Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-03 · Civilinė byla Nr. 2S-390-569/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
2S-390-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01529-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-390-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01529-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.4.5.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š. ir A. B. dėl antstolės V. Š. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. B. pateikė skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo prašė grąžinti pareiškėjui 50 procentų iš jo ūkiui priklausančios banko sąskaitos nurašytų piniginių lėšų. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės 2019-02-07 patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjo ūkio banko sąskaitos, į kurias pervedamos piniginės lėšos, gautos iš žemės ūkio veiklos ir prilyginamos darbo užmokesčiui. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsniu, antstolė galėjo nurašyti tik 50 procentų piniginių lėšų ir prašo pusę nurašytų lėšų grąžinti. Nurodo, kad piniginės lėšos buvo skirtos išlaikyti galvijams, mokėti darbo užmokestį bei mokesčius.

2. Antstolė V. Š. 2019-02-28 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo V. B. skundą, nurodydama, kad skolininkas nepagrįstai nurodo, jog pervestos lėšos yra gautos iš žemės ūkio veiklos, todėl turėtų būti prilyginamos darbo užmokesčiui. Skolininkas remiasi CPK 737 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje. Nurašytos lėšos buvo gautos iš draudimo bendrovės bei tiesioginės išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA). Skolininkas nepateikia jokio pagrįsto pagrindo, dėl ko AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje pervestą įmoką reikėtų laikyti pajamomis, gautomis už darbą žemės ūkyje, todėl draudimo bendrovės pervedamas lėšas nėra pagrindo laikyti iš žemės ūkio veiklos gaunamomis pajamomis. Sprendžiant klausimą dėl NMA pervestų išmokų, matyti, kad tai išmokos ekologinio ūkininkavimo praktikai ir metodams taikyti. Šios išmokos yra tiesioginių išmokų dalis (tai patvirtina ir paraiškos numeris ((duomenys neskelbtini)), kuris nurodomas tiek NMA pavedime mokėjimo paskirtyje, tiek NMA atsakyme į antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tiesioginės išmokos negali būti prilyginamos darbo užmokesčiui, taip pat įstatyme nenumatytas draudimas išieškoti iš šios rūšies išmokų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 26 d. nutartimi skundą atmetė; priteisė suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjo V. B. 484,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 2019-02-28 dienos NMA pranešimą V. B. (rašytinių paaiškinimų (2019-03-26 Nr. (duomenys neskelbtini) Priedas Nr. 2) pripažino nevieša bylos medžiaga, uždraudžiant byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims su šia informacija susipažinti bei ją kopijuoti.

4. Teismas sprendė, kad antstolė, netenkindama pareiškėjo skundo, pagrįstai rėmėsi CPK 736 straipsnio, 737 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pažymėjo, jog remiantis CPK 737 straipsnio 1 dalimi, išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje, tačiau nagrinėjamu atveju išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės negali būti taikomos.

5. Teismas nurodė, kad visos į ūkininko banko sąskaitą pervedamos piniginės lėšos automatiškai netampa grynosiomis pajamomis už darbą žemės ūkyje, nepaisant to, kad jos gali būti tiesiogiai susijusios su ūkininko vykdoma veikla. Teismas vertino, jog pareiškėjas nepagrįstai bando atskirti tiesiogines ir kompensacines NMA išmokas, pareiškėjui mokamas pagal tą pačią paraišką, ir įrodyti, kad turi būti taikomos skirtingos išieškojimo iš šių išmokų taisyklės.

6. Teismas sprendė, jog antstolė, netenkindama pareiškėjo skundo, pagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika nagrinėjamu klausimu ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju NMA pervesta parama nepriskiriama prie turto, iš kurio išieškojimas negali būti vykdomas.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui išmokėtoms išmokoms netaikomi ir CPK 733, 736 bei 737 straipsniai, nes tam, kad gautų tiesiogines išmokas ir su plotu susijusias kompensacines išmokas, šių išmokų gavėjui būtina įvykdyti jų gavimo sąlygas. Nors gautos išmokos gali kompensuoti ūkininko negautas pajamas ar padengti turėtas papildomas išlaidas, tačiau jos patenka į bendrą ūkininko turto masę ir tampa pajamomis, iš kurių gali būti priverstinai išieškoma skola.

8. Dėl iš pareiškėjo sąskaitos nurašytos 1 184,63 Eur sumos teismas pažymėjo, kad antstolė pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios pajamos turėtų būti vertinamos kaip grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje (CPK 737 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad šios pajamos yra turtas, iš kurio negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), todėl pareiškėjo argumentus dėl dalies šios išmokos grąžinimo atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju skolininko ir išieškotojo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl suinteresuoto asmens patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už rengtus procesinius dokumentus, t. y. 484,00 Eur priteisė iš pareiškėjo V. B..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo: panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį; tenkinti 2019-02-20 pareiškėjo V. B. skundą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę V. Š. grąžinti 50 proc. NMA išmokėtos kompensacinės išmokos V. B. ir priteisti V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog iš NMA išmokų apskritai negali būti išieškomos piniginės lėšos, tačiau pareiškėjas ginčija aplinkybę, jog NMA mokamos išmokos negali būti prilyginamos grynosioms pajamos už darbą žemės ūkyje.

10.2. Kadangi NMA išmokomis yra kompensuojamos pareiškėjo negautos pajamos, todėl tai yra pagrindas prilyginti NMA pareiškėjui išmokėtas išmokas grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje.

10.3. Pareiškėjas iš pateiktų teismo motyvų nesupranta, dėl kokių priežasčių tokios išmokos nėra laikomos grynosiomis pajamomis, kurios yra gaunamos už darbą ūkyje, ypač atsižvelgiant į tai, jog NMA išmokėtomis išmokomis yra kompensuojamos pareiškėjo negautos pajamos.

10.4. Teismas nepagrįstai priteisė suinteresuoto asmens A. B. neva patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, jog tokias išlaidas yra patyręs. Į bylą yra pateikta tik nepasirašyta PVM sąskaita faktūra. A. B. nepateikė jokių įrodymų, jog jis šią sąskaitą yra apmokėjęs, t. y. jis nepateikė bankinių mokėjimo pavedimų išrašų ar pinigų priėmimo kvitų kopijų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai prašo grąžinti pusę lėšų, nurašytų iš jo banko sąskaitos. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog gautos išmokos patenka į bendrą ūkininko turto masę ir tampa pajamomis, iš kurių gali būti priverstinai išieškoma skola. Išieškant iš skolininko turto ir nustatant išieškojimo apribojimus, vadovaujamasi CPK 668 straipsnio taisyklėmis, kas ir buvo atlikta vykdomojoje byloje, tačiau procentinė išraiška išieškant iš skolininko turto nustatyta teisės aktuose nėra.

11.2. Negalima sutikti su skolininko argumentais, kad NMA mokamos išmokos turi būti prilyginamos grynosioms pajamos už darbą žemės ūkyje. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad NMA pervestos lėšos - tiesioginės išmokos. Dokumentų, pagrindžiančių, kad šios lėšos pervestos yra ne tiesioginės, o kompensacinės, antstolei pateikta nebuvo, todėl iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos (NMA atsakymo) pagrįstai buvo padaryta išvada, kad pervestos lėšos yra tiesioginių išmokų dalis.

11.3. Tiek antstolė, tiek teismas pagrįstai remiasi teismų praktika, kurioje padaryta išvada, kad tiesioginės išmokos negali būti prilyginamos grynosioms pajamos už darbą žemės ūkyje (CPK 737 straipsnio 1 punktas), todėl išieškojimui iš tokių pajamų netaikomi apribojimai, numatyti CPK 736 straipsnyje.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas savaip interpretuoja įstatymą, neteisingai aiškina negautų pajamų sąvoką, o jo pateiktas šios sąvokos aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai bando atskirti tiesiogines ir kompensacines NMA išmokas, jam mokamas pagal tą pačią paraišką ir įrodyti, kad turi būti taikomos skirtingos išieškojimo iš šių išmokų taisyklės.

12.2. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl NMA administruojamų tiesioginių išmokų prigimties, išieškojimo iš šių išmokų ir CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo. Nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas. NMA administruojamos išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu.

12.3. CPK 668 straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų), todėl pareiškėjo prašymas grąžinti jam 50 proc. piniginių lėšų, skunde nurodytais argumentais negali būti tenkinamas.

12.4. Į bylą buvo pateiktas procesinis dokumentas, kuris įrodo, kad suinteresuotas asmuo A. B. naudojosi teisininko paslaugomis. Taip pat suinteresuotas asmuo pateikė dokumentą, pagrindžiantį patirtas bylinėjimosi išlaidas - PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad 1 val. kaina yra 100 Eur, 4 val.- 400 Eur, visa suma pridedant PVM - 484,00 Eur. Taigi, teismui pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina paslaugų gavimą ir atlikimą. Nagrinėjamu atveju skolininko ir išieškotojo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl suinteresuoto asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už rengtus procesinius dokumentus pagrįstai teismo yra priteistos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų, išieškant iš Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamų tiesioginių išmokų, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo tokią nutartį naikinti pagal atskirajame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsako tik į pagrindinius atskirojo skundo argumentus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo 2018 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendros 205 960,95 Eur skolos sumos ir 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo A. B. naudai. 2019-02-07 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų V. B. sąskaitų (vykdomosios bylos 174-175 b. l.) 2019-02-08 iš skolininkui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 30 898,26 Eur suma (vykdomosios bylos 236 b. l.). Iš skolininko banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-02-07 į skolininko banko sąskaitą 1 144,58 Eur pervedė AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje, mokėjimo paskirtis - (duomenys neskelbtini) ir 29 716,62 Eur pervedė NMA, mokėjimo paskirtis – išmokos ekologinio ūkininkavimo praktikai ir metodams taikyti.

17. Apelianto teigimu, kadangi NMA išmokomis yra kompensuojamos pareiškėjo negautos pajamos, todėl tai yra pagrindas prilyginti NMA pareiškėjui išmokėtas išmokas grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje, todėl antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui išmokėtų NMA išmokų nelaikė grynosiomis pajamomis už darbą žemės ūkyje.

18. CPK 737 straipsnyje nustatyta, jog išieškojimams iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visos į ūkininko banko sąskaitą pervedamos piniginės lėšos automatiškai netampa grynosiomis pajamomis už darbą žemės ūkyje, nepaisant to, kad jos gali būti tiesiogiai susijusios su ūkininko vykdoma veikla.

19. Nagrinėjamu atveju NMA pervestos ir antstolės nurašytos išmokos į pareiškėjo banko sąskaitą (29 716,62 Eur) buvo gautos kaip išmokos ekologinio ūkininkavimo praktikai ir metodams taikyti (2014- 2020). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog tiesioginės išmokos yra viena iš NMA administruojamų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nuostatas, vertintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioms išmokoms netaikomi ir CPK 733, 736 bei 737 straipsniai, kadangi tiesioginės išmokos nepriskiriamos prie skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui.

20. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 straipsnio 1 dalis).

21. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.3 punkte nurodyta, kad, jei skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą iš fizinio asmens negali būti nukreiptas į – pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną gyvulį, kurio vartojamas pienas, ir vieną gyvulį, kurio vartojama mėsa.

22. Pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.

23. Atsižvelgęs į aptartas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju NMA pervesta parama nepriskiriama prie turto, iš kurio išieškojimas negali būti vykdomas. Kadangi NMA administruojamos tiesioginės išmokos nepriskiriamos prie turto, iš kurio išieškojimas negali būti vykdomas, CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikytina. Šiuo atveju, antstolė turėjo pagrindą nukreipti išieškojimą į NMA administruojamas tiesiogines išmokas, mokėtinas apeliantui. Pritartina pirmosios instancijos teismas išvadai, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo įpareigoti antstolę grąžinti pusę šios sumos.

24. Apeliantas taip pat skundžia nutarties dalį dėl 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto suinteresuotam asmeniui, teikdamas, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai priteisė, nes į bylą yra pateikta tik nepasirašyta PVM sąskaita faktūra, A. B. nepateikė jokių įrodymų, jog jis šią sąskaitą yra apmokėjęs.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. <...>

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotą asmenį A. B. byloje atstovavo advokatas E. K.. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo paprašė priteisti iš V. B. A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo suinteresuotas asmuo pridėjo išrašą iš sutarties dėl teisinių paslaugų ir PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad suinteresuotas asmuo patyrė 484 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką bei įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) yra tinkamas įrodymas apie suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjo V. B. 484,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28. Suinteresuotas asmuo A. B. prašo iš apelianto (pareiškėjo) priteisti 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje dėl advokato teisinės pagalbos. Patirtas išlaidas pagrįsti pateikė 2019 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju skolininko ir išieškotojo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl suinteresuoto asmens patirtos 484,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už teisines paslaugas šioje byloje, priteistinos iš pareiškėjo V. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė