Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. (A. M.), dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu

18. Vienas iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų buvo klausimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimas apie tai nepranešus atsakovui, t. y. jis nebuvo informuotas apie 2020 m. rugsėjo 29 d. paskirtą teismo posėdį, kuriame atnaujinus procesą bus nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.

19. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, jei pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

20. Susipažinusi su bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 29 d. 9 val. 45 min. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. lydraščio, 2020 m. birželio 15 d. įteikimo pažymos, ši nutartis atsakovui buvo išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini); teismo siųstą korespondenciją priėmė atsakovo žmona.

21. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

22. Nepaisant to, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, kur ieškovė (atsakovo sutuoktinė) reikalavo žalos atlyginimo iš atsakovo, tačiau nagrinėjant pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, ieškovės bei atsakovo procesinės pozicijos šiuo klausimu sutapo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis atsakovui nebuvo tinkamai įteikta.

23. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas apie 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdį nebuvo informavęs atsakovo šaukimu, tačiau šis procesinis pažeidimas vertintinas kaip formalus, nepažeidžiantis atsakovo teisių, kadangi laikoma, jog Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis, kurioje buvo nurodyta teismo posėdžio data, jam buvo įteikta, ir atsakovas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį. Todėl darytina išvada, kad neegzistuoja atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl apeliacinio proceso ribų

24. Apeliaciniuose skunduose ieškovė ir atsakovas ginčija ne tik argumentus, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo, bet pateikia motyvus, jų nuomone, pagrindžiančius Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas šioje byloje, nepagrįstumą.

25. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra neskundžiama atskiruoju skundu, todėl šalys neturėjo procesinės galimybės pateikti savo argumentų dėl šios nutarties teisėtumo. Motyvai dėl neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Dėl šių aplinkybių, nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne tik ieškovės ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimą, bet ir proceso atnaujinimo teisėtumą.

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų

26. Ieškovė ir atsakovas kartu su apeliaciniais skundais pateikė teismui dokumentus, įrodančius jų turtinę padėtį (vaikų gimimo liudijimai, VĮ Registrų centro pažymos, pažymos apie darbo užmokestį, išrašai apie gaunamą pensiją ir pan.). Ieškovė ir atsakovas šiais pateiktais rašytiniais įrodymais grindžia teismui pateiktus prašymus iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimo. Šiaulių apygardos teismas šiuos prašymus išsprendė 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi – atidėjo atsakovo likusios 50 Eur ir ieškovės 3 989 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrinus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi ją paliko nepakeistą. Taigi, teismui išsprendus šalių pateiktus prašymus dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teisėjų kolegija mano nesant tikslinga spręsti dėl ieškovės ir atsakovo rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos.

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių

27. Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ieškovės UAB „Anulus“ ieškinį atsakovui A. S. ir priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei UAB „Anulus“ 1 540 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 163 408 Lt mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 345 581,50 Lt delspinigius, 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

29. Šiaulių apygardos teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės (pradinė ieškovė UAB „Anulus“) ieškinį atsakovui A. S. atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

33. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

34. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020).

35. Minėta, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui susiformavo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo ir 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad nuo 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas turi suinteresuotumą, turtinį interesą į atsakovui priklausantį turtą, kadangi į jį galės būti nukreiptas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Taikos sutartimi atsakovui sutikus pilna apimtimi tenkinti ieškovės pretenzijas, ji tokiu būdu sumažino jam priklausančio turto, kuris potencialiai galėjo būti panaudotas prievolės pareiškėjui įvykdymui, apimtį. Šis aspektas pagrindžia pareiškėjo materialinį suinteresuotumą byloje ir taikos sutarties sudarymo poveikį jo teisėms bei interesams.

36. Pareiškėjas neturėjo galimybių daryti įtakos ieškovės ir atsakovo susitarimui, jį skųsti, kadangi jis nebuvo įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą, todėl proceso atnaujinimo institutas buvo vienintelė jo galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

37. Ieškovė ir atsakovas apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas yra vykdymo proceso, o ne bylos dėl žalos priteisimo, dalis, todėl pareiškėjas negali reikalauti proceso atnaujinimo byloje, kurią inicijavo ieškovė atsakovui, ir kurioje pareiškėjas neturi jokio suinteresuotumo.

38. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Byloje nustačius, kad taikos sutartis pažeidžia pareiškėjo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises, pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti actio Pauliana (Pauliana ieškinys) institutu siekiant savo pažeistų interesų gynimo. Tačiau teismo patvirtinta taikos sutartis, CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme, turi specifinį pobūdį, kadangi ji, visų pirma, yra laikoma procesiniu teismo sprendimu, o ne šalių sudarytu susitarimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūra naujoje byloje yra negalima, todėl spręstina, kad pareiškėjas teisingai pasirinko teisinės gynybos būdą kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, baigtoje ginčo taikos sutarties sudarymu.

39. Anksčiau minėtos išvados nepaneigia apeliacinių skundų argumentas, kad pareiškėjas, net ir įstojęs į bylą dėl žalos priteisimo iš atsakovo, negalėtų įtakoti šalių teisės sudaryti taikos sutartį ir taikiai baigti ginčą. Nors ieškovė ir atsakovas yra teisūs šiuo aspektu, tačiau šis teiginys negali sąlygoti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimo ir teisės ginti savo pažeistas teises actio Pauliana instituto pagalba praradimo, kadangi jo įstojimas į civilinę bylą, inicijuotą ieškovės atsakovui, yra nulemtas taikos sutarties, kaip procesinio teismo sprendimo, kurį peržiūrėti galima tik toje pačioje byloje, galios.

40. Apibendrinant argumentus pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujino procesą byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje ieškovė ir atsakovas sudarė taikos sutartį.

Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties (ne)teisėtumo

41. Bylos procesą atnaujinus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą, laikantis proceso atnaujinimo pagrindų, reikia patikrinti, ar Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, pažeidžia neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (pareiškėjo) teises ir įstatymų saugomus interesus.

Dėl actio Pauliana sąlygų

42. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

43. Ieškovė nesutinka, kad pareiškėjas disponuoja neabejotina ir galiojančia reikalavimo teise atsakovui.

44. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

45. Byloje neginčijama, kad pareiškėjo reikalavimo pagrindas yra minėtas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas ir 2018 m. kovo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Duomenų, kad atsakovas padengė 51 432,89 Eur įsiskolinimą pareiškėjui ar pareiškėjas dėl kokių nors priežasčių prarado reikalavimo teisę į atsakovą, byloje nėra. Vadinasi, akivaizdu, kad pareiškėjas taikos sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.

46. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 19 d. įgijęs reikalavimo teisę į atsakovą, žinojo apie atsakovo sunkią turtinę padėtį ir privalėjo įvertinti, ar jis galės tenkinti savo reikalavimą iš atsakovo turto, yra teisiškai nereikšmingas nustatant, ar pareiškėjo reikalavimo teisė yra galiojanti ir neabejotina. Visos šios ieškovės nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia pačios prievolės pareiškėjui egzistavimo fakto, teisinio reikalavimo pagrindo. Be to, reikalavimo tenkinimo rizika, kurią anot ieškovės, turėjo įvertinti pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kreditorius negali naudotis jam prieinamomis teisinėmis priemonėmis siekiant skolos padengimo.

47. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; šiuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

48. Kaip buvo pažymėta anksčiau, neabejotina, kad sudaręs taikos sutartį, atsakovas pripažino dar vienos kreditorės – ieškovės – pretenzijas, taip sumažindamas savo turto apimtį, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas pagal pareiškėjo reikalavimą, kas leidžia pripažinti, kad taikos sutartis pažeidžia pareiškėjo teises. Bandydama nuginčyti šią išvadą, ieškovė apeliuoja į pareiškėjo interesų prieš kitus atsakovo kreditorius iškėlimą.

49. CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliano instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

50. Pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, viena vertus, teikia pagrindą sutikti su ieškovės argumentu, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu vadovaujantis actio Pauliana, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas išimtinai kreditoriaus, prašiusio taikyti actio Pauliana reikalavimui patenkinti, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, jo vertę ar lėšas, tuo sukuriant pareiškėjo prioritetinę padėtį. Tačiau toks skolininkui grąžinto turto paskirstymas sudaro actio Pauliana instituto esmę – atkurti skolininko turtinę padėtį, buvusią prieš ginčo sandorius, sudarymą, taip užtikrinant kreditoriaus teisių apsaugą. Atsižvelgiant į actio Pauliana paskirtį, ieškovės argumentas apie pareiškėjo prioritetinę padėtį kitų atsakovo kreditorių atžvilgiu neįrodo nepagrįsto CK 6.66 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju.

51. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti taikos sutarties, kadangi atsakovas pasinaudojo teise sutikti su ieškovės ieškiniu, taip nedidindamas bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

52. Atsakovas, sutikęs su taikos sutarties sąlygomis, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, rėmėsi jam civilinio proceso normomis suteikta teise, o ne pareiga, sudaryti taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Teisės normos nenustato šalių pareigos sudaryti tokį susitarimą, todėl pripažintina, kad taikos sutarties atsakovas ir ieškovė pasirašyti neprivalėjo, o jos sudarymas, dėl anksčiau minėtų priežasčių, akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo interesus. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas siekis taikos sutartimi sumažinti atsakovo ateityje galimai atsirasiančias bylinėjimosi išlaidas negali būti traktuojamas kaip privalomas taikos sutarties sudarymo įpareigojimas.

53. Pasisakydamas dėl ieškovės ir atsakovo nesąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turėjo žinoti, jog taikos sutartimi prisiėmęs pareigą atlyginti žalą, jis pažeidžia kitų kreditorių, taip pat ir pareiškėjo teises, todėl buvo nesąžiningas; ieškovė taikos sutartimi neprisiėmė pareigų, kas rodo ginčo sutarties neatlygintinumą CK 6.66 straipsnio nuostatos prasme.

54. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai ginčijamą sandorį sudaro artimi giminaičiai. CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta prezumpcija reiškia, kad pripažįstama, jog esant šiai aplinkybei, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Neabejotina, kad ieškovė, kaip atsakovo sutuoktinė, žinojo apie atsakovo turimus kreditorius. Taikos sutarties šalys suvokė, kad atsakovo šiuo susitarimu priimami turtiniai įsipareigojimai dar labiau sumažins pareiškėjo galimybę tenkinti savo reikalavimą iš atsakovo turto. Ieškovei ir atsakovui nepateikus jų nesąžiningumą paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija.

55. Kitų actio Pauliana sąlygų taikos sutarties šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą, konstatuoja esant pagrindui taikos sutartį pripažinti negaliojančia šio instituto pagrindu.

Dėl taikos sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu

56. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs taikos sutarties šalių valios trūkumų, jų siekio taikos sutartimi pridengti kitą sandorį, negalėjo taikyti CK 1.86 straipsnio ir šio susitarimo pripažinti tariamuoju.

57. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas, vadovaujantis taikos sutarties sąlygomis, nesiekė atlyginti ieškovei jos prašomą priteisti žalą, o ja buvo siekiama kuo mažesne dalimi tenkinti atsakovo kreditorių reikalavimus, tokiu būdu atsakovui (ir ieškovei, kaip jo sutuoktinei) paliekant didesnę turto dalį.

60. Ieškovės manymu, taikos sutarties, kaip susitarimo, sudarymą, įrodantį šio sandorio šalių ketinimą sukurti teisinius santykius, sąlygojo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis, kuria teismas nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl žalos iš atsakovo priteisimo.

61. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teisėjų kolegija nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu (Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė tik dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės) nustatė, jog atsakovas 2009 m. liepos 29 d. paskolos sutarties dviejų egzempliorių skiltyje „Paskolos gavėjas“ ir 2009 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 50 eilutėse „Gavėjo parašas“ spalvinio rašalinio spausdinimo būdu išspausdino iš viso keturis A. S. parašus ir šiuos žinomai netikrus dokumentus laikė prie savęs, be to, minėtos sutarties du egzempliorius ir kasos orderį pateikė UAB „Anulus“ buhalterijai; atsakovas apgaule trečiojo asmens naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – t. y. Šiaulių apygardos teismui 2010 m. gruodžio 13 d. pateikė ieškinį dėl piniginių prievolių nevykdymo ir žinomai netikrą dokumentą – 2009 m. liepos 29 d. sutartį dėl UAB „Anulus“ 570 000 Lt paskolos suteikimo A. S.. Vadovaujantis šiomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis, atsakovas A. S. kreipėsi į teismą dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismo sprendimu už akių iš jo buvo priteista 1 540 000 Lt skola bei 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos, 163 408 Lt mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, 345 581,50 Lt delspinigiai bei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaido UAB „Anulus“ naudai, atnaujinimo. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojus UAB „EurazLT“ bei R. Ž. nauja išieškotoja A. K., turinčia teisę į 402 858,41 Eur A. S. skolą, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovė buvo įtraukta į atnaujintą civilinę bylą ieškove.

62. Kaip buvo minėta anksčiau, ieškovė reikalavimą, kildinamą byloje dėl žalos atlyginimo, įgijo 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. spalio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, t. y. vėliau, nei Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. apeliacine tvarka peržiūrėjo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendį, konstatavusį atsakovo nusikalstamus veiksmus. Ieškovė, būdama atsakovo sutuoktine, negalėjo nežinoti, kad ji įsigyja neegzistuojančią reikalavimo teisę, kadangi baudžiamojoje byloje buvo paneigta A. S. skola UAB „Anulus“.

63. Ieškovė, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi kaip žalos iš atsakovo priteisimo pagrindu, klaidingai interpretuoja šio procesinio teismo sprendimo turinį. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimo atmesti ieškovės (pradinė ieškovė UAB „Anulus“) ieškinį atsakovui A. S., minėta nutartimi pripažino, kad skola teismo sprendimu už akių iš atsakovo A. S. buvo priteista nesant tam teisinio pagrindo, kadangi atsakovas suklastojo paskolos sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas aptariamoje nutartyje nėra pripažinęs ieškovės teisės į žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip asmens, kurio nusikalstami veiksmai sąlygojo klaidingą skolos iš A. S. priteisimą ir ieškovės negaliojančio reikalavimo įsigijimą.

64. Taigi taikos sutarties turinys bei jos sudarymo aplinkybės patvirtina ieškovės ir atsakovo siekį atsakovo disponavime išsaugoti kuo daugiau turto, kas įrodo, kad atsakovas niekada neketino atlyginti ieškovei jos prašomą priteisti žalą, ir suponuoja taikos sutarties, kaip tariamojo sandorio, pripažinimą (CK 1.86 straipsnis).

65. Kadangi taikos sutarties sąlygos pažeidžia pareiškėjo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises ir turtinius interesus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas šiuo susitarimu niekada nesiekė sukurti civilinių teisinių santykių, o jos sudarymo tikslas buvo noras didesne apimtimi išsaugoti atsakovui priklausantį turtą vykdant priverstinį skolinių įsipareigojimų išieškojimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi be pagrindo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuri dėl nurodytų priežasčių yra negaliojanti (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 1 dalis).

66. Vadovaujantis CPK 373 straipsniu, panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Be to, restitucijos taikymą numato ir CK 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis, kurioje reglamentuota, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį pripažinus negaliojančia, privalo būti taikoma restitucija. Tačiau byloje nesant duomenų apie taikos sutarties vykdymą, pirmosios instancijos teismui nesprendus šio klausimo, apeliacinės instancijos teismas detaliau šiuo aspektu nepasisako.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

67. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

68. Pirmosios instancjos teismas atnaujintoje byloje pripažinęs taikos sutartį negaliojančia CK 1.86, CK 6.66 straipsnių pagrindu, iš esmės vertino ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovui pagrįstumą, tačiau nenustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį atmetė.

69. Kaip buvo minėta, ieškovė teigė, kad įsigijusi reikalavimą į 402 858,41 Eur žalos atlyginimą, ji tikėjosi gauti šią sumą iš A. S., tačiau atsakovui suklastojus dokumentus, iš kurių kildinama ši žala, bei teismams paneigus skolos A. S. egzistavimą, atsakovas tokiais veiksmais padarė ieškovei žalą.

70. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji, įsigijusi reikalavimą į A. S., nepatyrė jokios turtinės žalos, tiesioginių nuostolių. Ieškovės manymu, jos patirta žala pasireiškia negautomis pajamomis, kurias ji tikėjosi gauti teisėtai įsigydama reikalavimą.

71. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pačios ieškovės, kuomet ji 2016 m. gegužės ir spalio mėn. reikalavimo perleidimo sutartimis įsigijo reikalavimo teisę į A. S., t. y. po to, kai baudžiamojoje byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis atsakovui dėl jo nusikalstamų veiksmų klastojant reikalavimo į A. S. dokumentus, veiksmai sąlygojo tam tikrų nuostolių patyrimą. Dėl šios priežasties, net ir nustačius tam tikrų nuostolių patyrimą (pvz., bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)), visus civilinės atsakomybės elementus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atžvilgiu turi būti taikomos CK 6.253 straipsnio 1,5 dalių nuostatos, numatančios pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės ar atleidžiančios asmenį nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų.

72. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

73. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

74. Ieškovė, baudžiamojoje byloje davusi parodymus, negalėjo nežinoti apie reikalavimo A. S. atžvilgiu neteisėtumą, todėl įsigydama reikalavimo teisę į jį, ieškovė turėjo įvertinti savo veiksmų rizikingumą ir priimti iš to kilusias neigiamas pasekmes. Ieškovė negalėjo tikėtis reikalavimų, nukreiptų į A. S., realizavimo.

75. Ieškovės apeliavimas į apkaltinamojo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, neturėjimą ar Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, galutinai paneigiančios A. S. įsiskolinimą, priėmimą neįgalina daryti priešingos, nei konstatuota, išvados. Nors ieškovei, kaip liudytojai, baudžiamajame procese nebuvo garantuota teisė gauti nuosprendžio nuorašą, tačiau dalyvaudama jame, būdama nuteisto asmens sutuoktine, ji neabejotinai žinojo apie baudžiamosios bylos baigtį. Pažymėtina, kad kiekvienas apdairus, besūpindamas savo teisėmis asmuo, dalyvaudamas baudžiamajame procese ir žinodamas apie dokumentų suklastojimą, o vėliau ketindamas įsigyti reikalavimą, kilusį tokių dokumentų pagrindu, dėtų visas pastangas išsiaiškinti teismo baigiamojo dokumento, priimto baudžiamojoje byloje, turinį, ar net visai atsisakytų šio reikalavimo įsigijimo.

76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, žinodama apie reikalavimo A. S. atžvilgiu nepagrįstumą, tačiau savo noru jį įsigijusi, tokiais savo veiksmais prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Ši aplinkybė paneigia civilinės atsakomybės atsakovui taikymo galimybę. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė prielaidų ieškinio tenkinimui.

77. Ieškovės argumentai apie pareiškėjo reikalavimo kilmę, nesant nuginčytam reikalavimo pagrindui, pripažintini neturintys reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui.

Dėl procesinės bylos baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

78. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

80. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

81. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atidėjo ieškovės 3 989 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo; taip pat atidėjo atsakovo likusios 50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 3 989 Eur, o iš atsakovo – 50 Eur žyminio mokesčio už teismui pateiktus apeliacinius skundus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 989 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.