Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-13 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. e1-1643-827/2022, kurioje J. M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui kaltinamuoju aktu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022-05-06 buvo gautas prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1643-827/2022, kurioje J. M. kaltinama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2. 2022-05-11 kaltinamosios gynėja advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė teismui pateikė prašymą nepriimti teismo baudžiamojo įsakymo ir surengti bylos nagrinėjimą teisme, nurodydama, kad J. M. nebuvo paaiškinta dėl teisės kreiptis su prašymu dėl laidavimo taikymo šioje byloje, ji neturi teisinio išsilavinimo, neturėjo gynėjo, su kuriuo būtų galėjusi pasitarti šiuo klausimu .

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-13 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui kaltinamuoju aktu. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą gali būti įgyvendinta tik teismui priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, o toks įsakymas nėra priimtas, o teismas negali perduoti nagrinėti bylą teisme teisėjo iniciatyva, nes bylos aplinkybės pakankamai aiškios, nekyla jokių abejonių. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2022-05-03 pranešant J. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nedalyvavo gynėjas, lieka neaišku, ar ji suprato to procesinio veiksmo esmę ir sąmoningai sutiko su sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, o kaip matyti iš asmens duomenų, J. M. nėra teista, nusikalstamos veikos metu nebuvo bausta administracine tvarka, dirbanti, atitiko visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau dėl teisinių žinių stokos nesugebėjo savalaikiai pasinaudoti savo teisėmis, pateikti prašymus.

4. Skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Ž.Katkevičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-13 nutartį panaikinti.

4.1. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsniu, kuriame numatytas baigtinis galimų teismo sprendimų sąrašas, jame sprendimo grąžinti bylą prokurorui nėra. Prokuroro vertinimu, teismas taikydamas BPK 234 straipsnio analogiją peržengė jam suteiktos kompetencijos ribas. Nurodo, kad kilus abejonių dėl bylos aplinkybių, kurias galima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, teismas turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme. Pažymi, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu surašytas vadovaujantis BPK 419 straipsnyje numatytais reikalavimais, nurodyti kaltinamosios duomenys, aprašyta veika, dėl kurios ji turi būti nubausta, išvardinti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyta siūlomos skirti bausmės rūšis ir dydis, išdėstyta kaltinamosios nuomonė dėl bausmės rūšies ir jos dydžio, atsižvelgiant į tai, nenustatyta jokių BPK pažeidimų, trukdančių bylą nagrinėti teisme.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro Ž.Katkevičiaus skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro Ž.Katkevičiaus skundu ir patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-13 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Prokuroras skunde aukštesniajam teismui nurodo, kad BPK 420 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimų, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas yra baigtinis, t. y. teismas, įvertinęs bylos medžiagą, gali priimti tik vieną iš aukščiau nurodytų sprendimų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks prokuroro motyvas nepagrįstas.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y., visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys 1S-208-891/2018, 1S-101-1121/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. e1S-65-354/2020). Šie straipsniai yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjas, nustatęs, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, visiškai pagrįstai sistemiškai vertino BPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų supaprastintą procesą, įtvirtintas teisės normas (BPK 420 ir 418 straipsnius), ir pagal analogiją, nustačius procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, vadovavosi BPK 234 straipsnio 2 dalimi, kuria remdamasis pagrįstai grąžino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorui.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 234 straipsnio nuostatas byla prokurorui gali būti perduodama ne tik, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, bet ir nustačius, jog yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-156-1020/2020, 1S-77-318/2018, 1S-142-318/2019, 1S-156-1020/2020). Šio straipsnio nuostatos aktualios ir nagrinėjamoje situacijoje, kai apylinkės teismas konstatavo esant priežastį, trukdančią teismui priimti baudžiamąjį įsakymą – pačios kaltinamosios J. M. nesutikimą, kad jos atžvilgiu būtų priimtas baudžiamasis įsakymas ir paskirta bausmė, kadangi, kaip jos gynėja nurodė apylinkės teismui, pasirašydama pranešimą dėl proceso užbaigimo ji nežinojo apie galimybę kreiptis su prašymu dėl laidavimo taikymo, neturėjo gynėjo, su kuriuo būtų galėjusi pasitarti šiuo klausimu, neturi teisinio išsilavinimo.

10. Pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai kaltinamasis neprieštarauja dėl tokio proceso užbaigimo, t. y. jam būtinas nusikalstamą veiką padariusio asmens sutikimas, suteikiant jam teisę susipažinus su teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog J. M. išaiškinus supaprastinto proceso teismui priimant baudžiamąjį įsakymą teisinius padarinius ji sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, vis dėlto, 2022-05-10 per savo gynėją advokato padėjėją J.Klimavičienę teismui pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi galimai norėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Atsižvelgiant į šias kaltinamosios J. M. gynėjos nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog anksčiau pranešime dėl proceso užbaigimo užfiksuotas J. M. sutikimas su baudžiamosios įsakymo jos atžvilgiu priėmimu nebeatitinka supaprastinto proceso esmės ir aukščiau aptartos imperatyvios sąlygos – kaltinamojo sutikimo su supaprastintu procesu bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dėl ko nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Nustačius, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytos aplinkybės yra pakitusios, procesas turėjo vykti bendra tvarka, t. y. surašant BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduodant jį teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Prokuroras Ž.Katkevičius skunde pažymi, kad kaltinamosios J. M. gynėjos prašyme nurodytas aplinkybes buvo galima išnagrinėti bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, todėl teismas turėjo ne grąžinti bylą prokurorui, o perduoti ją nagrinėti teisme. Su tokiomis prokuroro išvadomis nesutiktina. Remiantis BPK 212 straipsnio 6 punktu, ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatytais atvejais. Taigi, sprendimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali ir turi būti sprendžiamas jau pradinėje tyrimo stadijoje – ikiteisminio tyrimo metu. Nors, prokuroro vertinimu, tai buvo galima padaryti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes tokiu atveju turėtų būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas (atitraukiant juos nuo kitos veiklos), neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai). Tuo tarpu bylą perdavus prokurorui tai galima padaryti paprasčiau ir racionaliau.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad J. M. nesutikimas trukdo priimti baudžiamąjį įsakymą, todėl byla perduotina prokurorui, yra pagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-13 nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-13 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.