Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Domantei Kavaliauskei, Viktorijai Stalioraitienei,

nedalyvaujant atsakovui R. J., trečiojo asmens, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų UAB SB lizingas atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovui R. J., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB SB lizingas atstovui, E. J., į bylos nagrinėjimą įtraukiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

28. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), R. J. ir P. J. (pavardė iki santuokos sudarymo – P.) Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi nepilnametę dukrą G. J., gimusia (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

29. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

30. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

31. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

32. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtaudavo, ne kartą prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jo teigimu, ieškovė dažnai namo pareidavo girta, buvo jam neištikima, konfliktiška, nebuvo jam lojali. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove.

34. Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. spalio 3 d. įvykęs konfliktas, kurio metu atsakovas prieš ieškovę pavartojo fizinį smurtą (spyrė į krūtinę, kumščiais sudavė nemažiau 5 smūgių į galvą, sugriebęs ieškovę už plaukų nemažiau 5 kartų trenkė jos galvą į sieną bei kumščiais sudavė nemažiau 5 smūgių į dešinį šoną ir taip sutrikdė ieškovei sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą (kas liudija žiaurų atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu) kadangi šią įstatymo uždraustą veiką atsakovas padarė būdamas nepakaltinamas, todėl 2023 m. kovo 8 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismas šiuos atsakovo veiksmus pripažino, kaip įstatymo uždraustą veiką. Teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad atsakovas būdamas neblaivus, jos atžvilgiu ir anksčiau vartojo smurtą, tačiau ji į policiją nesikreipė. Šios teismo nustatytos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad atsakovo veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratą, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, teismas atsakovą pripažįsta kaltu dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė, taip pat neįrodė aplinkybių, kad ieškovė jam buvo nelojali, dėl ko šeimoje kildavo pykčių, šalys skirtingai suvokė ir vykdė pareigas šeimai, dėl ko pradėjo silpnėti šalių tarpusavio santykiai.

35. Nutraukus santuoką ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę „J.“. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Šalys santuokoje pragyveno 26 metus, turi dvi dukras, kurių viena yra nepilnametė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovei jos pasirinkimu paliktina santuokinė pavardė – J., atsakovui pavardė – J. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

36. Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti dėl to padarytą neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.). Nustatyta, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas. Ieškovė reikalauja priteisti iš ieškovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Šis reikalavimas pagrįstas. Nustatant atsakovei priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad šalys kartu išgyveno 26 metus, į tai, kad santuokoje šalims gimė ir auga dvi dukros, iš kurių viena yra nepilnametė, į tai, jog ieškovo kaltė dėl žalos padarymo pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, jog byloje įrodyta, kad santuokos iširimas dėl ieškovo žiauraus elgesio ieškovės atžvilgiu sukėlė atsakovei didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiant ieškovei iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.). Toks priteisiamos neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl jos atlyginimo (2007-05-02 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2007, 2008-02-20 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2008-09-23 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2008 ir kt.).

Dėl turto padalijimo.

37. Byloje nustatyta, kad dalytina šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimo priėmimo metu yra nekilnojamieji daiktai nurodyti ieškinyje: 62,58 kv. m. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. gruodžio 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vidutinė rinkos vertė 26 800 Eur; bei automobilis AUDI A4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė 2000 Eur., Bute liko šie daiktai: virtuvės baldai 300 Eur vertės, spinta 50 Eur vertės, sekcija 50 Eur vertės, šaldytuvas 300 Eur vertės, skalbimo mašina 300 Eur vertės, sofa-lova 50 Eur vertės, viengulė lova su čiužiniu 50 Eur vertės, visų daiktų vertė 1100 Eur. Be to, atsakovas jau yra pasiėmęs iš buto daiktus: kompiuterį 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, vestuvinį auksinį žiedą 100 Eur vertės, pasiimtų daiktų vertė 700 Eur. Ieškovė yra pasiėmusi daiktus: televizorių 300 Eur, šratinį šautuvą 200 Eur, daiktų vertė 500 Eur. Iš viso turto už 31 050 Eur.

38. 0,0708 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. gruodžio 1 d. Žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo R. J. vardu.

39. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) 62,58 kv. m. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2021 m. gruodžio 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, šalims kartu gyvenant, todėl jis laikomas ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 185 straipsnis).

42. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo būdo.

43. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Turto padalijimas natūra yra prioritetinis. Ieškovės siūlomas bendro turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, atitinka įstatymo nuostatas. Atsakovas priešieškinio pareiškime ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) (toliau- butas), yra įsigytas išimtinai už jo asmenines lėšas pardavus butą, (duomenys neskelbtini) (10 000 Eur) ir 5 000 Eur pasiskolinus iš jo motinos E. J., todėl prašė teismo minėtą turtą pripažinti įgytą atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Vertinant šalių procesiniuose dokumentuose paaiškinimus, ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas, pasirašydamas buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo visas galimybes išreikšti savo valią ir pirkti minėtą gyvenamąją patalpą asmeninės nuosavybės teise, tačiau priešingai – gyvenamosios patalpos – buto pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai išreikšta pirkėjo R. J. valia pirkti minėtą butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tuo tarpu atsakovo argumentai, kad jam motina padovanojo dalį pinigų sumoje 5 000Eur buto pirkimui, nepatvirtina fakto, kad minėti pinigai atsakovo buvo panaudoti buto pirkimui ir jis butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, nes ieškovė pripažino, kad atsakovas sumokėjo buto pardavėjui 1 000 Eur avanso, iš byloje esančio pavedimo matyti, kad ieškovė iš savo sąskaitos į buto pirkėjo D. K. sąskaitą pervedė 4 000 Eur, kuriuos buvo kaip pati nurodė, buvo pasiskolinusi iš darbdavio. Be to atsakovė nurodė, kad jiems gyvenant bute (duomenys neskelbtini), butas iš bendrų lėšų buvo remontuojamas, į butą buvo atvestas vandentiekį, kanalizaciją, įrengtas sanmazgas, pakeistos grindys, langai, apšiltintos sienos, remontui išleista apie 6 000 Eur. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad minėtas turtas, butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise, todėl teismas atmeta šį atsakovo reikalavimą, atmeta, kaip nepagrįstą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsakovo pasiūlymą jam asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), atmeta. Tretieji asmenys prieštaravimų dėl ieškinyje nurodyto turto padalinimo būdo taip pat nepareiškė. Dėl šių aplinkybių bendras šalių turtas padalinamas ieškinyje nurodyta tvarka (CK 3.116, 3.117, 3.127 straipsniai).

44. Nustačius, jog nėra galimybės tenkinti priešieškinio reikalavimus ir priteisti atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), šis butas dalintinas šalims lygiomis dalimis po 1/2, kaip procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu prašė ieškovė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą – natūra arba priteisiant kompensaciją, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti, kad nurodytas šalių turtimas turtas- butas yra dalus, t. y. jo dalis galima atskirti, todėl jį galima dalinti natūra. Automobiliu AUDI A4, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta iš bendrų lėšų naudojasi tik ieškovė, atsakovui neprieštaraujant ieškovei priteisiamas automobilis, atsakovui kompensacija lygi ½ automobilio vertės, sumoje 1 000 Eur.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

46. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

47. Nepilnamete dukra G. J. nuo pat gimimo rūpinasi, ją išlaiko ir prižiūri bei auklėja jos motina ieškovė P. J.. Ji geriausiai žino jos poreikius ir deramai gali dukra pasirūpinti. Ieškovę ir jos dukrą G. J. sieja stiprūs emociniai ryšiai. Su nepilnamete dukra G. ir kita jau pilnamete dukra G. J. gyvena nuomojamame bute. Vaikas su motina jaučiasi saugus, aplinka kurioje gyvena vaikas atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Nepilnametės G. J. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina P. J. geriausiai atitinka vaiko interesus.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

47. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

48. Pagal bylos duomenis nustatyti, kad šalys turi vieną bendrą nepilnametį vaiką G. J., kuriai šiuo metu dvylika metų. Ieškovė nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga apie 686 Eur suma per mėnesį, skirta maistui, rūbams, avalynei, vaiko lavinimui, laisvalaikiui, vaistams, odontologui, atostogoms ir pan. teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Atsakovė iš valstybės kiekvieną mėnesį gauna po 96,25 Eur dydžio išmoką vaikui. Šiuo atveju ieškovės nurodoma suma skirta nepilnamečiui vaikui išlaikyti laikytina minimalia, todėl papildomai neįrodinėtina. Sprendžiant dėl vaiko poreikiams skirtinos sumos atsižvelgtina į vaiko amžių – dvylika metų, vaikas turi pradėti lankyti bendrojo lavinimo ugdymo įstaigą, atitinkamai lėšų bus reikalinga ir su ugdymu susijusiems klausimams. Byloje duomenų, kad vaikui didesnio išlaikymo nei minimali mėnesinė alga, nepateikta, todėl pripažintina, kad ieškovės nurodoma suma yra reali ir pagrįsta (CPK 178 straipsnis).

49. Nustačius realius vaikų poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris yra būtinas. Pagal esančius duomenis matyti, kad ieškovė turi dar vieną pilnametį jos išlaikomą vaiką (dukra G. P. (duomenys neskelbtini) abiturientė). Bylos duomenimis atsakovas turėjo 1034,43 Eur įsiskolinimą, susijusį su dukters K. J. išlaikymu, tačiau vaiko motina S. S., reikalavimo dėl įsiskolinimo išieškojimo atsisakė, todėl 2024-01-09 vykdomoji byla buvo nutraukta, daugiau duomenų apie atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra pateikta. Ieškovės gaunamos pajamos susijusios su darbine ir individualia veikla apie 1 409 Eur per mėnesį, ji po 300 Eur kiekvieną mėnesį moka vartojimo kredito, kuris buvo paimtas buto (duomenys neskelbtini), dengimui, kito realaus turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Atsakovas kaip minėta gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jo pajamos 116,12 Eur nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, darbingumas 35 proc. SODROS duomenimis atsakovas paskutinį kartą dirbo ir gavo darbines pajamas 2014 metais, nors dalinis darbingumas (60 proc.) nustatytas tik 2019 m. Duomenų apie atsakovo kitas gaunamas pajamas nėra, jo vardu registruotas nekilnojamas turtas 205/708 dalys 0,0708 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 5 733 Eur vertės. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu neprisideda prie vaiko išlaikymo. Įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 220 Eur sumą periodinėmis išmokomis. Be to, su ieškove nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tad ji prižiūri ir rūpinasi vaiku kiekvieną dieną, atitinkamai jai tenka rūpesčiai susiję su kasdieniais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis po 220 Eur nuo 2023-11-01 pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

50. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022-10-04 skaičiuojant po 220 Eur. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

51. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymą neteikia nuo 2022-10-04, todėl teismas sutinka su ieškove, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017 20 punktą).

52. Teismas atsižvelgdamas į 49 p. nurodytas aplinkybes, daro išvada kad išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-10-04 iki 2023-10-31, skaičiuojant po 220 Eur kas mėnesį, turi būti priteisiamas turtu t.y. 102/708 dalys 0,0708 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2 852,52 Eur vertės.

Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

53. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Minėto straipsnio 2 dalis numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nurodė kad ji niekada ne tik, kad nekliudė, nedraudė atsakovui bendrauti su dukra, Nurodė, kad nedraus ir neribos atsakovo bendravimo su dukra ir po santuokos nutraukimo. Ieškovė neprašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, nes atsakovas gali matytis ir bendrauti su vaiku kada jis pats ir dukra to pageidauja.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

54. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė P. J. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš kreditoriaus UAB „SB lizingas“, įmonės kodas 234995490, 2022-09-09 paėmė 20000 Eur (su palūkanomis ir administravimo mokesčiu 26196 Eur) vartojimo kreditą, kuris buvo panaudotas šalių vardu 2021-12-01 įsigyto buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Teismui yra pateikti duomenys, kurie įrodo, kad atsakovas R. J. pritarė tam, kad ieškovė P. J. 2022-09-09 paimtų 20000 Eur vartojimo kreditą iš UAB "SB lizingas" (iš 20220909 ieškovei suteikto 20000 Eur kredito 10525,56 Eur suma buvo pervesta ankstesniam kreditoriui UAB GF bankas (kreditas refinansuotas), o 9474,44 Eur suma buvo pervesta ieškovei, už kuriuos ieškovė pirko medžiagas buto remontui, mokėjo meistrams už atliekamus darbus). Apie tai, kad abu sutuoktiniai išreiškė savo pritarimą 20000 Eur vartojimo kredito paėmimui bei savo tapatybę patvirtino kreditoriui, įrodo jų pačių iš savo sąskaitų atlikti du mokėjimo pavedimai: 2022-09-05 ieškovės 0,0l Eur pavedimas ir 20220906 atsakovo 0,01 Eur pavedimas kreditoriui UAB SB Lizingas. 2023-10-12 dienai negrąžinto kredito suma yra 17 544,14 Eur. Teismui yra pateikta ankstesnio 2022-03-20 vartojimo kredito sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovei 2022-03-20 buvo suteiktas 11000 Eur kreditas, 2022-03-21 ieškovei į jos sąskaitą buvo pervesta 6899,32 Eur. Šis kreditas 2022-09-09 buvo pilnai padengtas, nes 10525,56 Eur sumą naujasis kreditorius UAB "SB lizingas" 2022-09-09 pervedė ankstesniam kreditoriui UAB GF bankas (2022-09-09 vartojimo sutarties specialioji dalis). Teismui yra pateikta paskutinė 2022-09-09 vartojimo kredito sutartis su priedais bei atsakovo atliktas 0,01 Eur mokėjimas- patvirtinimas kreditoriui UAB SB Lizingas, kurie įrodo, kad atsakovas davė sutikimą sutuoktinei dėl kredito gavimo. Atsakovo tvirtinimas priešieškinyje, kad jis duodamas sutikimą kreditoriui sirgo, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų minėtoms jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Tiek ieškovė savo paaiškinimuose bei procesiniuose dokumentuose nurodo, kad minėtas kreditas buvo panaudotas išimtinai šeimos poreikių tenkinimui (būsto remontui, pragyvenimui ir pan.). Atsakovas priešieškinyje teigdamas priešingai, kad nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog minėtas kreditas buvo panaudotas kitu tikslu ir kitomis aplinkybėmis. Atmesdamas atsakovo reikalavimą prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ asmenine ieškovės prievole, teismas pažymi, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimų lėšų panaudojimas pragyvenimui, esant santuokoje, laikytinas jos panaudojimu šeimos poreikiams tenkinti. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai, todėl teismas prievoles pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui UAB „SB lizingas“ pripažįsta solidariomis abiejų sutuoktiniu P. J. ir R. J. prievolėmis.

56. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis iš savo motinos E. J. pasiskolino 5 600 Eur gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) pirkimui ir remontui. Ieškovė iš pripažino minėtas aplinkybes, nurodydamas, kad atsakovas iš skolintų pinigų būsto pardavėjui sumokėjo 1 000 Eur avansą, šeima ilsėjosi kaimo turizmo sodyboje ir visas išlaidas dengė atsakovas. Teismas remdamasis 54 punkte nurodytais argumentas, prievoles kreditoriui E. J. pripažįsta solidariomis abiejų sutuoktiniu P. J. ir R. J. prievolėmis (CK 3.109, 3.112 straipsniai). Daugiau duomenų apie ginčo šalių kreditorius teismui byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

57. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kur nurodė, kad nuo kreditorinio reikalavimo sumoje 1034,43 Eur atsakovo R. J. atžvilgiu atsisako. Trečiojo asmens S. S. atsisakymą nuo kreditorinio reikalavimo sumoje 1034,43 Eur atsakovo R. J. atžvilgiu teismas priima ir civilinėje bylą minėtoje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 110 Eur žyminis mokestis. 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi 262 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

61. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (67 proc.), todėl iš atsakovo jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų apimtyje, kas sudaro 73,70 Eur. 237 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei pateikiant ieškinį buvo atidėtas, priteistina iš ieškovės- 86,46 Eur, iš atsakovo- 175,54 Eur valstybei.

62. Priešieškinis tenkinamas iš dalies (30 proc.), todėl iš ieškovės priteistina 111,60 Eur valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis)

63. Byloje susidarė 34,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės sumoje 11,38 Eur, atsakovas yra atleistas nuo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės P. J. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio R. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo P. J. palikti santuokinę pavardę „J.“, R. J. palikti prigimtinę pavardę „J.“.

Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą:

- P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: ½ dalį 62,58 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančios adresu (duomenys neskelbtini), 13 400 Eur vertės; automobilį AUDI A4, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė 2000 Eur vertės; televizorių 300 Eur, šratinį šautuvą 200 Eur, virtuvės baldus 300 Eur, skalbimo mašiną 300 Eur, spintą 50 Eur, viso daiktų už 1 150 Eur viso turto už 16 550 Eur sumą.

- R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: ½ dalį 62,58 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančios adresu (duomenys neskelbtini), 13 400 Eur vertės; 1 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; kompiuterį 300 Eur vertės, televizorių 300 Eur vertės, vestuvinį auksinį žiedą 100 Eur vertės; šaldytuvą 300 Eur, sekciją 50 Eur, sofą-lovą 50 Eur, viengulę lovą su čiužiniu 50 Eur viso turto už 15 550 Eur sumą.

Nepilnametės dukters G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur nuo 2023-11-01 iki dukters G. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį 2022-10-04 iki 2023-10-31 skaičiuojant po 220 Eur kas mėnesį, turtu t. y. 102/708 dalys 0,0708 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2 852,52 Eur vertės.

Nustatyti, kad skyrium gyvenantis tėvas R. J. su nepilnamete dukra G. J. bendrauja geranoriškai susitardamas tarpusavyje su vaiko motina dėl bendravimo tvarkos bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko norus ir jo geriausius interesus.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims UAB „SB lizingas“, įmonės kodas 234995490, E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , yra ieškovės P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidarūs įsipareigojimai.

Civilinę bylą dalyje dėl prievolių kreditorei S. S. nutraukti.

Priteisti iš ieškovės P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198,06 Eur (šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 06 ct) žyminio mokesčio išlaidų - valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,38 Eur (vienuolika eurų 38 ct)procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73,70 Eur (septyniasdešimt tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,54 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus 54 ct) žyminį mokestį - valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.