Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-08-12 · Civilinė byla Nr. 2S-484-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-12
Bylos Nr.
2S-484-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02512-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-484-440/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02512-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6000-1042/2019 pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. B. prašė: 1) panaikinti antstolės V. Š. 2019-03-26 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-19-71-18813; 2) panaikinti antstolės V. Š. atsakymą į prašymus Nr. S-19-71-18899 ir grąžinti be pagrindo depozitinėje sąskaitoje laikomas V. B. lėšas – 30 898 Eur; 3) panaikinti V. B. sąskaitų areštus ir disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimus.

2. Nurodė, kad antstolė atsisakydama panaikinti jo sąskaitų areštą (disponavimo lėšomis ribojimą), netinkamai aiškina ir taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau-CPK ) 628 straipsnio 3 dalies normą, kuri numato, kad sustabdžius bylą antstolis negali atlikti jokių veiksmų, išskyrus turto suradimą ir areštą. Teigė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3P-374/2019 ir sustabdė teismo 2018-12-28 nutarties vykdymą, todėl antstolė privalėjo apsiriboti tik su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių klausimų sprendimu. Pareiškėjo manymu, antstolė savo funkcijas vykdė netinkamai, peržengė savo kompetencijos ribas. Taip pat, antstolės veiksmai nurašant į depozitinę sąskaitą ir negrąžinant pareiškėjui priklausančius 30 898 Eur, yra neteisėti ir nepagrįsti. Antstolė, surašydama nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą taip pat nenustatinėjo ir nevertino V. B. finansinės padėties, mokumo ir gebėjimo vykdyti savo prievoles.

3. Antstolė V. Š. 2019-04-12 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad skolininko sąskaitų arešto teisėtumas jau yra nagrinėtas su kitais skolininko teiktais skundais dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2YT-4631-251/2019). Šioje civilinėje byloje buvo be kitų klausimų buvo vertinama, ar antstolė teisėtai taikė lėšų areštą skolininkui priklausančioms sąskaitoms kredito įstaigoje. Taip pat, skolininkas neteisingai skunde sugretina antstolės veiksmus vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Skundžiamu patvarkymu nebuvo papildomai areštuojamas skolininko turtas sprendimų vykdymui užtikrinti, o techniškai įgyvendinamas nurodymo priverstinai nurašyti lėšas sustabdymas. Pažymėjo, kad skolininko skunde dėstomi argumentai, kad antstolė ir toliau nurašinėja lėšas iš skolininko sąskaitos yra neteisingi, kadangi iš skolininko sąskaitų lėšos į antstolės sąskaitą nurašytos buvo tik 2019-02-08, t. y. dar iki vykdomosios bylos sustabdymo. Po bylos sustabdymo jokių V. B. lėšų į antstolės V. Š. sąskaitą pervesta nebuvo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo V. B. skundą atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjo (skolininko) V. B. 484,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6. Teismas nurodė, kad sustabdžius vykdomąją bylą, jokių veiksmų, susijusių su priverstiniu skolų išieškojimu ar areštu, antstolė neatliko, su tuo susijusių patvarkymų nepriėmė. 2019 m. kovo 26d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-71-18859, kuriuo atšaukė nurodymą nurašyti lėšas į jos depozitinę sąskaitą. Tos pačios dienos nurodymu Nr. S-19-71-18813 antstolė finansų įstaigoms nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą V. B.. Nurodytus patvarkymus antstolė priėmė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

7. Teismas išaiškino, kad vykdomosios bylos sustabdymo atveju, antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti ar atlikti kitus su turto realizavimu ar išieškojimu susijusius vykdymo veiksmus. Vienas tokių – į antstolio depozitinę sąskaitą atliekamų mokėjimų priėmimas, t. y. antstoliui leidžiama priimti į jo depozitinę sąskaitą atliekamus mokėjimus. Tuo pagrindu gautos lėšos, nėra paskirstomos išieškotojams, bet antstolio yra saugomos iki nustos galioti priimti draudimai.

8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje iš esmės savo teisine problematika analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-354-803/2019 atmetė skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir išaiškino, jog, jei lėšos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, jos lieka skolininko (pareiškėjo) nuosavybe ir šių lėšų grąžinimas skolininkui neatitiktų greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.

9. Teismas nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, kad per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) 2019-02-08 iš skolininkui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 30 898,26 Eur suma. Antstolė pagrįstai priėmė 2019-02-07 patvarkymą Nr. S-19-71-10427 priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei pateikė PLAIS sistemai nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pažymėtina, kad 30 898,26 Eur suma buvo nurašyta nuo skolininko banko sąskaitos vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo, o ne nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad šiuo atveju taikytini laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo principai. Minėta suma buvo nurašyta (2019-02-08) iki kasacinio teismo nutarties, kuria sustabdyta vykdomoji byla, priėmimo (2019-03-13), o sustabdžius vykdomąją bylą jokie priverstinio vykdymo veiksmai neatliekami. Šiuo atveju, nėra duomenų, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje esanti suma po 2019-03-13 būtų buvusi paskirstyta. Be to, teisės aktai nenumato galimybės grąžinti minėtą sumą skolininkui, dėl šios sumos paskirstymo ar grąžinimo skolininkui bus galima spręsti priimant patvarkymą tik kasaciniam teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą bei priėmus nutartį. Dėl šių priežasčių antstolė neturi pagrindo grąžinti pareiškėjui 30 898,26 Eur sumą.

10. Teismas konstatavo, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, jokių teisės normų nepažeidė, neviršijo savo įgaliojimų, patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti. Teismas vertino, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

11. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

12. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. B., turintis priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, nei pareiškėjas, pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 484,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad išieškotojas šias išlaidas faktiškai turėjo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl 484,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš pareiškėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu apeliantas V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvų dėl esminio jo kelto ginčo klausimo – teismas nepaaiškino, kodėl jo nuomone 2019-03-26 patvarkymas Nr. S-19-71-18813 yra teisėtas ir kodėl antstolė, kuri 183 838 Eur sumos išieškojimo užtikrinimui yra areštavusi mažiausiai 360 551 Eur vertės nekilnojamąjį turtą bei sulaikiusi 30 898 Eur piniginių lėšų, po vykdomosios bylos sustabdymo papildomai turėjo teisę suvaržyti apelianto į sąskaitas patenkančias lėšas ir tokiu būdu nustatyti viso 575 287 Eur (apelianto vertinimu – 674 445 Eur) vertės suvaržymus.

13.2. Antstolė (o taip pat ir pirmosios instancijos teismas) visiškai neatsižvelgė nei į CPK 628 straipsnio 3 dalies normos tikslus, nei į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, jų taikymo principus, nei į suformuotą nuoseklią teismų praktiką. Ji visiškai nevertino fakto, kad 2019-03-26 nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą priėmimo metu ji jau buvo areštavusi V. B. nekilnojamojo turto už 459 709 Eur (pagal antstolės įvertinimą - 360 551 Eur), į depozitinę sąskaitą nusirašius 30 898 Eur. Vykdomojo dokumento įvykdymas buvo užtikrintas daugiau nei du kartus didesnės vertės turto areštu, taigi pagrindo įžvelgti grėsmę vykdomojo dokumento įvykdymui antstolė neturėjo.

13.3. Nepagrindusi grėsmės vykdomojo dokumento įvykdymui, remtis CPK 628 straipsnio 3 dalis ir surašyti nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ar kitaip tariant apriboti V. B. teisę disponuoti į sąskaitas įplaukiančiomis lėšomis vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpiu antstolė teisinio pagrindo neturėjo.

13.4. Argumentas, jog disponavimo lėšomis ribojimas nepažeidžia apelianto interesų yra neteisingas – toks ribojimas žlugdo apelianto veiklą.

13.5. Priešingai nei nurodė, pirmosios instancijos teismas, antstolei nėra draudžiama grąžinti be pagrindo laikomas lėšas, o šį klausimą antstolė privalo spręsti vadovaudamasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/galiojimo principais, t.y. tikslingumo, proporcingumo, o svarbiausia - teisingumo principais.

13.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje visiškai nepagrįstai paneigė pareiškėjo (apelianto) argumentą, kad tiek antstolės veiksmai, tiek taikomų suvaržymų mastas po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė vykdomosios bylos vykdymą, turėjo būti vertinami per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/galiojimo prizmę.

13.7. Ginčo atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės – į depozitinę sąskaitą pervestų lėšų „įšaldymas“- yra ir nereikalingos, ir juo labiau perteklinės, turto yra areštuota neproporcingai daug, todėl bent jau dalies turto suvaržymas privalo būti panaikintas. Vadovaujantis aktualia (skunde pacituota) teismų praktika ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reguliuojančiomis normomis, visų pirma turi būti panaikinti disponavimui piniginėmis lėšomis (antstolės depozitinėje sąskaitoje esančioms lėšoms) taikomis suvaržymai.

Atsiliepimas

13.8. Suinteresuoto asmens pateiktas mokėjimo nurodymas, tariamai pagrindžiantis avansinį mokėjimą, nepagrindžia, kad apmokėta buvo būtent 2019-05-06 PVM sąskaita- faktūra EK Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai tą patį nurodymą Suinteresuotas asmuo įkėlinėja į visas bylas iš eilės įvairių skirtingų sąskaitų apmokėjimui pagrįsti (pvz. c.b. Nr, 3K-3-214-611/2019; c.b. Nr. 2YT-4631-251/2019 ir kt.). Jokių sudengimus pagrindžiančių dokumentų į nei vieną bylą Suinteresuotas asmuo nepateikia, todėl toks bylinėjimosi išlaidų pagrindimas neatitinka CPK 98 str. reikalavimų.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Galiojančiame teisiniame reglamentavime teismams nustatyta bendra pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo sprendimą (nutartį), tačiau nenustatyta pareiga atskirai atsakyti į kiekviena procesiniame dokumente pateikta argumentą. Tai, kad teismas neanalizavo ir nevertino kiekvieno pareiškėjo teiginio, kuris nesusijęs su nagrinėjama byla ar neturi jokio teisinės reikšmės bylai, visiškai nereiškia, kad teismas neatskleidė ginčo esmės ar kad nutartis yra neteisėta.

14.2. Apelianto pakartotinai keliami klausimai tiek dėl sąskaitų arešto teisėtumo, tiek dėl piniginių lėšų (30 898,26 Eur) laikymo antstolės depozitinėje sąskaitoje jau yra nagrinėti su kitais skolininko teiktais skundais dėl antstolės V. Š. veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-4631-251/2019. Nagrinėjant nurodytą civilinę bylą be kitų klausimų buvo vertinama, ar antstolė teisėtai taikė lėšų areštą skolininkui priklausančioms sąskaitoms kredito įstaigoje. Taip pat, apeliantui buvo išaiškinta, kad jis neteisingai sugretina antstolės veiksmus vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Antstolės patvarkymu nebuvo papildomai areštuojamas skolininko turtas sprendimų vykdymui užtikrinti, o techniškai įgyvendinamas nurodymo priverstinai nurašyti lėšas sustabdymas. Civilinės bylos Nr. 2YT- 4631-251/2019 nagrinėjimo metu skolininko argumentai, kurie analogiškai nurodomi ir šiame atskirajame skunde - kad antstolė ir toliau nurašinėja lėšas iš skolininko sąskaitos ir atlieka kitus neteisėtus veiksmus buvo - atmesti kaip nepagrįsti, kadangi nustatyta, jog iš skolininko sąskaitų lėšos į antstolės sąskaitą nurašytos buvo dar iki vykdomosios bylos sustabdymo. Po bylos sustabdymo jokių V. B. lėšų į antstolės V. Š. sąskaitą pervesta nebuvo.

14.3. Klausimas dėl piniginių lėšų laikymo antstolės depozitinėje sąskaitoje jau yra nagrinėtas su kitais V. B. teiktais skundais. Apeliantui jau buvo išaiškinta, kad jis painioja skolos išieškojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių procesus ir antstolės veiksmus per laikinųjų apsaugos priemonių prizmę analizuoja visiškai nepagrįstai ir neteisingai. 30 898,26 Eur suma nuo apelianto sąskaitos buvo vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo, o ne nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad šiuo atveju taikytini laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo principai.

14.4. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti suinteresuoto asmens atstovą pateikė PVM sąskaitą faktūrą 484 Eur sumai, bei mokėjimo nurodymą, kas patvirtina jog už teisines paslaugas yra apmokėta. Apmokėjimas yra atliktas atlikus įskaitymą iš sumokėto avanso.

15. Antstolė V. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė teismo pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Skolininko sąskaitų arešto nurašytų lėšų pagrįstumas vykdant bylą dėl skolos išieškojimo jau yra nagrinėjamas su kitais skolininko teiktais skundais dėl antstolio veiksmų (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-4631-251/2019). Šioje civilinėje byloje buvo be kitų klausimų buvo vertinama, ar antstolė, vykdydama pateiktą ir galiojantį vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, teisėtai taikė lėšų areštą skolininkui priklausančioms sąskaitoms kredito įstaigoje ir nurašė joje esančias lėšas, buvo vertinama išieškojimo fizinio asmens turto eilė, todėl dar kartą pasisakymas ar aiškinimas apie išieškojimo iš s turto eilę būtų perteklinis.

15.2. Visi procesiniai antstolės veiksmai, tame tarpe skolininko sąskaitų kredito įstaigose areštas, vykdant priverstinį skolos išieškojimą, todėl sąskaitų arešto, siekiant išieškoti skolininko egzistuojančią ir nenuginčytą skolą, vertinti per laikinų apsaugos priemonių prizmę negalima. Spręsti klausimą dėl arešto masto taip pat nėra galimybės, kadangi, kaip nurodyta ankstesniuose antstolės patvarkymuose, nekilnojamo turto vertės nustatymo ekspertizė bus atlikta tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, todėl apelianto argumentai apie dydį negali būti vertinami kaip teisingi.

15.3. Siekiant teisingumo, protingumo įgyvendinimo, taip pat išvengti papildomų skundų nagrinėjimo, antstolė ėmėsi ir veiksmų. Sustabdytas lėšų nurašymas iš skolininko sąskaitų į jos depozitinę sąskaitą, t.y. kad būtų sustabdytas skolininko sąskaitų areštas. Techniškai PLAIS sistema priimti antstolės patvarkymo sustabdyti nurodymo vykdymą negali. Pasitarus su VĮ „Registrų centras“ darbuotojais, situacija išspręsta taip, kad 2019-02-07 nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, įpareigojantis į antstolės depozitinę sąskaitą nurašyti visas skolininko lėšas, buvo panaikintas 2019-03-26 nurodymu priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-19-71-18859 (jame nurodoma, kad antstolė atšaukia nurodymus, lėšas), tačiau jo vietoje priimtas 2019-03-26 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-19-71-1883, pagal kurį lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą nebepervedamos, tačiau saugomos skolininko sąskaitoje, lieka tik areštuotos. Taigi antstolė nepriėmė papildomų apribojimų, o tik techniškai skundžiamu patvarkymu įgyvendino sąskaitų arešto sustabdymą.

15.4. Po vykdomosios bylos sustabdymo antstolė neatliko jokių procesinių veiksmų, išskyrus veiksmus, kurie reikalingi techniškai įgyvendinti vykdomosios bylos sustabdymą. Visi procesiniai klausimai, turto areštas, lėšų nurašymas, skirstymas buvo atlikti iki vykdomosios bylos sustabdymo, o po vykdomosios bylos sustabdymo antstolės sąskaitoje esamų nepaskirstytų lėšų skirstymas, kaip ir kiti procesiniai veiksmai (ekspertizės skyrimas ar pan.), atidėti iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą.

15.5. Klausimo, ar antstolė gali išieškoti iš lėšų, gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, mokamų lėšų pagrįstumas ir teisėtumas jau yra išnagrinėtas ir yra priimti sprendimai (Šiaulių apygardos teismo 2019-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S- 390-569/2019).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad antstolė V. Š. pagal Šiaulių apygardos teismo 2018-12-31 vykdomąjį raštą Nr. e2-363-856/2017 vykdo priverstinį 205 960,95 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojui A. B. (1–5 vykd. b. l.). 2019-02-07 patvarkymu Nr. S-19-71-10427 antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų V. B. sąskaitų (174–175 vykd. b. l.).

21. Vykdomojoje byloje Nr. 0071/19/00244 buvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis Nr. 3P-374/2019, kuria sustabdytas 2018-12-28 nutarties vykdymas tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Šios nutarties pagrindu 2019-03-14 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-19-71-16766, kuriuo buvo sustabdytas vykdomosios bylos vykdymas. Tretieji asmenys buvo informuoti apie patvarkymų vykdymo sustabdymą.

22. 2019-03-26 patvarkymu Nr. S-19-71-18813 antstolė nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš V. B. sąskaitos (95–96 c. b. l.). 2019-03-26 patvarkymu Nr. S-19-71-18859 priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolė atšaukė nurodymą nurašyti lėšas į jos depozitinę sąskaitą (97–98 civ. b. l.). Taip pat, antstolė 2019-03-27 patvarkymu Nr. S-19-71-18899 dėl atsakymų į skolininko prašymus nurodė bei informavo skolininką V. B., kad 2019-03-14 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-19-71-16766, kuriuo buvo sustabdytas vykdomosios bylos vykdymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 628 straipsnio 3 dalį sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Taigi įstatymas nedraudžia antstoliui areštuoti skolininko turto, tai reiškia, kad areštai skolininko turtui gali būti taikomi ir neturi būti panaikinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad kaip ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje vykdymas yra sustabdytas, todėl daugiau lėšos nėra nurašomos į antstolės sąskaitą, o į sąskaitą jau gautų lėšų skirstymas yra sustabdytas (99–100 civ. b. l.).

Dėl ginčo esmės

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, analizuoja, ar pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas netenkinti pareiškėjo skunde dėl antstolės V. Š. veiksmų pareikšto prašymo yra pagrįstas ir teisėtas.

24. CPK 625 straipsnio 2 dalis detalizuoja momentą, kada vykdomoji byla turi būti stabdoma – patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. Vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas vienas tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti antstolis sustabdžius bylą – į antstolio depozitinę sąskaitą atliekamų mokėjimų priėmimas, t. y. antstoliui leidžiama priimti į jo depozitinę sąskaitą atliekamus mokėjimus. Tuo pagrindu gautos lėšos, nėra paskirstomos išieškotojams, bet antstolio yra saugomos iki nustos galioti priimti draudimai. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje iš esmės savo teisine problematika analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-354-803/2019 atmetė skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir išaiškino, jog, jei lėšos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, jos lieka skolininko (pareiškėjo) nuosavybe ir šių lėšų grąžinimas skolininkui neatitiktų greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013, be kita ko, yra išaiškinta, jog, sustabdžius vykdymo veiksmus, antstolė privalėjo sustabdyti tik lėšų pervedimą, bet ne areštą. Minėtoje nutartyje akcentuojama, kad net ir sustabdžius vykdomąją bylą pareiškėjo sąskaitoms banke galėjo būti taikomas areštas. Taigi, minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra išaiškinta būtent CPK 628 straipsnio 3 dalies nuostata, leidžianti antstoliui sustabdytoje vykdomojoje byloje imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti ir nesuteikianti pagrindo panaikinti pritaikyto skolininko turto (nagrinėtu atveju piniginių lėšų skolininko sąskaitose) arešto, sustabdžius sprendimo vykdymą. Taigi, kol vykdymo veiksmai yra sustabdyti, visos iš skolininko išieškotos lėšos yra laikomos antstolio depozitinėje sąskaitoje ir neperduodamos išieškotojui, todėl teigti kad šių lėšų atgavimas būtų sudėtingas, nėra jokio pagrindo.

27. Pažymėtina, kad CPK 628 straipsnio 3 dalies norma neišskiria turto rūšis, kurių antstolis sustabdyto išieškojimo atveju negali surasti ar areštuoti, minėtoje normoje turto sąvoka naudojama bendriausia reikšme.

28. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sustabdžius vykdomąją bylą, jokių veiksmų, susijusių su priverstiniu skolų išieškojimu ar areštu, antstolė neatliko, su tuo susijusių patvarkymų nepriėmė. 2019 m. kovo 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-71-18859, kuriuo atšaukė nurodymą nurašyti lėšas į jos depozitinę sąskaitą. Tos pačios dienos nurodymu Nr. S-19-71-18813 antstolė finansų įstaigoms nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą V. B..

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad antstolė pagrįstai priėmė 2019-02-07 patvarkymą Nr. S-19-71-10427 priverstinai nurašyti 30 898,26 Eur pinigines lėšas, ši suma buvo nurašyta nuo skolininko banko sąskaitos vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo, o ne nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėta suma buvo nurašyta (2019-02-08) iki kasacinio teismo nutarties, kuria sustabdyta vykdomoji byla, priėmimo (2019-03-13). Nėra duomenų, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje esanti suma po 2019-03-13 būtų buvusi paskirstyta. Be to, teisės aktai nenumato galimybės grąžinti minėtą sumą skolininkui, dėl šios sumos paskirstymo ar grąžinimo skolininkui bus galima spręsti priimant patvarkymą tik kasaciniam teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą bei priėmus nutartį.

30. CPK 675 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų apie taikyto arešto mastą ir tokio sprendimo nemotyvavo; jog turto yra areštuota neproporcingai daug.

31. Kaip pagrįstai nurodė antstolė V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą spręsti klausimą dėl arešto masto taip pat nėra galimybės, kadangi, kaip nurodyta ankstesniuose antstolės patvarkymuose, nekilnojamo turto vertės nustatymo ekspertizė bus atlikta tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, todėl apelianto argumentai apie dydį negali būti vertinami kaip teisingi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo (apelianto) prašymas įpareigoti antstolę grąžinti areštuotas lėšas šioje vykdymo proceso stadijoje yra nepagrįstas.

32. Atskirajame skunde apeliantas taip pat pažymi, kad antstolės veiksmai nurašant į depozitinę sąskaitą ir negrąžinant pareiškėjui priklausančius 30 898 Eur sukėlė jo vykdomai veiklai neigiamus padarinius. Tačiau įrodymų, kad nurodyti antstolės veiksmai sukėlė apelianto vykdomai veiklai neigiamus padarinius, apeliantas nepateikė, todėl remdamasis vien apelianto bendro pobūdžio teiginiais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolės ginčijami veiksmai, areštuojant apelianto turtą, yra neteisėti.

33. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertino, ar priimdama ginčijamą 2019 m. kovo 26d. patvarkymą Nr. S-19-71-18859, kuriuo atšaukė nurodymą nurašyti lėšas į jos depozitinę sąskaitą ir tos pačios dienos nurodymą Nr. S-19-71-18813, kuriuo finansų įstaigoms nurodyta nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų, ir, nenustatęs antstolės neteisėtų veiksmų ar įgaliojimų viršijimo, pagrįstai sprendė, pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolės veiksmų šioje atmesti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo. Apeliacinio teismo vertinimu iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismui nėra tikslinga plačiau analizuoti, kartoti pirmosios instancijos teismo motyvų bei išvadų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, skundas atmestinas.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti apelianto atskirojo skundo argumentai jau yra išnagrinėti Šiaulių apygardos teismo 2019-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-390-569/2019 ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-424-372/2019, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

36. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Teismui buvo pateikta išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų, 2019 m. gegužės 6 d. PVM sąskaita – faktūra EK Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas teisines paslaugas, kurios suma 484 Eur ir 2019 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 10 000 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. paaiškino, kad jis yra atlikęs avansinį apmokėjimą, iš kurio yra atliktas įskaitymas pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. <...>

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai nenumato draudimą už teisines paslaugas atlikti avansinį apmokėjimą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog nuo 2019-01-22 teismuose yra nagrinėjamos ir išnagrinėtos aštuoniolika bylų, kuriose dalyvauja kaip priešingą suinteresuotumą turintys asmenys tiek V. B., tiek A. B.. Todėl vertintina, kad šios aplinkybės patvirtina minėto avansinio apmokėjimo už teisines paslaugas paskirtį.

39. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikta 2019 m. gegužės 6 d. PVM sąskaita – faktūra EK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas yra tinkami įrodymai apie suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjo V. B. 484,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

41. Suinteresuotas asmuo A. B. prašo iš apelianto (pareiškėjo) priteisti 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje dėl advokato teisinės pagalbos. Patirtas išlaidas pagrįsti pateikė 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą EK Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymą (b. l. 146-147). CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

42. Nagrinėjamu atveju skolininko ir išieškotojo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl suinteresuoto asmens patirtos 484,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už teisines paslaugas šioje byloje, priteistinos iš pareiškėjo V. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė