- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-354-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34289-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., bankrutuojanti viešoji įstaiga „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-09-17 antstolio patvarkymą Nr. B-161645; įpareigoti antstolį pareiškėjui grąžinti neteisėtai nurašytus 552,18 Eur bei išduoti sutikimą adresuotą Birštono savivaldybei leisti pradėti teritorijos sklype pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitą bei naudojimosi pobūdį į gyvenamąją teritoriją. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3P-1060/20183 sustabdė vykdymo veiksmus, tačiau iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos antstolis 2018-07-23 ir 2018-09-21 nurašė 552,18 Eur sumą. Be to, pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į antstolį prašydamas leisti pertvarkyti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį Birštono savivaldybės teritorijoje, su tikslu pakeisti minėto žemės sklypo paskirtį ir naudojimosi juo tvarką, tačiau antstolis atsisakė išduoti tokį leidimą.
2. Antstolis 2018-10-26 patvarkymu Nr. B-166163 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, jog pareiškėjas kreipdamasis į antstolį dėl minėto žemės sklypo paskirties pakeitimo ir naudojimosi jo tvarkos pakeitimo, nenurodė į kokią paskirtį yra norima pakeisti žemės sklypo paskirtį. Antstolis siekdamas apsaugoti kreditorės interesus atsisakė išduoti minėtą leidimą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sustabdžius teismo sprendimo vykdymą antstolis procesinių veiksmų susijusių su turto išieškojimo veiksmais negali, t.y. areštų naikinimas yra procesinis veiksmas, kurį atlikus, būtų pažeista nutartis, kuria stabdomas išieškojimas. Paaiškino, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, piniginės lėšos yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, piniginės lėšos būtų grąžinamos skolininkui, o priėmus palankų sprendimą išieškotojai, piniginės lėšos būtų pervedamos išieškotojai. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka lėšų savininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, jog nei antstoliui, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, į kokią konkrečią paskirtį siekiama pakeisti minėto žemės sklypo paskirtį, nenurodė ir kitų svarbių aplinkybių, kurias tik išnagrinėjus galima priimti atitinkamą sprendimą.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Pažymėjo, kad įrodymų, jog lėšos, esančios antstolio depozitinėje sąskaitoje, buvo pervestos išieškotojai, nėra, šių lėšų savininku išlieka pareiškėjas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios pareiškėjo lėšos turi būti jam grąžinamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo tokius esminius argumentus:
1.1. pakeitus žemės sklypo paskirtį padidėtų jo vertė, o padidėjus turto vertei, palengvėtų galimas išieškojimu siektinų gauti sumų gavimas, būtų realizuojamas apibrėžtas skolininkui priklausantis objektas;
1.2. skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas dėl neteisėto lėšų nurašymo po vykdymo veiksmų sustabdymo. Bet koks poveikis skolininko turtui atitinka vykdymo veiksmo sąvoką. Argumentas, jog po lėšų nurašymo jos išlieka skolininko nuosavybe yra nepagrįstas, nes skolininkas jomis nedisponuoja, jų nevaldo ir negali jomis naudotis.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. pateikė atsiliepimųą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.3. skolininkas nenurodė į kokią paskirtį prašoma pakeisti žemės sklypo paskirtį, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų pateiktą prašymą;
1.4. sustabdžius vykdymo veiksmus skolininko piniginės lėšos yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Nagrinėjamu atveju nurašytos lėšos yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0157/18/01386 ir Nr. 0157/18/1807 nustatyta, jog antstolis vykdo išieškojimą išieškotojos naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 218-05-08 vykdomąjį raštą Nr.2-2168-392/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 218-05-31 vykdomąjį raštą Nr. B2-1510-619/2018 (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 5 – 6 lapai; vykdomosios bylos Nr. 0157/18/1807 1 – 2 lapai).
Dėl leidimo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimosi tvarką
9. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 14/40 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 b.l. 45 – 46). Antstolis 2018-06-01 Turto arešto aktu Nr. B-151907 areštavo pareiškėjui priklausantį turtą kartu ir minėtą žemės sklypą (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 b.l. 91 – 93). 2018-07-10 patvarkymu antstolis sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386 vykdymo veiksmus (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 b.l. 115, 123 – 124).
10. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).
11. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625 – 628 straipsnių nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1413/2013). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo.
12. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė įstatyme numatytą vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą – Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. 3P-1060/2018 atsakovo R. G. kasacinį skundą priėmė, sustabdė skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties vykdymą, todėl antstolis 2018-07-10 patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus iki kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (v.b. Nr. 0157/18/01386 b.l. 113 – 115). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ne tik nustatė jau minėtas antstolio nustatytas aplinkybes, bet taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, į kokią konkrečią paskirtį siekiama pakeisti žemės sklypo paskirtį, bei nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog leidimo pakeisti žemės sklypo paskirtį išdavimas padidintų minėto žemės sklypo vertę bei nepažeistų kreditoriaus interesų.
13. Kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Tačiau CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą. CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus nutartį sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo (nutarties) vykdymą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, esant vienam privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog sustabdžius vykdomąją bylą įstatyme numatytais pagrindais antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau pateiktu išaiškinimu, kad CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų privalomųjų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų sąrašas nebaigtinis, daro išvadą, kad ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti tik skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus, bet ne apribojimų turtui panaikinimo veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti tik turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų. Pažymėtina, kad, sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas, tačiau byloje jokie jokie procesiniai veiksmai neatliekami. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl leidimo pakeisti žemės sklypo paskirtį išdavimo esant sustabdytiems vykdymo veiksmams vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386 iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
Dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėjui nurašytas lėšas
15. Nustatyta, jog antstolis 2018-06-01 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų pareiškėjo sąskaitų (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 b.l. 87 – 88). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1060/2018 sustabdė skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties vykdymą (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 b.l. 128 – 129). Antstolis nedelsdamas, kitą dieną, t.y. 2018-07-10 patvarkymu, sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386 vykdymo veiksmus (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 b.l. 115, 123 – 124).
16. Bylos duomenimis, pareiškėjas pateikė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje akcinėje bendrovėje „Swedbank“ išrašą, iš kurio matyti, jog 2018-07-23 antstolis nurašė 226,25 Eur dydžio sumą ir 2018-09-21 nurašė 325,93 Eur dydžio sumą vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386 (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 b.l. 126). Antstoliui sustabdžius vykdomojoje byloje vykdymo veiksmus (2018-07-10), antstolis ir toliau vykdė pareiškėjo lėšų nurašymus (2018-07-23 ir 2018-09-21) į antstolio depozitinę sąskaitą.
17. Remiantis CPK 625 straipsnio 2 dalimi, antstolis, sužinojęs apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymą, nedelsiant turi priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Tokio patvarkymo kopijos išsiunčiamos išieškotojui ir skolininkui (CPK 625 straipsnio 3 dalis).
18. Šioje byloje kilo ginčas dėl antstolio atliktų veiksmų po to, kai nutarties vykdymas, kurios pagrindu vykdomas išieškojimas, sustabdytas kasacinio teismo nutartimi.
19. Nustatyta, kad antstolis 2018-06-01 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų pareiškėjo sąskaitų (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 87 – 88 lapai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1060/2018 sustabdė skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties vykdymą (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01386 128 – 129 lapai). 2018-07-10 antstolis gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. liepos 9 d. nutartį, kuria priimtas pareiškėjos kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo bei sustabdytas šio procesinio sprendimo vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Tos pačios dienos patvarkymu antstolis sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01386 vykdymo veiksmus. 2018-07-23 ir 2018-09-21 antstolis nurašė nuo skolininko sąskaitos 226,25 Eur bei 325,93 Eur dydžio sumas (v.b. Nr. 0157/18/01386 b.l. 126) į anstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas 2018-08-20 prašymu kreipėsi į antstolį, prašydamas grąžinti iš banko sąskaitos nurašytas lėšas. Antstolis skundžiamu 2018-09-17 patvarkymu pareiškėjo prašymo netenkino.
20. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kasaciniam teismui 2018-07-09 sustabdžius skundžiamos nutarties vykdymą bei pareiškėjui apie tai informavus antstolį, jis nedelsdamas priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo. Tačiau antstolis dar po patvarkymo priėmimo 2018-07-23 ir 2018-09-21 nurašinėjo skolininko lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Nors lėšų pervedimo iš pareiškėjo sąskaitos banke į antstolio depozitinę sąskaitą metu procesinių sprendimų, kurių pagrindu buvo vykdomas išieškojimas, vykdymas buvo sustabdytas, antstolis atsisakė grąžinti pareiškėjui į jo sąskaitą pervestas lėšas.
21. Vertinant antstolio atliktų vykdymo veiksmų (sustabdant vykdomąją bylą), taip pat atsisakymo juos atlikti (grąžinti pareiškėjui į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas lėšas) teisėtumą, visų pirma pažymėtina tai, kad šiuo atveju patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmimas nereiškė tinkamo nuostatos ,,sustabdyti vykdymo veiksmus“ įgyvendinimo, nes antstolis po šio patvarkymo priėmimo nurašinėjo lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi galima būtų daryti išvadą, kad antstolis netinkamai vykdė pareigą sustabdyti vykdymo veiksmus nedelsiant po to, kai sužinojo apie jų sustabdymo pagrindą (CPK 625 straipsnio 2 dalis). Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju lėšos buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau jos liko skolininko (pareiškėjo) nuosavybė ir, sustabdžius vykdomąsias bylas, nebuvo paskirstytos ir neperduotos išieškotojai.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju antstolio padarytas formalus vykdymo veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimas nėra pagrindas spręsti, kad į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos lėšos turėjo būti grąžintos pareiškėjui, atitinkamai, jog antstolio patvarkymas, kuriuo atsisakyta jas grąžinti, yra neteisėtas. Pažymėtina, kad teismo vertinimu lėšų į pareiškėjo sąskaitą grąžinimas neatitiktų greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.
23. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu vykdymo procese. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto R. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.