Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eA-435-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08276-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.8; 32 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabartinis pavadinimas – „Via Lietuva“) (toliau – ir Bendrovė, Projekto vykdytojas, Perkančioji organizacija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, Agentūra, atsakovas) priimtą 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT15 ir jo priedą – CPVA sprendimą dėl gražintinų lėšų, t. y. 2023 m. rugpjūčio 11 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 2023-TSF/2-52 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas skunde nurodė, kad:Bendrovė įgyvendina projektą „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Kelio ruožo Vilnius-Kaunas rekonstravimas. Saugaus eismo priemonių įrengimas“, projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0011 (toliau – ir Projektas). Projekto vykdymo metu pareiškėjas atviro konkurso būdu atliko tarptautinės vertės pirkimą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km rekonstravimas (saugaus eismo priemonių įrengimas)“, pirkimo Nr. 416239 (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) buvo paskelbtas 2024 m. gruodžio 31 d. Skelbimas apie Pirkimą 2019 m. sausio 2 d. paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“, skelbimo Nr. 2019/S 001-0000713. Pirkimo objektas buvo suskaidytas į 6 dalis. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas dėl penktosios Pirkimo objekto dalies. Pirkime pasiūlymus dėl penktos Pirkimo objekto dalies pateikė 4 tiekėjai. Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta AB „Kauno tiltai“, su kuria 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. S-698 (toliau – ir Sutartis), kurios bendra vertė su visais pakeitimais – 4 080 550,63 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui, yra 3 681 192,16 Eur su PVM. CPVA 2023 m. gegužės 26 d. Pranešimu apie įtariamą pažeidimą projekte Nr. 1 pateikė pareiškėjui 2023 m. gegužės 24 d. įtarimą apie pažeidimą Nr. IT15. Įtarimai buvo pareikšti dėl tariamo VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų pažeidimo. Pareiškėjas 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2-8412 (toliau – ir Paaiškinimas) pateikė paaiškinimus bei argumentus dėl Pirkimo procedūrų vykdymo atitikties teisės aktams bei suformuotai teismų praktikai. CPVA 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas neva pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintuslygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją ir VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais. Taigi CPVA nustatė ir pažeidimą (VPĮ 49 str. 1 d.), dėl kurio nebuvo pareiškusi įtarimo ir apie tai buvo informavusi. Pareiškėjas nepadarė jokio VPĮ nuostatų pažeidimo, CPVA neteisingai interpretuoja Pirkimo sąlygų turinį, Sprendime pateiktas reikalavimo teisėtumo vertinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir formuojamos teismų praktikos. Pirkimo sąlygų 51 punkte buvo nustatytas reikalavimas –„Tiekėjas (fizinis ar juridinis asmuo) gali pateikti perkančiajai organizacijai tik po vieną pasiūlymą dėl kiekvienos tos pačios pirkimo dalies, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą toje pirkimo dalyje jis bus atskiras tiekėjas, ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą dėl tos pačios pirkimo dalies kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme dėl tos pačios pirkimo dalies nebegali būti subtiekėju.“ (toliau – ir Reikalavimas). Įvertinus Reikalavimo formuluotę, yra akivaizdu, kad ši nuostata per se (savaime) nenustato subrangos teisinių santykių, kaip tokių, ribojimo, neriboja subrangovo pasitelkimo nei skaičiumi, nei atliekamų darbų apimtimi. Ji tik nustato ribojimą dalyviui ar jungtinės veiklos partneriui, kuris jau teikia pasiūlymą Pirkime būti subrangovu kito dalyvio pasiūlyme. Tai reiškia, kad niekaip nėra ribojamos dalyvio ar dalyvio kartu su jungtinės veiklos partneriu galimybės pateikti pasiūlymą Pirkime, įskaitant subrangovų kaip tokių pasitelkimą. Pareiškėjas tinkamai įgyvendino VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus neriboti tiekėjų teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nebuvo apribota tiekėjo galimybė pasiremti ir kito dalyvio ar jungtinės veiklos partnerio, kurie jau teikia pasiūlymą Pirkime, pajėgumais. Skirtingai nei nurodyta Sprendime, Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas nesumažina tiekėjų konkurencijos, o atvirkščiai – ją padidina. Pirkimo sąlygų 51 punkto nuostata sudaroma galimybė pirkime dalyvauti didesniam ratui ūkio subjektų ir taip užtikrinama didesnė konkurencija (gali dalyvauti didesnis ūkio subjektų skaičius). Reikalavimas užtikrina mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimo galimybes Pirkime ir leidžia prisidėti prie viešųjų pirkimų direktyvose nurodytų tikslų siekimo. Reikalavimu nustatyta sąlyga tampa aktuali tik tuo atveju, kai tiekėjas (dalyvis) ar jungtinės veiklos partneris jau savarankiškai (ar atitinkamai su partneriais) teikia pasiūlymą Pirkime, o tai, kad Pirkimo sąlygose nenustatyta jokių kitų ribojimų (dėl dalies objekto, galimų pasitelkti subtiekėjų skaičiaus ir pan.) pasitelkti subtiekėjus, akivaizdu, kad tiekėjas turės surasti kitą (nei tą, kuris jau teikia pasiūlymą Pirkime ir taip jau konkuruoja dėl sutarties sudarymo) ūkio subjektą, kuris tokiu atveju galėtų būti ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonė. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu sudaromos didesnės galimybės Pirkime dalyvauti smulkaus ir vidutinio verslo ūkio subjektams. Vien tai, kad Reikalavimas savo turiniu riboja tiekėjo, kuris jau teikia pasiūlymą pirkime, galimybę būti nurodytam subrangovu kito tiekėjo, kuris taip pat teikia pasiūlymą pirkime, savaime nereiškia, kad toks reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją. Reikalavimas visiškai atitinka teismų praktiką, yra proporcingas ir būtinas siekiamų tikslų kontekste, todėl teisėtas. Sprendime nurodoma teismų praktika nėra aktuali vertinant nustatyto reikalavimo teisėtumą. CPVA Sprendime nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, tačiau Pirkime susiklosčiusi situacija nėra tokia, kuri buvo nagrinėta šioje kasacinio teismo byloje. Taip pat CPVA Sprendimą grindė Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – ir LApT) 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-566-881/2023, tačiau ši LApT nutartis ir joje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs ar taikytini šiam atvejui ir niekaip nepatvirtina, jog Pirkimo sąlygose nustatytu Reikalavimu buvo ribojama konkurencija. CPVA Sprendime nevertino, kiek Pirkimo sąlygose nustatytas Reikalavimas realiai paveikė tiekėjus. Atsižvelgus į tai, kad tiekėjai dėl reikalavimo Pirkime nepateikė nei prašymų paaiškinti, nei pretenzijų, akivaizdu, kad tiekėjai vertino Reikalavimą pagrįstu ir nepažeidžiančiu konkurencijos. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) ir CPVA yra atsakingos už viešųjų pirkimų priežiūrą ir sprendimus dėl viešųjų pirkimų atitikties VPĮ reikalavimams, todėl tokių institucijų viešai teikiamos rekomendacijos, metodiniai ir pavyzdiniai dokumentai, viešųjų pirkimų sistemos dalyviams sukuria teisėtą lūkestį, kad veiksmai, kurie atitinka VPT ir CPVA teikiamus išaiškinimus / pavyzdinius dokumentus / išvadas, šių institucijų bus vertinami kaip teisėti. Be to, VPT teikiamų rekomendacijų ir metodinių dokumentų reikšmė buvo patvirtinta ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios VPĮ 92 straipsnio 3 dalies pakeitimu. Pareiškėjas, nustatydamas reikalavimą, būtent ir vadovavosi kontroliuojančių (prižiūrinčių) institucijų (VPT, CPVA) rekomendacijomis bei šių institucijų skelbtuose pavyzdiniuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Jeigu šių institucijų pavyzdiniuose dokumentuose nurodytos sąlygos yra klaidingos, vadovaujantis VAĮ 31 straipsnio 1 ir 2 dalių, 32 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ patvirtinto Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo nuostatomis, pareiškėjui neturi būti taikomos jokios poveikio priemonės (šiuo atveju finansinės korekcijos) už netinkamą teisės aktų vykdymą.Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, toks pažeidimas nedaro jokios žalos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pažeidimą. Nors Sprendimo V dalyje nurodyta, kad CPVA, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) nuostatomis, tačiau nesivadovavo PAFT nuostatomis. Atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą, privalėjo vadovautis PAFT nuostatomis ir įvertinti, ar tariamas pažeidimas turi pažeidimo požymių, nurodytų 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte, tačiau to nepadarė, Sprendime nepateikta tokio vertinimo. CPVA sprendė, kad toks pažeidimo atvejis nėra nurodytas Europos Komisijos (toliau – ir EK) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – ir Gairės), todėl vadovaudamasi Gairių 1.1 punktu, ji finansinę korekciją nustatė pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 13 punktą. Toks CPVA sprendimas visiškai nepagrįstas, nes nustatytas tariamas pažeidimas nėra analogiškas pažeidimo atvejui, nurodytam Gairių 2.1. lentelės 13 punkte. Įvertinus, tai, kad pareiškėjo nustatytas Reikalavimas, net jį pripažinus neteisėtu ir pažeidžiančiu VPĮ nuostatas, nedarė jokio poveikio Pirkimo rezultatams, reiškia, kad toks tariamas pažeidimas neturi jokio finansinio poveikio (nelemia netinkamų finansuoti išlaidų). Nesant bent vieno pažeidimo sąvokos požymio nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą. Kadangi nėra teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą, tai Sprendimas neatitinka PAFT ir Reglamento nuostatų, todėl turi būti panaikintas.Sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. Net jei būtų pripažinta, kad yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas ir turi būti nustatyta finansinė korekcija, nurodyta Gairių 2 skirsnyje, Sprendimas neatitinka PAFT, Gairių nuostatų ir suformuotos teismų praktikos, nes CPVA neatliko išsamaus tariamo pažeidimo aplinkybių vertinimo, nenustatė pažeidimo poveikio, nustatydama finansinę korekciją pažeidė proporcingumo principą. CPVA neatliko jokio išsamaus vertinimo, neįvertino nei faktinių aplinkybių, nei jų poveikio tariamam pažeidimui, nustatydama finansinę korekciją nesivadovavo proporcingumo principu. Gairių 2.1 lentelės 13 punkte nustatyta finansinė korekcija turėjo būti reikšmingai sumažinta. CPVA, priimdama Skundžiamą sprendimą nesilaikė Gairių nuostatų, PAFT ir teismų formuojamos praktikos, neatliko individualaus tariamo pažeidimo vertinimo, neįvertino nustatyto tariamo pažeidimo poveikio ir pažeisdama proporcingumo principą nustatė nepagrįstą 5 proc. finansinę korekciją. Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Sprendimas yra formalus, nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, finansinių korekcijų taikymo tikslus, proporcingumo principą, visiškai netinkamai interpretuojant teismų praktiką, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pareiškėjas negavo prašymo pateikti paaiškinimus dėl tariamo VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimo. CPVA pažeidė pagrindines procedūras, nes neleido pareiškėjui pateikti paaiškinimų dėl Sprendime nustatytų VPĮ pažeidimų, t. y. dėl tariamo VPĮ 49 str. 1 d. nuostatos pažeidimo. CPVA nepaprašiusi pareiškėjo pateikti paaiškinimus ir jų negavusi, objektyviai negalėjo atlikti pažeidimo tyrimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį Pirkimą, apie kurį skelbimas CVP IS buvo paskelbtas 2019 m. sausio 2 d., Pirkimo Nr. 416239. Kadangi Pirkimas buvo tarptautinis, skelbimas apie jį buvo išsiųstas ir per VPT ES leidinių biurą patalpinimui tarptautinėje duomenų bazėje „Tenders Electronic Daily“ (toliau – ir TED), skelbimo Nr. 2019/S 001-000071. Pirkimo objektas – Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km rekonstravimas (saugaus eismo priemonių įrengimas) – skaidytas į VI (šešias) Pirkimo dalis (Pirkimo sąlygų 12 p.): Pirkimo I (pirma) dalis – „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 18,100 km rekonstravimas“ (toliau – ir Pirkimo I dalis); Pirkimo II (antra) dalis – „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 18,100 iki 27,560 km rekonstravimas“ (toliau – ir Pirkimo II dalis); Pirkimo III (trečia) dalis – „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 27,560 iki 56,970 km rekonstravimas“ (toliau – ir Pirkimo III dalis); Pirkimo IV (ketvirta) dalis – „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 56,970 iki 87,440 km rekonstravimas“ (toliau – ir Pirkimo IV dalis); Pirkimo V (penkta) dalis – „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 87,440 iki 95,000 km rekonstravimas“ (toliau – ir Pirkimo V dalis); Pirkimo VI (šešta) dalis – „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo darbai“. Atlikus Pirkimo procedūras, Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Pirkimo procedūrų rezultatais, kartu su dalyviu AB „Kauno tiltai“ (toliau – ir Laimėtojas) 2019 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. S-698. Priimta Sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 3 684 333,55 Eur su PVM (Sutarties 5 p.). Sutarties vertė su visais pakeitimais – 4 080 550,63 Eur su PVM. Projekto vykdytojas paraiškos vertinimo metu 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (11.7)2-4419 CPVA pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2019 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai. Atlikusi pakartotinę Pirkimo dokumentų patikrą, CPVA inicijavo pažeidimo tyrimą dėl atitinkamų Pirkimo sąlygų, įskaitant ir dėl jų 51 punkto. CPVA, įvertinusi pareiškėjo 2023 m. birželio 6 d. Paaiškinimą, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir VPT išaiškinimus, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad Projekto vykdytojas, kaip Perkančioji organizacija, nustatęs Reikalavimą, nepagrįstai draudžiantį tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju, ir ribojantį subtiekėjų pasitelkimą Sutarties vykdymo metu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją bei 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą bei vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), PAFT nuostatomis ir Gairių 1.1 punktu, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas nėra nurodytas 2 skirsnyje, tai kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis, ir pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 13 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nepagrįstai apribojama subranga, nuostatomis, Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija (203 671,05 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos tenkančios Projektui (nuo 4 073 420,94 Eur). Tais atvejais, kai ūkio subjektas vienu metu pasitelkiamas tiek pajėgumo „skolinimui“, tiek tiesioginiam dalyvavimui, vykdant sutartį, jis turėtų būti apibūdinamas bendrine sąvoka „subtiekėjas“. Ir atvirkščiai, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentų sąlygose nori apibrėžti konkrečias sąlygas skirtas tik subtiekėjų (subrangovų) atžvilgiu, ji turi aiškiai įvardinti, kad jos netaikytinos „ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, atžvilgiu. Šias CPVA išvadas patvirtina paties pareiškėjo prie Pirkimo sąlygų pridėtame 15 priede „Standartiniai tiekėjų klausimai ir perkančiosios organizacijos atsakymai“ pateikti išaiškinimai, kaip turi būti suprantama sąvoka „rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais“, kartu pateikiant „subtiekėjo“ sąvokos apibūdinimą. Pareiškėjas savo paaiškinimuose aiškiai įvardijo, kad tiek tuo atveju, kai ūkio subjektas pasitelkimas tik tiesioginiam dalyvavimui, vykdant sutartį, tiek tuo atveju, kai ūkio subjektas pasitelkimas pajėgumo „skolinimui“ ir tiesioginiam dalyvavimui, vykdant sutartį, jis apibūdinamas bendrine sąvoka „subtiekėjas“. Pirkimo sąlygų 33 punktas papildomai paneigė pareiškėjo dėstomą poziciją, kad Pirkimo dokumentų sąlygos, įskaitant Reikalavimą, niekaip neribojo galimybės pasiremti kito ūkio subjekto pajėgumais, siekiant įrodyti kvalifikacijos atitiktį, įskaitant ir kito tiekėjo pajėgumus, kuris teikia pasiūlymą Pirkimo V dalyje. Analizuojant Reikalavimo sąlygos turinį, matyti aiškus Perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą ar ne. Priešingai nei teigė pareiškėjas, Reikalavime įtvirtintas ribojimas neatitinka kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinio reglamentavimo. CPVA vertinimu, Perkančioji organizacija negali savavališkai spręsti, kuris kooperacijos būdas jai priimtiniausias ir jį įtvirtinti Pirkimo sąlygose, ribojant tiekėjams rinkos subjektų pasitelkimą kitomis formomis, nesant tam įstatyminio pagrindo. Ginčo sąlygomis neribojamas to paties subtiekėjo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose (ryškiausias šios situacijos pavyzdys yra Pirkimo V dalyje susiklosčiusi situacija, kai Pirkime dėl Pirkimo V dalies pasiūlymus pateikė 4 dalyviai, iš kurių net 3 (UAB „Kauno keliai“, AS „A.C.B.“ bei AB „Eurovia Lietuva“) subtiekėju pasitelkė tą patį ūkio subjektą – UAB „SRP projektas“ – dėl darbo projekto parengimo paslaugų teikimo sutarties vykdymo metu. Taip pat, UAB „Kauno keliai“ ir AS „A.C.B.“ subtiekėju pasitelkė tą patį ūkio subjektą – UAB „Biseris“ – atitinkamų darbų atlikimui sutarties vykdymo metu, tačiau tai nereiškia, kad subtiekėjas (šiuo atveju UAB „SRP projektas“ ar UAB „Biseris“), žinodamas kelių tiekėjų kainų pasiūlymus negalėtų jomis manipuliuoti ar jo ekonominis elgesys būtų paremtas mažesnių kainų siūlymu, siekiant dalyvauti įgyvendinant pirkimo objektą su bet kuriuo iš pasirinktų tiekėjų. Pirkimo sąlygų paskelbimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir teismų praktika bei vėlesni teismų ir kompetentingų institucijų pateikti išaiškinimai leido įtvirtinti Reikalavimo pobūdžio ribojimus tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija turi pagrįstų įrodymų, kad Reikalavimo apimtį sudarantis tiekėjų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Pareiškėjui tokių įrodymų neturint, ir Reikalavimą nustačius vien tik prevenciškai, Reikalavime įtvirtinti ribojimai tiekėjui: 1) konkrečioje Pirkimo dalyje pateikusiam pasiūlymą savarankiškai arba kaip tiekėjų grupės partneriui (jungtinės veiklos sutarties šaliai), remtis kito tiekėjo pajėgumais, kuris jau dėl tos pačios Pirkimo dalies pateikė kitą savarankišką pasiūlymą arba kitame savarankiškame pasiūlyme buvo nurodytas kaip tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis); 2) konkrečioje Pirkimo dalyje pateikusiam pasiūlymą savarankiškai arba kaip tiekėjų grupės partneriui (jungtinės veiklos sutarties šaliai), pasitelkti tiekėją subrangovu, kuris jau dėl tos pačios Pirkimo dalies pateikė kitą savarankišką pasiūlymą arba kitame savarankiškame pasiūlyme buvo nurodytas kaip tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), yra nepateisinami ir negalimi. Sprendime cituojamose LAT nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės yra panašios į ginčijamo pažeidimo, todėl CPVA Sprendime nurodyti LAT išaiškinimai gali būti taikomi šio konkretaus ginčo atveju. Net ir konstatavus, kad LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 analizuotos situacijos yra skirtingos, teismas, siekdamas išspręsti Reikalavimo pobūdžio sąlygos įtvirtinimo teisėtumo klausimą, turi teisę LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2018 pateiktais išaiškinimais vadovautis pagal analogiją. LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 priimtoje nutartyje, o taip pat ir jos pagrindu VPT pateiktais išaiškinimais vadovaujasi ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT), nagrinėdamas administracines bylas identiškomis aplinkybėmis dėl analogiškų Reikalavimui sąlygų bei kilusius net tarp tų pačių šalių – pareiškėjo ir atsakovo. LApT, vienoje savo naujausių nutarčių, kurioje, be kita ko, vertino Reikalavimui analogiškos viešojo pirkimo sąlygos teisėtumą, nurodė ne tik, kad analogiškos Reikalavimui viešojo pirkimo sąlygos nustatymas galimas tik nustačius, kad tarp tiekėjų galėjo būti sudaryti draudžiami susitarimai, bet ir vadovavosi analogiška LAT praktika bei analogiškais VPT išaiškinimais kaip ir CPVA savo Sprendime. Pareiškėjas netinkamai aiškino tiek VPT, tiek CPVA viešai skelbtas pavyzdines atviro konkurso sąlygas, jas interpretuoja atsietai nuo kitų VPT viešai skelbiamų išaiškinimų ir aktualios LAT praktikos. Tiek Sprendime minimas 2020 m. rugpjūčio 13 d. VPT išaiškinimas, tiek VPT ir CPVA skelbti standartiniai pirkimo dokumentai yra suformuluoti atsižvelgiant į LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 pateiktus išaiškinimus, kurie priimti dar iki Pirkimo paskelbimo, ir kuriuos pareiškėjas, kaip viešųjų pirkimų profesionalas, privalėjo taikyti organizuodamas Pirkimą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. VPT išaiškinime bei VPT ir CPVA skelbtuose pavyzdiniuose pirkimo dokumentuose nėra kuriamos naujos sąlygos ir taisyklės, kurios skirtųsi nuo LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 pateiktų taisyklių, o tiesiog koncentruotai, vienoje vietoje pateikiama visa aktuali Reikalavimui analogiškų ar panašių sąlygų įtvirtinimu pirkimo dokumentuose susijusi informacija. Pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad tose pačiose VPT skelbtose atviro konkurso sąlygose nurodoma, jog Reikalavimo pobūdžio sąlyga viešojo pirkimo dokumentuose gali būti nustatoma ne visada, bet tik išimtinais ir pagrįstais atvejais. VPT savo 2020 m. rugpjūčio 13 d. išaiškinime, atkartodama LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 suformuluotas taisykles, iš esmės paaiškino, kas yra laikoma išimtiniu ir pagrįstu atveju, kuriam egzistuojant viešojo pirkimo dokumentuose gali būti įtvirtintas draudimas tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą savarankiškai ar kaip ūkio subjektų grupės nariui, būti subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme tame pačiame pirkime. Skundo objektas nėra VPT arba CPVA skelbiamų pavyzdinių atviro konkurso sąlygų teisėtumo klausimai. Pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, pats, vadovaudamasis VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, yra laikomas viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jai yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus, todėl savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. Pareiškėjas neįrodė išimtinio ir pagrįsto atvejo egzistavimo fakto (tiekėjų draudžiamo susitarimo), kuris pagrįstų Reikalavimo įtvirtinimo Pirkimo sąlygų 51 punkto pagrįstumą, teisėtumą ir būtinumą, todėl CPVA, išsamiai išnagrinėjusi ir įvertinusi faktines aplinkybes, Projekto vykdytojo teiktus paaiškinimus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą Sprendimą, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 49 straipsnio rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, nes leido dalyviams varžytis dėl sutarties tik Pirkimo dokumentuose griežtai nustatytu jungimosi būdu.Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumą, teisėtumą ir proporcingumą patvirtina jau vien VAAT analogiškose bylose, analogiškomis aplinkybėmis, tarp tų pačių šalių priimti sprendimai. CPVA įvertino pareiškėjo atlikto Pirkimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nustatė, kad Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 49 straipsnio rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Dėl šios priežasties CPVA, vadovaudamasi Taisyklių, PAFT ir Gairių nuostatomis, turėjo ne teisę, bet pareigą pritaikyti pareiškėjui 5 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju CPVA Sprendime vertino, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 13 punktą, kuriame nurodyta pažeidimo rūšis: „Nepagrįstas subrangos apribojimas“. Pažeidimo aprašyme papildomai nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, jeigu pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nurodyto pažeidimo pagrindas yra tas, jog subrangos ribojimai galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus nuo pasiūlymų pateikimo. Kuo siauresnis yra subrangą ribojančio reikalavimo sąlygos turinys jo taikymo aspektu, tuo daugiau rinkos dalyvių yra ribojama galimybė pateikti pasiūlymus pirkime. Taikydama finansinę korekciją, CPVA įvertino, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai, t. y. pažeidimas peržengė nacionalines ribas (PAFT 7 priedo 10.1 p.). Atsižvelgiant į nustatyto Reikalavimo ydingumą, jis galėjo riboti užsienio tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime, nes pastarieji negalėjo pasitelkti norimų subtiekėjų, jeigu tiekėjas būtų nusprendęs savarankiškai dalyvauti Pirkime. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš skundžiamo Sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 str. reikalavimus. II.Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo AB „Via Lietuva“ skundą atmetė.Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:Pareiškėjas įgyvendina projektą „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Kelio ruožo Vilnius-Kaunas rekonstravimas. Saugaus eismo priemonių įrengimas“, projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0011. Projekto vykdymo metu pareiškėjas atviro konkurso būdu atliko tarptautinės vertės pirkimą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km rekonstravimas (saugaus eismo priemonių įrengimas)“, pirkimo Nr. 416239 (Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbtas 2024 m. gruodžio 31 d. Skelbimas apie Pirkimą 2019 m. sausio 2 d. paskelbtas ES leidinyje „Tenders electronic daily“, skelbimo Nr. 2019/S 001-0000713. Pirkimo objektas buvo suskaidytas į šešias dalis. Skundžiamas sprendimas priimtas dėl penktosios Pirkimo objekto dalies. Pirkime pasiūlymus dėl penktos Pirkimo objekto dalies pateikė 4 tiekėjai. Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta AB „Kauno tiltai“, su kuria 2019 m. rugpjūčio 8 d. pasirašyta sutartis Nr. S-698 (Sutartis), kurios bendra vertė su visais pakeitimais – 4 080 550,63 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui, yra 3 681 192,16 Eur su PVM.Pirkimo vykdymo metu, pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. (11.7)2-281 patikslino Pirkimo sąlygų II tomo 4.4 p. b pastraipą, nurodydamas: „4.4 punktas. Subrangovai. Pakeisti (b) pastraipą taip: 1) Sutarties galiojimo metu subrangovų keitimas vietomis tarp Sutartyje numatytų subrangovų, didesnės (mažesnės) darbų dalies, negu buvo suderinta, perdavimas kitam Sutartyje numatytam subrangovui, papildomų subrangovų pasitelkimas arba Sutartyje numatytų subrangovų atsisakymas galimas tik iš anksto raštu apie tai informavus Užsakovą ir Inžinierių. 2) Sutarties galiojimo metu ketinant keisti Sutartyje numatytus subrangovus vietomis, perduoti didesnę (mažesnę) darbų dalį, negu buvo suderinta, kitam Sutartyje numatytam subrangovui, pasitelkti papildomus subrangovus, atsisakyti Sutartyje numatytų subrangovų, Rangovo kartu su subrangovais kvalifikacija turi būti ne mažesnė nei buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose. 3) Rangovas taip pat turi pateikti naujo subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo įrodymų dokumentus, jeigu rangovas remsis to naujo subtiekėjo pajėgumais pirkimo dokumentuose nurodytų kvalifikacinių reikalavimų atitikimui. Jeigu subtiekėjui, kurio pajėgumais siekdamas atitikti kvalifikacinius reikalavimus konkurso metu rangovas nesirėmė, norima perduoti didesnę darbų dalį, nei buvo suderinta ir po tokio darbų perdavimo rangovas jau remsis to subtiekėjo pajėgumais kvalifikacinių reikalavimų numatytų pirkimo dokumentuose atitikimui, tuomet rangovas turi pateikti ir to subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus. Tačiau bet kuriuo atveju Užsakovas netikrina pašalinimo pagrindų nebuvimo (neprašo pašalinimo pagrindimą nebuvimą įrodančių dokumentų) paskirtų subtiekėjų, kurie buvo parinkti elektros tinklų arba dujotiekio operatorių (savininkų). 4) Papildomai pasitelkiamu subtiekėju negali būti viešojo pirkimo dalyvis ar pasiūlymą viešajame pirkime teikusios ūkio subjektų grupės partneris (išskyrus paskirtus subtiekėjus, kurie buvo parinkti elektros tinklų arba dujotiekio operatorių, savininkų). 5) Pakeitus Sutartyje numatytus subrangovus vietomis, perdavus didesnę (mažesnę) darbų dalį, negu buvo suderinta, kitam Sutartyje numatytam subrangovui, ir (ar) pasitelkus papildomus subrangovus, subtiekėjai gali pradėti vykdyti darbus, tik Rangovui suderinus atnaujintą Tinklinį darbų grafiką su Inžinieriumi ir Užsakovo atstovu. Rangovo sudaromose sutartyse su subrangovais turi būti numatyta subrangovų ar partnerių prievolė teikti Užsakovui, audito ir kitoms patikrinimus vykdančioms įstaigoms visą būtiną informaciją (dokumentus) apie subrangovų ar partnerių darbą sutarties įgyvendinimo laikotarpiu bei sutarčiai pasibaigus.“CPVA DMS 2023 m. gegužės 26 d. Pranešimu apie įtariamą pažeidimą projekte Nr. 1 pateikė pareiškėjui 2023 m. gegužės 24 d. įtarimą apie pažeidimą Nr. IT15, kuriame nurodė, kad atlikusi pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą, įtaria, jog „Perkančioji organizacija, nustačiusi Pirkimo sąlygų 51 p. reikalavimą, galimai apribojo tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą pasitelkti ir pasiūlyme subtiekėjais nurodyti kitus tiekėjus ar jungtinės veiklos grupės narius ir tuo pažeidė 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus ir VPĮ 17 str. 3 d. nustatytą reikalavimą dirbtinai nemažinti konkurencijos“. Taigi, įtarimai buvo pareikšti dėl tariamo VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų pažeidimo.Pareiškėjas 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2-8412 pateikė paaiškinimus bei argumentus dėl Pirkimo procedūrų vykdymo atitikties teisės aktams bei suformuotai teismų praktikai.CPVA priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją ir VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais. Taigi CPVA nustatė ir pažeidimą (VPĮ 49 str. 1 d.), dėl kurio nebuvo pareiškusi įtarimo ir apie tai informavusi pareiškėją.Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 33 punktas paneigė pareiškėjo dėstomą poziciją, kad Pirkimo dokumentų sąlygos, įskaitant Reikalavimą, niekaip neribojo galimybės pasiremti kito ūkio subjekto pajėgumais, siekiant įrodyti kvalifikacijos atitiktį, įskaitant ir kito tiekėjo pajėgumus, kuris teikia pasiūlymą Pirkimo V dalyje. Iš Reikalavimo sąlygos turinio matyti aiškus Perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą ar ne. Reikalavime įtvirtintas vidinis ribojimas neatitinka kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinio reglamentavimo. Perkančioji organizacija negali savavališkai spręsti, kuris kooperacijos būdas jai priimtiniausias ir jį įtvirtinti Pirkimo sąlygose, ribojant tiekėjams rinkos subjektų pasitelkimą kitomis formomis, nesant tam įstatyminio pagrindo. Ginčo sąlygomis neribojamas to paties subtiekėjo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose (ryškiausias šios situacijos pavyzdys yra Pirkimo V dalyje susiklosčiusi situacija, kai Pirkime dėl Pirkimo V dalies pasiūlymus pateikė 4 dalyviai, iš kurių net 3 (UAB „Kauno keliai“, AS „A.C.B.“ bei AB „Eurovia Lietuva“) subtiekėju pasitelkė tą patį ūkio subjektą – UAB „SRP projektas“ – dėl darbo projekto parengimo paslaugų teikimo sutarties vykdymo metu. Taip pat, UAB „Kauno keliai“ ir AS „A.C.B.“ subtiekėju pasitelkė tą patį ūkio subjektą – UAB „Biseris“ – atitinkamų darbų atlikimui sutarties vykdymo metu, tačiau tai nereiškia, kad subtiekėjas (šiuo atveju UAB „SRP projektas“ ar UAB „Biseris“), žinodamas kelių tiekėjų kainų pasiūlymus negalėtų jomis manipuliuoti ar jo ekonominis elgesys būtų paremtas mažesnių kainų siūlymu, siekiant dalyvauti įgyvendinant pirkimo objektą su bet kuriuo iš pasirinktų tiekėjų. Pirkimo sąlygų paskelbimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir teismų praktika bei vėlesni teismų ir kompetentingų institucijų pateikti išaiškinimai leido įtvirtinti Reikalavimo pobūdžio ribojimus tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija turi pagrįstų įrodymų, kad Reikalavimo apimtį sudarantis tiekėjų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Reikalavime įtvirtinti ribojimai tiekėjui: 1) konkrečioje Pirkimo dalyje pateikusiam pasiūlymą savarankiškai arba kaip tiekėjų grupės partneriui (jungtinės veiklos sutarties šaliai), remtis kito tiekėjo pajėgumais, kuris jau dėl tos pačios Pirkimo dalies pateikė kitą savarankišką pasiūlymą arba kitame savarankiškame pasiūlyme buvo nurodytas kaip tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis); 2) konkrečioje Pirkimo dalyje pateikusiam pasiūlymą savarankiškai arba kaip tiekėjų grupės partneriui (jungtinės veiklos sutarties šaliai), pasitelkti tiekėją subrangovu, kuris jau dėl tos pačios Pirkimo dalies pateikė kitą savarankišką pasiūlymą arba kitame savarankiškame pasiūlyme buvo nurodytas kaip tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), yra nepateisinami ir negalimi. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis nepadarė jokio VPĮ nuostatų pažeidimo ir CPVA neteisingai interpretuoja Reikalavimo turinį, Sprendime pateiktas Reikalavimo teisėtumo vertinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir formuojamos teismų praktikos.Teismas pažymėjo, jog Sprendime cituojamose LAT nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės yra panašios į ginčijamo pažeidimo, todėl CPVA Sprendime nurodyti LAT išaiškinimai gali būti taikomi šio konkretaus ginčo atveju. Kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 priimtoje nutartyje, o taip pat ir jos pagrindu VPT pateiktais išaiškinimais vadovaujasi ir VAAT, nagrinėdamas administracines bylas identiškomis aplinkybėmis dėl analogiškų Reikalavimui sąlygų bei kilusius net tarp tų pačių šalių – pareiškėjo ir atsakovo. LApT, vienoje savo naujausių nutarčių, kurioje, be kita ko, vertino Reikalavimui analogiškos viešojo pirkimo sąlygos teisėtumą, nurodė ne tik, kad analogiškos Reikalavimui viešojo pirkimo sąlygos nustatymas galimas tik nustačius, kad tarp tiekėjų galėjo būti sudaryti draudžiami susitarimai, bet ir vadovavosi analogiška LAT praktika bei analogiškais VPT išaiškinimais kaip ir CPVA savo Sprendime. Teismo vertinimu, Sprendime minimas 2020 m. rugpjūčio 13 d. VPT išaiškinimas, tiek VPT ir CPVA skelbti standartiniai pirkimo dokumentai yra suformuluoti atsižvelgiant į LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 pateiktus išaiškinimus, kurie priimti dar iki Pirkimo paskelbimo, ir kuriuos pareiškėjas, kaip viešųjų pirkimų profesionalas, privalėjo taikyti organizuodamas Pirkimą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. VPT išaiškinime bei VPT ir CPVA skelbtuose pavyzdiniuose pirkimo dokumentuose nėra kuriamos naujos sąlygos ir taisyklės, kurios skirtųsi nuo LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 pateiktų taisyklių, o tiesiog koncentruotai, vienoje vietoje pateikiama visa aktuali Reikalavimui analogiškų ar panašių sąlygų įtvirtinimu pirkimo dokumentuose susijusi informacija. Teismas pažymėjo, jog skundo objektas nėra VPT arba CPVA skelbiamų pavyzdinių atviro konkurso sąlygų teisėtumo klausimai. Pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, vadovaudamasi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Pareiškėjas yra viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalas, todėl jam yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus, todėl savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. Tuo labiau, pavyzdinės pirkimo sąlygos yra skirtos ne privalomam taikymui ir tokio negali būti, o turi būti pritaikomos kiekvienos perkančiosios organizacijos poreikiams pagal jos kompetencijos laipsnį ir pirkimo objekto specifiškumą, pirkimo sudėtingumą ir perkančiosios organizacijos siekius bei VPĮ reikalavimus. Pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, taiko pavyzdines pirkimo sąlygas iš įvairių šaltinių, neįsitikindamas jų reikalingumu ir teisėtumu konkrečiame pirkime, tik parodo Perkančiosios organizacijos atsakomybės stoką, kai tokiu atveju Perkančioji organizacija taiko pavyzdines pirkimo sąlygas visa apimtimi bet kokiam pirkimui netgi pirkimo sąlygų neindividualizuodama. Toks atsitiktinis pirkimo sąlygų parinkimas negali būti priežastimi panaikinti dėl to kilusias neigiamas pasekmes – finansinę korekciją – vien todėl, kad panašias pavyzdines pirkimo sąlygas skelbia kitos institucijos ar įstaigos. Pareiškėjas neįrodė išimtinio ir pagrįsto atvejo egzistavimo fakto (tiekėjų draudžiamo susitarimo), kuris pagrįstų Reikalavimo įtvirtinimo Pirkimo sąlygų 51 punkte pagrįstumą, teisėtumą ir būtinumą, todėl CPVA, išsamiai išnagrinėjusi ir įvertinusi faktines aplinkybes, Projekto vykdytojo teiktus paaiškinimus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą Sprendimą, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 49 straipsnį, 17 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, nes leido dalyviams varžytis dėl sutarties tik Pirkimo dokumentuose griežtai nustatytu jungimosi būdu.Teismo vertinimu, CPVA, vadovaudamasi Taisyklių, PAFT ir Gairių nuostatomis, turėjo ne teisę, bet pareigą pritaikyti pareiškėjui 5 proc. dydžio finansinę korekciją, kuri yra visiškai proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. CPVA Sprendime vertino, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 13 punktą, kuriame nurodyta pažeidimo rūšis: „Nepagrįstas subrangos apribojimas“. Pažeidimo aprašyme papildomai nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, jeigu pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Teismas sprendė, kad, taikydama finansinę korekciją, CPVA tinkamai įvertino, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai, t. y. pažeidimas peržengė nacionalines ribas (PAFT 7 priedo 10.1 p.). Atsižvelgiant į nustatyto Reikalavimo ydingumą, jis galėjo riboti užsienio tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime, nes pastarieji negalėjo pasitelkti norimų subtiekėjų, jeigu tiekėjas būtų nusprendęs savarankiškai dalyvauti Pirkime.Teismas konstatavo, jog Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 str. reikalavimus.III.Pareiškėjas AB „Va Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. 2024 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie buvo itin reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas priėmė šiuos paaiškinimus, tačiau teismas šių pareiškėjos įrodymų nevertino ir niekaip dėl jų nepasisakė. Nei skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje, nei motyvuojamoje dalyje neužsimenama apie tai, kad pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Pareiškėjas pagrindė, kad jis Reikalavimą nustatė dėl kelių esminių objektyvių priežasčių: i) siekiu užtikrinti smulkaus ir vidutinio verslo galimybes dalyvauti Pirkime ir taip išplėsti konkurenciją Pirkime; (ii) siekiu išvengti galimų draudžiamų susitarimų bei nesąžiningos konkurencijos Pirkime ar kitų rangovų, kurie turi galimybes savarankiškai dalyvauti Pirkime, veiksmų, kuriais daromas neigiamas poveikis Pirkimo rezultatams (pvz., vienas rangovas nesuteikia kitam rangovui kvalifikacijos įrodymui būtinų dokumentų, tikslu pašalinti jį iš pirkimo ir laimėti pirkimą pats). Tačiau nei viena iš nurodytų objektyvių priežasčių teismo nebuvo įvertintos ir niekaip dėl jų nepasisakyta, nors būtent šių įrodymų vertinimas turėjo reikšmę administracinės bylos baigčiai. Nustačius, kad egzistavo objektyvios priežastys nustatyti Reikalavimą, tai pagrįstų, kad Reikalavimas Pirkimo sąlygose nurodytas teisėtai ir pagrįstai. Atitinkamai, visos kitos byloje nurodytos aplinkybės ir jų vertinimas netektų prasmės, nes teisėto ir pagrįsto Reikalavimo nustatymas leistų daryti išvadą, kad CPVA Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.Net nustačius, kad Reikalavimas nustatytas nepagrįstai (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nebuvo pagrindo taikyti finansinę korekciją. Net ir pripažinus, kad finansinė korekcija turi būti taikoma, ji turi būti reikšmingai sumažinta. Pareiškėjas pateikė detalius argumentus bei įvardino konkrečias aplinkybes, kurios turėjo būti įvertintos, sprendžiant dėl finansinės korekcijos (ne)taikymo ar jos dydžio nustatymo. Nepaisant to, teismas sprendime nevertino nei vienos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir dėl jų niekaip nepasisakė. Toks teismo sprendimas ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 daliai, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos visos tuo atveju reikšmingos aplinkybės bei nustatyto pažeidimo poveikis ES biudžetui.Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžė ir akcentavo ESTT naujausioje praktikoje išdėstytą poziciją, kad ES teisei prieštarauja tokie teisės aktai ir atitinkamai tokie institucijų veiksmai, kai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pažeidimo sunkumo bei jo poveikio ES biudžetui, automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę (pvz., Gaires). Vadovaujantis LVAT praktika ir net pačios CPVA pozicija, sąlygos, analogiškos Reikalavimui, viešųjų pirkimų dokumentuose gali būti nustatytos, jei egzistuoja objektyvios priežastys. Taigi nagrinėjamo administracinio ginčo atveju, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybių, kurios pagrindžia, kad egzistavo objektyvios priežastys, pagrindžiančios Reikalavimo nustatymą, (ne)nustatymas. Tačiau teismas neįvardino įrodinėjimo dalyko, t. y. nenustatė ir nevertino nei vienos iš pareiškėjo įvardintų objektyvių priežasčių, dėl kurių ir buvo nustatytas Reikalavimas. Tuo atveju jei būtų nustatyta, kad Reikalavimas yra tariamai neteisėtas ir nepagrįstas (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), įrodinėjimo dalyku būtų aplinkybių, kurios pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad finansinė korekcija neturi būti taikoma, (ne)nustatymas ir vertinimas. Tuo atveju, jei finansinė korekcija turi būti taikoma, įrodinėjimo dalykas būtų aplinkybių, kurios leidžia priimti sprendimą dėl taikytinos mažesnės finansinės korekcijos dydžio, (ne)nustatymas ir vertinimas.Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, formalus ir pažeidžiantis pareiškėjo teisėtą lūkestį dėl efektyvios jo teisės į teisminę gynybą realizacijos. Teismas nepateikė savarankiško teisinio vertinimo byloje nagrinėjamais klausimais. Tai pagrindžia ne tik nurodyti argumentai, kad teismas nenagrinėjo reikšmingų įrodymų, dėl jų niekaip nepasisakė, bet ir tai, kad sprendimas iš esmės yra atsakovo procesinių dokumentų kopija. Toks formalus bylos išnagrinėjimas yra nesuderinamas su esminiais konstituciniais bei administracinės teisenos principais, taip pat akivaizdžiai prieštarauja LVAT praktikai. Įvertinus Pirkimo sąlygose nustatytus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, matyti, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas nei vienas rangovo kvalifikacijai keliamas reikalavimas, todėl Pirkimo sąlygų nurodytas ribojimas apskritai yra neaktualus ir netaikytinas. Įvertinus Pirkimo sąlygų turinį, akivaizdu, kad Pirkimo sąlygų 33 punkto sąlyga niekada nebūtų pritaikyta, todėl ji niekaip nepagrindžia ir negali pagrįsti, kad nustačius Reikalavimą buvo apribotos galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o tai reiškia, kad nebuvo jokio pagrindo konstatuoti VPĮ 49 straipsnio pažeidimus.Teismas visiškai nevertindamas formuojamos praktikos bei konkrečių šios nagrinėjamos bylos aplinkybių, sprendime formaliai nurodė (pakartojo CPVA atsiliepime nurodytus teiginius), kad CPVA Sprendime cituojamose LAT nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės yra panašios į ginčijamo pažeidimo, todėl CPVA Sprendime nurodyti LAT išaiškinimai gali būti taikomi šio konkretaus ginčo atveju. Teismas sprendime nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės yra panašios į CPVA Sprendime minimose LAT nutartyse nurodytas, dėl kokių priežasčių jos yra laikomos panašiomis. Pareiškėjas laikėsi ir laikosi nuoseklios pozicijos, kad CPVA pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga. Teismas nenagrinėjo ir niekaip nepasisakė, ar nagrinėjamu atveju apskritai egzistavo pagrindas taikyti finansinę korekciją. Net tuo atveju jei būtų pripažinta, kad nustatant Reikalavimą buvo padarytas tariamas VPĮ pažeidimas, tai vis tiek nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme, nes toks pažeidimas laikytinas formaliu, nedarančiu jokio poveikio ES biudžetui. Tiek skunde, tiek 2024 m. lapkričio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas išsamiai pagrindė, kad CPVA, nustatydama finansinę korekciją, pažeidė proporcingumo principą, PAFT ir Gairių nuostatas bei ESTT ir LVAT suformuotoje praktikoje pateiktas aiškinimo taisykles. Tačiau teismas nevertino nei pareiškėjo pateiktų argumentų, nei įrodymų ir netgi to, kad pati CPVA pripažino, kad nustatant finansinę korekciją ji nevertino šiam individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių.Teismas visiškai nepagrįstai (kopijuodamas CPVA atsiliepimo teiginius) nurodė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Jau vien faktas, kad pati CPVA atsiliepime pripažino, jog nevertino visų reikšmingų aplinkybių, apsiribojo tik aplinkybės, kad buvo vykdytas tarptautinis pirkimas, vertinimu, patvirtina, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų. CPVA atsiliepime pripažino ir tai, kad ji neatliko jokio vertinimo dėl finansinės korekcijos dydžio nustatymo, apsiribojo automatiniu Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nurodytos 5 proc. finansinės korekcijos pritaikymu, o tai neatitinka nei Gairių, nei PAFT 7 priedo 10 punkto nuostatų, nei labai aiškios ir nedviprasmiškos LVAT ir ESTT formuojamos pozicijos.Teismas neatsikleidė administracinės bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė visiškai formalų sprendimą, kuris neatitinka konstitucinio teisingumo principo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pareiškėjas nenurodė skunde. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išskirdamas Regionų administracinio teismo sprendime nurodytus atskirus sakinius ar jo dalis, daro nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka teismo sprendime nurodytų motyvų ir išvadų. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisingas. Teismas pasisakė tiek dėl pareiškėjo nustatyto Reikalavimo nepagrįstumo, tiek dėl pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo nustatytam pažeidimui, savo išvadas paremdamas teisės normomis bei teismų praktika. Tai, kad nagrinėjamu atveju finansinė korekcija buvo pritaikyta tinkamai ir ji yra proporcinga padarytam pažeidimui, pagrindžia ir gausi LVAT praktika, kuri buvo nurodyta atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovo pateiktoje LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad už panašaus pobūdžio pažeidimams taikoma 5 proc. finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas neturi jokių teisinių instrumentų taikyti kitokią (pavyzdžiui, mažesnę) finansinę korekciją, kadangi tokios teisės CPVA nesuteikia ir PAFT nuostatos 7 priedo 13 punktas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami, kad jis galėtų tinkamai atstovauti save teisminiame procese. Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT15 ir jo priedo – CPVA sprendimo dėl gražintinų lėšų, t. y. 2023 m. rugpjūčio 11 d. grąžintinų lėšų formos Nr. 2023-TSF/2-52, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, kad Pirkimo sąlygų paskelbimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir teismų praktika bei vėlesni teismų ir kompetentingų institucijų pateikti išaiškinimai leido įtvirtinti Reikalavimo pobūdžio ribojimus tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija turi pagrįstų įrodymų, kad Reikalavimo apimtį sudarantis tiekėjų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Pareiškėjas objektyvių įrodymų apie Pirkime dalyvavusių ar ketinusių dalyvauti tiekėjų draudžiamus susitarimus nepateikė. Teismas konstatavo, kad Sprendimu padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 49 straipsnį dėl rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią dirbtinai riboti konkurenciją, 5 proc. finansinės pataisos norma pritaikyta pagrįstai, atitinka Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nurodytą pažeidimą.Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog Reikalavimo nustatymas buvo nulemtas objektyvių priežasčių; net ir formaliai nustačius pažeidimą, finansinę korekciją nebuvo pagrindo taikyti, nes jis neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai, neapribojo pasiūlymus pateikusiems tiekėjams galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais; automatinis korekcijos taikymas, nenustačius poveikio ES biudžetui, prieštarauja LVAT bei ESTT praktikai; teismas nepateikė sprendime savarankiško bylos aplinkybių vertinimo, iš esmės atkartojo atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ir ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Byloje nustatyta, kad CPVA, atlikusi pakartotinę Pirkimo dokumentų patikrą, inicijavo pažeidimo tyrimą dėl atitinkamų Pirkimo sąlygų, įskaitant ir dėl jų 51 punkto, kuriame buvo įtvirtinta, „Tiekėjas (fizinis ar juridinis asmuo) gali pateikti perkančiajai organizacijai tik po vieną pasiūlymą dėl kiekvienos tos pačios pirkimo dalies, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą toje pirkimo dalyje jis bus atskiras tiekėjas, ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą dėl tos pačios pirkimo dalies kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme dėl tos pačios pirkimo dalies nebegali būti subtiekėju.“; įvertinusi pareiškėjo 2023 m. birželio 6 d. Paaiškinimą, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir VPT išaiškinimus, Sprendime konstatavo, kad juo buvo apribota tiekėjų galimybė kooperuotis, jungtinė veikla ar subranga; pažymėjo, kad subrangos / subtiekimo ribojimai nepateisinami net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarčių įvykdymo garantijų. Realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimą bei pirkimuose nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedūrose. Kito subjekto pasitelkimas, tiekėjų galimybės būnant kito tiekėjo subtiekėju neturi būti ribojamos, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas; arba esant išskirtinėms aplinkybėms, susijusioms su pirkimo pobūdžiu ir tikslais, kurios turi būti aiškios ir paremtos konkrečiomis taisyklėmis, tikslios bei proporcingos. Sprendime padaryta išvada, kad Perkančioji organizacija, nustatydama Reikalavimą, pažeidė VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią dirbtinai riboti konkurenciją, ir, remiantis Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punktu, Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija (203 671,05 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos tenkančios Projektui (nuo 4 073 420,94 Eur). Vadovaujantis VPĮ 49 straipsnio 1 dalimi (įstatymo 2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-327 redakcija), tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Įstatymo leidėjo įtvirtinta tiekėjo galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais nėra eksplicitiškai ribojama pasirenkant ūkio subjektams bendradarbiavimo būdus ir formas tikslu atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, tai leidžia daryti išvadą, kad Pirkimo sąlygose ribojimai gali būti nustatomi tik tais atvejai, kai yra objektyviai būtini užtikrinti teisės aktais reglamentuojamų viešojo pirkimo principų įgyvendinimą bei konkretaus Pirkimo tikslams pasiekti. Aplinkybes, patvirtinančias objektyvų poreikį tokio pobūdžio reikalavimams kiekvienu individualiu atveju turi pagrįsti juos nustačiusi Perkančioji organizacija. Kilus ginčui dėl Reikalavimo nustatymo pagrįstumo, bylos nagrinėjimo dalyku yra tų aplinkybių, kuriomis Perkančioji organizacija siekia pagrįsti objektyvų poreikį numatyti reikalavimą, nustatymas ir vertinimas.VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje tvirtintas nuostatas tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 suformuotą minėtos normos taikymo praktiką, kuria remiamasi ir vėliau (LAT 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023). Nepaisant skirtingų faktinių aplinkybių nagrinėjamoje civilinėje byloje, principiniai VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektai yra aktualūs nagrinėjamoje administracinėje byloje. LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 teisėjų kolegija vertino, „kad, jei pati aplinkybė, jog du tiekėjai, pateikę viešojo pirkimo konkurse savarankiškus pasiūlymus, kuriuose jie nurodyti kaip vienas kito subrangovai, per se (savaime) reikštų neteisėtus šių ūkio subjektų veiksmus, papildomo perkančiosios organizacijos šios aplinkybės (ne)tyrimo veiksmų nustatymas bei vertinimas prarastų prasmę, nes jie bet kokiu atveju negalėtų pakeisti teisinio kvalifikavimo. Dėl to <...> pirmiausia [turėjo būti] sprendžiama, ar surinkti duomenys teikia pagrindą daryti išvadą apie tai, kad [trečiųjų asmenų] veiksmai pažeidžia Konkurso sąlygas ir imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, o vėliau (jei neteisėtumo nebūtų nustatyta) – ar atsakovė ėmėsi visų privalomų tyrimo veiksmų, kuriais būtų išsklaidytos bet kokios pagrįstos neskaidraus viešojo pirkimo procedūrų vykdymo abejonės. <...> Pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, tiekėjai gali pasitelkti kitus ūkio subjektus daliai viešojo pirkimo sutarties vykdyti; subrangos teisiniai santykiai nekeičia vertinimo, kad savarankišką pasiūlymą pateikė atskiras ūkio subjektas, o ne jų grupė; tiekėjų ir jų subrangovų kaip tam tikro darinio bendrumas pirmiausia pasižymi jų galimybe sumuoti turimus pajėgumus ir dėl to atitikti viešojo pirkimo kvalifikacijos reikalavimus“ (nutarties 33, 34 p.). <...> „vien teorinė teisinio ar faktinio netikrumo situacija, už kurios tyrimą pirmiausia atsakinga perkančioji organizacija, nagrinėjamu atveju per se nesuponuoja išvados apie trečiųjų asmenų realiai sudarytą draudžiamą susitarimą“ (nutarties 43 p.). <...> „nagrinėjamu atveju labai svarbu, <...>, kad be tarpusavio bendradarbiavimo tretieji asmenys pavieniui neatitiktų ginčo Konkurso sąlygos, todėl jų veiksmai iš esmės nulemti Konkurso sąlygų nuostatų“. Pažymėtina, kad tokios teisės aiškinimo bei taikymo taisyklės iš esmės tapačių faktinių bylos aplinkybių kontekste laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-549-492/2026).Įvertinus ginčijamą sąlygą aktualaus teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, konstatuotina, kad Reikalavimo pobūdžio sąlyga nėra absoliučiai neteisėta ar negalima nustatyti Pirkimo dokumentų sąlygose, tačiau galėtų būti įtvirtinta Pirkimo dokumentų sąlygose tik esant pagrįstų įrodymų, jog Reikalavimo apimtį sudarantis tiekėju elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas.Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nustatydama Reikalavimą Perkančioji organizacija neturėjo duomenų apie tiekėjų draudžiamus susitarimus. Pareiškėjas Reikalavimo nustatymą grindė iš esmės kitomis aplinkybėmis – siekiu užtikrinti smulkaus ir vidutinio verslo galimybes dalyvauti Pirkime ir taip išplėsti konkurenciją pirkime; siekiu išvengti galimų draudžiamų susitarimų bei nesąžiningos konkurencijos Pirkime ar kitų rangovų, kurie turi galimybes savarankiškai dalyvauti Pirkime, veiksmų, kuriais daromas neigiamas poveikis Pirkimo rezultatams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios, nesant nustatytos ginčijamo Reikalavimo, būtų galėję tapti kliūtimi vidutiniam ar smulkiam verslui dalyvauti paskelbtame Pirkime jo sąlygas atitinkančiais būdais ir formomis. Nėra duomenų ir apie tai, kad nurodytas siekis būtų tapęs realiu rezultatu – t. y. didesniu vidutinio ir smulkaus verslo įtraukumu organizuotame Pirkime. Kitas pareiškėjo nurodomas siekis – išvengti galimų draudžiamų susitarimų, yra išimtinai prevencinio pobūdžio. Kai nėra duomenų, kad konkretaus Pirkimo atveju esama neteisėto ūkio subjektų elgesio, tiesioginio ar netiesioginio veiksmų derinimo, Reikalavimu iš anksto ir be pagrindo paneigiama Pirkime dalyvaujančių asmenų sąžiningumo prezumpcija, tuo pačiu paneigiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti dirbtinai riboti konkurenciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Perkančiajai organizacijai tenka pozityvi pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, kai nustatomos VPĮ 46 straipsnyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – ir nustačius nesąžiningus tiekėjų veiksmus, kas paneigia pareiškėjo nurodomą tariamai objektyvią priežastį Pirkimo sąlygose prevenciniais tikslais nustatyti ginčijamą Reikalavimą. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjų kooperavimosi formų poreikis gali būti nulemtas paties pirkimo tikslo (kaip kad buvo susiklosčiusi situacija LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2018), todėl išankstiniai tokio pobūdžio ribojimai, kaip kad nustatyti Reikalavimu, potencialiai gali neatitikti pirkimo tikslo, todėl Perkančioji organizacija, nustatydama tokius Reikalavimus, turi pagrįsti, kad jie objektyviai būtini pirkimo tikslui pasiekti.Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamos atsakovo Sprendime padarytos išvados dėl Reikalavimo nustatymo pažeidžiant VPĮ 49 straipsnio 1 dalies, reikalavimus, teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas neįrodė, kad buvo objektyvios aplinkybės jų įtvirtinimui Pirkimo sąlygose, ar jos buvo būtinos Pirkimo tikslams pasiekti.Konstatavus, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygų 51 punkte įtvirtintu Reikalavimu neteisėtai apribojo tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą kaip atskirai taip ir grupėje, kitame pasiūlyme būti nurodytam subtiekėju, taip subrangovų pasitelkimą sutarties vykdymo metu, Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad buvo pažeistos VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios įtvirtina galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas, nes tokia priemonė nebuvo būtina pirkimo tikslams pasiekti, taip pat ūkio subjektų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas riboti konkurenciją.Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, teismo sprendime nurodyti motyvai iš esmės nesiskiria nuo atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų teiginių, laikytini nesudarančiais pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje padaryta išvada, kad atsakovo Sprendimo dalis dėl pažeidimo nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Vien ta aplinkybė, kad teismo sprendime iš esmės yra pritariama atsakovo byloje išdėstytai pozicijai, negali būti vertinama kaip patvirtinanti, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nevertino abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ar kad teismo sprendime išdėstyti motyvai yra nepakankami. Motyvų pakankamumas teismo sprendime siejamas visų pirma su aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą ir susijusių su ginčo dalyku, atskleidimu ir jų teisiniu įvertinimu. Kai teismo sprendime nėra detaliai pasisakoma dėl šalių procesiniuose dokumentuose dalies nurodomų teiginių, kurie yra nutolę nuo ginčo dalyko ir neturi reikšmingos įtakos galutinio procesinio sprendimo byloje rezultatui, tai neturi būti vertinama kaip teismo sprendimą iš esmės pagrindžiančių motyvų trūkumas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime nurodytos reikšmingos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, kuriais pagrindžiamas atsakovo Sprendimo dalies dėl nustatyto pažeidimo teisinis įvertinimas, todėl motyvai aptariamoje teismo sprendimo dalyje laikytini pakankamai išsamiais.Atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl finansinės korekcijos, rėmėsi PAFT 311 punkto nuostata – kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio.Reglamente Nr. 1303/2013 nustatyta, jog pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (143 str. 1 d.). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą (143 str. 2 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, kad finansinio koregavimo mechanizmas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. VPĮ principai, kurių laikymasis užtikrina ir tarptautinės svarbos viešojo pirkimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms bei bendriesiems principams, gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo bei nustatymo pagrindas ir atitinkamai pripažinus pažeidimą, – pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo.ESTT jurisprudencijoje pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimo aspektu pažymima, jog „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui (žr., pvz., 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov, C-175/23, ECLI:EU:C:2024:853, 27 p.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026 yra pasisakiusi, jog tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnį ir Projektų taisyklių 307 punktą, turi būti nustatyta, kad ūkio subjekto padarytas viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimas padarė arba galėjo padaryti žalą Europos Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad nors tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio dydžio, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan. Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neatskleidžiant jo (galimo) poveikio Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nepagrindus žalos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją. Byloje nėra duomenų, kad ūkio subjektai būtų teikę skundus dėl Pirkimo organizavimo, todėl nėra pagrindo kvestionuoti aplinkybių, jog Pirkimas vyko konkurencingomis sąlygomis ir jo rezultate sudaryta sutartis atitiko geriausio pasiūlymo ir geriausios kainos kriterijus, nustatytus Pirkimo sąlygose, todėl nustatytas pažeidimas – Reikalavimo nustatymas – formalus. Nagrinėjamu atveju nei CPVA Sprendime, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenurodė, ar buvo padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui, todėl šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl pareiškėjo veikos CPVA Sprendimu pagrįstai nustatytas VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, nes tokia priemonė nebuvo būtina pirkimo tikslams pasiekti, taip pat ūkio subjektų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo riboti konkurenciją pažeidimai, ir jų nekartodama, įvertinusi CPVA Sprendimo turinį konstatuoja, kad jame nėra argumentų, pagrindžiančių šių VPĮ nuostatų pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad Agentūra, spręsdama dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos, laikė nustatytą VPĮ normų pažeidimą automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui, tuo nesilaikydama Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostatų. Kaip minėta, finansinė korekcija gali būti taikoma tik pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, t. y. visų trijų būtinųjų jo sąlygų, nustatymo atveju. Atitinkamai, nenustačiusi ir nepagrindusi visų tokiam pažeidimui konstatuoti būtinųjų sąlygų, Agentūra neturėjo teisinio bei faktinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjams taikytinos finansinės korekcijos ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą Agentūros Sprendimą, kaip neatitinkantį imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskiras Sprendimu parinktos finansinės korekcijos proporcingumo vertinimas nagrinėjamu atveju yra perteklinis ir nebeturi teisinės reikšmės bylos procesinei baigčiai, todėl nėra atliekamas.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ginčijamas Agentūros Sprendimas nėra pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui ir jį panaikinus, pradėto pažeidimo tyrimo procedūra lieka neužbaigta. Užbaigusi minėtą procedūrą, Agentūra dėl to turės priimti naują sprendimą.Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas naikintinas neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas, ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir Agentūros Sprendimas panaikinamas.Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir bruto užmokestis). Pagal Rekomendacijų 8 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2 p.), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (8.10 p.), už atskirąjį skundą – 0,4 (8.15 p.), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 p.), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 p.).Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 6 774,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 420,48 Eur už skundo teismui parengimą; 145,20 Eur už prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo parengimą; 1 161,60 Eur už atskirojo skundo parengimą; 3 025 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų parengimą, kitų procesinio pobūdžio prašymų rengimą bei atstovavimą teismo posėdyje; 22,50 Eur žyminio mokesčio), bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (2023 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KONS Nr. 212 ir 2023 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymą, 2023 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KONS Nr. 229 ir 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymą, 2023 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KONS Nr. 230 ir 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymą, 2024 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV-2024-11-12-00088 ir 2024 m. lapkričio 13 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Pareiškėjo prašoma suma 2 420,48 Eur už skundo parengimą bei 145,20 Eur suma už prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo parengimą neviršija maksimalių užmokesčio dydžių (5 000,25 Eur (2 000,10 x 2,5) už skundo parengimą ir 800,04 Eur (2 000,10 x 0,4) už kitą prašymą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, todėl priteistina. Tačiau maksimalus užmokesčio dydis už atskirojo skundo parengimą, apskaičiuotas pagal 2023 m. II ketvirčio bruto užmokestį (2 000,10 Eur), sudaro 800,04 Eur (2 000,10 x 0,4). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 1 161,60 Eur suma už atskirojo skundo parengimą viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl mažintina iki rekomenduotino ir pareiškėjo naudai priteistina 800,04 Eur suma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012; kt.). Rekomendacijose nenumatyti maksimalaus priteistino užmokesčio dydžiai už tokias teisines paslaugas, kaip skundo peržiūrėjimas, skundo priedų paruošimas ir patvirtinimas, skundo padavimas teismui, tačiau pagal teisinių paslaugų pobūdį, jos priskirtinos prie teisinių paslaugų surašant skundą ir užmokestis už jas atskirai nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-414/2011; kt.). Taigi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytos 3 025 Eur išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų parengimą, kitų procesinio pobūdžio prašymų rengimą bei atstovavimą teismo posėdyje vertintinos kaip sudėtinė atstovavimo teismo posėdyje dalis, t. y. šios išlaidos patenka į Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą teisinių paslaugų apimtį.Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo posėdis pirmosios instancijos teisme truko 51 min., todėl vertintina, jog teismo posėdis truko 1 val. ir maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje yra 219,64 Eur (2 196,4 x 0,1 x 1).Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2026 m. rugsėjo 22 d. prašymą dėl 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų (už apeliacinio skundo teismui parengimą), bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2025 m. balandžio 2 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Paslaugos buvo apmokėtos 2025 m. II ketvirtį, todėl maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, apskaičiuotas pagal 2024 m. IV ketvirčio bruto užmokestį (2 335,9 Eur), sudaro 3 971,03 Eur (2 335,9 x 1,7). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 3 630 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl priteistina. Pareiškėjui taip pat priteistina 11,25 Eur žyminio mokesčio. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 641,25 Eur (3 630 + 11,25 Eur) suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš viso priteisiama 7 226,61 Eur (3 585,36 Eur+ 3 641,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijanusprendžia:Pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti.Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.Pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ skundą tenkinti.Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT15 ir jo priedą – CPVA sprendimą dėl gražintinų lėšų, t. y. 2023 m. rugpjūčio 11 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 2023-TSF/2-52.Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Via Lietuva“ iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 7 226,61 Eur (septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Sprendimas neskundžiamas.Teisėjai Arūnas Dirvonas Dainius Raižys Milda Vainienė