- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eAS-682-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08276-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- AB Lietuvos automobilių kelių direkcija
- Atsakovas
- VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT15 ir jo priedą – Agentūros sprendimą dėl gražintinų lėšų, t. y. 2023 m. rugpjūčio 11 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 2023-TSF/2-52 (toliau abu kartu įvardijami Sprendimu).
Pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. spalio 10 d. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti Bendrovei išmokėtų lėšų susigrąžinimo bei pripažinimo netinkamomis finansuoti lėšomis procedūras ir laikinai, iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo (taip pat ir jo priedo) galiojimą. Pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Bendrovė paaiškina, kad vykdo Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas. Nurodo, kad pareiškėjo veiklos paskirtis yra valdyti valstybinės reikšmės kelius bei organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose, Bendrovės veikla yra orientuota į valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, užtikrinant sklandų krovinių bei keleivių judumą, skatinant transporto sistemos darnumą, didinant eismo saugą ir kelių saugumą bei yra skirta užtikrinti viešąjį interesą. Vykdydama jai priskirtas funkcijas, Bendrovė įgyvendina projektą „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Kelio ruožo Vilnius–Kaunas rekonstravimas. Saugaus eismo priemonių įrengimas“, projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0011 (toliau – Projektas). Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, todėl įgyvendinant Projektą, yra taikomos teisės aktuose nustatytos taisyklės. Sprendime Agentūra nustatė 203 671,05 Eur netinkamų finansuoti išlaidų ir pareikalavo sugrąžinti 128 825,03 Eur pareiškėjui jau išmokėtų Europos Sąjungos lėšų, kurios turi būti sugrąžintos per 90 kalendorinių dienų, taip pat buvo nurodyta, kad lauku negrąžinus reikalaujamų lėšų, bus skaičiuojami delspinigiai. Bendrovė su 2023 m. rugpjūčio 10 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir prašė, be kita ko, sustabdyti Sprendimo vykdymą, t. y. sustabdyti lėšų grąžinimo termino skaičiavimą nuo Sprendimo priėmimo dienos, kol bus pašalinti trūkumai, tačiau atsakymo negavo. Bendrovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir toliau neteisėtai reikalaus grąžinti Europos Sąjungos lėšas, vienintelė priemonė užtikrinti jos teisių įgyvendinimą bei teisėtų interesų užtikrinimą yra teismo sprendimu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas teigia, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta didelė žala tiek jam, tiek viešajam interesui. Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais, Projekte išlaidos gali būti deklaruotos ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 31 d, o tai reiškia, kad suėjus šiam terminui, Projekte patirtos išlaidos negalės būti deklaruotos su mokėjimo prašymais ir negalės būti išmokėtos Projekto lėšos. Vertinant tai, kad byloje dar net nėra paskirtas teismo posėdis ir paprastai administracinių bylų nagrinėjimas užtrunka, yra labai tikėtina, jog byla nebus išnagrinėta iki 2024 m. sausio 31 d., o tai reiškia, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo ir neuždraudus atsakovui vykdyti neteisėtų veiksmų, Bendrovei nustačius netinkamas finansuoti išlaidas 203 671,05 Eur, iš kurių sugrąžinus 128 825,03 Eur, bus padaryta didelė žala pareiškėjui ir viešajam interesui, kadangi net esant Bendrovei palankiam teismo sprendimui, ji nebeturės galimybės pakartotinai teikti mokėjimo prašymo ir deklaruoti lėšų bei gauti Projekte numatytą finansavimą. Be to, pareiškėjui negalint deklaruoti Projekte patirtų išlaidų, tokios išlaidos negalės būti deklaruojamos Europos Komisijai, o tai reiškia, kad Lietuvai skirtos Europos Sąjungos lėšos nebus panaudotos ir bus prarastos. Taigi, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus pažeistas ir viešasis interesas – Lietuvai skirtų Europos Sąjungos lėšų panaudojimas. Bendrovė akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu bus priimtas jai palankus teismo sprendimas, tačiau pareiškėjui negalint gauti (pakartotinai pateikti mokėjimo prašymo dėl lėšų, kurios buvo pripažintos netinkamomis finansuoti ir buvo sugrąžintos) Projekto lėšų, tai padarys didelę įtaką jo vykdomai veiklai. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo reikalavimo sugrąžinti Europos Sąjungos lėšas įvykdymas reiškia, jog jis sutartyje patirtas išlaidas turės padengti savo lėšomis ir tos sumos negalės skirti kitoms sritims / veikloms, pavyzdžiui, kelių tvarkymui, saugumo priemonių įrengimui ir panašiai. Šiuo atveju bus padaryta didelė neigiama įtaka viešajam interesui, kadangi atitinkamais metais bus mažiau rekonstruotų / sutvarkytų kelių, įrengtų saugumo priemonių. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas nėra susijęs su jokių trečiųjų asmenų reikalavimais ir laikinai sustabdytas jo vykdymas nesukels jokių neigiamų pasekmių nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims. Atvirkščiai, būtent sustabdžius Sprendimo vykdymo galiojimą bei Agentūrai uždraudus vykdyti neteisėtus veiksmus, būtų užtikrintas ne tik Bendrovės, bet ir viešasis interesas, kad esant jam palankiam teismo sprendimui, pareiškėjas ir Lietuva nepatirtų didelės žalos, kuri atsirastų dėl to, jog nebebūtų galimybės pakartotinai deklaruoti nepagrįstai netinkamomis finansuoti pripažintas ir susigražintas Europos Sąjungos lėšas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 1–4 punktų nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį yra tai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teismas padarė išvadą, kad Bendrovė pateiktais prašymais siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu ir siekiu jį apsaugoti nuo būsimų teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir turėtų būti atmesti.
Atsižvelgęs į Bendrovės išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs jos pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Įvertinęs tai, teismas Bendrovės prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.
III.
Pareiškėjas Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui vykdyti Bendrovei išmokėtų lėšų susigrąžinimo bei pripažinimo netinkamomis finansuoti lėšomis procedūras ir laikinai, iki galutinio procesinio sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą.
Pareiškėjo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta ir teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jo prašytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Bendrovė teigia, kad egzistuoja visos teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos taikyti jos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra visiškai nepagrįsta.
Lietuvos automobilių kelių direkcija teigia, kad šioje administracinėje byloje yra pagrindas taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi: 1) pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą; 2) egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala Bendrovei; 3) egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala viešajam interesui, tačiau teismas šių sąlygų apskritai nevertino. Atsižvelgęs į tai, kad teismas priėmė jo skundą, pareiškėjas mano, kad teismas patikrino, ar jo skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus turinio ir formos reikalavimus, ar nebuvo praleistas terminas skundui paduoti, ar Bendrovė pasirinko leistiną ir įmanomą pagal teisės aktus savo teisių ir įstatymo saugomų interesų gynybos būdą. Taigi, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundas (reikalavimas) yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog neegzistuoja pirmoji Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga.
Bendrovė pažymi, kad teismas tik konstatavo, jog, jo nuomone, pareiškėjas pateiktais prašymais siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises, tačiau Bendrovė administracinėje byloje nereiškia jokio prevencinio pobūdžio reikalavimo ir neprašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, kuriomis būtų siekiama ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises – ji prašo panaikinti Sprendimą, o tai nėra prevencinio pobūdžio reikalavimas, pavyzdžiui, uždrausti atsakovui atlikti kokius nors pareiškėjo teises pažeidžiančius veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad teismui pateiktame prašyme išsamiai pagrindė, jog Agentūra neteisėtai reikalauja grąžinti išmokėtas Europos Sąjungos lėšas, nepaisant to, kad jis yra pradėjęs administracinę bylą ir apskundęs Sprendimą, o tokie Agentūros veiksmai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotai praktikai, kurioje yra ne kartą pabrėžta, jog nors skundžiamas sprendimas dėl lėšų grąžinimo sukelia pareiškėjui atitinkamą pareigą, tačiau pareiškėjui apskundus teismui sprendimą dėl lėšų grąžinimo, tokio sprendimo priverstinio vykdymo (lėšų išieškojimo) procedūros negali būti pradėtos, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas teigia, kad jis pagrindė ir įrodė, jog lėšų susigrąžinimo procedūros jau yra vykdomos.
Bendrovė akcentuoja, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiek jai, tiek viešajam interesui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Šią savo poziciją pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos automobilių kelių direkcija pažymi, kad Sprendime nustatytas Europos Sąjungos lėšų grąžinimo terminas netrukus sueis (pagal Agentūros logiką terminas sueina 2023 m. lapkričio 14 d.), atsakovas ir toliau neteisėtai reikalaus grąžinti Europos Sąjungos lėšas, kurių suma yra itin didelė.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašo Bendrovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Aptarusi faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, išnagrinėjus šį prašymą priimtos nutarties esmę, pagrindinius Bendrovės atskirojo skundo argumentus ir aktualų teisinį reguliavimą bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Agentūra paaiškina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su rizika, jog pareiškėjui dėl vykdytino administracinio akto gali kilti ypač didelės neigiamos pasekmės. Agentūros nuomone, Bendrovės atskirajame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai nepatvirtina galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos tiek pareiškėjo interesams, tiek viešajam interesui atsiradimo fakto.
Šalies argumentai
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl užtikrinimo priemonių taikymo, neišnaudojęs visų kitų alternatyvių priemonių Europos Sąjungos fondų lėšų grąžinimo terminui nukelti. Agentūra atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, ji turi užtikrinti, jog projekto vykdytojui nebūtų išmokamos projektui skiriamos finansavimo lėšos, iki visos grąžintinos lėšos bus grąžintos, išskyrus tuos atvejus, kai yra priimtas sprendimas atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą, kol sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nurodytas terminas dar nėra pasibaigęs, ir kai grąžintinos lėšos turi būti grąžintos tik lėšų pervedimo būdu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovė anksčiau bandė pasinaudoti nustatyta Europos Sąjungos lėšų grąžinimo atidėjimo galimybe, tačiau jos nėra užbaigęs – kai dėl Sprendime nurodytų grąžintinų lėšų kreipėsi į teismą. Agentūra pažymi, kad iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikimo dienos pareiškėjas nėra pateikęs atsakovo 2023 m. liepos 17 d. pranešime ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte prašomos pateikti informacijos bei duomenų, kuriais remiantis galėtų būti priimamas sprendimas dėl lėšų grąžinimo termino atidėjimo, nei dėl anksčiau nustatytų grąžintinų lėšų, nei dėl Sprendimu grąžintinų lėšų. Vietoje papildomos informacijos ir duomenų Agentūrai pateikimo, Bendrovė pasirinko kitą būdą – kreiptis į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad viena vertus, pareiškėjas jokiais objektyviais duomenimis ir dokumentais nepagrindė fakto, jog 90 dienų lėšų grąžinimo terminą skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, tiek pareiškėjo interesams, tiek viešajam interesui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Kita vertus, Bendrovė jokiais objektyviais duomenimis ir dokumentais nepagrindė fakto, kad 90 dienų lėšų grąžinimo terminą skaičiuojant jos nurodytu būdu, padėtis iš esmės pasikeistų – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos pareiškėjo ir viešajam interesui atsiradimo tikimybė sumažėtų iki minimumo.
Agentūra nurodo, kad pareiškėjas galimą neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą tiek jo interesams, tiek viešajam interesui grindžia ne objektyviais duomenimis ir įrodymais, kad vienokio ar kitokio teisinio reguliavimo egzistavimas apskritai gali sukelti kokią nors žalą Bendrovės arba viešajam interesui, bet vien tik ateityje galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo faktu, nors pats terminas svarbus tik lėšoms sugrąžinti nustatytą datą laike, taigi termino, kaip tokio, svarba, svarstant grąžinti lėšas, sumenksta. Lėšas grąžinti tektų visais atvejais, esmė tik tokio termino poveikis pareiškėjo finansinei situacijai Sprendimui įvykdyti teisės aktuose nustatytu 90 kalendorinių dienų terminu. Bendrovei proceso dėl grąžintinų lėšų grąžinimo termino atidėjimo netęsiant, aiškiai buvo išreikšta jos valia apskritai nevykdyti sprendimo dėl grąžintinų lėšų, kadangi jokio konkretaus termino pareiškėjas su savo konkrečia finansine padėtimi tam tikru laiku nesieja, o per menamą termino neteisėtumą siekia apskritai panaikinti grąžintinų lėšų sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija ne tik su prašymu šioje administracinėje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bet ir prašydamas Agentūros atidėti lėšų grąžinimo terminą, apsiribojo vien tik deklaratyvių aplinkybių dėl galimos neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo bei Bendrovės veiklos apsunkinimo, nurodymu, nepateikdamas visiškai jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pavyzdžiui, finansinių ataskaitų, numatomų gauti asignavimų sumų, šiuo metu disponuojamų ar ateityje planuojamų disponuoti lėšų sumų ir panašiai.
Agentūra akcentuoja, kad pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, pats, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais projektų vykdymą reguliuojančiais teisės aktais, yra įpareigotas atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos pats ir atsako. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir būdamas už jį atsakingas, žino visas Projekto įgyvendinimą reguliuojančias taisykles bei teisės aktų reikalavimus, todėl turi jais vadovautis. Projekto įgyvendinimo ar neįgyvendinimo sprendimai priklauso pačiam pareiškėjui, jis pats priima vienokius ar kitokius sprendimus, organizuojant pirkimus, formuluojant tokių pirkimų dokumentų sąlygas, prisiimant įsipareigojimus prieš tiekėją pagal sudaromas pirkimų sutartis ir kita, tai reiškia, kad dėl Bendrovės pasirinkto elgesio modelio gali atsakyti tik ji pati. Atsakovas pabrėžia, kad objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėjas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, jog pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.
Agentūra nurodo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, įgyvendindama Projektą, finansuojamą Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Projekto sutartį, savo veiklą ir finansus privalėjo planuotis ir įvertinant galimų pažeidimų padarymo pirkime tikimybę, dėl kurių įgyvendinančioji institucija, be kita ko, nustatytų tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas. Projekto vykdytojas, būdamas vieninteliu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių valdytoju, naudotoju ir disponuotoju, atsakingu už kelių atkūrimo, priežiūros, plėtros, projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros, kelių būklės nustatymo ir jų tyrimų organizavimą bei koordinavimą, nuolat vykdantis itin didelės apimties ir vertės viešuosius pirkimus, be kita ko, ir finansuojamus Europos Sąjungos fondų lėšomis, neabejotinai turėjo įvertinti visas rizikas bei atsižvelgęs į tai planuotis savo tiesioginę veiklą ir finansus taip, kad nebūtų pakenkta nei paties pareiškėjo interesams, nei viešajam interesui.
Agentūra pažymi, kad Bendrovei teismui apskundus sprendimą dėl lėšų grąžinimo, tokio sprendimo priverstinio vykdymo (lėšų išieškojimo) procedūros negali būti pradėtos, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tai patvirtina tiek teisinis reguliavimas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, o tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar būtų pritaikytos Bendrovės prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, lėšų grąžinimo procedūros negalėtų būti pradėtos, kol neįsiteisės galutinis sprendimas administracinėje byloje. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi nuostatos, jog nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodo dvi galimas alternatyvas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (ne)taikymo: 1) jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus skirtas lėšas, nebūtų galima įvykdyti jam palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas; 2) pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, o teismui priėmus nepalankų teismo sprendimą, pareiškėjas vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dėl lėšų grąžinimo priėmus Bendrovei nepalankų sprendimą, be grąžintinų lėšų ji privalėtų už visą laikotarpį mokėti delspinigius ir palūkanas (atliekančias mokėjimo funkciją), kurių normos yra nurodytos Sprendimo priede – 2023 m. rugpjūčio 11 d. grąžintinų lėšų formoje Nr. 2023-TSF/2-52. Taigi, yra svarbu įvertinti ir tai, kad jeigu būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija administracinėje byloje pralaimėtų teisminį ginčą, ji bet kokiu atveju privalėtų sumokėti ne tik grąžintinas Europos Sąjungos lėšas, bet ir delspinigius bei palūkanas.
Agentūra yra įsitikinusi, kad pareiškėjo įsipareigojimai pagal jo vykdomus kitus uždavinius ir funkcijas neviršija grąžintinų lėšų sumos, todėl Sprendimu reikalaujama grąžinti piniginių lėšų suma nesukels neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Be to, Bendrovė pateikia iš viso pagal Projektą grąžintinių lėšų dydį gąsdinančia forma, neišskirdama, kuri lėšų dalis ir kokiu terminu yra grėsminga jos veiklos vykdymui, taigi finansinės grėsmės abstrahavimas negali būti pakankama priežastimi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui nėra uždrausta deklaruoti Projekto lėšas ir gauti Europos Sąjungos finansavimą, Sprendime pritaikyta finansinė korekcija galioja ir yra taikoma visoms su sutartimi susijusioms gautinoms lėšoms proporcingai, todėl jau anksčiau nurodžius, kad Bendrovė į jau gautą finansavimą teisės, jį grąžinus, nepraranda, nėra ir nebuvo poreikio teismo priverstiniu aktu stabdyti lėšų grąžinimą ir teisminiu aktu laikinai pakeisti teisinio reguliavimo teisės normų nustatytą Europos Sąjungos lėšų grąžinimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 nutarties, kurioje buvo atmestas pareiškėjo Lietuvos automobilių kelių direkcija prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui vykdyti Bendrovei išmokėtų lėšų susigrąžinimo bei pripažinimo netinkamomis finansuoti lėšomis procedūras ir laikinai, iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą, teisėtumas bei pagrįstumas.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti Bendrovės prašymą.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai). Nors reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pateiktais prašymais siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises.
Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT15 ir jo priedo – 2023 m. rugpjūčio 11 d. grąžintinų lėšų formos Nr. 2023-TSF/2-52. Sprendime buvo pripažinta, kad įgyvendindama projektą „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Kelio ruožo Vilnius–Kaunas rekonstravimas. Saugaus eismo priemonių įrengimas“, Bendrovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 3 dalies ir 49 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendimu buvo pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija, t. y. nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 203 671,05 Eur; iš Bendrovės buvo pareikalauta grąžinti 128 825,03 Eur išmokėtų Europos Sąjungos struktūrinio fondo lėšų, kurios turi būti sugrąžintos per 90 kalendorinių dienų, taip pat buvo nurodyta, kad lauku negrąžinus reikalaujamų lėšų, bus skaičiuojami delspinigiai.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi pozicijos, jog nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019, 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-174-442/2023). Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus skirtas lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022). Pažymėtina ir tai, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, o teismui priėmus pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą, jis vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą.
Nors Bendrovė prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jai kils dėl skundžiamo akto galiojimo nesustabdymo ir neuždraudimo Agentūrai vykdyti pareiškėjui išmokėtų lėšų susigrąžinimo bei pripažinimo netinkamomis finansuoti lėšomis procedūras, tačiau Bendrovė nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Lietuvos automobilių kelių direkcijai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teisėjų kolegijos nuomone, Bendrovės argumentai dėl ateityje galinčios kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos nėra pagrįsti nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis ir yra hipotetiniai, todėl turi būti atmesti.
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui apskundus Sprendimą dėl lėšų grąžinimo, yra stabdomas grąžintinų lėšų išieškojimas, kol bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, kurių 335 punktas nustato, jog sprendimai dėl lėšų grąžinimo priimami ir vykdomi, grąžintinos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos administruojamos Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse ir 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklės), nustatyta tvarka. 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių 23 punktas įtvirtina, kad projekto vykdytojui apskundus sprendimą dėl lėšų grąžinimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai, kaip nustatyta Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėse, institucija, gavusi informaciją apie projekto vykdytojo teismui ar kitai kompetentingai institucijai apskųstą sprendimą dėl lėšų grąžinimo, apie tai informuoja ministeriją arba vadovaujančiąją instituciją, įgyvendinami techninės paramos prioritetai arba finansinės priemonės (kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu, nuostata dėl ministerijos informavimo netaikoma). Ministerija, gavusi minėtų taisyklių 23.1 papunktyje nurodytą informaciją, arba įgyvendinančioji institucija, kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu, stabdo skolos išieškojimo perdavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinės projekto vykdytojo skundą ir priims dėl jo atitinkamą sprendimą (2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių 23.2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pažymint, kad nors skundžiamas sprendimas dėl lėšų grąžinimo sukelia pareiškėjui atitinkamą pareigą, tačiau jam apskundus teismui sprendimą dėl lėšų grąžinimo, tokio sprendimo priverstinio vykdymo (lėšų išieškojimo) procedūros negali būti pradėtos, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).
Įvertinus tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo laikinai, iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo (taip pat ir jo priedo) galiojimą. Atitinkamai nėra pagrindo uždrausti atsakovui vykdyti Bendrovei išmokėtų lėšų susigrąžinimo bei pripažinimo netinkamomis finansuoti lėšomis procedūras. Taigi, pirmosios instancijos teismas nors ir nevisiškai tinkamai motyvavo nutartį, tačiau iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Bendrovės prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.