Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-206-744/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-21
Bylos Nr.: 1A-206-744/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29672-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Laisvydas Zederštremas (pirm.), Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė
Nuteistasis: A. J., ir G
Advokatai: Vida Povilaitienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-744/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29672-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 2.1.14; 2.4.6.1

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,nuteistojo A. J. gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 3 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, kurios Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo subendrintos, paskiriant A. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, prie 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 1 metus, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo A. J. faktinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus; į bausmės laiką įskaitytas A. J. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei bausmė, atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius, tai yra į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, nurodytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartyje, nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. bei 57 paros pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, 1 para pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį, 2 paros pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį, 2 paros pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį; kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. J. panaikinta.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) nuteistas ir G. L., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą platinti ir jas platino: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) miesto parko, iš nenustatyto asmens už 50 eurų įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir amfetamino, narkotines medžiagas tą pačią dieną atgabeno į (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią pavėsinę ir ten jas laikė, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje pavėsinėje neatlygintinai perdavė nenustatytą dalį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) vartoti G. L. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir taip jiems platino narkotines medžiagas, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 14 d. nuo 5.30 val. iki 6.10 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaikytųjų asmenų patalpoje, neatlygintinai perdavė nenustatytą dalį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir amfetamino – vartoti G. L. ir taip jam platino narkotines medžiagas, o likusias narkotines medžiagas – 10,918 g kanapių (antžeminių dalių) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino išbarstė tarnybinio automobilio sulaikytųjų asmenų patalpoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę iki 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jam paskirtą bausmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrindamas su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, kurios Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo subendrintos, paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, prie šios 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo per didelę dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1 metus) ir tokiu būdu paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Nuteistojo teigimu, jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi, niekada nekliudė tyrimui, narkotines medžiagas įsigijo savo naudojimui, tačiau jomis neatlygintinai pasidalino su kitais. A. J. tvirtinimu, jis nori greičiau atlikti bausmę, kad, būdamas laisvėje, galėtų susitvarkyti gyvenimą, dirbti, mokėti mokesčius, auginti savo mažametį sūnų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. J. gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, prokurorė Gitana Mačiulienė prašė nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistajam A. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės

6. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutine subendrinta bausme, prašo sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę iki 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę.

9. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (tai yra subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2A-5-689/2019).

Žemesnės instancijos teismas

10. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 2019 m. liepos 14 d. Taigi skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas už veiką, padarytą iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas minėtais nuosprendžiais (skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu ir ankstesniais Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiais (kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi) paskirtas bausmes, teisingai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

11. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu A. J. skirtą laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, kurios buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir bausmes ne visiškai, o tik iš dalies sudėjo. Tiesa, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniais 2020 m. vasario 11 d. bei 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, nenurodė jokių motyvų, kodėl bausmes bendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu, taip pat nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Tačiau šis nuosprendžio trūkumas nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.

12. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012, 2A-2-489/2020).

13. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, kurios buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, teismas prie griežtesnės bausmės – Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių, kurios buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, paskiriant A. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, pridėjo pusę skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 1 metus, tai yra didesnę bausmės dalį nei minimalus šios bausmės rūšies dydis.

14. Nors bendrindamas bausmes apylinkės teismas pridedamos bausmės dalies dydžio nemotyvavo, tačiau, atsižvelgus į A. J. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, rūšį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, teigti, kad pridėtos bausmės dalis yra per didelė, ir mažinti A. J. skirtą galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pasirinkta pridedamos bausmės dalis atitinka tiek A. J. padarytų nusikalstamų veikų (Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas už veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas už dvi veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už dvi veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje), tiek ir nuteistojo A. J. asmenybės pavojingumą (A. J. iš viso teistas net 7 kartus, taip pat teistas ir užsienyje (2 t., b. l. 29-37), baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 22-26), nusikalstamos veikos, už kurias A. J. buvo nuteistas skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, padarytos per trumpą laiko tarpą (jas skyrė nepilnas mėnuo), teistumui neišnykus, ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas iš esmės pažeidė BK 63 straipsnio taikymo nuostatas.

15. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi, niekada nekliudė tyrimui, narkotines medžiagas įsigijo savo naudojimui, tačiau jomis neatlygintinai pasidalino su kitais, kad jis nori greičiau atlikti bausmę, kad, būdamas laisvėje, galėtų susitvarkyti gyvenimą, dirbti, mokėti mokesčius, auginti savo mažametį sūnų. Be to, šios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nuteistojo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kvalifikuojant A. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką ir skiriant už ją bausmę. Dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir dėl to švelninti nuteistajam A. J. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, sumažinus A. J. skirtą galutinę subendrintą bausmę nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

16. Kaip minėta, pagal BK 63 straipsnio 9 dalį subendrinus keliais nuosprendžiais asmeniui paskirtas bausmes ir paskyrus galutinę subendrintą bausmę, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs A. J. skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, kurios buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, į A. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė bausmes, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius bei A. J. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams) yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo A. J. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nuteistajam A. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. spalio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 118 Eur išlaidų.

20. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. J. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis A. J. yra darbingo amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo (2 t., b. l. 49, 50), prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. J. valstybės naudai 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nerijus MasiulisLaisvydas ZederštremasVirginija Žindulienė