Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš J. V. priteista nukentėjusiajai E. Š. 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai ir 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. V. nuteista už tai, kad ji 2018 m. gegužės 6 d., apie 10.10 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje, tyčia vieną kartą pagaliu sudavė E. Š. į veidą, šiais smurtiniais veiksmais sukeldama E. Š. fizinį skausmą, padarydama kairio žando sumušimą su poodine kraujosruva, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios J. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino J. V. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik nukentėjusiosios E. Š. parodymais, sprendžiant dėl apeliantės kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – liudytojų parodymai, pačios J. V. parodymai, specialisto išvada, specialistės paaiškinimai, rašytiniai įrodymai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Nors skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai nėra labai išsamūs, tačiau jame nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, abejoti nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu nėra pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde J. V. neigia smurtavusi nukentėjusiosios E. Š. atžvilgiu, teigia, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, nebuvo. Tuo metu ji kartu su draugėmis – liudytojomis K. J. ir M. B., buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), kur lankėsi bažnyčioje ir tvarkė artimųjų kapus. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė minėtų liudytojų parodymus, nustatęs juose tam tikrų prieštaravimų, tačiau neįvertinęs liudytojų senyvo amžiaus bei praėjusio pakankamai ilgo laikotarpio nuo įvykio, dėl ko liudytojos galėjo sąžiningai klysti, duodamos parodymus. Be to, apylinkės teismas pažeidė jos teisę į nešališką ir teisingą procesą, nustatant jos kaltę, nurodydamas, kad ji atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nors ji tiesiog pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise. Vertinant šiuos apeliantės skundo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad J. V. atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu jokių neigiamų pasekmių jai nesukėlė, skundo autorė buvo išklausyta pirmosios instancijos teisme, kur išdėstė savo poziciją dėl jai inkriminuoto kaltinimo, taip pat buvo apklaustos jos nurodytos draugės, kurios neva turėjo patvirtinti, kad ji smurtauti nukentėjusiosios atžvilgiu negalėjo, nes tuo metu buvo kitoje vietoje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojų K. J. ir M. B. parodymai nepaneigia, kad J. V. 2018 m. gegužės 6 d., apie 10 val., savo gyvenamojo namo laiptinėje negalėjo suduoti pagaliu E. Š. į veidą.

10. Apeliantė visus aukščiau aptartus neatitikimus prašo nelaikyti esminiais, nes abi liudytojos yra senyvo amžiaus, be to, M. B. yra sirgusi meningitu. Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojų amžius bei laiko tarpas, praėjęs nuo pasakojamų įvykių iki apklausos teisme momento, gali turėti reikšmės duodamų parodymų nuoseklumui bei išsamumui, todėl šie parodymai turi būti vertinami visų surinktų įrodymų kontekste. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad garbaus amžiaus yra tik M. B., tuo tarpu K. J. yra dirbantis asmuo, pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad dirba kiekvieną dieną, išskyrus šventines dienas, problemų dėl atminties neturi. M. B. pripažino, kad yra sirgusi meningitu vaikystėje, tačiau nenurodė, kad dėl šios ligos iki šiol jaustų kokius nors padarinius. Be to, nors nuteistoji apeliaciniame skunde dėl sąžiningo klydimo (dėl amžiaus ir persirgto meningito) prašo kritiškiau vertinti M. B. parodymus ir labiau vadovautis K. J. parodymais, tačiau pačios J. V. parodymai yra artimesni būtent M. B. parodymams, t. y. J. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio dieną pirmiau vyko į kapines, o paskui į bažnyčią, kur vyko mišios, tačiau kada tiksliai jos buvo, negalėjo įvardyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios į pirmosios instancijos teisiamąjį posėdį pasikviestų liudytojų, kurios nebuvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymai nėra nuoseklūs, todėl, nustačius šioje nutartyje jau aptartus neatitikimus, nėra pagrindo išvadai, jog liudytojos galėjo tiksliai įvardyti ir laiką, kada jos išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 2018 m. gegužės 6 d. nuteistoji kartu su dviem draugėmis iš tiesų galėjo lankytis Vandžiogalos bažnyčioje bei netoliese esančiose kapinėse, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad tos pačios dienos ryte ji sudavė E. Š. pagaliu į veidą, tokiu būdu nežymiai sutrikdydama pastarosios sveikatą.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Ji nuo pat tyrimo pradžios detaliai atskleidė, kaip ir kokiu būdu buvo sužalota, taip pat nurodė, kas smurtavo jos atžvilgiu, nes šį asmenį tiesiogiai matė. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. Š. iš jai pateiktų keturių nuotraukų atpažino kaimynę J. V., kaip asmenį, kuris laiptinėje jai sudavė mediniu pagaliu vieną kartą į veido sritį (1 t., b. l. 50-55). Apklausta pirmosios instancijos teisme, E. Š. nurodė, kad 2018 m. gegužės 6 d., apie 10 val., leidosi daugiabučio namo laiptais žemyn, ėjo palei sieną, praėjus antro aukšto laiptinę ir įžengus vieną laiptelį link pirmo aukšto, išgirdo kažkokį šlamesį, pakėlė galvą į viršų ir pamatė per laiptų turėklą persisvėrusią J. V., stovėjusią ant pirmo ar antro laiptelio, lipant link trečio aukšto, kuri nieko nesakiusi, staigiai sudavė jai lazda į kairę veido pusę ir pasišalino į savo butą. Jai buvo suduota iš apačios ilgu, apvaliu pagaliu, kliudyta nosis, ant žemės nukrito akiniai, prie nosies buvo pasirodęs kraujas. Nukentėjusioji patikslino, kad kraujo nebuvo daug, tik įbrėžimas, dėl patirto išgąsčio bei streso pradėjo verkti, į laiptinę išėjo kaimynai. J. V. prieš savaitę ar dvi iki įvykio buvo atėjusi pas ją ir klausė, ar jos bute nesijaučia nemalonių kvapų, ji pakvietė kaimynę užeiti ir pačiai pauostyti, tačiau ši nėjo. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad J. V. skundėsi namo pirmininkui neva ji kaimynę nuodija, pila į tualetą, vonios kambarį druskos rūgštį, acetoną, todėl šiai jaučiasi nemalonus kvapas (2 t., b. l. 8-9). Analogiškas aplinkybes E. Š. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad ją, besileidžiančią nuo laiptų, netikėtai užpuolė kaimynė J. V., kuri vieną kartą sudavė mediniu pagaliu į kairę veido pusę, apatinį žandikaulį, taip pat nubrozdino nosį, ir iš karto nuėjo atgal į savo butą Nr. 23 (1 t., b. l. 32-34, 35-36). Nukentėjusiosios parodymus dėl patirto sužalojimo patvirtina specialisto išvada Nr. G 1435/2018(02), kurioje E. Š. konstatuota kairio žando srities sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu užduotyje nurodytu laiku – 2018 m. gegužės 6 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 49).

12. Nors apeliantė teigia, kad apylinkės teismas suabsoliutino specialisto išvadą ir netinkamai aiškino specialistės teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, tačiau teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Priešingai, apeliantė skunde cituoja specialistės žodžius, išimtus iš konteksto, tokiu būdu bandydama įrodyti, kad nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo laiko bei konkretaus mechanizmo, tačiau šiems teiginiams teisėjų kolegija nepritaria. Ekspertė Z. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tiriamoji paaiškino, jog 2018 m. gegužės 6 d., apie 10 val.-10.10 val., (duomenys neskelbtini) esančiame name, ant laiptų pakopų į antrą aukštą, kaimynė mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį į kairį žandą. Apžiūros metu rasta kairio žando srityje, pereinanti į smakro sritį, 2,5-2 cm melsvai žalsvos spalvos poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant mediniu pagaliu į kairį žandą, veidu pasisukant į ją žalojantį asmenį. Nukentėjusioji turėjo matyti, kas jai suduoda. Į J. V. gynėjo advokato klausimą, ar sužalojimas galėjo būti padarytas ne šeštą, o septintą mėnesio dieną, ekspertė atsakė neigiamai, nes poodinės kraujosruvos spalva jau buvo melsvai žalsva. Tokio pobūdžio kraujosruva susidaro maždaug per tris dienas, tai atitinka faktą, jog incidentas įvyko gegužės 6 d., o nukentėjusiosios apžiūra vyko gegužės 8 d. Į advokato klausimą, ar sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus, ekspertė atsakė taip pat neigiamai, pabrėždama, jog šis sužalojimas nebūdingas griuvimui ir atsitrenkimui. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kumštis yra daugiau apvalus, todėl smūgiavimo kumščiu galimybė svarstytina tik kaip teorinė. Ekspertė pažymėjo ir tai, kad jei ant asmens veido gegužės 6 d. buvo matomas paraudimas, tai sužalojimas negalėjo būti padarytas gegužės 5 d., nes paraudimas iki paros laiko neišsilaiko (2 t., b. l. 119-120). Taigi, ekspertė Z. M. paneigė keliamas abejones dėl sužalojimo padarymo laiko bei mechanizmo. Nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas negalėjo būti padarytas nei anksčiau, nei vėliau kaltinime nurodytos dienos, be to, jis nebūdingas griuvimui, atsitrenkimui ar smūgiavimui kumščiu.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesiekė pašalinti akivaizdžių neatitikimų, esančių liudytojų L. N., E. Z., S. M., G. Š., R. Č. bei E. R. parodymuose dėl nukentėjusiosios sužalojimo pobūdžio. Apeliantės teigimu, dauguma liudytojais apklaustų daugiabučio namo kaimynų jokio E. Š. sumušimo nepastebėjo, tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

14. Kai nukentėjusiajai buvo suduota mediniu pagaliu į veido sritį, ši pradėjo šaukti, todėl į laiptinę iš savo gyvenamųjų butų išėjo nemažai kaimynių pasižiūrėti, kas ir kam nutiko. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ne visos kaimynės priėjo prie nukentėjusiosios, dalis jų taip ir liko stovėti tarpduryje ir su nukentėjusiąja bendravo per atstumą. L. N., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su E. Š. kalbėjo maždaug dviejų metrų atstumu, ši buvo apsiverkusi, veidas paraudęs, stovėjo delnu susiėmusi kairės pusės žandą, ausį. Jai nukentėjusioji minėjo, kad buvo užpulta su pagaliu. Kadangi arčiau ji nebuvo priėjusi, todėl nepastebėjo jokios dėmės ant šios veido, tačiau jis buvo paraudęs nuo verkimo (2 t., b. l. 86-87). Nukentėjusiosios šauksmą taip pat girdėjo antrame aukšte gyvenanti kaimynė E. Z., tačiau ir ji arčiau prie E. Š. priėjusi nebuvo, todėl jokių smurtavimo žymių nepastebėjo, nors matė, kad nukentėjusioji verkė, sakė, kad jai pagaliu per galvą sudavė kaimynė (2 t., b. l. 87-88). Prie verkiančios nukentėjusiosios buvo priėjusi kaimynė R. Č., kuri parodė, kad iš savo buto išėjo dėl išgirsto didelio riksmo laiptinėje. Išėjusi pamatė už žando susiėmusią E. Š., kuri sakė, kad ją sumušė kaimynė iš trečio aukšto. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, drebėjo, kairysis žandas buvo raudonas, gal net šiek tiek patinęs. Ar bėgo kraujas, negali pasakyti, akivaizdžiai kraujavimo nesimatė. Kitą dieną nukentėjusiajai ant žando matė didelę mėlynę, gal apie 10 cm dydžio (2 t., b. l. 101-102). Liudytoja E. R. teigė mačiusi E. Š. per atstumą, ši buvo susiėmusi už kairės veido pusės ir verkė, sakė, kad ją su pagaliu užpuolė kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). J. V. jai yra sakiusi, kad nukentėjusioji šią nuodija, klausdavo, ar pas ją nesijaučia jokių kvapų. J. V. taip pat yra sakiusi, jog dirbo su cheminėmis medžiagomis, todėl supranta tokius dalykus (2 t., b. l. 102-103).

15. Į įvykio vietą nukentėjusioji pati išsikvietė sūnų G. Š. ir daugiabučio namo pirmininką S. M.. G. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vos tik atvykęs pas motiną, pamatė sužalotą jos kairę veido pusę, buvo paraudimas, bet kraujas nebėgo. Matėsi, jog yra sužeistas kairys žandas, skruostas, žandikaulis, motina verkė, buvo susijaudinusi. Liudytojas teigė žinantis, jog buvo kaimynės skundas dėl to, kad jo mama neva nuodija šią besiskundžiančią kaimynę ar leidžia į jos butą kažkokius kvapus, tačiau mamos atsakymas buvo toks, kad jei yra pretenzijų, tai reikia kreiptis į draudimo bendrovę, nes jos butas yra apdraustas (2 t., b. l. 89). S. M. patvirtino, kad J. V. turėjo nusiskundimų dėl kaimynės E. Š.. Vienas skundas buvo dėl skleidžiamo iš viršaus triukšmo (nukentėjusiosios butas yra virš nuteistosios), o kitas skundas dėl kanalizacijos, neva iš viršaus kažkas pakliūva į jos tualetą. Jis apžiūrėjo J. V. tualetą, matė, kad yra netvarkingas bakelis ir dar kažkas yra su kanalizacijos vamzdžiais, tačiau šie netvarkingi vamzdžiai buvo J. V. bute. Apžiūrėjęs lubas, jokio apipylimo nematė. Analizuojamo įvykio dieną atėjęs į laiptinę, rado labai susijaudinusią E. Š., tačiau ant jos veido mėlynės nepastebėjo, nukentėjusioji sakė, kad jai laiptinėje su lazda ar pagaliu sudavė J. V. (2 t., b. l. 88-89).

16. Aptarti liudytojų parodymai nėra esmingai prieštaringi ir patvirtina, kad E. Š. iš tiesų buvo sužalotas kairys žandas. Visi liudytojai – tiek stovėję arčiau nukentėjusiosios, tiek toliau nuo jos, patvirtino, kad E. Š. delnu laikė suėmusi būtent už kairės veido pusės. Arčiau priėjusios moterys matė, jog žandas paraudęs, šiek tiek pradėjęs tinti, tuo tarpu toliau stovėjusios kaimynės akivaizdžių sužalojimo požymių nepastebėjo, nes, jau minėta, nukentėjusioji veidą dengėsi ranka, be to, verkė, kas taip pat veidui suteikė raudoną atspalvį. Specialisto išvadoje nurodyta, jog susidariusi kraujosruva buvo apie 2-2,5 cm dydžio, tuo tarpu liudytoja R. Č., kitą dieną mačiusi nukentėjusiąją, nurodė, kad mėlynė buvo apie 10 cm dydžio. Šis subjektyvus liudytojos vertinimas nekeičia fakto, jog kraujosruva iš tiesų buvo susidariusi, tik ne tokio dydžio, kokį pagal savo asmenines savybes įvardijo liudytoja. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertė teisiamajame posėdyje išsamiai paaiškino, jog iš pradžių sumušimo gali akivaizdžiai ir nesimatyti, matosi tik paraudimas, o vėliau prasideda tinimas, susiformuoja poodinė kraujosruva. Taigi, akivaizdžių neatitikimų liudytojų parodymuose nėra užfiksuota. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji melavo apie jai padarytus veido sužalojimus, neva buvo nubrozdinta nosis, pasirodė kraujas, nors jo niekas nematė, be to, nosies sužalojimas nėra nustatytas ir specialisto išvadoje. Sutiktina, kad kraujo ant E. Š. veido nei vienas liudytojas nepastebėjo, tačiau nukentėjusioji, apklausiama teisme, patikslino, kad kraujo pasirodė tik šiek tiek, todėl neatmetama galimybė, jog buvo užkliudytas koks nors ant veido esantis spuogelis ir pan. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nėra teismo medicinos ekspertė, todėl ji negali tiksliai įvardyti veido vietas, kurios buvo sužalotos, tačiau, duodama parodymus, ji nurodė veido sritis, kuriose jautė skausmą, t. y. kairys žandas, smakras, nosis. Nors specialistė nekonstatavo nubrozdinimų nosies srityje, tačiau tai nereiškia, jog E. Š. sąmoningai melavo, nes skausmas yra subjektyvus dalykas, kurį kiekvienas asmuo jaučia individualiai.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. V. turi būti išteisinta ir dėl to, kad tyrimo metu nepavyko nustatyti nusikaltimo padarymo įrankio, o nukentėjusiosios nurodyta priemone – 2-3 metrų lazda sužalojimas negalėjo būti padarytas, nes laiptinės, kurioje neva nukentėjusioji buvo užpulta, plotis yra tik 1,20 m. Teisėjų kolegija sutinka, kad E. Š. apibūdinta lazda ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasta, tačiau tai nepaneigia jos užpuolimo bei sužalojimo fakto. J. V. buto apžiūros protokolas (1 t., b. l. 110-117) liudija, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, už šaldytuvo buvo rasta medinė lenta, tačiau nukentėjusioji šios lentos neatpažino, kaip daikto, kuriuo jai buvo suduota (1 t., b. l. 126-128). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistosios buto apžiūra buvo atlikta tik po mėnesio nuo nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2018 m. birželio 6 d., iki šio laiko J. V. nepavyko rasti namuose, todėl nuteistoji turėjo pakankamai laiko paslėpti nusikaltimo padarymo įrankį. Apeliantės bandymas įrodyti, jog nukentėjusiosios apibūdinta lazda negalėtų tilpti namo laiptinėje, nėra pagrįsta tiksliais matavimais. Pažymėtina, jog bylos medžiagoje nėra užfiksuotas tikslus laiptinės plotis, 1,20 m tik kaip apytikrį nurodė namo pirmininkas S. M.. Be to, ir lazdos ilgį E. Š. įvardijo subjektyviai, pagal savo asmeninį suvokimą. Patirtas išgąstis, baimė neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiosios suvokimui apie ją žalojančio daikto dydį, t. y. tokiais atvejais asmenys paprastai šiek tiek hiperbolizuoja nusikaltimo padarymo įrankį, todėl kategoriškai teigti, kad lazdos ilgis iš tiesų buvo 2-3 m, nėra objektyvu.

18. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai ir dėl to, kad J. V. pagal tuo metu buvusią sveikatos būklę nebūtų pajėgusi pakelti didelės lazdos bei ja manevruoti, siekiant suduoti. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistoji nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 28 d. gydėsi Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl smegenų insulto. Pacientės būklė, ją išrašant iš ligoninės, buvo patenkinama, stabili. Reabilitacijos metu stebėta teigiama dinamika – pagerėjo judėjimo funkcija, koordinacija bei pusiausvyra, J. V. vaikšto savarankiškai (2 t., b. l. 82-83). Tai, kad skundo autorė turėjo pakankamai fizinės jėgos, patvirtina ir liudytojos M. B. bei K. J.. Abi šios moterys nurodė, kad apeliantė vyko su jomis į bažnyčią ir į kapines tvarkytis, t. y. J. V. užteko jėgų ne tik išstovėti visas mišias (liudytojos teigia, kad mišių metu nesėdėjo, nes buvo daug žmonių), tačiau ir sutvarkyti keletą kapų bei pasivaikščioti po kapines. Liudytoja K. J. nurodė, kad J. V. sveikata pablogėjo tik joms jau sugrįžus į (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistoji pagalbos atsisakė ir pati sugrįžo į namus. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės sveikata buvo pakankamai gera tam, kad paėmusi po ranka pasitaikiusią lazdą ar pagalį juo suduotų nukentėjusiajai į veido sritį. Pažymėtina, jog didelių manevrų J. V. neatliko, buvo staigiai suduotas vienas smūgis lazdos galu ir iš karto pasišalinta iš įvykio vietos, kam turimi sveikatos sutrikimai visiškai netrukdė.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliantė yra nuteista teisėtai ir pagrįstai. Bausmė jai taip pat paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistosios kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

20. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis, t. y. jis neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo, sukeltų padarinių bei nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų praktikos nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016).

22. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

23. Aukštesniojo teismo vertinimu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-689/2018, 2K-393-489/2017, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-193-175/2018, 1A-54-593/2018 ir kt.). Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo liekamieji reiškiniai išlieka ilgą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Nors sužalojimas nukentėjusiajai padarytas veido srityje, t. y. labiausiai matomoje kūno vietoje, tačiau susidariusi poodinė kraujosruva jau seniai išnyko, rando ar kitokios buvusio smurto žymės neliko. E. Š. nebuvo suduoti daugybiniai smūgiai, veido kaulų lūžiai nepadaryti, todėl didelio, ilgai trunkančio diskomforto ji nejautė. Teisėjų kolegija kritiškai vertina nukentėjusiosios civilinio ieškinio (2 t., b. l. 56-58) teiginius, kad ji iki šiol jaučia nesaugumo jausmą, bijo vaikščioti viena ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. šiuo metu (duomenys neskelbtini), esančiame bute nebegyvena. Po incidento ji išsikraustė į kitą turimą butą, taigi, kaimynės namo laiptinėje nebesusiduria. Be to, nukentėjusiajai padarytas sužalojimas netrukdo jai dirbti, laisvai judėti ar užsiimti savo mėgstama laisvalaikio veikla.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui pakanka 600 Eur sumos, įvertinus tai, kad nukentėjusioji juto trumpalaikį fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl patirtų dvasinių traumų būtų kreipusis pagalbos į psichologus ar psichiatrus, tačiau akivaizdu, kad E. Š. patirtas sužalojimas turėjo įtakos jos asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei.

25. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. Š., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrino protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

26. Nukentėjusioji E. Š. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo (3 t., b. l. 59). Šiame prašyme nurodyta, kad E. Š. už teisinę pagalbą advokatui Linui Mažonui sumokėjo 300 Eur, ką patvirtina 2019 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 60). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši nuostata taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi J. V. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, todėl prašomos priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Įvertinus tai, kad esminė apeliacinio skundo dalis, t. y. dėl apeliantės išteisinimo, yra atmetama, ir tenkinamas tik vienas prašymas – dėl priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 250 Eur suma šiuo atveju yra pagrįsta. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš nuteistosios J. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajai E. Š. priteistos 3000 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti nukentėjusiajai E. Š. iš nuteistosios J. V. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš J. V. nukentėjusiosios E. Š. naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.