- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-260-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39028-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Civilinis ieškovas
- D. L.
- Nukentėjusysis
- D. L.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Vilius Jonaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. bei jo atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam D. L. ir paskiriant draudimą visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. V. paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vieną) mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam D. L. ir paskiriant draudimą visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
D. L. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš G. V. D. L. priteista 116,43 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų 43 ct) turtinės žalos ir 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) atstovavimo išlaidų.
Procesas pagal 2020 m. gruodžio 22 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 109,73 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 3.40 val., pobūvių salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykusios šventės metu, sudavė stikliniu alaus bokalu vieną smūgį D. L. į veidą, taip nukentėjusiajam padarydamas veido žaizdą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. L. bei jo atstovas advokatas G. Gricius prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti: 1) G. V. paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 2) priteisti D. L. iš nuteistojo G. V. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti D. L. iš nuteistojo 300 Eur atstovavimo išlaidų, jo patirtų už apeliacinio skundo parengimą.
2.1. Apeliantų manymu, nuteistajam G. V. paskirta bausmė, atsižvelgiant į jo padarytą veiką, yra neproporcingai švelni, nes teismų praktikoje net ir už veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismai dažnai skiria laisvės apribojimo bausmes nuo 6 iki 12 mėnesių. Teigia, kad G. V. nukentėjusiojo D. L. iki pat teisiamojo posėdžio neatsiprašė, nesistengė su juo susitaikyti. Be to, iki pat paskutinio momento G. V. vengė pripažinti, jog tyčia smūgiavo D. L. bokalu į veidą, sakydamas, kad tik norėjo jį nustumti, nors tai nebuvo pastūmimas, smūgiuota buvo stipriai ir su tikslu pataikyti į veidą. Mano, kad nuteistasis kaltu prisipažino ne nuoširdžiai, o siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį.
2.3. Be to, nukentėjusiojo ir jo atstovo vertinimu, D. L. priteista 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža. Nurodo, kad nuteistasis savo veiksmais padarė nukentėjusiajam gilias žaizdas veide, žaizda labai kraujavo, buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, jis buvo pristatytas į ligoninę, žaizda susiūta, veide liko didelis randas, kuris jau niekada visiškai neišnyks, t. y. nusikalstama veika sukeltos pasekmės niekada neišnyks. Dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje. Be to, jis yra išsituokęs ir ieško gyvenimo draugės, tačiau subjaurotu veidu jam rasti gyvenimo draugę bus kur kas sudėtingiau. Dėl to jis ir dabar patiria išgyvenimus bei nuoskaudas. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad nežiūrint į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių, nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, nes šis atvejis nėra eilinis. Pažymi, kad nukentėjusysis bylos nagrinėjimo teisme metu prašomą priteisi sumą sumažino iki 15 000 Eur, nes būtent tokia suma būtų pakankama kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 yra pasisakęs, jog priteistos neturtinės žalos dydis 15 000 Lt (4 379 Eur) nėra aiškiai mažesnis nei teismų praktikoje paprastai priteisiamas nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-469/2010, 2K-496/2010, 2K-325/2010, 2K-534/2009). Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. apeliacinį skundą nuteistasis G. V. prašo skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė jo kaltės ir bausmės skyrimo klausimus, teismo išvados pagrįstos išsamiais, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais bei išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
3.2. G. V. pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, jog po įvykio bendravo su D. L. ir, priešingai nei teigia pastarasis, jo atsiprašė. Tačiau D. L. jo atsiprašymo nepriėmė, pasakė, jog jis turi pastarajam sumokėti 30 000 Eur, o toks neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis.
3.3. Nors D. L. teigia, kad jis (G. V.) vengė pripažinti, jog tyčia smūgiavo bokalu D. L. į veidą, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jis prisipažino kaltu ir paaiškino, jog jam pasirodė, kad D. L. lenda prie jo žmonos, todėl priėjęs abiem rankomis jį pastūmė. Stumdamas sudavė jam bokalu vieną smūgį į veidą ir jį sužalojo. Akcentuoja, kad jis neginčija sudavęs D. L. bokalu į veidą, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta, jog tokį netinkamą jo elgesį įtakojo pobūvio metu suvartotas alkoholis. Atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde nenurodyti įrodymai, kurie patvirtintų, kad teismas neteisingai išsprendė jo (G. V.) kaltės klausimą.
3.4. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus jam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant trumpesnę, negu šios bausmės vidurkis. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jis pirmą kartą teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, pripažino savo kaltę, teismas pagrįstai ir motyvuotai paskyrė jam tipinę bausmę, atitinkančią BK 138 straipsnio 1 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ši bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga ir ne per švelni. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų visuma nesudaro pagrindo teismo teisingai paskirtą bausmę griežtinti.
3.5. Nuteistojo vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo klausimą, yra pagrįsta ir teisinga, nes ji priimta laikantis BK ir BPK nustatytų reikalavimų, joje padarytos išvados pagrįstos išsamiais ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pažymi, kad pats apeliantas neneigia ir neįrodinėja, jog 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju kriterijus, tačiau vis tiek laiko, kad skundžiamu nuosprendžiu jam priteista 3 000 Eur suma yra per maža. Atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos, kurioje priimta nutartis Nr. 2K-181/2014, ir jo (G. V.) baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios, todėl darytina išvada, jog, priešingai nei teigia apeliantas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas atsižvelgė į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių kompleksą bei pasekmes, ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijais bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas mažinti prašomo priteisti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3 000 Eur. Teigia, kad šiuo atveju teisinga ir protinga neturtinės žalos kompensacija apeliantui nustatyta įvertinus pastarojo ir jo (G. V.) interesų pusiausvyrą, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nukentėjusiojo skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. bei jo atstovo advokato G. Griciaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistojo G. V. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, tik keliami bausmės individualizavimo ir priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimai.
Dėl nuteistajam G. V. paskirtos bausmės
7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).
8. Taip pat pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam G. V. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, nusikalto būdamas neteistas (1 t., b. l. 150–151), yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 145–146), dirba (1 t., b. l. 144), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
10. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus G. V. sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant trumpesnę negu šios bausmės vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu G. V. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
11. Nukentėjusysis ir jo atstovas savo prašymą skirti nuteistajam griežtesnę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams – grindžia tuo, kad G. V. iki teisiamojo posėdžio nukentėjusiojo neatsiprašė, nesistengė su juo susitaikyti, vengė pripažinti, jog tyčia smūgiavo jam bokalu į veidą, kaltu prisipažino ne nuoširdžiai, o siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Šie argumentai atmestini.
12. Iš G. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis po įvykio kelis kartus buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį D. L. jo atsiprašyti, pažadėjo atlyginti jam padarytą žalą. D. L. paprašius sumokėti 30 000 Eur žalai atlyginti, o jam (G. V.) pasakius, kad tokios pinigų sumos jis neturi, D. L. su juo „<...> į jokias kalbas daugiau nėjo, pasakė, tada susitiksime teisme <...>“ (1 t., b. l. 159–160, 136–164). Teisiamajame posėdyje G. V. dar kartą patvirtino, kad jis po įvykio bendravo su D. L., jo atsiprašinėjo, norėjo susitaikyti, tačiau to padaryti nepavyko, nes pastarasis atsiprašymo nepriėmė, paprašė 30 000 Eur žalai atlyginti, o jis sumokėti tokią sumą neturėjo galimybės (2 t., b. l. 37–40). Tai, kad G. V. po įvykio buvo nuėjęs atsiprašyti D. L. ir su juo susitaikyti, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta G. V. žmona V. V.. Ji taip pat nurodė, jog G. V., grįžęs iš D. L., jai pasakė, kad pastarasis prašo labai didelės sumos ir, jei šią sumą sumokėtų, tuomet jam (G. V.) atleistų (1 t., b. l. 78–79). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vyresniojo tyrėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog telefonu susisiekus su D. L., jis paaiškino, kad po įvykio su juo susisiekė G. V., kuris apgailestavo dėl to, kas įvyko, jie yra susitarę susitikti (1 t., b. l. 17). Taigi visuma nurodytų duomenų patvirtina, kad G. V. po įvykio siekė atsiprašyti nukentėjusiojo ir su juo susitaikyti, tačiau to padaryti nepavyko dėl to, kad nukentėjusysis sutiko taikytis tik su sąlyga, kad G. V. sumokės jam 30 000 Eur.
13. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad G. V. vengė pripažinti, jog tyčia smūgiavo D. L. bokalu į veidą, kaltu prisipažino ne nuoširdžiai, o siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį, taip pat nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. nuo pat pirmos apklausos savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad norėdamas D. L. nustumti nuo savo žmonos, pataikė jam rankoje laikytu bokalu ir jį sužalojo (1 t., b. l. 159–160, 163–134). Teisiamojo posėdžio metu G. V. taip pat prisipažino kaltu, iš esmės analogiškai nurodė įvykio aplinkybes, atsakydamas į gynėjo klausimus paaiškino, kad jis vietoje to, kad pastumtų D. L., iš inercijos jam sudavė bokalu. Pripažino, kad padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs ir dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo (2 t., b. l. 37–40). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažino G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skirdamas jam bausmę.
Dėl neturtinės žalos
14. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo D. L. atstovas advokatas G. Gricius pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti D. L. iš G. V. 116,43 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 62–63). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas G. Gricius nurodė, kad svarstant susitaikymo galimybę nukentėjusysis sutiko sumažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 15 000 Eur (2 t., b. l. 42). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė D. L. iš G. V. 116,43 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
16. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
17. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų G. V. veiksmų nukentėjusysis D. L. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, įvertino padaryto nusikaltimo pasekmes – D. L. sužalotas veidas, matomoje vietoje yra likęs randas, kartu atsižvelgė ir į tai, kad G. V. atsiprašė nukentėjusiojo, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei suformuota teismų praktika tokio paties pobūdžio bylose.
19.Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7 240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016), sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas 3 000 Eur neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. L. veide likęs randas visiškai nebeišnyks ir dėl to jam bus sunkiau rasti gyvenimo draugę, juo labiau, kad to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog D. L. veido žaizda buvo padaryta suduodant jam vieną smūgį alaus bokalu į veidą, nėra pagrindo pritarti ir nukentėjusiojo bei jo gynėjo skundo teiginiui, kad šis atvejis nėra eilinis, todėl tik 15 000 Eur suma būtų pakankama kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą.
20. Pažymima, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018, 2K-348-648/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje ir apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-181/2014 nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos – iš šios nutarties matyti, kad asmuo buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius, be to, nukentėjusiajam buvo priteista ne 15 000 Eur, o 15 000 Lt (tai atitinka 4 344,30 Eur) neturtinė žala. Dėl to šiuo atveju minėta kasacinio teismo nutartimi nesivadovautina.
Dėl proceso išlaidų
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-132-942/2021).
22. Nors prie apeliacinio skundo pridėtas 2021 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusysis D. L. už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 300 Eur (2 t., b. l. 63), atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiojo ir jo atstovo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, nukentėjusiajam D. L. jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms už apeliacinio skundo surašymą apmokėti iš G. V. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. bei jo atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą atmesti.