Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams R. T., uždarajai akcinei bendrovei „Ostertus“, N. I. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.6. Pažymi, kad teismo liudijimo, suteikiančio teisę atsakovui iš ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės gauti duomenis apie ieškovei ir jos buvusiam pirmininkui duotus privalomus nurodymus, išdavimas nei patvirtintų, nei paneigtų byloje ginčijamas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju susipažinus su apelianto pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas šiuos įrodymus (pirmasis neįgalumo pažymėjimas išduotas 2024 m. gegužės 2 d.) galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nenurodo jokių objektyvių kliūčių, kodėl šių pirmojo neįgalumo pažymėjimo negalėjo pateikti anksčiau, taip pat nenurodo, jog būtų atsiradusi šių įrodymų pateikimo būtinybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų pateikimas neturi esminės įtakos ginčo išsprendimui, todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų naujų įrodymų ir jų vertinti.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14. Civilinio proceso įstatymas numato, jog, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali bylą užbaigti priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

15. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

16. Sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

17. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių, nes atsakovo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, susijusios su jo sveikatos problemomis, turėjo būti pripažintos svarbiomis, ypač įvertinus tai, kad atsakovas pateikė jam išduoto nedarbingumo pažymėjimą, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir visus procesinius veiksmus atliko laiku. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

18. CPK 285 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.

19. Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, jog teisminio proceso metu iš viso buvo paskirti net 4 nuotoliniai parengiamieji teismo posėdžiai (2025 m. sausio 22 d., 2025 m. sausio 31 d., 2025 m. vasario 7 d., 2025 m. balandžio 4 d.). Nė viename iš jų atsakovas nedalyvavo, likus vienai dienai iki posėdžių pateikdavo prašymus teismui posėdžius atidėti dėl sveikatos būklės ir jam išduotų nedarbingumo pažymėjimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas apie 2025 m. balandžio 4 d. parengiamojo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas į 2025 m. balandžio 4 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė, prašymo nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant nepateikė. Ieškovė teismo posėdyje prašė atsakovui be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį priimti sprendimą už akių.

20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, prašydamas ketvirtą kartą atidėti teismo posėdį, kartu su prašymu pateikė tik jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau nepateikė nustatyta tvarka išduotų dokumentų (medicininės pažymos, forma Nr. 094-1/a), kurie pagrįstų jo objektyvų ir realų negalėjimą dėl sveikatos būklės prisijungti prie nuotolinio parengiamojo teismo posėdžio ir jame dalyvauti, taip pat svarbių priežasčių jį atidėti.

21. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2007-12-04 įsakymu Nr. V-989 yra patvirtinta medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją forma Nr. 094-1/a. Būtent šis dokumentas patvirtina asmens negalėjimą dėl sveikatos būklės atvykti į teismo posėdį ir jame dalyvauti ir sudaro pagrindą konstatuoti svarbias nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Atsakovui kartu su 2025 m. balandžio 3 d. prašymu atidėti 2025 m. balandžio 4 d. parengiamąjį teismo posėdį nepateikus teisės aktų nustatyta tvarka išduotos medicininės pažymos, jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių pripažinti svarbiomis ar posėdį atidėti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai pateisinti reikia ne nepasirodymą darbe, o neatvykimą į minėtąsias institucijas, žmogus, turintis sveikatos problemų, turi prisiminti, kad iš jo bus reikalaujama ne paprastos, o specialios pažymos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“. Tokio reguliavimo logika yra paprasta – priežastys, dėl kurių išduodama nedarbingumo pažyma, anaiptol ne visuomet gali būti laikomos pagrindu neatvykti į teismo posėdį, ypatingai negalėti prisijungti į posėdį nuotoliniu būdu savo namuose. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl asmens galėjimo ar negalėjimo atvykti į teismą galutinį sprendimą priima ir pažymą išduoda gydytojai. Todėl asmenims, kurių laukia vizitai į anksčiau minėtas institucijas, svarbu apie tai aiškiai informuoti gydytoją apsilankymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu. Gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos būklę ir nustatęs, kad šis, pavyzdžiui, negalės atvykti į teismo posėdį, išduos specialios apskaitos formos pažymą.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 10 d. rezoliucija atsakovas buvo įpareigotas pateikti medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (forma Nr. 094-1/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-12- 04 įsakymu Nr. V-989) laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2025 m. vasario 26 d. Šio teismo įpareigojimo atsakovas neįvykdė. Taigi, atsakovas nebuvo pateikęs į bylą teisės aktu nustatytos formos medicininės pažymos, pateisinančios jo nedalyvavimą nuotoliniame parengiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių (kaip atsakovas nurodo, dėl itin prastos sveikatos būklės) ne tik 2025 m. balandžio 4 d., bet ir ankstesniais laikotarpiais. Į civilinę bylą atsakovo pateiktas formos Nr. 027 /a dokumentas vertintinas tik kaip medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuris gali būti išduodamas, kai pacientas siunčiamas konsultacijos, tyrimų ar gydymo, kai reikia pateikti informaciją apie sveikatos būklę, kai pacientas prašo šios formos dokumento (tai liudija pačios formos Nr. 027 /a turinys ir jos atsakovui išdavimo aplinkybės). Tačiau jis nepatvirtina atsakovo negalėjimo prisijungti ir dalyvauti nuotoliniame parengiamajame teismo posėdyje esant svarbioms priežastims. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šis dokumentas yra išduotas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2025 m. vasario 26 d., todėl sprendžiant dėl atsakovo nedalyvavimo 2025 m. balandžio 4 d. parengiamajame teismo posėdyje nėra aktualus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikimas nesudaro pagrindo prašymą tenkinti nesant įstatyme numatyto pagrindo. Vien ligos faktas nesudaro pagrindo pripažinti apelianto neatvykimo priežastį svarbia – būtina nustatyti, kad liga buvo tokio pobūdžio, dėl kurios apeliantas negalėjo atvykti į teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis), būtent dėl to įstatyme numatyta pareiga pateikti ne paprastos formos pažymą, o specialią pažymą pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą Nr. 094-1/a. Apelianto pateikti pranešimai apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus negali būti laikomi tinkamais įrodymais, jog jo liga buvo tokia sunki, kad dėl jos apeliantas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, žinodamas, kad negalės dalyvauti teismo posėdžiuose pats asmeniškai, turėjo visas galimybes tinkamai vesti bylą per atstovą, tačiau atstovavimu nepasirūpino.

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinių kliūčių priimti sprendimą už akių, o atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių šiuo atveju nepagrindžia, kad šioje byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas.

26. Apeliantas mano, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, laiku teikė prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo ir teikė prašymus dėl liudytojų apklausų ir rašytinių įrodymų išreikalavimo, kurie buvo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

27. Pažymėtina, kad įstatymas numato du atskirus ir savarankiškus sprendimo už akių priėmimo pagrindus: l) kai šalis neatvyksta i parengiamąjį ar teismo posėdį, apie kurį jai yra tinkamai pranešta, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio l dalis); 2) kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio l dalis). Nepaisant to, kad atsakovas formaliai įgyvendino savo įstatymo nustatytas pareigas pateikti atsiliepimą į ieškinį ir savo pageidavimu pasinaudojo teise pateikti procesinius prašymus, jis neatvyko į 2025 m. balandžio 4 d. nuotolinį parengiamąjį posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta ir iš jo nebuvo gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Taip pat civilinėje byloje nebuvo nustatytos svarbios parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo ir atsakovo nedalyvavimo jame priežastys (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Dėl to ginčo atveju egzistavo visos sprendimo už akių atsakovui priėmimo sąlygos. CPK nenumato draudimo priimti sprendimą už akių tais atvejais, kai proceso šalis įgyvendina dalį savo procesinių pareigų ir pasinaudoja procesinėmis teisėmis, tačiau be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, apie kurį jai yra tinkamai pranešta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apelianto subjektyvūs vertinimai, kad jis proceso metu buvo aktyvus ? pateikė atsiliepimą į ieškinį ir procesinius prašymus, kas, jo vertinimu, eliminavo galimybę jam priimti sprendimą už akių, yra teisiškai nepagrįsti.

28. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, šiuo atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas. Pasisakydamas dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018, 24 punktas). Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėtų būti pagrįstas tokiais argumentais ir įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu pagrįstas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vadinasi, asmens pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir įrodymai turėtų sudaryti rimtą pagrindą manyti, jog byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-891-1092/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).

29. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti teismo liudijimą dėl įrodymų išreikalavimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės ir nebuvo pasisakyta dėl atsakovo pateiktų įrodymų ? N. I. 2023 m. vasario 20 d. sąskaitos faktūros, serija IG, Nr. 003, ir 2023 m. vasario 3 d. N. P. ieškovei išrašyto kvito už prekes (paslaugas). Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais taip pat nesutinka.

30. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad, priešingai, nei teigia atsakovas, ginčo atveju nebuvo teisinio pagrindo tenkinti jo procesinius prašymus išduoti teismo liudijimą dėl duomenų iš ieškovės ir (ar) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys apie ieškovei ir jos buvusiam pirmininkui (t. y. atsakovui) duotus privalomus nurodymus laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. kovo 16 d., kuriems gauti buvo prašoma išduoti teismo liudijimą, nėra susiję su tarp šalių kilusiu ginču, šie duomenys nepatvirtintų ir (ar) nepaneigtų jokių su ginčo esme susijusių ir bylai reikšmingų aplinkybių. Tarp šalių kilęs ir civilinėje byloje Nr. e2-612-1115/2025 nagrinėtas ginčas yra susijęs su ieškovei priklausančių piniginių lėšų panaudojimo ir gavimo teisėtumu bei pagrįstumu. Nustatyta, kad, atsakovui einant ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko pareigas, iš ieškovės banko sąskaitos buvo atlikti bankiniai mokėjimai atsakovėms UAB „Ostertus“ ir N. I. individualiai įmonei, taip pat buvo paimtos piniginės lėšos iš bankomato, tačiau ieškovei nebuvo pateikti dokumentai ir duomenys, kurie pateisintų ieškovės piniginių lėšų panaudojimą ir gavimą. Darytina išvada, kad byloje nebuvo keliami ir sprendžiami klausimai, susiję su Vilniaus miesto savivaldybės duotais privalomais nurodymais ieškovei ir jos buvusiam pirmininkui ginčo laikotarpiu.

31. Taip pat, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. JK-3-290/2014). Tačiau byloje atsakovas nebuvo pateikęs į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad prašomų išreikalauti dokumentų atsakovas negalėjo gauti bei pateikti į civilinę bylą pats. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybę ir jam būtų buvę atsisakyta pateikti teismo liudijimo pagrindu prašytus išreikalauti dokumentus, byloje nėra. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 199 straipsnyje įtvirtintas rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas taikomas tik tais atvejais, kai tokių įrodymų asmuo negali gauti pats (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1021-407/2020). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, byloje nesant duomenų apie ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymą pateikti atsakovo prašomus duomenis, jo reikalavimas išduoti teismo liudijimą dėl tokių duomenų gavimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo netenkintas.

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų ? N. I. 2023 m. vasario 20 d. sąskaitos faktūros, serija IG, Nr. 003, ir 2023 m. vasario 3 d. N. P. ieškovei išrašyto kvito už prekes (paslaugas).

33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams, kadangi, susipažinus su ginčijamu 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių, nustatyta, kad sprendimo už akių 30 punkte buvo įvertintas atsakovo pateiktų duomenų, anksčiau minimų įrodymų patikimumas. Įvertinta pateikta atsakovės N. I. individualios įmonės išrašyta 2023 m. vasario 20 d. sąskaita faktūra, serija IG, Nr. 003, Bendrijai. Iš jos matyti, kad N. I. individuali įmonė atliko namo stogo ir stogelių remonto darbus. Atsakovas R. T. paaiškino, jog darbai pagal šią sąskaitą buvo atlikti dėl analogiškų priežasčių, t. y. buvo atlikti namo 4-ojo korpuso stogo remonto darbai, kadangi vanduo skverbėsi į balkonus, todėl, atlikus sąskaitoje nurodytus darbus, ieškovė visiškai pagrįstai už juos atsiskaitė. Atsakovas R. T. taip pat nurodė, kad į bylą pateiktas 2023 m. vasario 3 d. N. P. išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas ieškovei, kuris patvirtina, jog minėtas asmuo N. P. atliko namo balkonų hermetizacijos (silikoninimo) darbus. Atsakovas paaiškino, jog darbai buvo atlikti I namo korpuso balkonuose, kadangi buvo pastebėta, jog vanduo skverbiasi į gyventojų butus, todėl šiuo atveju atsakovas R. T. išėmė iš Bendrijos banko sąskaitos 1 000 Eur siekdamas atsiskaityti su paslaugų teikėju – rangovu N. P..

34. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas R. T. naujai išrinktam Bendrijos pirmininkui neperdavė jokių dokumentų, kurių pagrindu ieškinyje nurodyti mokėjimai buvo atlikti. Bendrijoje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių kokių nors prekių pagal mokėjimus perdavimą, darbų atlikimą ar paslaugų suteikimą. Pažymėjo, kad atsakovas R. T. yra tiesiogiai susijęs su bendraatsakovėmis N. I. individualia įmone ir UAB „Ostertus“. Iš pateiktų išplėstinių išrašų iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovas R. T. yra atsakovo N. I. individualios įmonės savininkas ir vadovas, o atsakovės UAB „Ostertus“ – akcininkas ir vadovas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad atsakovas R. T. neatsakingai naudojo Bendrijos lėšas, tinkamai jų neįtraukė į apskaitą. Be to, atsakovas pažeidė savo kaip bendrijos vadovo fiduciarines pareigas, lojalumo Bendrijai pareigą. Taigi Bendrija dėl neteisėtų atsakovo R. T. veiksmų neteko savo piniginių lėšų.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikta sąskaita ir prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas objektyviai nei patvirtina, nei nepaneigia aplinkybę, kad atsakovai faktiškai atliko kokius nors stogo remonto darbus, atliktus darbus perdavė ir ieškovė juos priėmė, nepatvirtina susitarimo dėl darbų kainos, taip pat nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybės dėl paimtų iš bankomato piniginių lėšų panaudojimo ieškovės reikmėms.

36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anksčiau paminėti atsakovo argumentai buvo nurodyti ir atsakovo atsiliepime į ieškinį. Tai reiškia, kad nors byloje buvo atliktas formalus įrodymų vertinimas, tačiau sprendimą už akių priėmusiam teismui atsakovo atsikirtimai buvo žinomi ir vertinami. Prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių atsakovas nenurodė jokių kitų naujų įrodymų ir (ar) argumentų, kurie sudarytų rimtą pagrindą manyti, jog šioje byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas byloje nenustatytas.

37. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimo už akių akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir su tuo susijusius klausimus, pagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 3 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. IV ketvirtį buvo 2 335,90 Eur, taigi maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą gali būti 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4 = 2 809,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina ir iš atsakovo ieškovei priteistina 934,36 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 934,36 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus, 36 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.