- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-424-372/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01759-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. ir suinteresuoto asmens A. B. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4631-251/2019 pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. B. pateikė skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės 2019 m. vasario 7 d. surašytą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. vasario 7 d. surašytą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto akto surašymui bei turto rinkos verčių nustatymui skirti ekspertizę; 2) panaikinti 2019 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto ir grąžinti be pagrindo gautas ir nurašytas lėšas į skolininko sąskaitas; 3) panaikinti 2019 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti 2019 m. vasario 11 d. prašymo ir nustatyti konkrečią piniginių lėšų sumą, kurią pareiškėjas galėtų naudoti jo ir šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti bei žemės ūkio (ūkininko) veiklai vykdyti; 4) uždrausti skirstyti lėšas, kurios nurašytos prašomais panaikinti antstolės patvarkymais.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės priimtuose turto arešto aktuose nėra pateikta jokios informacijos, kaip buvo nustatyta turto vertė, o antstolės nurodytos turto vertės yra visiškai nepagrįstos, kadangi areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė. Pareiškėjas pažymėjo, jog net vertinant turto arešto aktuose nurodytus duomenis dėl turto vertės, antstolės nurodyta vertė viršija išieškomos prievolės sumą, antstolės nurašytos piniginės lėšos viršijo areštuoto turto sumą. Pareiškėjas akcentavo, jog antstolė nurašė visas sąskaitose buvusias lėšas, nepaliko jo ir šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų, todėl pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies, bet Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatas.
3. Pareiškėjas nurodė, jog antstolė, priverstine tvarka nurašydama lėšas nuo sąskaitų, kuriose piniginės lėšos naudojamos žemės ūkio veiklai (pašarui pirkti, gyvuliams išlaikyti, darbuotojų atlyginimams mokėti, įmokoms į biudžetą mokėti) visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo vykdomos veiklos specifiką; antstolė pateikė patvarkymą dėl turto arešto trečiajam asmeniui, iš kurio yra gaunamos pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją, o šios pajamos yra naudojamos žemės ūkio veiklai vykdyti.
4. Pareiškėjas tai pat pažymėjo, kad antstolė dokumentus jam siunčia neteisingu gyvenamosios vietos adresu.
Žemesnės instancijos teismas
5. A. V. Š. 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Antstolė nurodė, kad buvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis, kuria buvo sustabdytas vykdomosios bylos vykdymas. Pažymėjo, kad dalį skolininko skundo tenkintų, tačiau tai atlikti bus įmanoma tik kasacinės instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą kasacine tvarka, kadangi nuo šio teismo sprendimo priklausys ir vykdomosios bylos tolesnė eiga.
6. Antstolė patvarkyme pateikė poziciją dėl pareiškėjo nurodytų argumentų. Pažymėjo, jog areštuojant skolininkui priklausantį turtą, jis buvo įvertintas vadovaujantis VĮ Registrų centras pateikiamomis vidutinėmis nekilnojamojo turto vertėmis, padidinus šią sumą 20 proc. Informacija apie šias nekilnojamojo turto vertes yra vykdomojoje byloje, skolininkas turėjo galimybę su ja susipažinti; jis buvo atvykęs, tačiau tokio pageidavimo nepareiškė. Be to, informacija apie masinio vertinimo vidutinę turto vertę yra pateikiama viešai. Antstolė pažymėjo, kad jai abejonių dėl turto vertės nekilo, todėl buvo priimtas sprendimas turtą įkainoti vadovaujantis VĮ Registrų centras atliktu masiniu vertinimu. Antstolė nurodė, jog sutinka, kad vykdomojoje byloje gali būti paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, tačiau šiuo metu to padaryti negalima, kadangi nėra išspręstas klausimas dėl apmokėjimo už ekspertizę, be to vykdomosios bylos vykdymas šiuo metu yra sustabdytas, tad siūlymas skolininkui apmokėti ekspertizės išlaidas ir ekspertizės skyrimo klausimai bus išspręsti, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujins vykdomosios bylos vykdymą.
7. Antstolė nurodė, kad buvo nustatyta, jog skolininkas verčiasi žemės ūkio veikla, buvo areštuoti jam priklausantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nustačius, kad skolininkas gali turėti lėšų banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, buvo priimti patvarkymai dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. Antstolė pažymėjo, jog išieškojimas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių yra pirmesnės išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės (CPK 664 straipsnis), todėl ji privalėjo laikytis išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, t. y. išieškojimas į skolininkui priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus gali būti nukreipiamas tik nesant skolininkui priklausančių piniginių lėšų. Nesant pakankamai piniginių lėšų, iš kurių būtų galima padengti skolą, išieškojimas bus nukreipiamas į skolininkui priklausančius žemės sklypus. Antstolė akcentavo, jog šiuo metu vykdymo veiksmai yra sustabdyti, tad turto arešto aktai arba informacija apie tai, kiek piniginių lėšų pagal skundžiamus patvarkymus galės būti išieškota, galės būti patikslinti, kai bus atnaujintas vykdomosios bylos vykdymas.
8. Antstolė nurodė, kad vykdant išieškojimą buvo areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos kredito įstaigose; areštas vykdomas per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą, pateikiant jai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko lėšas. Antstolis, turėdamas duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kurią asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir/ar kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Antstolė pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nebuvo nustatyta, kad skolininkas gautų lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, tad laisvai disponuojama suma negali būti nustatyta, leidžiant skolininkui kiekvieną mėnesį naudotis tam tikra lėšų suma.
9. Antstolė pažymėjo, jog siekiant apginti skolininko interesus ir patenkinti jo būtiniausius poreikius, skundas iš dalies yra tenkinamas ir skolininkui grąžintina 1 MMA lėšų suma (396 Eur), kuri bus grąžinta tik vieną kartą. Antstolė nurodė, jog kadangi vykdomosios bylos vykdymas yra sustabdytas, skolininko prašymas uždrausti skirstyti lėšas taip pat yra tenkintinas ir sustabdytas, kaip ir visi procesiniai veiksmai.
10. Dėl procesinių dokumentų siuntimo antstolė nurodė, kad ji procesinius dokumentus siunčia skolininko adresu ((duomenys neskelbtini) be seniūnijos pavadinimo ((duomenys neskelbtini)). Šis adresas nėra klaidingas, toks adresas yra nurodomas Gyventojų registro tarnyboje, tokiu adresu buvo siųsti ir patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginamas geruoju įvykdyti sprendimą, kurie skolininkui buvo įteikti.
11. Nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-959-856/2016) taikė laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjo turto areštą. Vykdydama šią nutartį antstolė areštavo turtą, kurio vertė šiai dienai sudaro 459 709 Eur, o vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą pagal vykdomąjį raštą antstolė 2019 m. vasario 7 d. pakartotinai areštavo turtą, kurį įvertino 360 551 Eur. Taigi antstolė areštavo 145 720 Eur didesnės vertės turtą, nei reikia vykdomajam dokumentui įvykdyti bei vykdomosioms išlaidoms sumokėti (214 831 Eur). Paaiškinimuose pareiškėjas pažymėjo, jog 30 898,26 Eur sumos nurašymas nuo pareiškėjo banko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą turėtų būti vertinamas ne pagal CPK 664 straipsnį, kurį draudžiama taikyti, nes visi vykdymo veiksmai yra sustabdyti, bet per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prizmę (yra areštuota daugiau, nei reikia turto, minėtų piniginių lėšų laikymas depozitinėje banko sąskaitoje yra nepateisinamas, nes nėra grėsmės sprendimo įvykdymui, pareiškėjo turtas yra 1,3 mln. vertės, turtas yra materialus ir likvidus, 2018 m. grynasis pelnas sudarė 256 294,00 Eur, o finansiniai rodikliai yra stabilūs).
Atsiliepimas
12. Nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarė: 1) skundą dalyse dėl turto arešto aktų, 2019 m. vasario 7 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) (netenkinti 2019 m. vasario 11 d. prašymo panaikinimo ir konkrečios piniginių lėšų sumos nustatymo) bei uždraudimo skirstyti lėšas palikti nenagrinėtu; 2) atmesti pareiškėjo V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š., išieškotojui A. B., dėl antstolės V. Š. veiksmų kitoje skundo dalyje; 3) netenkinti suinteresuoto asmens A. B. prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
14. Teismas nurodė, jog antstolė iš dalies tenkino skolininko skundą, todėl teismas pasisakė tik dėl 2019 m. vasario 13 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, pagrįstumo bei iš dalies dėl 2019 m. vasario 7 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagrįstumo, o dalyse, kuriose antstolė tenkino pareiškėjo skundą, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.
15. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-4137-949/2019 2019 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė tenkinti 2019 m. vasario 20 d. skolininko skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2019 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (netenkinti 2019 m. vasario 11 d. prašymo tuo pagrindu, kad pagal CPK 736 straipsnį antstolė galėjo nurašyti tik 50 proc. piniginių lėšų); teismas pasisakė minėtoje nutartyje dėl išieškojimo vykdymo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos mokamų piniginių lėšų. Dėl nurodytų priežasčių teismas plačiau apie 2019 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) nepasisakė ir šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtu.
16. Teismas nurodė, jog antstolė, vykdydama išieškojimą, pagrįstai vadovavosi imperatyvia CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eile – teismas sprendė, jog nustačius, kad skolininkas gauna pinigines išmokas, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad minėtos piniginės lėšos, išskyrus 1 MMA, vadovaujantis CPK 668, 735–739 straipsniais, negalėjo būti nurašytos, o antstolė patvarkyme netenkinti skundo nurodė, kad prieš pateikiant nurodymą priverstinai nurašyti lėšas buvo patikrinta, ar skolininkas negauna piniginių lėšų, į kurias draudžiama nukreipti išieškojimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai priėmė 2019 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikė PLAIS sistemai nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
17. Teismas nurodė, kad skolininkas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad AB „Vilkyškių pieninė“ jam mokamas pinigines lėšas už parduotą pieną jis naudoja išimtinai turtui, į kurį draudžiama nukreipti išieškojimą, pirkti; be to, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už parduotą pieną gautos piniginės lėšos nėra tikslinės lėšos, savo esme skirtos tik pašarams ar sėklai pirkti, iš kurių negalimas išieškojimas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.3. punkto prasme (jeigu skolininkas užsiima žemės ūkio veikla išieškojimas negali būti nukreiptas į pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną gyvulį, kurio vartojamas pienas, ir vieną gyvulį, kurio vartojama mėsa). Teismas pažymėjo, jog šias pinigines lėšas skolininkas naudoja savo nuožiūra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 2019 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo turtą, į kurį draudžiama nukreipti išieškojimą.
18. Teismas nesutiko su skolininko rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu argumentu, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje esančią 30 898,26 Eur sumą reikėtų vertinti per laikinųjų apsaugos priemonių prizmę. Teismas nurodė, kad minėta suma buvo nurašyta nuo skolininko banko sąskaitos vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo, o ne nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo laikyti, kad šiuo atveju taikytini laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo principai. Teismas pažymėjo, kad minėta suma buvo nurašyta iki kasacinio teismo nutarties (kuria vykdomoji byla buvo sustabdyta) priėmimo, o sustabdžius vykdomąją bylą jokie priverstinio vykdymo veiksmai neatliekami. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės grąžinti minėtą sumą skolininkui, ir dėl šios sumos paskirstymo ar grąžinimo bus galima spręsti priimant patvarkymą tik kasaciniam teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą bei priėmus nutartį.
19. Teismas nurodė, kad antstolė pagrįstai siuntė skolininkui procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, skolininkas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis negavo antstolės siųstų procesinių dokumentų, priešingai – iš antstolės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti asmeniškai.
20. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo A. B. pateikė prašymą priteisti iš skolininko 484 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau suinteresuotas asmuo nepateikė rašytinių įrodymų, kad minėta suma yra apmokėta, t. y., kad šias išlaidas suinteresuotas asmuo faktiškai patyrė. Dėl šios priežasties sprendė, kad minėtos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui nepriteistinos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
21. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjas (apeliantas) V. B. prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas V. B. skundas, ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti antstolės veiksmus be pagrindo depozitinėje sąskaitoje laikant jam priklausančias pinigines lėšas (30 898,26 Eur) neteisėtais ir įpareigoti antstolę grąžinti šias lėšas pareiškėjui. Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, kad antstolė buvo areštavusi neproporcingai daug jo nekilnojamojo turto, be to – papildomai nurašė 30 898,26 Eur, tad taikomi suvaržymai yra neproporcingi, nors areštuojamo turto vertė negali būti didesnė už vykdomojo dokumento sumą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė arešto mastą ir netinkamai vertino taikomų suvaržymų tikslus bei paskirtį.
22. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje visiškai nepagrįstai paneigė pareiškėjo (apelianto) argumentą, kad tiek antstolės veiksmai, tiek taikomų suvaržymų mastas po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė vykdomosios bylos vykdymą, turėjo būti vertinami per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/galiojimo prizmę.
23. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolės areštuoto nekilnojamojo turto mastas sudaro tik 181 550 Eur, tačiau teismas įvertino tik vieną antstolės parengtų dokumentų, kurio pagrindu buvo areštuotas pareiškėjo (apelianto) turtas – 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tos pačios dienos turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė taip pat areštavo pareiškėjui (apeliantui) su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto už 69 000 Eur, kas reiškia, kad ji papildomai areštavo pareiškėjo (apelianto) turto už 34 500 Eur (preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios). Taigi iš viso 2019 m. vasario 7 d. antstolės pritaikyto turto arešto mastas sudarė ne mažiau kaip 216 050 Eur. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog iki vykdymo proceso antstolė jau buvo areštavusi 57 pareiškėjui (apeliantui) priklausančius nekilnojamojo turto vienetus, šie suvaržymai yra galiojantys, taigi vertinant antstolės duomenis apie turto vertę, iš viso skundo pateikimo dienai antstolės areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 360 551 Eur (pagal aktualius VĮ Registrų centras duomenis – 459 709 Eur). Pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų apie taikyto arešto mastą ir tokio sprendimo nemotyvavo.
24. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, esą 30 989,26 Eur suma į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, kas reiškia, kad jos laikymas antstolės depozitinėje sąskaitoje neturi būti vertinamas per laikinųjų apsaugos priemonių prizmę, yra nepagrįsta. Ginčas vyksta ne dėl lėšų nurašymo, o dėl tolimesnio sulaikymo, kadangi nurodyta suma nebuvo paskirstyta ir iki šiol yra antstolės depozitinėje sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, šioje dalyje teismo nutartis yra nemotyvuota. Ginčo atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės – į depozitinę sąskaitą pervestų lėšų „įšaldymas“ yra nereikalingos, perteklinės, kadangi turto yra areštuota neproporcingai daug, todėl bent dalies turto suvaržymas privalo būti panaikintas, ir visų pirma turi būti panaikinti disponavimui piniginėmis lėšomis taikomi suvaržymai. Taigi, nenustačius pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be pagrindo suvaržytos lėšos turi būti grąžintos pareiškėjui (apeliantui). Antstolei nėra draudžiama grąžinti be pagrindo laikomas lėšas, o šį klausimą ji privalo spręsti vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/galiojimo principais.
25. Pareiškėjas (apeliantas) akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir neišsprendė esminių ginčo klausimų, teismo nutartis dėl esminių klausimų yra nemotyvuota, todėl nesuprantama.
26. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. B., skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, prašo ją pakeisti dalyje, kurioje buvo netenkintas jo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir priteisti suinteresuotam asmeniui (apeliantui) 484 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininko ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl suinteresuoto asmens prašymas atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už rengtus procesinius dokumentus turėjo būti tenkinamas; teismui atmetus prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, suinteresuoto asmens A. B. interesai buvo pažeisti. Pažymėjo, jog į bylą buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys patirtas bylinėjimosi išlaidas (PVM sąskaita – faktūra, kuri patvirtina teisinių paslaugų gavimą). Suinteresuotas asmuo (apeliantas) nurodė, jog papildomai į bylą teikia duomenis, jog minėta PVM sąskaita – faktūra yra apmokėta.
27. Atsiliepdamas į pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių (valdymo, naudojimosi ir disponavimo) laikinas uždraudimas ar apribojimas. Areštuojant skolininko turtą, siekiama užtikrinti, kad pateiktas vykdyti vykdomasis raštas būtų visiškai įvykdytas, todėl pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, svarbu areštuoti turtą tokiai sumai, kad pakaktų atsiskaitymui su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Pažymėjo, jog esant pareiškėjo abejonėms dėl turto vertės, gali būti skiriama ekspertizė ir tikslinami turto arešto aktai, pakeičiant areštuotų sklypų vertę ar sumažinant areštuotų sklypų kiekį, tačiau visi šie veiksmai galės būti atliekami tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atnaujinus vykdomosios bylos vykdymą.
28. P. V. B, atsiliepdamas į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas pagrįstai sprendė jo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
29. A. V. Š., atsiliepdama į atskiruosius skundu, prašė teismo pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o suinteresuoto asmens A. B. skundą išspręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas atskirajame skunde dėsto jau kitas aplinkybes, negu teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, painioja skolos išieškojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių procesus. Pažymėjo, jog teismas, nagrinėdamas bylą, turto arešto masto nenustatinėjo, kadangi antstolė šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkino. Antstolė nurodė, jog sutinka, kad būtų patikslinta pareiškėjo turto vertė (tuo pagrindu patikslinant ar panaikinant dalį turto arešto aktų), tačiau šiuo metu to padaryti neįmanoma, kadangi vykdomosios bylos vykdymas yra sustabdytas (vykdymas sustabdytas paties pareiškėjo iniciatyva). Antstolė akcentavo, kad areštuodama pareiškėjo turtą, laikėsi imperatyvios išieškojimo iš skolininko turto eilės; visi vykdymo veiksmai buvo atlikti vykdant vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo pagal pateiktą vykdomąjį raštą, o gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdymo veiksmai buvo sustabdyti (buvo sustabdytas tiek lėšų nurašymas iš trečiųjų asmenų, tiek iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose, sustabdytas lėšų paskirstymas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
31. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
33. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė V. Š. pagal Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo priverstinį 174 330,98 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 28 154,77 Eur kompensacinių palūkanų bei procesinių palūkanų išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojo A. B. naudai (v. b. l. 1–12). 2019 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti (v. b. l. 14–15). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2019 m. vasario 7 d. surinko duomenis apie skolininkui asmenine nuosavybės teise bei skolininkui kartu su trečiaisiais asmenimis priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, jų vertę bei vidutinę rinkos vertę (v. b. l. 30–39, 42–160). Antstolė 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso areštuoto turto vertė 181 550 Eur (v. b. l. 176–180); 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurie bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso V. B. ir jo sutuoktinei I. B. (v. b. l. 181–183). 2019 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų V. B. sąskaitų (v. b. l. 174–175); 2019 m. vasario 7 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pateikti informaciją apie skolininkui išmokėtinas pinigines sumas bei areštavo skolininkui išmokėtinas lėšas 214747,13 Eur sumai (v. b. l. 172–173). 2019 m. vasario 13 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė įpareigojo AB „Vilkyškių pieninė“ pateikti informaciją apie skolininkui išmokėtinas pinigines sumas bei areštavo skolininkui išmokėtinas lėšas 214747,13 Eur sumai (v. b. l. 216–217). Tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, tiek ir AB „Vilkyškių pieninė“ atsakė antstolei, kad šiuo metu skolininkui išmokėtinų piniginių lėšų nėra (v. b. l. 211–212, 218).
34. 2019 m. vasario 11 d. antstolei pateiktas skolininko prašymas leisti disponuoti dalimi banko sąskaitoje esančių lėšų (tam, kad būtų galima mokėti darbo užmokestį, mokesčius, grąžinti bankui kreditą, apmokėti sąskaitas tiekėjams) (v. b. l. 195–210). 2019 m. vasario 28 d. patvarkymu netenkinti skolininko 2019 m. vasario 11 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė netekino minėto skolininko prašymo, kadangi CPK nenumato galimybės leisti skolininkui atlikti norimus mokėjimus, kai yra vykdomas skolos išieškojimas, be to nėra techninių galimybių nustatant laisvai disponuojamą sumą nurodyti, kam gali būti panaudotos lėšos (v. b. l. 230–231). Iš vykdomojoje byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 8 d. iš skolininkui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolės depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 30 898,26 Eur suma (v. b. l. 236).
35. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. 3P-374/2019 priėmė kasatoriaus V. B. kasacinį skundą ir tenkino jo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą (b. l. 25–26). 2019 m. kovo 14 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).
Dėl pareiškėjo (apelianto) V. B. atskirojo skundo
36. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarė skundą dalyse dėl turto arešto aktų, 2019 m. vasario 7 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) (netenkinti 2019 m. vasario 11 d. prašymo panaikinimo ir konkrečios piniginių lėšų sumos nustatymo) bei uždraudimo skirstyti lėšas palikti nenagrinėtu, o kitoje skundo dalyje pareiškėjo V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š., išieškotojui A. B. dėl antstolės V. Š. veiksmų atmesti.
37. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjas (apeliantas) V. B. prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas V. B. skundas, ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti antstolės veiksmus be pagrindo depozitinėje sąskaitoje laikant jam priklausančias pinigines lėšas (30 898,26 Eur) neteisėtais ir įpareigoti antstolę grąžinti šias lėšas pareiškėjui.
38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, analizuoja, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo skunde dėl antstolės V. Š. veiksmų pareikšto prašymo panaikinti 2019 m. vasario 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Vilkyškių pieninė“) dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto ir grąžinti be pagrindo gautas ir nurašytas lėšas į skolininko sąskaitas, yra pagrįstas ir teisėtas.
39. Kaip buvo nustatyta iš vykdomosios bylos duomenų, 2019 m. vasario 13 d. patvarkymu dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė įpareigojo AB „Vilkyškių pieninė“ pateikti informaciją apie skolininkui išmokėtinas pinigines sumas bei areštavo skolininkui išmokėtinas lėšas 214747,13 Eur sumai.
40. CPK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų – nagrinėjamu atveju buvo taikytos kelios priverstinio poveikio priemonės (priimti 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypų arešto, 2019 m. vasario 7 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2019 m. vasario 7 d. patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 13 d. patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Vilkyšių pieninė“)).
41. Išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia (CPK 662 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis).
42. CPK 664 straipsnyje reglamentuota išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (1 dalis); antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (2 dalis); trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse (3 dalis); ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (4 dalis); penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (5 dalis).
43. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.
44. Kaip patvirtina vykdomosios bylos duomenys, nustačiusi, kad pareiškėjas (apeliantas) gauna pinigines išmokas, bei išieškotojui antstolei nenurodžius, iš kokio pareiškėjo (apelianto) turto pirmiausia reikėtų vykdyti išieškojimą, antstolė, vadovaudamasi imperatyviomis CPK 664 straipsnio nuostatomis (reglamentuojančiomis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę), pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko pinigines lėšas – buvo priimtas ginčijamas 2019 m. vasario 13 d. patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Vilkyškių pieninė“). Kadangi nagrinėjamu atveju išieškojimas yra vykdomas ne iš hipotekos ar įkeisto turto, pagal CPK 664 straipsnį – išieškojimas iš skolininko fizinio asmens turto pirmiausia yra vykdytinas iš pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2 dalis).
45. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.3. punktą – išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalinga eilinei sėjai, vieną gyvulį, kurio vartojamas pienas, ir vieną gyvulį, kurio vartojama mėsa.
46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad AB „Vilkyškių pieninė“ jam mokamas pinigines lėšas už parduotą pieną jis naudoja išimtinai turtui, į kurį draudžiama nukreipti išieškojimą, pirkti; teismas pagrįstai sprendė, jog pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už parduotą pieną gautos piniginės lėšos nėra tikslinės lėšos, savo esme skirtos tik pašarams ar sėklai pirkti, iš kurių negalimas išieškojimas.
47. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertino, ar priimdama ginčijamą 2019 m. vasario 13 d. patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Vilkyškių pieninė“) antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų, ir, nenustatęs antstolės neteisėtų veiksmų ar įgaliojimų viršijimo, pagrįstai sprendė, pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolės veiksmų šioje dalyje atmesti.
48. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų apie taikyto arešto mastą ir tokio sprendimo nemotyvavo; jog turto yra areštuota neproporcingai daug, todėl bent dalies turto suvaržymas privalo būti panaikintas, ir visų pirma turi būti panaikinti disponavimui piniginėmis lėšomis taikomi suvaržymai.
49. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-363-856/2017 (pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje T. B.); teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo ieškovui 174 330,98 Eur kaip įgytus be teisinio pagrindo, 955,20 Eur palūkanų nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos už laikotarpį nuo 2016-09-02 iki 2016-10-11, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už priteistą 175 286,18 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka; Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl palūkanų nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos priteisimo pakeitė, nurodydamas, jog ieškovui iš atsakovo priteisiama 28 154,77 Eur kompensacinių palūkanų, bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 203 440,95 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. A. V. B pateikė kasacinį skundą, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. 3P-374/2019 buvo priimtas, taip pat tenkintas jo prašymas sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą. 2019 m. kovo 14 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini).
50. Nagrinėjamoje byloje priverstinio poveikio priemonės pareiškėjo (apelianto) turtui buvo taikytos iki kasacinio teismo nutarties (kuria vykdomoji byla buvo sustabdyta) priėmimo, o sustabdžius vykdomąją bylą jokie priverstinio vykdymo veiksmai neatliekami (sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (CPK 628 straipsnio 3 dalis)). Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes bei CPK normas, taip pat į tai, kad dėl areštuoto turto masto yra kilęs ginčas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo (apelianto) prašymas įpareigoti antstolę grąžinti areštuotas lėšas šioje vykdymo proceso stadijoje yra nepagrįstas bei netenkintinas.
Dėl suinteresuoto asmens (apelianto) A. B. atskirojo skundo
51. Skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
52. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Teismui buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra už suteiktas teisines paslaugas, kurios suma 484 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad minėta suma yra apmokėta, suinteresuotam asmeniui (apeliantui) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisė.
53. Kartu su suinteresuoto asmens (apelianto) atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi duomenys – teismui pateiktas 2019 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 10 000 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas. Skunde paaiškinta, kad suinteresuotas asmuo (apeliantas) yra atlikęs avansinį apmokėjimą, iš kurio yra atliktas įskaitymas pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą.
54. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
55. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 214 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
56. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, sprendžia, jog sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis įrodymas nagrinėjamu atveju yra priimtinas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros išrašymo data – 2019 m. balandžio 4 d., o apeliacinės instancijos teismui pateikto mokėjimo nurodymo data – 2019 m. kovo 8 d. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateiktas mokėjimo nurodymas nepatvirtina fakto, kad 2019 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita – faktūra buvo apmokėta. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens (apelianto) A. B. atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Suinteresuotas asmuo A. B., atsiliepdamas į pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant netenkinti suinteresuoto asmens (apelianto) A. B. atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.