priesaika dėl jo sužalojimo esant bejėgiškoje padėtyje, o taip pat naujai patikslinti įvykio aplinkybes. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, būdamas suinteresuotas nepagrįstai atmetė R. A. S. prašymą išreikalauti iš Kauno savivaldybės atitinkamos Seniūnijos J. B. ir laiduotojos A. B. charakteristikas bei kitą juos charakterizuojančią medžiagą.

3.1.14 Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturinę žalą, padarė neteisingas išvadas. Konkrečiu atveju teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatė, kad po J. B. suduoto smūgio į galvos sritį duomenų apie likusias žymes nėra, taip pat teismas neatsižvelgė, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta ir dėl patirto fizinio skausmo, kuris truko iš viso dešimt dienų. Taip pat kaltinamajame akte nurodyta, kad po suduoto smūgio nukentėjusiajam nubrozdintas pirštas. Dėl šio užpuolimo, smūgiavimo į galvos sritį nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, bet ir orumo pažeminimą. Jo, kaip (duomenys neskelbtini) statusą turintis asmuo, buvo atitrauktas nuo (duomenys neskelbtini), kadangi ryšium su šia baudžiamąja teko gaišti daug laiko, eikvoti daug jėgų ir patirti daug nepatogumų, rūpesčių, rašant daug prašymų, paaiškinimų, kitokių dokumentų, dalyvauti apklausose. Nukentėjusiojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog jis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dėl padaryto nusikaltimo savarankiškai ir aktyviai gynė savo teises ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Eikvodamas daug savo laiko ir išnaudodamas daug jėgų bei energijos, patirdamas daug rūpesčių ir nepatogumų, rašė teismui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai įvairius su baudžiamąja byla susijusius dokumentus, prašymus, skundus, pastabas dėl protokolų, surašydamas arba ikiteisminio tyrimo metu eilę kartų duodamas savo parodymus (pastaraisiais paremtas kaltinamasis aktas), siekdamas, kad tinkamai būtų apginti jo teisėti interesai, kad baudžiamoji byla būtų tinkamai ištirta ir kad būtų priimtas teisingas nuosprendis.

3.1.15 Nukentėjusysis R. A. S. apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 2 dalimi, prašo išreikalauti informaciją apie J. B. padarytus administracinius nusižengimus už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. gegužės 3 d., taip pat informaciją apie laiduotojos A. B. padarytus administracinius nusižengimus už penkerius metus iki 2023 m. gegužės 3 d. Ši informacija aktuali nustatyti ar J. B. ir po 2023 m. sausio 3 d. daro pažeidimus. A. B. administraciniai nusižengimai yra tik už trejus metus, todėl tikslinga išreikalauti už penkerius metus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų byloje negauta.

Šalies argumentai

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje atleisto pagal laidavimą J. B. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai

6. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo protokoline nutartimi byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, prijungtas ekspertizės aktas. Teisėjų kolegija nutarė, jog esant ekspertizės aktui, kuriame nurodoma, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) nepagrįsta, į teismo posėdį kviestinas ekspertizę atlikęs ekspertas ir specialistė Z. M., pateikusi Specialisto išvadą bei po ankščiau išvardintų apklaustinas nukentėjusysis R. A. S..

7. 2023 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. K. atsakydamas į kolegijos pirmininkės klausimus dėl neatitikimų tarp Specialisto išvados ir ekspertizės akto, nurodė, jog prieš tai atlikta Specialisto išvada nėra pagrįsta. Ekspertas J. R. atsakydamas į kolegijos pirmininkės klausimus parodė, jog specialistė Z. M., teikdama Specialisto išvadą, rėmėsi medicinos dokumentacija ir ten nurodyta diagnoze - galvos skausmas, o galvos paviršiaus sužalojimas netikslintas. Nebuvo jokios informacijos apie sužalojimą, jog būtų buvęs nubrozdinimas, kraujosruva. Faktiškai informacijos nėra. Galvos skausmas nėra objektyvu, tai yra subjektyvus nukentėjusiojo nusiskundimas. Ekspertai turi remtis objektyviais požymiais, o šiuo atveju laikoma, kad nebuvo objektyvių požymių apie sužalojimą. Dėl nurodyto, kad fizinis skausmas buvo arba nebuvo, tai negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Ekspertai neneigia, kad fizinis skausmas buvo, bet negali to patvirtinti, tačiau negali ir paneigti. Skausmas nukentėjusiajam galėjo būti. Ekspertas J. R. atsakant į prokurorės klausimus parodė, jog tvirtina savo išvadą, o nurodyti, ar skausmas gali būti be traumos, negali, nes skausmo priežastys gali būti visokios. Ankščiau įvardintas ekspertas atsakydamas į nukentėjusiojo R. A. S. klausimą nurodė, jog tam, kad pripažinti, jog buvo padarytas sužalojimas, turi būti medicinos dokumentuose užfiksuoti sužalojimo požymiai, o tokių požymių nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl atsisakyta atsakyti dėl sveikatos sutrikdymo mąsto. Negalima remtis subjektyviais duomenimis ir pripažinti, kad buvo padarytas sužalojimas, todėl buvo pateikta išvada, kad nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąsto. Dėl kreipimosi į gydytojus, vaistų nuo skausmo paskyrimo, ar tai susargdinimas ar skausmas, tai subjektyvus požymis, tai nėra organizmo funkcijos sutrikimas. Ekspertas parodė, jog skausmas yra subjektyvus požymis, vienam gali skaudėti, kitam neskaudėti, o taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiojo parodymai dėl skausmo yra subjektyvūs. Ekspertas neneigia, kad R. A. S. galėjo jausti skausmą. Dėl smūgio sudavimo, jog negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kai byloje yra akivaizdūs duomenys, kad buvo suduotas smūgis, tai aktualiu atveju vertinami objektyvūs duomenys – yra sužalojimas ar nėra, tačiau šiuo atveju tokių požymių nenustatyta, todėl padaryta išvada, kad negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Ekspertas neneigia, kad smūgis suduotas būti galėjo.

8. 2023 m. spalio 10 d. teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis R. A. S. parodė, jog pačią pirmą dieną, kai pranešė apie įvykį, policija ir prokurorė, turėdami duomenis, kad jam gali būti padarytas sužalojimas turėjo nedelsiant pasiųsti nukentėjusįjį pas ekspertus, kad jį apžiūrėtų ir nustatytų sveikatos sutrikdymo mąstą. Prokurorė, būdama šališka ir siekdama kaltinamajam palengvinti padėtį, laiku R. A. S. nepasiuntė į ekspertizės įstaigą, jam nebuvo nustatyti ir apžiūrėti sužalojimai. Vėliau, nukentėjusysis pats savarankiškai ėjo į polikliniką ir gydytojai nustatė jam sužalojimus. 2023 m. kovo 20 d. po teismo posėdžio, dabar jau paskirta laiduotoja A. B., net esant teismo posėdžių salėje ir teisėjui, bet jau pasibaigus teismo posėdžiui, priėjo prie nukentėjusiojo ir jam sakė, kad pateisina J. B. elgesį, kadangi jis dėl nukentėjusiojo pasakytų žodžių įsižeidė. Laiduotoja netgi pasakė, kad kiekvienas vyras taip pasielgtų kaip J. B.. Tai turi įtakos bylos sprendimui, nes A. B. pateisina tokį elgesį. J. B. teismo posėdžio metu buvo pradėjęs keisti parodymus, kad kaip sudavė nukentėjusiajam smūgį nieko nesakė, bet jis pavadino iškrypėliu, pasakė, kad čia R. A. S. už žąsiną. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, nes pamatęs nukentėjusįjį atvažiuojantį jo nepraleido. Apeliantas važiavo dviračių taku, o J. B. išvažinėjo iš šalutinės teritorijos, todėl privalėjo praleisti, tačiau nepraleidęs jo sustojo ant dviračių tako, o sustoti negalima, todėl nukentėjusysis jam pasakė apie pažeidimus. J. B. mėgina pasiteisinti, kad neva nenorėjo važiuoti dviračių taku, neva sustojo ir todėl jis nukentėjusiojo nepraleido, tačiau R. A. S. norėjo važiuoti, bet pamatė, kad nuteistasis atvažiuoja. Nukentėjusysis turėjo įsitikinti, ar nuteistasis jį praleidžia, apie pusę metro iki bortelio apeliantas sustojo. J. B. tą sustojimą traktuoja, kad nenorėjo važiuoti dviračių taku, nors sustojo prie bortelių, kad nerizikuoti, įsitikinti ar nuteistasis jį praleis, ar ne, tačiau J. B. jo nepraleido. Dėl neturtinės žalos, tai nukentėjusiajam padarytas fizinis skausmas, neigiami dvasiniai išgyvenimai, išgąstis, nepatogumai, daug laiko gaišo, kol surašė teismui procesinius dokumentus, nes užima daug laiko ir jėgų, tai atitraukė R. A. S. nuo (duomenys neskelbtini), jis rūpinasi mama ir nuo to buvo atitrauktas. J. B. nukentėjusiajam smogė, kai jis buvo bejėgiškoje padėtyje, nes apsirengus motociklininko aprangą, kuri sukausto judesius, užsidėjus šalmą, kuris labai riboja matymo lauką ir nėra patogu judėti. Nuteistasis nukentėjusiajam smogė faktiškai jam nematant, todėl nukentėjusysis mano, kad naudojo smurtą jam esant bejėgiškoje padėtyje. Tokioje būsenoje jis negalėjo gintis, pasitraukti, nes vienoje rankoje laikė vienaratį, kitoje telefoną, o kai J. B. jam smogė, jis krito. Nukentėjusysis parodė, jog visus kitus parodymus palaiko. Į prokurorės klausimą apeliantas atsakė, jog ar vyko į polikliniką, ar kreipėsi telefonu pirmiau, jau yra davęs parodymus ir juos palaiko. Kai J. B. trenkė jam nukentėjusysis ne kaip jautėsi, buvo ketvirtadienis, norėjo ramiai pabūti, skausmas nebuvo toks, kad reikėtų greitosios medicinos pagalbos, skausmas buvo tarp penkių šešių balų. Po savaitgalio R. A. S. parašė pareiškimą policijai, kuriame nurodė, kad jei skausmas nepraeis, kreipsis į polikliniką, kitą dieną nukentėjusysis paskambino į polikliniką, tačiau jam buvo pasakyta, kad jo negali priimti, kad jis gali kitai dienai užsiregistruoti. Pirmiausia jis skambino dėl registracijos, po to nuėjo, o nuėjus jį priėmė seselė ir pasakė eiti namo ir gydytoja susisieks. Į nuteistojo gynėjos advokatės Angelės Fominienės klausimą nukentėjusysis atsakė, jog dėvėjo motociklininko šalmą, kurį pirko parduotuvėje.

9. 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje apklausiamas nukentėjusysis R. A. S. parodė, jog prisimena teisme duotus parodymus, juos tvirtina, tačiau suklydo dėl datos. Visus parodymus palaiko išskyrus tai, jog liudydamas dėl laiduotojos, kad darė jam įtaką priėjusi prie nukentėjusiojo 2023 m. kovo 29 d. posėdžių salėje ir jam sakė, kad ji pateisina J. B. elgesį. Teismo salėje buvo teisėjas, bet jau buvo po posėdžio, todėl nežino ar teisėjas girdėjo. Praėjusiame posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas nurodė kitą datą, bet teisinga data yra 2023 m. kovo 29 d. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymas apima ir susargdinimą, o jis sirgo, nes keturias dienas ištisai skaudėjo galvą ir šešias dienas tarpais. Buvo nedarbingas, kreipėsi į polikliniką. Ekspertai nekalbėjo apie nukentėjusiojo susargdinimą, nors pagal instrukcijas turėtų būti kalbama ir apie susargdinimą. R. A. S. buvo siūlytas nedarbingumas, bet jis jam nebuvo reikalingas, nes pagal darbo sutartį jis nedirba, yra (duomenys neskelbtini). Dėl smūgio stiprumo nukentėjusysis nugriuvo, buvo sugadinta šalmo sklendė. Pro šalį važiavęs liudytojas, kuris vėliau privažiavo, pasakė, kad matė kas nutiko, jie su nukentėjusiuoju sutarė, kad pasikeis telefonų numeriais, bet dėl streso apeliantas negalėjo prisiminti savo numerio, tai buvo didelis išgąstis. Paskambinęs liudytojui paklausė su kuo jam buvo suduota, liudytojas pasakė, kad su ranka, o jis nematė su kuo J. B. sudavė, nes jis priėjo prie nukentėjusiojo iš pasalų. Šalmas pirktas parduotuvėje, bet jį buvo užsidėjęs per laisvą, jis vienu numeriu didesnis, o kai šalmas per laisvas - gavus smūgį, galva labiau gali būti sužalojama, nes šalmas turi laisvumą. Dėl ekspertų pamena, kad teisėja sakė jiems pasisakyti pavardes, tačiau jie nepateikė asmens dokumentų. Dėl žalos atlyginimo, tai J. B. žalos nesiūlė ir neatlygino iki šiol. Kitus savo parodymus nukentėjusysis tvirtina. Nors nuteistasis aiškina, kad prisipažįsta, bet neteisingai aiškina, kad pamatęs nukentėjusįjį, neva, sustojo ir tik pamatęs, kad jis neina, pradėjo važiuoti ir tada vėl sustojo ant dviračių tako. Iš tiesų buvo ne taip, nes jis nesustojo kai jį pamatė, o užvažiavo ant dviračių tako. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sustojus ten, kur draudžiama, turi patraukti automobilį, nukentėjusysis pasakė, kad J. B. nepažeidinėtų Kelių eismo taisyklių, bet jis nereagavo. Nuteistasis piktybiškai po kojomis nukentėjusiajam pakišo savo mašiną. Nukentėjusysis sustojo, nes buvo septynių centimetrų bortas, norėjo įsitikinti, kad saugu, todėl sustojo, o nuteistasis tą sustojimą traktuoja, kad jis nenorėjo eiti. Prokurorė ir J. B. pabrėžia, kad nukentėjusysis ne iš karto ėjo pas gydytojus, tai jis norėjo ramybės pirmomis dienos, o prokurorė turėdama bylą turėjo jį nedelsiant pasiųsti pas ekspertus, tačiau siekė palengvinti nuteistojo padėtį ir nukentėjusiojo nesiuntė apžiūrai.

10. 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje apklaustas specialistas D. B., kuris atvyko vietoje specialistės Z. M., parodė, jog su Specialisto išvada bei medicininiais dokumentais, kuriuos specialistė turėjo rašydama išvadą, yra susipažinęs, tačiau Specialisto išvados visiškai nepalaiko. Parašyti dalykai yra visiškai neobjektyvūs. Specialistė neapžiūrėjo gyvai žmogaus, neatliko jo kitos manipuliacijos, ji turėjo tokią pačią medžiagą, kaip ir D. B., ji nėra šioje byloje pranašesnė. Į klausimus specialistas būtų atsakęs – objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, nėra jokio objektyviais duomenimis užfiksuoto sužalojimo. Yra tik pateikti subjektyvūs duomenys – skausmas, skausmingumas pulpuojant – visi šitie dalykai yra subjektyvūs požymiai. Jeigu nėra nieko kas matoma akimis, kas fiksuota tyrimais, o čia nėra, tai reiškia viskas yra subjektyvu. Kas yra subjektyvu tas neskaitoma kaip sužalojimas. Specialisto išvadoje nėra jokių objektyvių traumos požymių. Skausmas yra subjektyvu. Nėra fiksuota kraujosruvų, nubrozdinimų. Diagnozė įrašyta šeimos gydytojo, kuris išklausė telefonu, tai apie objektyvumą galima iš viso nekalbėti, nes niekas gyvai nukentėjusiojo neapžiūrėjo, o šeimos gydytojas neturi kvestionuoti asmens, kai jis jam sako, kad skauda. Šeimos gydytojas privalo įrašyti diagnozę kai pas jį kreipiasi pacientas, o nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio objektyvaus sužalojimo. Į nukentėjusiojo R. A. S. klausimą specialistas D. B. atsakydamas nurodė, jog susargdinimas žodis reiškia ligą, sumušimas, sužalojimas nėra liga iš savęs. Persipina sąvokos, nes diagnozė rašoma iš ligų klasifikatoriaus kodų, bet susargdinimas yra kai yra diagnozuota kažkokia liga, kuriai reikalingas specialus, dažniausiai ilgalaikis gydymas. Susargdinimas teismo medicinos specialistų darbe reiškia, kai žmogus susargdinamas hepatitu C arba padaryta sužalojimas, kuris sukelia sąnario artrozę. Jeigu tai kraujosruva, nubrozdinimas, tai jokio susargdinimo nepadaro. Susargdinimas žodis nėra tinkamas, jeigu nėra diagnozuota kažkokia liga ar galvos smegenų trauma, kuri reikalautų specialaus gydymo. Kodėl ekspertė parašė kaip parašė sunku pasakyti, bet čia nėra jokio objektyvumo. Dėl skaudėjimo ir sveikatos sutrikdymo nebuvimo, jeigu skaudėjo, tai objektyviai nėra sutrikdymo. Teismo medicinos gydytojas atlieka diagnostiką ir ji atliekama pagal objektyvius duomenis, subjektyvūs dalykai lieka šalia. Paneigti skausmo niekas negali ir patvirtinti niekas negali. Ar nukentėjusiajam skaudėjo jis nežino, nes čia filosofinis klausimas, niekas negali žinoti ar skaudėjo, ar ne.

11. 2023 m. gruodžio 6 d. protokoline nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas siekiant užtikrinti visų proceso dalyvių teises išsakyti pastabas, atsikirtimus. Nukentėjusysis R. A. S. paaiškino, jog praėjusio posėdžio metu nors jis ir neprašė atsikirti, tačiau tokia teisė jam išaiškinta nebuvo, buvo pereita prie paskutiniojo žodžio, todėl buvo padarytas pažeidimas. Dėl prokurorės baigiamosios kalbos. Prokurorės prašymas yra nepagrįstas J. B. iš kaltinimo pašalinti, jog jis nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos sumušimo. Ekspertų V. K. ir J. R. išvadose nėra konstatuota, kad apeliantui nepadarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o teigiama, kad galvą jam skaudėti galėjo ir nesant traumos. Nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl galvos skausmų, pasireiškusių po smūgio jam į galvą. Galvą apeliantui skaudėjo keturias dienas pastoviai ir nepastoviai šešias dienas, buvo paskirti vaistai, todėl negalima teigti, kad sveikata nebuvo sutrikdyta, buvo nedarbingas ir visas dienas jam skaudėjo galvą. Nuo smūgio nukentėjusysis parkrito ant žemės, buvo sugadinta šalmo sklendė, liudytojo klausė, kaip nukentėjusiajam buvo suduota, nes manė, kad tik su koja gali būti toks stiprus smūgis. Ekspertai turi remtis gydytojų nustatytais faktais ir diagnozėmis. Chirurgas nustatė, kad sužalojimą patvirtina, nes pulpuojant nustatyta jautri priekinė viršugalvio dalis, tą patvirtino ir specialistė Z. M., kuri yra įrašyta į ekspertų sąrašą, darbo stažas virš trisdešimt metų, o specialistas B. nėra įrašytas į sąrašą. Nukentėjusysis pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jeigu nėra ekspertų sąraše reikiamo eksperto, tai juo gali būti skiriamas neįtrauktas asmuo, bet teismo medicinos ekspertų yra pakankamai. B., būdamas specialistas, davė nekompetentingą išvadą, kuri prieštarauja ekspertės Z. M. išvadai. Jis neteisingai aiškino, kad apeliantas nebuvo gydytojų gyvai apžiūrėtas, byloje yra duomenys, kad jį apžiūrėjo chirurgas ir neurologas, nustatė diagnozes. Prokurorė, būdama suinteresuota, sąmoningai nukentėjusiojo nesiuntė apžiūrai, kad nebūtų konstatuoti jo sužalojimai. B. neturėjo jokio įgaliojimo atstovauti ekspertinę įstaigą ir kalbėti dėl Z. M. ligos, nes jokio rašto, patvirtinančio atstovavimą, nepateikta, nėra rašto, kad Z. M. tikrai serga. Prokurorė baigiamojoje kalboje paprašė pakeisti kaltinimo aplinkybes – iš kaltinimo pašalinti, kad nukentėjusiajam padarytas galvos sumušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks prašymas neteisėtas, nes pareikštas netinkama forma, netinkama stadija. Toks prašymas nukentėjusiajam sutrukdė tinkamai pasiruošti baigiamajai kalbai, nes nežinojo, kad prokurorė to prašys baigiamojoje kalboje. J. B. po nusikaltimo padarymo ir toliau daro administracinius nusižengimus, jis sistemingai linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl teisinga būtų jį nubausti. Sudavęs smūgį J. B. stengėsi pasislėpti ir iš įvykio vietos pabėgo. Jis sudavęs smūgį nesigailėjo, nukentėjusįjį pavadino iškrypėliu, neklausė ar jam reikia pagalbos. Jo gailėjimasis yra tik tam, kad būtų atleistas nuo atsakomybės. Dėl prisipažinimo, tai nei laiduotoja, nei J. B. neprisipažino kas vairavo automobilį, yra raštas byloje. Dėl advokatės Angelės Fominienės baigiamosios kalbos, tai ji neteisingai nurodė, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra tyčiniai, bet jos padaryti nusižengimai yra tyčiniai, duomenys yra byloje ir tai patvirtina, kad laiduotoja nėra verta teismo pasitikėjimo ir nėra tinkama būti laiduotoja. Pirmos instancijos teismas apie laiduotojos administracinius nusižengimus nebuvo išreikalavęs. Netinkama būti laiduotoja, nes ji netinkamai vertina J. B. nusikaltimą, nes jį pateisina. 2023 m. kovo 29 d. po posėdžio laiduotoja priėjusi bandė nukentėjusįjį įtakoti ir pateisinti sutuoktinio elgesį, nes anot jos jis įsižeidė dėl nukentėjusiojo pasakytų žodžių. Laiduotoja nesąžininga buvo pateikdama prašymą būti laiduotoja ir prašyme melagingai nurodė, kad nėra bausta administracine tvarka. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ji tinkama laiduotoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

12. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

13. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis R. A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu J. B. taikyti laidavimo institutą bei nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžiu.

14. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas J. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai nusprendė J. B. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau jokias objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl šališkumo

15. Apeliaciniu skundu keliamas pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą, bei prokurorės, palaikiusios kaltinimą, šališkumas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantas išreiškė šališkumo klausimą tiek teismui, tiek prokurorei.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-101-303/2020). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020). Pagal teismų praktiką nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus demonstruoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019). Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-243/2009).

17. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių duomenų, kurie, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuotus principus, kurie leistų pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jų iš esmės nenurodo ir apeliantas. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo ar teisėjų kolegijos šališkumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistojo nuomonė, kad teismas įrodymus vertino subjektyviai, kas šiuo atveju ir daroma apeliaciniu skundu, nelaikytina teismo šališkumu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, R. A. S. teisė reikšti nušalinimus nebuvo suvaržyta, tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme jis teise reikšti nušalinimą nepasinaudojo. Pažymėtina, jog nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo norų, negali būti laikomas šališkumu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent tai, jog proceso metu prokurorui ar teismui netenkinus vienų ar kitų jo prašymų ir juos argumentuotai atmetant, nukentėjusysis šiuos veiksmus įvardina kaip šališkumą.

18. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog paskutinysis, 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškimas dėl kolegijos pirmininkės nušalinimo, buvo pateiktas teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimą. Laikytina, kad šioje stadijoje pateiktas pareiškimas nenagrinėtinas, nes pateiktas pavėluotai. Išėjus priimti sprendimą, byloje negali būti pateikiami nauji dokumentai ir priimami sprendimai. Be to, nušalinimas yra grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ankstesnieji pareiškimai dėl nušalinimo, dėl kurių motyvuotai teismas jau yra pasisakęs. Atsižvelgiant į nurodytą, pateiktas pareiškimas dėl kolegijos pirmininkės nušalinimo nenagrinėtinas.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

19. Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog A. B. yra tinkama laiduotoja, motyvuodamas, jog ji nėra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo tik todėl, kad ji dirbanti ir neteista. Nukentėjusiojo R. A. S. įsitikinimu, laiduotoja nepadarys teigiamos įtakos J. B., kadangi faktiškai ji nedaro pastarajam akivaizdžios teigiamos įtakos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai konstatuoto A. B. atitikimo BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams būti laiduotoja, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių nukentėjusiojo skundo argumentų, pažymi, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. B. tinkama laiduotoja, konstatavo, jog ji yra J. B. sutuoktinė, dirbanti, praeityje neteista (3 t., b. l. 169), nors bausta už administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o paskirtas nuobaudas yra sumokėjusi.

21. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo, A. B. apklausiama baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip galima laiduotoja, nurodė, jog yra tinkama laiduotoja, gali padaryti geriausią įtaką savo sutuoktiniui, jie trisdešimt šešerius metus gyvena kartu, kiekvieną dieną bendrauja įvairiais klausimais, laiduotojos manymu, J. B. jos nuomonės tvirtai laikosi. A. B. bendraujant po įvykio su sutuoktiniu jis nurodė, jog viskas įvyko spontaniškai, jis gailisi, pasielgė neapgalvotai. Laiduotoja užsiima (duomenys neskelbtini), yra direktorė. Atsakydama į nukentėjusiojo klausimus, A. B. nurodė, jog į policiją J. B. nevyko prisipažinti, nes jo nekvietė, o gavusi užklausą, kas vairavo automobilį, nes automobilis yra įmonės, nežinojo tiksliai, kas jį vairavo, tačiau sužinojusi, kad vairavo sutuoktinis – atsakė, jog automobilį vairavo J. B., dienos neatsimena (3 t., b. l. 177-182). Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su šia skundžiamo nuosprendžio išvadą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jo nurodoma aplinkybė, jog 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdžių salėje A. B. darė įtaką nukentėjusiajam nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl laikytina kaip jo siekis pasunkinti J. B. atsakomybę. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo manymas ar įsitikinimas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, turi būti pagrįstas ir realus, ko buvimo šioje baudžiamojoje byloje nenustatė nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismai.

22. Skunde aukštesnės instancijos teismui nukentėjusysis teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad J. B. kaltę pripažino ne laisva valia, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką davė paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, kad teisingai nusako ir pripažįsta visas esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo galutiniame procesiniame sprendime nustatytu, kad J. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą būtiną sąlygą – visiškas savo kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką.

23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

24. Sekant aukščiau išdėstytą, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. B. ikiteisminio tyrimo metu tiek 2022 m. birželio 16 d. apklausoje (3 t., b. l. 8-11), tiek 2022 m. liepos 12 d. apklausoje (3 t., b. l. 27-29), tiek 2023 m. sausio 3 d. apklausoje (3 t., b. l. 35-37) nurodė, jog kaltu dėl padaryto prisipažįsta visiškai bei nuoširdžiai gailisi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 29 d. teisiamajame posėdyje J. B. taip pat pilnai pripažino savo kaltę bei davė išsamius parodymus. Pažymėtina, jog nors apeliantas skunde teigia, jog J. B. savo kaltę pripažino nenuoširdžiai ir tik susipažinęs su bylos medžiaga, tačiau šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepatvirtintas objektyviais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Kaip matyti iš apeliaciniam skundui pateiktos bylos tomų, prieš pirmąją J. B. apklausą, kuri vyko 2022 m. birželio 16 d., jis neteikė prašymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taigi reiškia ir nesusipažino, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos (visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi) egzistavimo. Pirmos instancijos teismo pateiktos išvados yra motyvuotos, pagrįstos bylos aplinkybių visapusišku ir objektyviu įvertinimu, atitinka pirmiau išdėstytą teismų praktiką. Nukentėjusiojo R. A. S. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas. Apeliantas iš esmės apsiriboja bylos aplinkybių išdėstymu ir pateiktu šių aplinkybių subjektyviu vertinimu.

26. Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu konstatuoto BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinosios sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kad yra pagrindas manyti, jog J. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, buvimą. Pagal teismų praktiką sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

27. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. B. praeityje neteistas (3 t., b. l. 51), Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (3 t., b. l. 54), (duomenys neskelbtini)Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) skyriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 56), nuo 2005 m. liepos 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 58) ir nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, jog J. B. yra baustas administracine tvarka, tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog pastarasis baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pas visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos (3 t., b. l. 41-50). Nors akivaizdu, kad administracinių nusižengimų padarymas praeityje neigiamai charakterizuoja kaltininką, tačiau ankstesnis neteisėtas kaltininko elgesys nėra absoliuti aplinkybė, draudžianti konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą. Turi būti vertinamos visos reikšmingos kaltininko asmenybei įvertinti aplinkybės. Būtent didesnė ir svaresnė dalis teigiamai J. B. asmenybę apibūdinančių duomenų leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad yra pagrindas manyti, jog J. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

28. Nors nukentėjusysis skunde aukštesnės instancijos teismui nekelia klausimo dėl J. B. atitikimo BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytam, jog turi būti pagrįstas manymas, kad visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šiuo aspektu pasisakytina, jog sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, jog J. B. visiškai atlygins padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į tai, jog J. B. yra dirbantis toje pačioje darbovietėje beveik dvidešimt metų, turi pastovų pajamų šaltinį bei yra darbingo amžiaus. Nėra pagrindo konstatuoti, jog J. B. nevykdys teismo įpareigojimo atlyginti žalą ar negalės to padaryti.

Dėl kaltinimo

29. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo protokoline nutartimi buvo atliktas įrodymų tyrimas ir prie bylos pridėtas 2023 m. balandžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ankščiau įvardintame ekspertizės akte padaryta išvada, jog R. A. S. po 2022 m. balandžio 28 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą. Ankstesnė Specialisto išvada laikoma nepagrįsta. Nesant nustatyto kūno sužalojimo, fizinio skausmo buvimą negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Galvos skausmas gali būti be traumos. 2023 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausti ekspertai V. K. ir J. R. patvirtino 2023 m. balandžio 27 d. Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydami, jog dėl smūgio sudavimo, kas nagrinėjamoje byloje yra neginčytinai nustatyta, tai aktualiu atveju buvo vertintini objektyvūs duomenys – yra sužalojimas ar nėra, tačiau šiuo atveju tokių požymių nenustatyta, todėl padaryta išvada, kad negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Ekspertai neneigė, kad smūgis suduotas būti galėjo.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, vertindama 2023 m. balandžio 27 d. Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad nors joje ir nenustatyti R. A. S. padaryti kūno sužalojimai, tačiau tai nepaneigia J. B. inkriminuotame kaltinime nurodyto, jog jis panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą - dešine ranka sudavė vieną smūgį į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą. Šios aplinkybės neginčija ir pats J. B.. Atitinkamai net ir nenustačius kūno sužalojimo, smūgio sudavimas viešoje vietoje, atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, todėl kaltininko veiksmų kvalifikacija šiuo atveju nesikeičia.

31. Nors apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertai ir specialistas teigė, kad jie negali nei patvirtinti, nei paneigti fizinio skausmo buvimo, tačiau teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis patyrė fizinį skausmą. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad J. B. sudavė smūgį į šalmą, kurį nukentėjusysis buvo užsidėjęs ant galvos. Nekyla abejonių, jog įprastomis aplinkybėmis suduodant žmogui smūgį, tai sukelia skausmingus pojūčius. Nėra nustatyta aplinkybių, jog šioje situacijoje buvo kitos nei įprastos aplinkybės, todėl nėra pagrindo abejoti fizinio skausmo sukėlimu.

32. Atsižvelgiant į nurodytą, keistinas J. B. pateiktas kaltinimas nurodant, kad: J. B. 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.23 val., viešoje vietoje, prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), nepaisydamas visuotinai priimtų padoraus elgesio normų elgėsi įžūliai – kilusio žodinio konflikto metu su R. A. S., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - dešine ranka sudavė vieną smūgį į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą, dėl ko R. A. S. griuvo ir patyrė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei apgadino svetimą – R. A. S. priklausantį turtą - motociklininko šalmą 95,03 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 03 ct) vertės. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Dėl neturtinės žalos

33. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. A. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 126,49 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo R. A. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš J. B. nukentėjusiajam 126,49 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos ir 300 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Apeliaciniu skundu apeliantas R. A. S. nesutinka su tokiu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, t. y. nukentėjusiajam priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.

35. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus šiuo metu aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-272-648/2015, 2K-170-699/2016, 2K-296-719/2020, 2K-34-303/2020, 2K-239-697/2022, 2K-70-942/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, o taip pat teigtina, jog dėl neteisėtų J. B. veiksmų nukentėjusiajam buvo ne nežymiai sutrikdyta sveikata, o sukeltas fizinis skausmas.

36. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam R. A. S. neturtinės žalos dydį, įvertino CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiajam nusikalstamais J. B. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad R. A. S. jautė fizinį skausmą, trumpalaikį pažeminimą bei nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, kitas neigiamas pasekmes, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą ir sužalojimo mastą, tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas neigiamas pasekmes, taip pat kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (vedęs, dirba, neturi išlaikytinių vaikų), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, bei kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, neturinės žalos dydį sumažino iki 300 Eur.

37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusysis patyrė fizinius bei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų būtų ilgai gydęsis, jam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, jog jis kaip (duomenys neskelbtini) turintis asmuo, buvo atitrauktas nuo (duomenys neskelbtini), kadangi ryšium su šia baudžiamąja byla teko gaišti daug laiko, eikvoti daug jėgų ir patirti daug nepatogumų, rūpesčių, rašant daug prašymų, paaiškinimų, kitokių dokumentų, dalyvauti apklausose bei savo teises ginti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, aptarė visas aukščiau nurodytas nukentėjusiojo aplinkybes, o apeliacinės instancijos neturi pagrindo nesutikti su Kauno apylinkės teismo konstatuotu atkreipiant apelianto dėmesį, jog priteistas 300 Eur neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo R. A. S. patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, J. B. interesų pusiausvyros. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jas vertinti kitaip ir priteistą sumą didinti, kaip, kad prašo apelianto atstovas. Todėl tenkinti nukentėjusiojo R. A. S. apeliacinį skundą, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir apelianto naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

38. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 190 Eur už J. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo R. A. S. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, todėl būtinybė skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendį.

Nustatyti, kad J. B. 2022 m. balandžio 28 d. apie 14.23 val., viešoje vietoje, prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), nepaisydamas visuotinai priimtų padoraus elgesio normų elgėsi įžūliai – kilusio žodinio konflikto metu su R. A. S., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - dešine ranka sudavė vieną smūgį į ant galvos uždėtą motociklininko šalmą, dėl ko R. A. S. griuvo ir patyrė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei apgadino svetimą – R. A. S. priklausantį turtą - motociklininko šalmą 95,03 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 03 ct) vertės. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 190 Eur iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Judita SungailaitėLaima ŠeputienėVaidas Vasiliauskas