Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistajam D. K. ir jo gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei, nukentėjusiosios M. M. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei-Darvidei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 60 MGL 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Priteista iš kaltinamojo D. K. 689,70 Eur (šeši šimai aštuoniasdešimt devyni eurai ir 70 eur/ct.) proceso išlaidų, advokačių, kurios dalyvavo bylos procese teisme metu kaip nukentėjusiosios M. M. atstovės, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios M. M. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. K. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo, t.y. disponavo žinomai suklastotu tikru dokumentu, o būtent:

D. K. suklastojo 2017 m. vasario 22 d. M. M., kaip bendraturtės, sutikimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso ir pil. M. šeimai, rekonstrukcijos-statybos darbams atlikti, ranka pasirašydamas vietoje nukentėjusiosios M. M., po ko suklastotą dokumentą laikė iki tol, kol šį jam žinomai suklastotą dokumentą 2017 m. liepos mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nebuvo, panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovui M. M., kuris, nežinodamas, kad sutikimas suklastotas, paruošė gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, po ko pateikė prašymą statybos leidimui gauti ir, turėdamas jo (kaltinamojo D. K. įgaliojimą), gautus dokumentus įkėlė į elektroninę sistemą „Infostatyba“, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai patvirtinus projektą, gavo ir leidimą statybos darbams atlikti.

Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą darė išvadą, kad tiek nukentėjusiosios M. M., tiek ir liudytojų E. M. ir M. M. duoti parodymai byloje yra tvirti ir nuoseklūs, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu kaltinamojo (nuteistojo) D. K. duotus parodymus apie sutikimo pateikimo nukentėjusiajai M. M. pasirašyti aplinkybes, tiek ir neva paties sutikimo pasirašymo aplinkybes vertino kaip labai nenuoseklius ir prieštaringus, kuriais siekiama suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus. Taip pat apylinkės teismas nurodė nesivadovaujantis ir teisme apklaustų liudytojų S. K. ir V. S. parodymais, nes minėti asmenys yra kaltinamojo D. K. pažįstami ir yra suinteresuoti duoti naudingus parodymus kaltinamojo D. K. naudai. Akcentavo, kad minėti asmenys negalėjo teismui paaiškinti jokių kaltinamajam inkriminuojamos veikos, t.y. galimo nukentėjusiosios M. M. parašo suklastojimo ant sutikimo aplinkybių, ir tik patvirtino konfliktiškus kaltinamojo D. K. ir pil. M. šeimos santykius, pasak kurių, pil. M. nesutiko, kad kaltinamasis D. K. galėtų atlikti savo įsigytos gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis D. K. 2017 m. vasario 22 d. datuotą sutikimą atspausdindamas parengė būtent jis (duodamas parodymus byloje to neneigė), kad būtent kaltinamasis D. K. yra statytojas ir vienintelis (kartu su sutuoktine) buvo suinteresuotas statybą leidžiančio dokumento išdavimu, kartu vertinant ir tai, kad kaltinamojo D. K., kaip privataus asmens, sukurtame dokumente (sutikime), kuriame buvo suklastotas kito asmens parašas, buvo įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, tuo pažeidžiant kito asmens-nukentėjusiosios M. M., kaip bendraturtės, teises, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų bei papildomai išaiškintų aplinkybių visumą, vertino, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis D. K. suklastojo tikrą dokumentą (sutikimą) ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, todėl konstatavo, kad kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta, D. K. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalies, požymius, t.y. tikro dokumento suklastojimas ir žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas ir panaudojimas (disponavimas žinomai suklastotu tikru dokumentu).

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. ir jo gynėja advokatė Regina Šaltinienė (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmu 2021m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: D. K. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstamą veiką. Apeliantai mano, jog nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo pažeidimų priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

3.1. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagristai rėmėsi tik nukentėjusiosios M. M. ir jos vyro, liudytojo E. M. parodymais, neteisingai vertino nuteistojo D. K. parodymus, neįvertino aplinkybės, kad D. K. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Apylinkės teismas nevertino aplinkybės ar D. K. veikoje buvo tiesioginė tyčia daryti nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio l dalį, nes iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-2277(19) dėl objektų tyrimo matyti, kad ekspertai, sulyginę ir ištyrę tiriamąjį dokumentą, t.y. pil. M. M. sutikimą, datuotą 2017 m. vasario 22 d. data, ir lyginamajam tyrimui pateiktus kaltinamojo D. K. eksperimentinius rašysenos ir parašų pavyzdžius, padarė išvada, jog nustatyti, ar 2017 m. vasario 22 d. pil. M. M. sutikime (toliau – ir Sutikimas) D. K. dėl nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir pagalbinės paskirties pastato statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „M. M.“, pasirašė pil. D. K. ar kitas asmuo, negalima.

3.2. Dėl apklausos specialiuoju liudytoju nurodoma, jog nuteistasis D. K. davė parodymus prieš save, jis 2020 m. spalio 1 d. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką ir buvo paimti jo rašysenos pavyzdžiai. Specialaus liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Duomenų apie tai, kad D. K. kaip specialaus liudytojo statusas buvo panaikintas, baudžiamojoje byloje nėra, o turėjo būti. Tik gavus rašysenos ekspertizės išvadas ir vadovaujantis jo paties parodymais, D. K. buvo pareikštas įtarimas. Pažymima, kad D. K. turi vidurinį išsilavinimą ir nelabai susivokia teisiniuose dalykuose, jis tikėjosi, jog ikiteisminis tyrimas išaiškins kaltą asmenį, kuris suklastojo M. M. parašą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu prašė atlikti papildomas ekspertizes, tačiau jo prašymai liko atmesti. Jis buvo apklaustas be advokato, jam nebuvo išaiškinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostata, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką tik esant jo sutikimui, taip pat kitos liudytojo teisės bei pareigos. Šių nuostatų išaiškinimą D. K. patvirtina teisių ir pareigų liudytojui BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais išaiškinimo protokolas, kurį pirmosios instancijos teismas ignoravo. Teismas neaptarė šio protokolo nei teisinės, nei faktinės reikšmės situacijos vertinimui ir šio svarbaus procesinio dokumento net nepaminėjo. Sutikdamas duoti parodymus ir rašysenos pavyzdžius specialaus liudytojo statuse D. K. nesuvokė, kad jam bus įteiktas įtarimas remiantis jo parodymais ir, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla bei, kad jo specialaus liudytojo parodymai gali turėti realias pasekmes.

3.3. Teikiant aiškinimus, teismų praktiką dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, pažymima, jog subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Gynyba vertindama Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 9 d. rašysenos (parašo) ekspertizės aktą Nr. 11-2174(20) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 19 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2277(19) dėl objektų tyrimo bei šiuose aktuose pateiktas išvadas pabrėžia, jog M. M. sutikimą, datuotą 2017 m. vasario 22 d. neaišku koks asmuo pasirašė. Ekspertai nenustatė kas galėjo pasirašyti šį sutikimą. Sutikime M. M. parašas negalėjo būti nukopijuotas, nes palyginus jos parašus po apklausos protokolais ir sutikime, jie akivaizdžiai skiriasi, nereikia net eksperto išvados. Teismo posėdžio metu rašysenos ekspertizę darę ekspertai nebuvo apklausti. Jie būtų pasisakę ar galėjo būti nukopijuotas M. M. parašas atsižvelgiant į jos parašus po apklausų protokolais. Nukentėjusios M. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi: vienur ji nurodo, jog su D. K. buvo susitikus vieną kartą, kitur, kad du kartus. E. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog su Rekonstrukcijos projektu jie nebuvo supažindinti, tačiau šis projektas buvo prijungtas prie administracinės bylos Nr. e1-569-821/2020, kuri buvo nagrinėjamai Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir šį projektą jis tikrai matė, nes prijungė prie bylos jo žmona M. M.. Duodant parodymus teisme E. M. pabrėžė, jog su savo žmona M. M. viską veikia kartu.

3.4. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nuteistojo D. K. kaltės klausimo, o kaip vieną iš argumentų, patvirtinančių nuteistojo D. K. tyčią disponuoti žinomai suklastotu dokumentu, teismas nurodė, jog jam buvo reikalingas sutikimas Rekonstrukcijos projekto darymui. Tačiau gynybos vertinimu baudžiamojoje byloje jokių duomenų, galinčių patvirtinti D. K. tiesioginę tyčia darant nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio l dalį, nėra. Nors nuteistajam D. K. inkriminuotas M. M. sutikimo suklastojimas, tačiau nenustatyta kada, kur, kaip ir kokiu būdu dokumentas galėjo būti suklastotas ir juolab, ar tai padarė būtent nuteistasis D. K.. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veika pavojingą ir nusikalstamą. Pabrėžiama, kad nuteistasis D. K. nurodo, jog tyčios suklastoti sutikimą jis neturėjo ir M. M. parašo jis nesuklastojo, ką ir patvirtino rašysenos ekspertizė.

3.5. Vien tai, kad M. M. Sutikime nustatytas parašo suklastojimas, ir Sutikimo panaudojimas darant Rekonstrukcijos projektą, nepreziumuoja nuteistojo D. K. kaltės dėl tokio dokumento pagaminimo, laikymo, gabenimo ir panaudojimo. Nuteistojo D. K. kaltė tiesioginės tyčios forma liko byloje neįrodyta, tiesioginės tyčios suklastoti sutikime M. M. parašą nuteistasis D. K. neturėjo. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Šioje byloje nuteistasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme su kaltinimais nesutiko.

3.6. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus nurodoma, jog nuteistojo D. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nėra įrodyta neginčijamai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, todėl 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendis turi būti naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis: nuteistasis D. K. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde pastebima, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai neteisingai suskaičiavo baudos dydį. Pažymima, kad nuo 2021 m. sausio 1d. 1MGL sudaro 40,00 Eur, tokiu būdu bauda turėtų būti - 2400.00 Eur (40,00 Eur x 60 MGL). Prie apeliacinio skundo prijungiama MGL 2021m. skaičiuoklė, informacijos šaltinis www.sodra.lt .

4. Pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios M. M. atstovė advokatė J. Murauskaitė-Darvidė (toliau – ir nukentėjusiosios atstovė) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

4.1. Nukentėjusiosios atstovės vertinimu, skundo argumentai dėl D. K. apklausiamo specialiuoju liudytoju yra deklaratyvūs. Neaišku, kodėl, esą, D. K. nesuvokė jam išdėstytų jo teisių bei pareigų ir/ar jo statuso procese. Vien ta aplinkybė, kad asmuo turi vidurinį išsilavinimą nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo, neva, negebėjo suprasti jam išdėstytų teisių ir pareigų. Tokio išsilavinimo visiškai pakanka suprasti esmines proceso teises, ypač teisę atsisakyti duoti parodymus. Taigi, žinodamas šią savo teisę, su kuria buvo supažindintas, D. K. savo laisva valia sutiko duoti parodymus, apklausiamas specialiuoju liudytoju. Todėl joks proceso pažeidimas nebuvo padarytas, o apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti dalyje „Dėl apklausos specialiuoju liudytoju“, visiškai nepagrįsti.

4.2. Pasisakant dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo atsiliepime nurodoma, kad D. K. byloje neigia ne konkrečią kaltės formą, tačiau apskritai savo kaltę, teigdamas, kad nusikalstamos veikos neatliko. Todėl „argumentas“ apeliaciniame skunde, kad nuteistasis būtent tiesioginės tyčios suklastoti dokumentą neturėjo – nelabai suprantamas. Nukentėjusiosios atstovės nuomone, D. K. kaltė pilnai įrodyta, o kaltei pripažinti nebūtini išimtinai tiesioginiai įrodymai. Kaltei konstatuoti vertintina įrodymų visuma, o nagrinėjamu atveju D. K. kaltę įrodo net du byloje esantys rašysenos tyrimai, kurių vienas padarė kategorišką išvadą, kad dokumente ne nukentėjusiosios M. M. parašas, o kitas, nors negalėjo atsakyti, ar parašą suklastojo konkrečiai D. K., tačiau taip pat patvirtino klastotės faktą. Pastarojoje Specialisto išvadoje nustatyta, kad: „Tiriamajame paraše yra koordinacijos sutrikimo, nediferencijuoto spūdžio požymių, kurie rodo, kad parašas pieštas nuo tikrų M. M. parašų, dėl ko neatsiskleidžia rašiusiojo individualūs požymiai“.

4.3. Esant pakankamiems įrodymams, kad nukentėjusiosios parašas suklastotas, vertintinos aplinkybės, kam toks dokumentas buvo naudingas, reikalingas, kas juo disponavo. Kadangi sutikimas labai siauros, specifinės paskirties, akivaizdu, jog buvo reikalingas išimtinai D. K., kaip statytojui, be to, byloje nustatyta, kad būtent D. K. dokumentą parengė (surašė jo tekstą), suklastotą dokumentą pateikė projektuotojui, t.y. juo disponavo. Šių, pilnai įrodytų, nustatytų aplinkybių, nukentėjusiosios nuomone, visiškai pakanka pagrįstai išvadai, kad tik D. K. turėjo tikslą, motyvą tokį dokumentą suklastoti, būtent jis jį panaudojo, todėl laikytina įrodytu, kad dokumentą suklastojo būtent D. K.. Pažymima ir tai, kad D. K. tvirtina, kad niekas kitas suklastoti dokumento negalėjo, kad M. M. dokumentą pasirašė asmeniškai jo akivaizdoje. Tačiau net dviejų tyrimų metu konstatavus, kad parašas - klastotė, tokie D. K. parodymai laikytini visiškai paneigtais ir tai yra tik jo pasirinkta gynybinė pozicija, kuri visų aplinkybių kontekste aiškiai įrodo būtent D. K. kaltę, kuri pasireiškė būtent tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentą, o po to panaudoja žinomai suklastotą dokumentą, kuris sukels teisines pasekmes ir taip norėjo veikti.

4.4. Apeliaciniame skunde pateikiami kasacinių nutarčių aiškinimai, pasak nukentėjusiosios atstovės, leidžia vertinti, jog apeliantas galimai laikosi pozicijos, kad jo suklastotas dokumentas ir atlikta nusikalstama veika nelaikytina pavojinga. Atstovės mano, kad su tuo jokiu būdu nesutiktina. D. K. nusikalstama veika sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes, nes „apgavo“ statybų leidimo išdavimo procese dalyvaujančius subjektus (tiek privačius (projektuotojas), tiek savivaldybės instituciją), pažeidė nukentėjusios, kaip turto savininkės, teises, be to, D. K. savo nusikalstamą elgesį suvokė, jo siekė, todėl jo veiksmai laikytini pavojingais ir baustinais, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu.

4.5. Atsiliepimu manoma, kad bausmė D. K. paskirta teisingai, atitinka bausmės tikslus ir paskirtį. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad galimai neteisingai paskaičiuota bauda, „verčiant“ iš MGL į eurus, nukentėjusiosios nuomone, niekaip nekeičia nuosprendžio esmės, paskirtosios bausmės ir jos (baudos) dydžio (60 MGL), todėl, esant pagrindui, ji (bauda) tiesiog teisingai perskaičiuotina į eurus, naudojantis klaidos ištaisymo institutu, įtvirtintu BPK 308¹ straipsniu, tam nukentėjusioji neprieštarauja.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, keldami reikalavimą D. K. išteisinti ir tvirtindami, jog byloje nėra surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių D. K. kaltę. Skunde apeliantai nurodo tokius esminius argumentus: 1) neteisingai vertino nuteistojo D. K. parodymus, neįvertino aplinkybės, kad apklaustas specialiuoju liudytoju nuteistasis D. K. davė parodymus prieš save; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagristai rėmėsi tik nukentėjusiosios M. M. ir jos vyro, liudytojo E. M. parodymais; 3) apylinkės teismas nevertino aplinkybės ar D. K. veikoje buvo tiesioginė tyčia daryti nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio l dalyje.

Dėl apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais

7. Apeliaciniame skunde gynyba įžvelgia baudžiamojo proceso pažeidimą (nenurodant konkrečiai kokį), tvirtinant, jog nuteistasis D. K. davė parodymus prieš save, esą D. K. nesuvokė, kad jam bus įteiktas įtarimas remiantis jo parodymais ir, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla bei, kad jo specialaus liudytojo parodymai gali turėti realias pasekmes. Tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.

8. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus.

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas 2020-09-01, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, gavus tarnybinį pranešimą apie tai, kad Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK buvo gautas advokatės Justinos Murauskaitės, atstovaujančios M. M., pranešimas dėl to, jog pastaroji, kuri yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamojo namo savininkė, pastebėjo, kad galimai buvo suklastotas jos rašytinis 2017-02-22 sutikimas, leidžiantis projektuoti ir atlikti namo ir ūkinių pastatų rekonstrukciją. (T. 1, b. l. 1 - 3). 2020-09-29 prokuroro nutarimu apie nurodyto dokumento surašymo aplinkybes nutarta apklausti D. K. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo nutarimu buvo išaiškinta, kad D. K. gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, gali sutikti arba nesutikti būti apklausiamas kaip liudytojas, taip pat išaiškinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, kad turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą. D. K. savo parašu patvirtino, jog jis susipažino su prokuroro nutarimu, savo teisėmis ir pareigomis ir pareiškė, kad sutinka būti apklausiamas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (T. 1, b.l. 114-115). Prieš apklausiant D. K. specialiuoju liudytoju jam taip pat buvo išaiškintos teisės ir pareigos BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindais, jis tai patvirtino savo paties parašu (T. 1, b.l. 112), jam vėlgi buvo išaiškinta teisė turėti įgaliotąjį atstovą, tačiau šia teise D. K. nepasinaudojo, o jo parodymus užfiksavusiam vyriausiajam tyrėjui 2020-10-01, jis (D. K.) patvirtino, kad protokolą perskaitė, nurodydamas, jog iš jo žodžių surašyta teisingai, pastabų, papildymų nenurodė (T. 1, b. l. 117 - 118). Būtina pasisakyti ir dėl to, kad apklausiamas įtariamuoju 2021-02-24 (t. 1, b.l. 105) D. K. pareiškė, jog šios apklausos metu jam gynėjas nereikalingas ir nurodė, jog tvirtina „savo ankščiau duotus parodymus specialiojo liudytojo metu dalinai“ ir dėstė šios apklausos patikslinimus (t. 1, b.l. 109). Aptartos aplinkybės bei tai, jog teisminio nagrinėjimo metu, dalyvaujant kaltinamojo pasirinktai gynėjai (t.y. pagarsinus D. K. parodymus apklausiant jį specialiuoju liudytoju, teismo posėdžio protokolas 2021-05-05, b.l. 34-35), jis davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir apklausiamas specialiuoju liudytoju, patvirtindamas, jog „aiškinu viską tą patį, tik smulkiau“, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog tik teisme D. K. suprato savo parodymų esmę, juolab, kad duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu D. K. būtų verčiamas liudyti prieš save nėra, tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. K. aktyviai naudojosi savo teisėmis, o pirmosios instancijos teismas užfiksuotus duomenis 2020-10-01 D. K. liudytojo apklausos, BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, protokole, vertindamas kartu su kitais bylos įrodymais, BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų nepažeidė.

Dėl tikro dokumento suklastojimo

10. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką.

11. Nagrinėjamu atveju D. K. pareikšti kaltinimai ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nuteistas už BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų padarymą, t.y. tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto tikro dokumento disponavimą – laikymą bei panaudojimą.

12. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

13. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-547-693/2015).

14. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šios veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

15. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

16. BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasis į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šį nusikaltimą, aprašytą formaliąja sudėtimi, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga padaryta veika.

17. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

18. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad Kilijonų šeima pagal 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 650/1310 dalių žemės sklypo ir 40/100 dalių gyvenamojo namo su priklausiniais (ūkio pastatais ir ½ dalimi kiemo statinių), esančius namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje kita dalis nekilnojamojo turto priklauso bendraturtei-nukentėjusiajai M. M. (T. 1, b.l. 22-39). Kadangi kaltinamasis D. K. įsigytą gyvenamojo namo dalį norėjo praplėsti, statydamas priestatą, kur planavo įrengti parduotuvę, o taip pat atlikti ir ūkinio pastato rekonstrukciją, jame įrengiant garažą, numatomiems statybos-rekonstrukcijos darbams atlikti buvo reikalingas projektas, dėl kurio parengimo kaltinamojo (nuteistojo) D. K. prašymu buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių (parodymus byloje davusį liudytoją) M. M., bendrovėje užimantį ir projektų vadovo-konstruktoriaus pareigas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad projekto rengimo darbai užtruko iki 2017 m. rugpjūčio mėn. Projekto parengimui kaltinamasis (nuteistasis) D. K., kaip užsakovas, šalia nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų privalėjo pateikti ir nukentėjusiosios M. M., kaip įsigytos namų valdos bendraturtės, raštišką Sutikimą savo nekilnojamo turto dalies numatomiems statybos-rekonstrukcijos darbams atlikti.

19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamojo D. K. parodymus, kuriais jis nepripažino klastojęs 2017 m. vasario 22 d. M. M., kaip bendraturtės, sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos-statybos darbams atlikti ir nurodė, jog M. Sutikimas galimai buvo pateiktas 2017 m. vasario mėn., tačiau pastariesiems nesutikus su pirminiu sutikimo variantu, Sutikimas buvo koreguojamas kelis kartus, kurio galutinį variantą, jam pačiam įrašius duomenis apie planuojamą ūkinio pastato-garažo rekonstrukciją, atspaudinta forma dar prieš projekto ruošimą jis pateikė pasirašyti M. M., teigdamas, jog M. M. šį Sutikimą savo ranka pasirašė ant jo automobilio kapoto, nurodė, jog tikėti tokiu kaltinamojo D. K. aiškinimu nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaltinamojo D. K. duoti parodymai byloje paneigti ir jo kaltė yra pilnai įrodyta liudytojų E. M. parodymais, teisminio proceso metu, BPK 276 str. 4d. pagrindu, pagarsintais nukentėjusiosios M. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 42-44), kad būtent D. K. buvo atnešęs pasirašyti kokius tai lapelius, kas juose buvo parašyta, M. M. negali pasakyti, tačiau ji ant tų lapelių nepasirašinėjo; kad, pasak nukentėjusiosios sutuoktinio E. M., nuo gyvenamojo namo su žeme įsigijimo momento tik jis vienas pats tvarko visus reikalus, o jo sutuoktinė-nukentėjusioji M. M. visiškai nesikiša ir kuri be jo žinios niekur jokio parašo nėra padėjusi, o kuomet D. K. pas juos į namus buvo atėjęs kada jo sutuoktinės-nukentėjusiosios M. M. Ukmergėje nebuvo, ir atsinešė raštelį jo sutuoktinei pasirašyti dėl planuojamos savo namo dalies rekonstrukcijos darbų atlikimo ir tame raštelyje esant klaidingai nurodytiems duomenims apie numatomą gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, D. K. palikęs jo sutuoktinės nepasirašytą sutikimą, pažadėjo sutikimo tekstą pataisyti ir sutikimą vėl atvežti pasirašyti, tačiau D. K. daugiau nepasirodė ir perrašyto sutikimo nepateikė, kuris susipažinimui nebuvo atvežęs ir jokių planuojamos rekonstrukcijos darbų projektų. Taip pat teismas, savo išvadas grindė liudytojo M. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo) parodymais, jog M. M. sutikimo tekstas buvo koreguojamas, o kaltinamajam D. K. minėtus sutikimus surašyti ir koreguoti padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas M. M., kad būtent kaltinamasis D. K. galutinai pakoreguotą sutikimą su bendraturtės-nukentėjusiosios M. M. parašu, jam (liudytojui M. M.) pateikė tik prieš pat projektavimo darbų pabaigą, t.y. galimai 2017m. liepos mėn. pabaigoje, ir kurio parodymus patvirtina M. M. darbiniame kompiuteryje išlikę kaltinamojo D. K. užsakymo bylos padaryti jo planuotų įsigyto nekilnojamojo turto dalies rekonstrukcijos-statybos darbų projektą duomenys bei nukentėjusiosios M. M. keli nepasirašyti sutikimai, datuoti 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. (b.l. 49-52, t. 2).

20. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismo įvertinti nukentėjusiosios ir liudytojo E. M. parodymai apie Sutikimo pateikimo nukentėjusiajai M. M. pasirašyti aplinkybes yra nenuoseklūs, o teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju šis sutikimas suklastotas, teisėjų kolegijai abejonių nekelia, nes tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 09 d. rašysenos (parašo) ekspertizės aktas Nr. 11-2277 (19), kuriuo nustatyta, kad ekspertai, sulyginę ir ištyrę tiriamąjį dokumentą, t.y. M. M. sutikimą, datuotą 2017 m. vasario 22 d. data, ir lyginamajam tyrimui pateiktus M. M. laisvųjų parašų, esančių ant įvairių dokumentų, pavyzdžius, davė kategorišką išvadą, jog 2017 m. vasario 22 d. M. M. sutikime D. K. dėl nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos ir pagalbinės paskirties pastato statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „M. M.“, pasirašė ne M. M. (T. 1, b.l. 17-19).

21. Tačiau šios pirmosios instancijos teismo išvados ir aptarti duomenys, neįrodo, jog būtent D. K. suklastojo 2017 m. vasario 22 d. M. M., kaip bendraturtės, sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos-statybos darbams atlikti. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados grįstos prielaidomis ir paneigtos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-2174 (20) dėl objektų tyrimo iš kurio matyti, kad ekspertai, sulyginę ir ištyrę tiriamąjį dokumentą, t.y. M. M. sutikimą, datuotą 20217 m. vasario 22 d. ir lyginamajam tyrimui pateiktus kaltinamojo D. K. eksperimentinius rašysenos ir parašų pavyzdžius, padarė išvadą, jog nustatyti, ar 2017 m. vasario 22d. pil. M. M. sutikime D. K. dėl nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos ir pagalbinės paskirties pastato statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „M. M.“, pasirašė D. K. ar kitas asmuo, negalima (T. 1, b.l. 81-88, baltas vokas, kuriame lyginamoji medžiaga su kaltinamojo D. K. eksperimentiniais rašysenos ir parašų pavyzdžiais, pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis T. 2). Tokiu būdu, net ir atsižvelgiant į 2020 m. spalio 19 d. specialisto išvados Nr. 11-2174 (20) tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, kad, lyginant tiriamąjį parašą su lyginimui pateiktais D. K. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, buvo nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, vis tik konstatuota, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Atliktų tyrimų metu neatskleisti rašiusiojo rašysenos individualūs požymiai, o nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog aptariamą dokumentą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis galėjo suklastoti būtent nuteistasis D. K.. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas savo išvadą dėl dokumento klastojimo, t.y., kad dokumentą suklastojo D. K., grindė tik nepagrįstomis prielaidomis. Todėl viena iš alternatyvių veikų, t.y. kad D. K. suklastojo tikrą dokumentą, iš kaltinimo šalinamos kaip neįrodytos. Inkriminuotų veiksmų nuteistajam pašalinimas veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi, tai nepažeidžia kaltinamojo (nuteistojo) teisės į gynybą.

Dėl disponavimo žinomai suklastotu tikru dokumentu

22. Apeliantai laikosi nuomonės, jog vien tai, kad M. M. Sutikime parašo suklastojimas ir Sutikimo panaudojimas darant rekonstrukcijos projektą nepreziumuoja nuteistojo D. K. kaltės dėl tokio dokumento laikymo ir panaudojimo, tačiau teisėjų kolegija daro išvada, jog ši nuomonė nepagrįsta. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog D. K. žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo, t.y. disponavo žinomai suklastotu tikru dokumentu. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad D. K. žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo, įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kaip minėta, dokumento panaudojimas suprantamas kaip netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai ar pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims.

23. Vertinamu atveju neginčytinai nustatyta, jog M. M. Sutikime parašas suklastotas. Todėl nukentėjusiosios M. M. ir liudytojo E. M. parodymus, kad nukentėjusioji M. M. Sutikime nepasirašė, laikyti nepatikimais ar melagingais (kaip to prašoma apeliaciniame skunde, įžvelgiant neesminius šių proceso dalyvių parodymų neatitikimus) nėra pagrindo. Nuteistojo parodymai, tvirtinant, kad ant Sutikimo tikrai pasirašė pati nukentėjusioji M. M., kad jis (D. K.) ant sutikimo nepasirašinėjo ir M. M. parašo tikrai nepadirbinėjo, kurio nepadirbinėjo ir joks kitas asmuo, paneigti kategorišku Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 09 d. rašysenos (parašo) ekspertizės aktu Nr. 11-2277 (19) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-2174 (20), ir tai leidžia daryti išvadą, jog parašo ant Sutikimo klastojimo faktas D. K. buvo žinomas, kaip ir buvo žinomos aplinkybės, jog suklastotas sutikimas bus pateiktas rengiant projektą rekonstrukcijos-statybos darbams atlikti. Tokią išvadą sustiprina ir paties nuteistojo parodymai, kuris neneigė, jog paruoštą Sutikimą su kitais dokumentais jis vežiojosi su savimi automobilyje iki kol pasirašytą sutikimo originalą jis atidavė projektuotojui M. M., kuris (Sutikimas) galimai buvo pasirašytas atbuline data. Suklastoto dokumento panaudojimas pasireiškė tuo, kad D. K. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas tikslą parengti projektą rekonstrukcijos-statybos darbams atlikti. Kaip nurodė liudytojas M. M., norint, kad užsakovui būtų parengtas projektas, klientas turi pateikti būtinus dokumentus, t.y. nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus. Kadangi tiek statiniai, tiek ir žemės sklypas priklausė keliems savininkams, o D. K. planavo rekonstruoti jam priklausančio nekilnojamojo turto, t.y. įsigyto gyvenamojo namo, dalį, kur planavo įrengti parduotuvę, D. K. turėjo pateikti ir bendrasavininkės sutikimą; be tokio sutikimo jie negalėtų teikti prašymo statybos leidimui gauti. M. M. padėjo D. K. suruošti sutikimo dėl būsimos pastato rekonstrukcijos tekstą, kuris projektavimo darbų eigoje buvo koreguojamas kelis kartus. D. K. namų valdos bendrasavininkės sutikimą rekonstruoti pastatą atnešė ne iš karto. Kadangi projektavimo darbai užsitęsė pakankamai ilgai, D. K. bendrasavininkės sutikimą, dar datuotą 2017 m. vasario 22 d. data, pateikė, kai projektavimas jau ėjo į pabaigą, nors pats sutikimo tekstas buvo suruoštas žymiai anksčiau, t.y. projekto eigoje. Tai galėjo būti 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. Gavus bendrasavininkės sutikimą, buvo paruoštas rekonstrukcijos projektas, kuris elektroniniu paštu buvo siųstas užsakovui D. K., su kuriuo derino sprendimus. Po to buvo pateiktas prašymas statybos leidimui gauti, o vėliau jis (M. M.), turėdamas D. K. įgaliojimą, gautus dokumentus įkėlė į elektroninę sistemą „Infostatyba“, po ko, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai patvirtinus projektą, gavo ir leidimą statybos darbams atlikti (b.l. 89-92, t. 1). Iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020m. kovo 02 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. e1-569-821/2020 dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo matyti, kad teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, panaikino atsakovo –(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantį dokumentą – Leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 11-16), po ko, vadovaujantis 2020 m. kovo 02 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, buvo panaikintas leidimas rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įrašas statybos leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimą laikyti negaliojančiu atliktas 2020 m. birželio 02 d. (T. 1, b.l. 93-95).

24. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, kad būtent kaltinamasis (nuteistasis) D. K. yra statytojas ir vienintelis (kartu su sutuoktine) buvo suinteresuotas statybą leidžiančio dokumento išdavimu, ką kaltinamasis D. K. pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu; kad kaltinamojo (nuteistojo) D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame Sutikime, kuriame buvo suklastotas kito asmens parašas, buvo įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, tuo pažeidžiant kito asmens – nukentėjusiosios M. M., kaip bendraturtės, teises, įrodo D. K. kaltę, kuri pasireiškė būtent tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad laiko ir panaudoja žinomai suklastotą tikrą dokumentą, kuris sukels teisines pasekmes ir taip norėjo veikti. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamojo D. K. kaltė yra pilnai įrodyta, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, t.y. žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą ir panaudojimą (t.y. disponavimą žinomai suklastotu tikru dokumentu).

25. Apeliaciniame skunde pateikiami kasacinių nutarčių aiškinimai leidžia vertinti, jog apeliantai laikosi pozicijos, kad atlikta nusikalstama veika nelaikytina pavojinga. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kiek teisinių santykių rūšių ir tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų paveikia tokio dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. K. veiksmai negali būti vertinami kaip nereikšmingi, formalūs, nesukėlę ar negalintys sukelti teisinių pasekmių.

26. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes šios nutarties 18-25 punktuose daroma išvada, kad D. K. tikro dokumento suklastojimo aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tik preziumuojamos ir grindžiamos prielaidomis, todėl jos iš nusikalstamos veikos aprašymo šalinamos kaip neįrodytos. Tačiau esant pagrįstai pripažintoms įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėms, jog D. K. žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo, t.y. disponavo žinomai suklastotu tikru dokumentu, teisėjų kolegija nustato, kad:

26.1. D. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatomis aplinkybėmis, laiku ir vietoje įgijęs žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2017 m. vasario 22 d. M. M., kaip bendraturtės, sutikimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso ir pil. M. šeimai, rekonstrukcijos-statybos darbams atlikti, suklastotą dokumentą laikė iki tol, kol šį jam žinomai suklastotą dokumentą 2017 m. liepos mėn., tikslesnis laikas nenustatytas, panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovui M. M., kuris, nežinodamas, kad sutikimas suklastotas, paruošė gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, po ko pateikė prašymą statybos leidimui gauti ir, turėdamas jo (kaltinamojo D. K. įgaliojimą), gautus dokumentus įkėlė į elektroninę sistemą „Infostatyba“, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai patvirtinus projektą, gavo ir leidimą statybos darbams atlikti.

27. Teisėjų kolegijai iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinus kaip neįrodytas žinomai tikro dokumento suklastojimo aplinkybes, tai jokios įtakos nuteistojo D. K. padarytos veikos teisiniam kvalifikavimui ar bausmės skyrimui neturi. Apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės D. K. paskirtos bausmės individualizavimui, todėl nuteistajam už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 60 MGL baudos bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis), be to, dėl baudos dydžio neprieštarauja ir gynyba.

28. Tuo pačiu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai neteisingai suskaičiavo baudos dydį. Nagrinėjamu atveju D. K. nusikalstama veika padaryta 2017 m. liepos mėn., tikslesnis laikas nenustatytas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas paskirtos baudos dydį, laikė, jog 1 MGL atitinka 50 Eur. Tuo tarpu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-348/2008 ir kt.), kvalifikuojant nusikalstamas veikas, taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikų padarymo metu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nuteistajam skirtai baudai ir parenka jos konkretų dydį vadovaudamasis būtent šiuo MGL dydžiu, t. y. 37,66 Eur. Šio skaičiavimo pagrindu D. K. nustatytina 2259,60 Eur dydžio bauda.

Dėl proceso išlaidų

29. 2021 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nukentėjusiosios M. M. atstovės advokatės J. Murauskaitės-Darvidės prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kuriame prašoma iš nuteistojo D. K. priteisti nukentėjusiosios M. M. turėtas 665,50 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Prie minėto prašymo pridėta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusioji M. M. sumokėjo savo atstovei advokatei J. Murauskaitei-Darvidei 665,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-231-489/2020).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nagrinėta pagal nuteistojo ir jo gynėjos paduotą apeliacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas, į tai, jog pateikto atsiliepimo apimtis nėra didelė, jame iš esmės atkartojami argumentai tapatūs argumentams pateiktiems pirmosios instancijos teisme, nuteistojo apeliacinis skundas išnagrinėtas per vieną teismo posėdį, kuris truko mažiau kaip vieną valandą, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra neproporcinga, todėl mažinama iki 400 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš D. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad jis suklastojo 2017 m. vasario 22 d. M. M., kaip bendraturtės, sutikimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso ir pil. M. šeimai, rekonstrukcijos-statybos darbams atlikti, ranka pasirašydamas vietoje nukentėjusiosios M. M..

Nustatyti, kad D. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL dydžio bauda sudaro 2259,60 Eur (du tūkstančius du šimtįus penkiasdešim devinis eurus ir šešiasdešimt eurocentų) Eur.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajai M. M. iš D. K. dalį apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – 400 (keturis šimtus) Eur.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.