Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo D. S. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 91 718,39 Eur (be palūkanų) turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjų bei teismų veiksmų, nagrinėjant šias civilines bylas: nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-962-656/2022 Vilniaus apygardos teisme bei civilinę bylą Nr. e2A-719-1120/2022 Lietuvos apeliaciniame teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-2503-661/2023 Vilniaus apygardos teisme bei civilinę bylą Nr. e2-910-467/2023 Lietuvos apeliaciniame teisme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-1-790/2024 Lietuvos apeliaciniame teisme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 (dėl neteisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismo); 2) priteisti 100 000 Eur iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kaip įstatymų leidėjo dėl antikonstituciniu ir ydingu teisiniu reguliavimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. 2025 m. kovo 17 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 91 718,39 Eur (be palūkanų) turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjų bei teismų veiksmų, nagrinėjant šias civilines bylas: nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-962-656/2022 Vilniaus apygardos teisme bei civilinę bylą Nr. e2A-719-1120/2022 Lietuvos apeliaciniame teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-2503-661/2023 Vilniaus apygardos teisme bei civilinę bylą Nr. e2-910-467/2023 Lietuvos apeliaciniame teisme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-1-790/2024 Lietuvos apeliaciniame teisme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 (dėl neteisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismo); 2) priteisti 100 000 Eur iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kaip įstatymų leidėjo dėl antikonstituciniu ir ydingu teisiniu reguliavimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo; 3) pripažinti negaliojančiais bei panaikinti teismine tvarka šiuos konkrečius Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo nutarimus, susijusius su teisėja A. T.: Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 19 d. dekretą Nr. 1K-11, Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. XIII-2409 „Dėl pritarimo skirti A. T. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1678 „Dėl A. T. skyrimo Lietuvos A. T. teisėja“; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį.

4. 2025 m. kovo 31 d. teisme gautas ieškovo atskirasis skundas, kuriuo ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti 2025 m. kovo 15 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties. Pagrindiniai nutarties motyvai:

5.1. Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Atitinkama nuostata buvo nurodyta ir skundžiamos 2025 m. kovo 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje.

5.2. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. kovo 24 d. nutartis, kuria atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, yra neskundžiama, ieškovo atskirąjį skundą atsisakoma priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24534-592/2025, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis, kuria yra nepagrįstai atsisakyta priimti 2025 m. kovo 15 d. patikslintą ieškinį bei kuri užkerta kelią ir tolimesnei bylos eigai (CPK 315 straipsnio l dalies 2 punktas); įpareigoti pirmosios instancijos teismą perduoti aukštesniajam teismui nagrinėti bylą su 2025 m. kovo 30 d. ieškovo atskiruoju skundu, kuriuo buvo skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24534- 592/2025, kuria visiškai nepagrįstai yra atsisakyta priimti 2025 m. kovo 15 d. patikslintą ieškinį bei kuri užkerta kelią ir tolimesnei bylos eigai (CPK 315 straipsnio l dalies 2 punktas). Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. 2025 m. kovo 24 d. pirmosios instancijos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24534-592/2025 yra nepagrįsta bei užkerta kelią ir tolimesnei bylos eigai (CPK 315 straipsnio l dalies 2 punktas).

6.2. Siekiant teisingo ir teisėto bylos išnagrinėjimo, kai pirmosios instancijos teismas pirmajame parengiamajame posėdyje kategoriškai atsisakė išreikalauti ieškovo D. S. prašomus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia ieškinį, ieškovams pavyko rasti įrodymų užsienio kalba Ieškovas, remdamasis CPK, turėjo pagrįstą lūkestį, kad pirmosios instancijos teismas išreikalaus prašomus pačiam ieškovui negalimus gauto teisėjos A. T. mokslo dokumentus, todėl šioje proceso stadijoje ir atsirado būtinybė įtraukti naują atsakovą byloje - Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl Prezidento dekretų panaikinimo.

6.3. Atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai tuo pačiu lygiagrečiai atsisakė į bylą priimti ir su 2025 m. kovo 15 d. patikslintu skundu pateiktus esminius rašytinius įrodymus, tai yra grubus procesinės teisės pažeidimas ir pirmosios instancijos teismo išankstinis šališkumas.

6.4. Nesutiktina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui yra pasibaigęs ir yra pereita į bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, nes tokių duomenų byloje nėra.

6.5. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti (tai imperatyvus procesinis reikalavimas teismui), kur kreiptis ieškovui D. S. dėl 2025 m. kovo 30 d. atskirojo skundo klausimų kai jau yra iškelta civilinė byla, jeigu atskirasis skundas (visas ar jo dalis) nenagrinėtini civiliniame teisme ar neteismingi tam teismui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis), tačiau to pirmosios instancijos teismas neatliko/ neįvykdė, bei tokiais teisės pažeidimais vilkina procesą ir trukdo nustatyti byloje tikrąją tiesą.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, motyvuojant tuo, kad 2025 m. kovo 24 d. nutartis, kuria atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, yra neskundžiama, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 315 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 315 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

11. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti vieną iš ieškinio elementų, t. y. ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau tai nereiškia, kad tokia teisė privalo būti užtikrinama bet kokiu atveju. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017). Pažymėtina, jog kai papildomi ar patikslinami ieškinio reikalavimai jau pradėtoje byloje, teismas tokio patikslinto ieškinio priėmimo klausimą visais atvejais sprendžia (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, kad ieškinio patikslinimas neatitinka CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimų (pvz., pakeisti abu ieškinio elementai, patikslintas ieškinys pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir kt.), turi teisę tokį patikslintą ieškinį atsisakyti priimti ir tokia teismo nutartis pagal CPK 141 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra skundžiama. Tai leidžia užtikrinti ekonomišką, koncentruotą ir kiek įmanoma greitesnį procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1620-178/2016).

12. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į teismo posėdį, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį 2025 m. kovo 17 d., taigi po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi turėjo teisę atsisakyti priimti ieškovo patikslintą ieškinį vadovaudamasis CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas skundė nutartį, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, kai tokios nutarties apskundimo galimybės CPK nuostatos ne tik nenumato, bet ir draudžia (CPK 141 straipsnio 1, 4 dalys), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą, kaip paduotą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas).

13. Pažymėtina ir tai, kad nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tuo atveju, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo tolesnis procesas nebegalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-107-178/2017). Priešingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, bylos nagrinėjimas vyksta toliau, o pareikšti naują ieškinį dėl teismo nepriimtų reikalavimų dalies, esant įstatyminiam pagrindui, kelias nėra užkirstas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

14. Tiek kasacinio teismo, tiek E. Ž. T. T. praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., E. Ž. T. T. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.