Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties G. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių terminui už tai, kad G. K. 2022 m. gruodžio 3 d. 11 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sąmoningai, tyčia pasuko savo vairuojamos transporto priemonės vairą į kairę pusę link gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiuojančios kitos transporto priemonės, taip nepalikdamas tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir visiškai sustojo taip blokuodamas kelią ir sudarydamas kliūtį greta, ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės vairuotojui, priversdamas jį stabdyti iki visiško sustojimo, kad išvengtų susidūrimo. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 119, 135.4 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nutarime nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas sąmoningai, t. y., iš vaizdo įrašo matyti, kad G. K. važiavo lėčiau nei kitas automobilis, per visą laiką, kuomet buvo filmuojama, jo automobilis važiavo kelio vidurio, užimdamas abi juostas, kiek pasitraukus link dešinės kelio pusės ir iš paskos važiavusiam automobiliui ketinant lenkti, jis vėl pradėjo važiuoti kita eismo juosta ir staigiai savo vairuojamą automobilį sustabdė. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikti veiksmai viešame kelyje, nepaisant to, kad aplink kitų transporto priemonių ar eismo dalyvių nebuvo, siekė atkreipti kitos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, tokiu elgesiu pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. G. K. skirta nuobauda nėra per griežta ar neproporcinga, nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą specialiosios teisės atėmimo pareiškėjui neskirti.

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovas advokatas Gintaras Černiauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, G. K. veiką kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, arba pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą, netaikant specialiosios teisės - transporto priemonės vairavimo atėmimo.

3.1. Anot apelianto, apylinkės teismas nepilnai ir neteisingai išnagrinėjo jo skundą bei visiškai nepasisakė dėl chuliganiškų paskatų buvimo ar nebuvimo G. K. veiksmuose. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 420 straipsnio 2 dalies teisės normą bei neatsižvelgė į tokiose bylose suformuotą teismų praktiką.

3.2. Vien tai, kad G. K. pažeidė KET 4, 5, 9, 119 ir 135.4 punktus, savaimė nereiškia, kad jis turėjo chuliganiškų paskatų taip elgtis. Chuliganiškų paskatų nepatvirtina bei neįrodo ir ta aplinkybė, kad jis, paklausęs blogo patarimo Institucijoje, buvo iškėlęs kitą savo elgesio versiją, kadangi teisminio nagrinėjimo metu, jau dalyvaujant advokatui, jis nurodė tikruosius savo elgesio motyvus ir priežastis. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, kad jis veikė ANK 16 straipsnyje įtvirtinto būtinojo reikalingumo sąlygomis nepaneigė. Teismo argumentas, kad G. K., siekdamas spręsti problemą, kad kiti eismo dalyviai šioje gatvėje, kurioje nėra šaligatvių ir pėsčiųjų (įskaitant ir vaikus), dviratininkų, paspirtukininkų bei automobilių eismas vyksta toje pačioje važiuojamoje dalyje, važiuotų neviršydami greičio, galėjo pasirinkti kitokį elgesio variantą, o ne veikti sukeliant pavojų eismo dalyvių saugumui, anot apelianto, galėtų būti suprantamas kaip būtinojo reikalingumo ribų peržengimas, tačiau ne kaip chuliganiškos paskatos. Nors byloje nėra ištirta ir įrodyta, kokiu greičiu važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir skundą padavęs vairuotojas A. K., tačiau sprendžiant iš to, kad nuo G. K. manevro pradedant judėti į priekį (8 vaizdo įrašo sekundė) iki vairuotojo A. K. lenkimo manevro pradžios (19 vaizdo įrašo sekundė) praėjo 11 sekundžių, yra neabejotina, kad vairuotojas A. K. viršijo leistiną 50 km/val. greitį, kadangi G. K. automobilis nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja greičiau nei per 7,9 sekundes. Iš vaizdo įrašo vietos ties 18-19 sekundėmis aiškiai matyti ir girdėti aukšti variklio sūkiai ir smarkiai padidėjęs variklio garsas, kad pats vairuotojas A. K. vairuoja labai agresyviai, neatsargiai ir pažeisdamas KET reikalavimus, kadangi maksimaliai nuspaudęs akseleratoriaus pedalą bando atlikti pavojingą lenkimo manevrą, o vėliau visą susidariusią situaciją palydi agresyviu šūkiu: „Ką tu čia darai?“ Šios aplinkybės patvirtina, kad pats skundą padavęs vairuotojas A. K. elgėsi agresyviai prie vairo ir buvo pagrindo tokį jo vairavimą sustabdyti. Nagrinėjamu atveju, G. K., gyvendamas šioje gatvėje bei pats matydamas nuolatinius KET pažeidimus, taip pat, žinodamas, kad ir jo kaimynai skundžiasi ypač agresyviai šia gatve važinėjančiais vairuotojais, šioje situacijoje priėmė sprendimą stabdyti greitį viršijantį vairuotoją, kad būtų išvengta didesnės nelaimės šioje pėsčiųjų ir dviračių takų neturinčioje gatvėje.

3.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad iš ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad tam, kad konstatuoti, jog asmuo vairavo chuliganiškai, nepakanka vien konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimo, o turi būti įrodytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiško vairavimo būtinas požymis yra tyčia, tačiau G. K. neturėjo motyvo viešai demonstruoti visuomenės negerbimą, šiurkščiai pažeidinėti viešąją tvarką ar nusistovėjusias taisyklės, taip pat nemanė, kad jis sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui dėl chuliganiškų paskatų.

3.4. Remiantis suformuota teismų praktika, G. K. minėtoje situacijoje net negalėjo siekti priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, parodyti visuomenei, kad jam negalioja taisyklės ar teisės normos, nes įvykio metu jo vietoje nebuvo jokių kitų asmenų, visuomenės, prieš kuriuos jis būtų galėjęs norėti pasirodyti. Įvykis įvyko tarp dviejų fizinių asmenų. Jį galima traktuoti kaip konfliktą, tačiau tai lemia, jog susiklostė asmeninis dviejų žmonių santykis, tačiau ne siekis pasirodyti prieš visuomenę. Teismų praktikoje būtent ir yra akcentuojamas elgesio masiškumas, nes visuose išaiškinimuose minima daugiskaita, kas yra natūralu ir logiška, kadangi pasipuikavimas, visuomenės negerbimas įmanomas tik tada, kai toks veiksmas yra pastebimas daugiau nei vieno visuomenės individo. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo filmuojamas slapčia, jam nežinant ir jo neįspėjus, arti jo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl jis neturėjo tikslo būti užfiksuotas kaip nepaklūstantis viešajai tvarkai, paneigiantis galiojančias taisykles ir normas, o tai tik dar kartą patvirtina, kad neturėjo jokio tikslo ar siekio pasipuikuoti prieš visuomenę.

3.5. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens chuliganiškus veiksmus tarsi nustatė iš to, kad G. K. iš automobilio iš karto išlipo ir agresyviai nusiteikęs ėjo link sustojusios kitos transporto priemonės, o iš byloje esančio skundą padavusio vairuotojo A. K. elektroninio laiško konstatavo, kad ir šis asmuo būtent taip ir suprato pastarojo veiksmus bei nurodė, kad jei būtų sustojęs ir leidęs prieiti, galbūt būtų jį sužalojęs. Tačiau, anot apelianto, tokia teismo logika labiau lemtų ANK 481 straipsnio „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“ pažeidimo padarymą, nes tokie G. K. veiksmai įvyko jau po įvykio ir negalėjo būti traktuojami kaip ankstesnių jo veiksmų pagrindimas. Galiausiai, apylinkės teismas šiai aplinkybei aiškintis galėjo ir turėjo liudytoju apklausti skundą padavusį vairuotoją A. K., tačiau to nepadarė, kas rodo, kad apylinkės teismas skundą išnagrinėjo neišsamiai ir formaliai.

3.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apylinkės teismas ir sutiko su tuo, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo procesas buvo neobjektyvus ir šališkas, nes protokolą surašiusi vyresnioji tyrėja pareiškė savo išankstinę nuomonę ir ne vieną kartą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teigė, kad jis padarė chuliganiško vairavimo pažeidimą ir kad tai jau yra aišku, tačiau nematė pagrindo naikinti nutarimą. Be to, nesiėmė jokių veiksmų papildyti nusižengimo tyrimo medžiagai ir aiškintis bei tirti, ar G. K. turėjo chuliganiškų paskatų taip vairuoti. Institucija neatliko įprasto ir normalaus tyrimo, o apylinkės teismas šių pažeidimų neištaisė. Nebuvo apklaustas ne tik skundą padavęs vairuotojas A. K., tačiau ir Institucijos vyresnioji tyrėja, kuri turėjo pareigą ištirti šią administracinio nusižengimo bylą, surinkti visus įrodymus ir nešališkai surašyti nusižengimo protokolą. Teismas neiškvietė į teismo posėdį ir neapklausė A. K. dėl jo vairavimo ir manevravimo bei važiavimo greičio, nors tai gali turėti esminės reikšmės aiškinantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tolimesnius veiksmus siekiant sudrausminti ir įspėti leistino greičio viršytoją, kuris tiesiogiai kėlė grėsmę visiems eismo dalyviams. Šie procesiniai pažeidimai yra savarankiškas pagrindas panaikinti nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti dar kartą.

3.7. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodoma, kad G. K. nuo pat įkūrimo pradžios kartu su savo sutuoktine vadovauja uždarajai akcinei bendrovei „F.“ (toliau – ir Bendrovė), kurios veikla - Elektros instaliacijos darbų projektavimas ir atlikimas. Bendrovė bendradarbiauja su Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Taivanio, Singapūro ir Pietų Korėjos šalių kompanijomis, nuolatos dalyvauja Pasaulio ir Europos mastu organizuojamose konferencijose, susitikimuose, tam, kad kiekvienais metais galėtų pateikti naujausias ir patraukliausias elektronikos prekes ir jų įrengimo paslaugas. G. K. įmonėje atsakingas už visą veiklos vystymą, o jo sutuoktinė už vadovavimą finansams, buhalterijai, dokumentacijos sutvarkymą ir t.t. Jis stengiasi savo darbuotojams sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir užtikrinti pastovų darbą ir pajamas. Dėl jam skirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo neabejotinai nukentės visos Bendrovės ūkinės veiklos bei finansiniai rezultatai, o kartu ir darbuotojų interesai gauti didesnį atlyginimą dėl pelningų Bendrovės veiklos rezultatų. Apelianto, kaip Bendrovės įkūrėjo ir vieno iš vadovo pareigos, pirmiausia, yra itin svarbių klientų lankymas ne tik visoje Lietuvoje, tačiau ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir t.t., taip pat bendravimas su esamais tiekėjais ir naujų tiekėjų, pirkėjų ir užsakovų paieška, o šių funkcijų atlikimui Bendrovės veikloje jam reikalingas didelis mobilumas. Dėl jo negalėjimo pilnai ir tinkamai vykdyti savo pareigų, bus nesukurti ir neįgyvendinti nauji projektai, negauti užsakymai ir darbuotojams nebus tiek darbo, kiek buvo tikimasi prieš šių finansinių metų pradžią.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Joana Gudelytė atsiliepime į G. K. atstovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju pagrindinis administracinio nusižengimo byloje esantis įrodymas yra vaizdo įrašas, kuriame puikiai matosi įvykio aplinkybės. Jame matyti, kaip G. K. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ kelyje, turinčiame po vieną eismą juostą kiekviena kryptimi, važiuoja per abi juostas, tai yra tiek savo eismo juosta, tiek priešingos krypties eismo juosta, po kiek laiko grįžta į savo eismo juostą. Už jo vairuojamos transporto priemonės važiuojančiam kitam eismo dalyviui pradėjus lenkimo manevrą, matyti, kad jo vairuojama transporto priemonė staigiu manevru įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, užblokuoja kelią už jo važiavusiam ir lenkimo manevrą pradėjusiam eismo dalyviui ir stabdo savo vairuojamą transporto priemonę, dėl ko už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens transporto priemonės važiavęs transporto priemonės vairuotojas keičia savo važiavimo kryptį ir greitį bei stabdo savo transporto priemonę. Sustojus abejoms transporto priemonėms, matyti, kad G. K. išlipa iš savo vairuojamos transporto priemonės ir eina link už jo važiavusio kito eismo dalyvio transporto priemonės, eidamas pakelia galvą į viršų, už jo važiavęs eismo dalyvis išvažiuoja. Kelyje nebuvo intensyvaus eismo, G. K. krypties eismo juosta nebuvo užimta, jokios kliūties kelyje nebuvo, dėl, kurios jis būtų priverstas stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę saugiam eismui užtikrinti ar keisti važiavimo kryptį. Vaizdo įrašas patvirtina jo tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. G. K., matydamas, kad jį bando aplenkti kita transporto priemonė, sąmoningai ir tyčia užblokavo kelią kitam eismo dalyviui, stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas kitą eismo dalyvį keisti važiavimo kryptį ir greitį bei stabdyti vairuojamą transporto priemonę, taip pažeisdamas ne tik eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, tačiau ir sukeldamas realų pavojų kito eismo dalyvio saugumui. Taip pat akivaizdų jo siekį veikti tyčia ir rodyti savo išskirtinumą įrodo vaizdo įraše užfiksuotas momentas, kai po eilės padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, akivaizdžiai agresyviai nusiteikęs, eina link už jo važiavusios transporto priemonės vairuotojo. Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad šią transporto priemonę vairavęs asmuo būtent taip ir suprato apelianto veiksmus, kadangi nurodo, kad jeigu būtų sustojęs ir leidęs prieiti, galbūt būtų jį sužalojęs. G. K. vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Tokie veiksmai atlikti tyčia ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

4.2. Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. K. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Byloje ir skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad G. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat nesutinkama ir su jam paskirta administracinio poveikio priemone. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. K. neneigia padaręs KET 4, 5, 9, 119, 135.4 punktų pažeidimus, tačiau nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, teigia, kad neturėjo motyvo viešai demonstruoti visuomenės negerbimą, šiurkščiai pažeidinėti viešąją tvarką ar nusistovėjusias taisykles, taip pat nemanė, kad jis sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui dėl chuliganiškų paskatų. Jo veiksmai buvo atlikti esant būtinajam reikalingumui, siekiant sudrausminti iš paskos važiavusio greitį viršijusio automobilio vairuotoją.

7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl G. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad G. K. vairavo automobilį chuliganiškai, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Apelianto ginčijamoje teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl pažeidėjo G. K. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti, jog chuliganiškas vairavimas sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą.

9. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

10. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad G. K., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasuko savo vairuojamos transporto priemonės vairą į kairę pusę link gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiuojančios kitos transporto priemonės, taip nepalikdamas tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui, stabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir visiškai sustojo taip blokuodamas kelią ir sudarydamas kliūtį greta, ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės vairuotojui, priversdamas jį stabdyti iki visiško sustojimo, kad išvengtų susidūrimo. Teikdamas paaiškinimus teisme, G. K. aiškino, kad taip elgėsi, nes išvažinėdamas iš savo kiemo matė, jog gyvenvietėje dideliu greičiu atvažiuoja automobilis, todėl jis norėdamas, kad pastarasis sulėtintų greitį, pradėjo važiuoti kelio viduriu. Tuo metu, kai jis jau važiavo 50 km/h greičiu, pamatė, kad iš paskos važiuojantis automobilis bando jį lenkti, todėl jis sustojo kairėje kelio pusėje, norėdamas sutrukdyti pažeidimą ir paaiškinti, kad šioje gatvėje viršyti greitį yra pavojinga. Dėl to apelianto vertinimu, tokie veiksmai buvo sąlygoti būtinojo reikalingumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo pateiktu situacijos vertinimu.

11. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kuomet administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybės, t. y.: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus; 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Visgi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. K. atlikti KET pažeidimai buvo padaryti tuo metu, kai nei pačiam apeliantui, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams dėl A. K. veiksmų negrėsė joks pavojus. Objektyvių duomenų, kad iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas A. K. viršijo leistiną greitį, nėra. Apelianto atlikti skaičiavimai nėra pakankami neabejotinoms išvadoms dėl greičio viršijimo daryti. Prieš G. K. daugiau jokių automobilių nevažiavo, jų nebuvo ir tarp A. K. ir G. K. vairuojamų automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų vaizdo įraše taip pat neužfiksuota. Taigi, priešingai, šioje situacijoje būtent G. K. veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kadangi jis paskui važiuojančiam automobiliui trukdė atlikti lenkimo manevrą, staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį, blokavo kelią, dėl ko paskui važiuojančio automobilio vairuotojas taip pat turėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Akivaizdu, kad G. K. įvažiavus į antrąją eismo juostą, į kurią rikiavosi ir kitas automobilis, bei pradėjus staigiai stabdyti, buvo iškilęs pavojus eismo ar žmonių saugumui. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, G. K. ir jo atstovo argumentas, kad G. K. tokiais veiksmais siekė, kad gatvėje, kurioje jis gyvena, nebūtų viršijamas greitis, jokiu būdu nepateisina jo veiksmų ir negali būti priežastis kelti pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir stabdyti kitą automobilį itin pavojingu būdu. G. K., manydamas, kad kito automobilio vairuotojas pažeidžia Kelių eismo taisykles ar elgiasi kitaip neteisėtai, turi informuoti specialiąsias tarnybas, o ne pats vykdyti jų funkcijas ar demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

12. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio G. K. elgesys buvo chuliganiškas. G. K. iš esmės pripažįsta, jog važiavo viduriu kelio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, stabdė savo vairuojamą automobilį, užblokuodamas kitam vairuotojui kelią, ką patvirtina byloje esantis vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas. Taip G. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir jam iš paskos važiavusio automobilio vairuotojo saugumui, ir toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, kai tam nebuvo jokio pagrindo, galėjęs nulemti transporto priemonių susidūrimą, rodo G. K. chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukelia jiems, o kartu ir sau pavojų. Apygardos teismas pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad ta aplinkybė, jog G. K. išlipo iš automobilio ir agresyviai nusiteikęs ėjo link iš paskos važiavusio automobilio, kuris buvo privertas sustoti dėl jam užblokuoto kelio, negali būti vertinamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau minėtas agresyvus poelgis tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad G. K. tokiu elgesiu siekė demonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, savo išskirtinumą, siekė sudaryti avarinę situaciją.

13. Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui (Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 119, 135.4 punktai). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, jo kontekste įvertinus tai, kad G. K. išvažiavęs iš kiemo, neabejotinai matydamas iš paskos atvažiuojantį automobilį, važiavo gatvės viduriu, o grįžęs į savo eismo juostą, pamatęs, kad iš paskos jį važiuojantis automobilis ketina atlikti lenkimo manevrą, vėl rikiavosi į kairę kelio pusę, savo transporto priemonę stabdė be jokios aiškios priežasties ir visai sustojo užblokuodamas pravažiavimą kaire kelio puse, po ko, išlipęs iš automobilio agresyviai nusiteikęs ėjo link iš paskos važiavusio sustojusio automobilio, pagrįstai spręstina, jog jo veiksmų, kaip chuliganiško vairavimo, teisinis vertinimas, yra teisingas. G. K. veiksmai rodo jo itin neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą, savo asmeninių interesų iškėlimą aukščiau kitų transporto priemonių vairuotojų interesų. Tokiu savo elgesiu G. K. demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir toks jo elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

14. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

15. Nagrinėjamu atveju G. K. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

16. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijama paskirta bauda, tačiau prašoma sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar šios administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, t. y., prašoma G. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

17. Įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentai dėl pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui ir G. K. asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

18. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės, inter alia (be kita ko), ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

19. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

21. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. G. K. atstovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, rūpinimusi turimu verslu, jo plėtra, darbuotojų gerove, nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

22. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad G. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir G. K. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, šis administracinis nusižengimas G. K. nebuvo vienintelis. Praeityje jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą. 2019 m. kovo 15 d. nutarimu už leistino greičio viršijimą jam trims mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog G. K. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje G. K. neigė, teisme pateikdamas versiją, jog tokiu būdu norėjo paauklėti iš paskos važiuojančio automobilio vairuotoją, o policijos įstaigoje tvirtindamas, kad taip elgėsi, nes galvojo, kad iš paskos važiuoja jo sūnus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis savo veiksmų kritiškai nevertina, kas taip pat jį charakterizuoja labiau neigiamai.

23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad G. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

24. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik G. K. paskyrus administracinę nuobaudą ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, todėl švelninti ją apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl Institucijos pareigūnų šališkumo

25. Apeliaciniame skunde keliamas Institucijos pareigūnų, surašiusių administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusių nutarimą administracinio nusižengimo byloje, šališkumo klausimas, teigiama, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, nebuvo siekiama nustatyti tikrosios tiesos, surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo išreikšta išankstinė nuomonė, kad G. K. padarė chuliganiško vairavimo pažeidimą.

26. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pastebėtina tai, kad ANK yra įtvirtintas nušalinimo institutas. ANK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovų teisė reikšti nušalinimus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Taigi, apeliantui ar (ir) jo gynėjui manant, kad administracinio nusižengimo bylą tyręs Institucijos pareigūnas buvo šališkas, turėjo išankstinį nusistatymą prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, vadovaujantis ANK 576 straipsniu buvo galimybė Institucijos pareigūnui reikšti nušalinimą nurodant nušalinimo pagrindus. Atsižvelgus į tai, kad tokia teise administracinio nusižengimo bylos tyrimo Institucijoje metu G. K. nepasinaudojo ir nušalinimo Institucijos pareigūnui nereiškė, darytina išvada, kad vis dėlto Institucijos pareigūnas ar bet kurie jo atlikti procesiniai veiksmai nesudarė pagrindų jį ar jo elgesį vertinti kaip šališką ir tendencingą. Pareigūno šališkumo klausimas iškeltas tik priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Jis grindžiamas tik tuo, jog administracinio nusižengimo protokolą surašiusi tyrėja G. K. tvirtino, kad jo veiksmus vertina kaip chuliganišką vairavimą. Kadangi surašant administracinio nusižengimo protokolą, jame turi būti nurodomas ir ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo protokolą surašiusios pareigūnės teiginiai, kad ji G. K. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vertina kaip chuliganišką vairavimą, neįrodo jos šališkumo ir atlikto tyrimo tendencingumo. Apygardos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, nepateikiant kitų objektyvių duomenų apie galimą pareigūnės suinteresuotumą, neobjektyvumą ir pan., savaime nesuponuoja išvados, kad byla ne teismo tvarka buvo išnagrinėta šališko pareigūno.

27. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas taip pat neobjektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, peržiūrėtas jo pateiktas vaizdo įrašas, tirti rašytiniai byloje esantys įrodymai. Prašymų išreikalauti ir teismo posėdžio metu tirti kitus įrodymus nebuvo pareikšta, o pirmosios instancijos teismui byloje esančių įrodymų pakako padaryti išvadoms dėl G. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti G. K. atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.