- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1561-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07095-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-21730-566/2020, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjo R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. (A .K.) patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl atlyginimo už atstovavimą priteisimo (1 t., b. l. 70-73). 2016-06-10 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016 buvo nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui A. K. (A. K.) iš atsakovo R. S. 40 724,00 Eur atlyginimą už atstovavimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei įpareigoti atsakovą R. S. VĮ „Registrų centras“ savo vardu įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtas žemės sklypų dalis, kurios buvo atkurtos S. S. vardu (1 t., b. l. 95-97).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016 (1 t., b. l. 107-115). Pareiškėjas nurodė, jog apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą už akių sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, kai jo motina D. S. pranešė, jog pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra gautas antstolio Roberto Vasiliausko raginimas įvykdyti sprendimą ir patvarkymas dėl turtinių paveldėjimo teisių arešto pagal vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje e2-13437-872/2016. Pareiškėjas nurodė, jog 2019-01-17 jo atstovui susipažinus su byla jam buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau, už prašymą dėl proceso atnaujinimo reikėjo sumokėti 827,00 Eur žyminį mokestį bei išlaidas už advokato pagalbą. Pareiškėjo teigimu, jis įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą praleido, kadangi dėl sunkios materialinės padėties neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog teismo sprendime yra padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių, sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie teisminį procesą, teismas nesiaiškino ir netyrė, ar pagrįstai ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 40 724,00 Eur atlyginimą už atstovavimą, bei priėmė sprendimą už akių, remdamasis bylos medžiaga bei prieštaraujančiomis išvadomis. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnyje bei atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalis 9 punktas).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. K. (A. K.) pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo prašymu nesutiko (1 t., b. l. 126-129). Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia vienu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kad remiantis 2006-03-02 tarp šalių sudaryto susitarimo 2 punktu, teismas turėjo priteisti ieškovui 1/3 dalį žemės sklypų, o ne piniginę kompensaciją. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalies bei 6.59 straipsnio 1 dalies, taip pat CK 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatas pažeidė ne teismas, o būtent pats pareiškėjas, nes elgdamas nesąžiningai, vienašališkai atsisakė įvykdyti prievolę, numatytą 2006-03-02 tarp šalių sudaryto susitarimo 2 punkte. Šios aplinkybės taip pat buvo konstatuotos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26686-432/2015, kuriuo dėl 2006-03-02 tarp šalių sudaryto susitarimo nevykdymo ieškovui buvo priteista piniginė kompensacija iš atsakovo už dalies paveldėto vieno žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) pardavimą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad įsiteisėjus 2015-08-14 teismo sprendimui pareiškėjas ir toliau vengė vykdyti 2006-03-02 tarp šalių sudarytą susitarimą ir pardavė dar dvi dalis paveldėtų žemės sklypų (kadastriniai Nr.(duomenys neskelbtini), neperdavęs ieškovui 1/3 sklypų dalių bei neatsiskaitęs su juo. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosavybės teisių į žemės sklypus neturėjo, o turėjo tik paveldėjimo teises, nuo kurių jis bet kuriuo momentu galėjo atsisakyti savo giminaičių naudai. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių įstatymu nustatyto termino praleidimą dėl svarbių priežasčių. Prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-20 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo R. S.prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016 (2 t., b. l. 119-124).
6. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
6.1. Iš byloje esančio pareiškėjo 2016-09-29 elektroninio laiško ieškovui turinio nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie priimtą sprendimą už akių. Darytina išvada, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eiga pareiškėjui prasidėjo 2016-09-30 ir baigėsi 2016-12-30. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas padavė teismui 2020-06-04, t. y. daugiau kaip tris metus ir šešis mėnesius praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą;
6.2. Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas grindė sunkia materialine padėtimi, tačiau, teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie turėtus finansinius sunkumus nesudaro pagrindo jo nurodytas aplinkybes pripažinti įrodytomis. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas dėl svarbių priežasčių, prašymas atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti atmestinas;
6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016, rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis ir priteisė iš pareiškėjo 40 724,00 Eur atlyginimą už atstovavimą, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir teiginiai, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, laikytini deklaratyviais ir atmestini. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016-07-24 sprendimą už akių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra pagrindo;
6.4. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškęs nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl suinteresuoto asmens A. K. prašymas skirti pareiškėjui baudą atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. S. prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016 tenkinti, atnaujinti terminą prašymui paduoti, atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio kodekso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (2 t., b. l. 130-139).
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
8.1. Apie jo atžvilgiu priimtą 2016-06-10 sprendimą už akių pareiškėjas sužinojo tik 2016 metų rugsėjo pabaigoje, kai jam, gyvenančiam Rusijos Federacijoje, motina D. S. pranešė, jog jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra gautas antstolio Roberto Vasiliausko 2016-09-13 raginimas įvykdyti sprendimą bei 2016-09-15 patvarkymas dėl turtinių paveldėjimo teisių arešto. Teismo sprendimas nei jam, nei jo giminaičiams įteiktas nebuvo. Gyvendamas Rusijoje bei neturėdamas galimybės naudotis internetu, jis nežinojo apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo;
8.2. Tik 2019-01-17 pareiškėjo atstovui susipažinus su byla, pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo, su sąlyga jog jis galės sumokėti net 827,00 Eur žyminį mokestį, bei honorarą už prašymo parengimą. Taip pat jam buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo bei teisė kreiptis pagalbos į valstybinę garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau nebūdamas Rusijos piliečiu ir dirbdamas be darbo sutarties, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti pažymų apie savo turtinę padėtį. Įstatymo numatytu trijų mėnesių terminu nuo susižinojimo pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė, nes dėl savo sunkios materialinės padėties neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio;
8.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu už akių priteisdamas iš pareiškėjo 40 724,00 Eur atlyginimą už jo atstovavimą, grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei materialines proceso normas, padarydamas aiškią teisės normų taikymo klaidą;
8.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad sprendimu už akių iš esmės pakeitęs tarp šalių sudaryto 2006-03-02 susitarimo 2 punktą, bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą bei CK 6.59 straipsnio 1 dalį. Nesant byloje jokių duomenų apie atsakovo paveldėtus ir vėliau parduotus žemės sklypus, teismas nepagrįstai nurodė, kad natūra perduoti sutartyje numatytos žemės nėra galimybės ir priteisė ieškovui kompensaciją, t. y 1/3 dalį parduotos žemės kainos. Nepasitvirtinus teiginiui, jog atsakovas pardavė visus jam atkurtus sklypus, teismas nepagristai nustatė šias aplinkybes, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. K. (A. K.) prašė atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 148-151).
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjas atskirajame skunde nepaneigė teismo nutartyje nurodytų išvadų ir nepateikė įrodymų, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Savo argumentus dėl praleisto termino pareiškėjas grindžia CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, tačiau šios aplinkybės ieškovas neginčijo;
10.2. Atskirajame skunde pareiškėjas atkartoja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus teiginius, kad jis laiku nesikreipė į teismą dėl to, kad dėl savo sunkios materialinės padėties negalėjo sumokėti žyminio mokesčio. Su tokiu pareiškėjo teiginiu negalima sutikti, nes tai nelogiška ir neatitinka tikrovės. Visų pirma, šiuo teiginiu pareiškėjas patvirtina, kad jis žinojo apie savo teisę į proceso atnaujinimą, tačiau ja nepasinaudojo. Antra, pareiškėjas galėjo pasinaudoti galimybe prašyti atidėti mokesčio mokėjimą arba atleisti nuo jo, jei turėjo dokumentus patvirtinančius sunkią materialinę padėtį, tačiau to nedarė. Trečia, pareiškėjas turėjo darbą Rusijoje ir gaudavo už jį atlyginimą, kuris, manytina, pareiškėją tenkino, nes priešingu atveju jis nevyktų dirbti į Rusiją, o dirbtų Lietuvoje. Be to, atvykdamas į Lietuvą pareiškėjas gaudavo nemažas pinigines lėšas už paveldėtų žemės sklypų pardavimą.
10.3. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo patvirtino kad apie jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gautus antstolio Roberto Vasiliausko 2016-09-13 raginimą įvykdyti sprendimą bei 2016-09-15 patvarkymą dėl turtinių teisių paveldėjimo teisių arešto, jis buvo informuotas 2016 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, t. y. dar net nepraėjus trims mėnesiams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos 2016-06-30.
10.4. Apie tai, kad pareiškėjas 2016 metų rugsėjo mėnesį žinojo apie teismo sprendimą taip pat liudija 2016-09-29 pareiškėjo iš Rusijos ieškovui parašytas elektroninis laiškas, kuriame jis akivaizdžiai sutiko su ieškovo veiksmais, priteisiant iš jo piniginę kompensaciją už atstovavimą, t. y. su teismo sprendimu, ir net nesvarstė galimybės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi elektroniniu paštu, paneigia prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus teiginius, kad pareiškėjas, gyvendamas Rusijoje, neturėjo galimybės naudotis internetu, nes tai yra akivaizdus melas.
10.5. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad pareiškėjas, panaikinęs ieškovui išduotą įgaliojimą jį atstovauti, 2015-01-15 Vilniaus m. 26-me notaro biure patvirtintu įgaliojimu pavedė jį atstovauti visuose civilinėse bylose ir antstolių kontorose kitam asmeniui. Pareiškėjo atstovas 2016-10-21 pateikė šį įgaliojimą antstoliui R. Vasiliauskui, kad atstovauti pareiškėją vykdymo procese, o 2017-01-25 pateikė antstoliui prašymą išduoti leidimą priimti paveldėto turto (žemės sklypų) dalį notaro biure pareiškėjo vardu, todėl teiginiai dėl to, kad pareiškėjui ir jo atstovui nebuvo žinoma galimybė dėl proceso atnaujinimo neatitinka tikrovės. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas dažnai atvykdavo į Lietuvą, ne kartą buvo susitikęs su ieškovu, siekiant susitarti dėl teismo sprendimo vykdymo, taip pat bendravo su ieškovu telefonu ir elektroniniu paštu. Todėl manytina, kad priežastis, dėl kurios pareiškėjas, praėjus beveik keturiems metams po teismo sprendimo priėmimo dienos, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje yra kita, nei prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė pareiškėjas – tai užtęsti teismo sprendimo vykdymą.
10.6. Atskirajame skunde pareiškėjas atkartoja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus teiginius, kad remiantis 2006-03-02 d. tarp šalių sudaryto susitarimo 2 punktu, teismas turėjo priteisti ieškovui 1/3 dalį žemės sklypų, o ne piniginę kompensaciją. Pareiškėjas atskirajame skunde, manytina, tyčia, išimant iš konteksto atskirus sakinius, neteisingai interpretuoja teismo sprendime padarytas išvadas. Teismo sprendime yra pasisakyta tik apie atsakovui priklausančių trijų dalių paveldėtų žemės sklypų pardavimą. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti atlyginimą už atstovavimą pinigais, rėmėsi pateiktais įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis.
10.7. Analogiškos kaip šioje byloje aplinkybės buvo konstatuotos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26686-432/2015, kuriuo ieškovui iš atsakovo (pareiškėjo) buvo priteista 1 357,45 Eur piniginė kompensaciją dėl 2006-03-02 tarp šalių sudaryto susitarimo nevykdymo, nes atsakovas, pardavęs paveldėto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, neatsiskaitė su ieškovu. Manytina, šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią teismo 2016-06-10 sprendimui, kadangi minėti teismo sprendimai buvo priimti dėl to paties 2006-03-02 tarp šalių sudaryto susitarimo nevykdymo.
10.8. Teismo nutartyje patvirtintas faktas, kad pagal byloje esantį 2016-03-04 VĮ Registrų centro išrašą bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, todėl natūra perduoti 2006-03-02 susitarime numatytos žemės nebuvo galimybės. Todėl tikrovės neatitinka pareiškėjo teiginiai, kad bylos nagrinėjimo metu jis nuosavybės teise valdė 21 žemės sklypą. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas turėjo tiktai teisę paveldėti senelio S. S. vardu atkurtos žemės dalį, nuo kurios bet kuriuo momentu galėjo atsisakyti savo giminaičių naudai ir tokiu atveju teismo sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomu.
10.9. Teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybės ir teiginiai laikytini deklaravus ir atmestini ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas, priimant sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-20 nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjo R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo
12. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog apie jo atžvilgiu priimtą 2016-06-10 sprendimą už akių jis sužinojo tik 2016 metų rugsėjo pabaigoje, kai jam, gyvenančiam Rusijos Federacijoje, motina D. S. pranešė, jog jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu yra gautas antstolio Roberto Vasiliausko 2016-09-13 raginimas įvykdyti sprendimą bei 2016-09-15 patvarkymas dėl turtinių paveldėjimo teisių arešto. Pažymėjo, kad gyvendamas Rusijoje bei neturėdamas galimybės naudotis internetu, jis nežinojo apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Akcentavo, jog teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo jam buvo išaiškinta tik 2019-01-17, tačiau dėl sunkios materialinės padėties jis neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio.
13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019; 2018-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-937-943/2020; 2019-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-67-464/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2011-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).
15. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2019-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
16. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį galėjo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Tiek pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tiek ir atskirajame skunde apeliantas pripažįsta, jog apie jo atžvilgiu priimtą 2016-06-10 sprendimą už akių jam tapo žinoma 2016 metų rugsėjo pabaigoje, tačiau su prašymu dėl proceso atnaujinimo apeliantas kreipėsi į teismą tik 2020-06-05 (1 t., b. l. 107-115). Nurodydamas priežastis, dėl kurių praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, apeliantas iš esmės pakartotojo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, jog gyvendamas Rusijoje bei neturėdamas galimybės naudotis internetu, jis nežinojo apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, o vėliau dėl sunkios materialinės padėties neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio už tokio prašymo pateikimą.
17. Spręsdamas, ar aukščiau nurodytos aplinkybės yra laikytinos svarbiomis ir ar dėl jų galėtų būti atnaujintas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, todėl vien deklaratyvūs teiginiai apie turimus finansinius sunkumus nesudaro pagrindo nurodytas aplinkybes pripažinti įrodytomis (CPK 178 straipsnis). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantui nesant Rusijos piliečiu ir dirbant nesudarius darbo sutarties, neišduodamos pažymos apie jo turtinę padėtį, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi apeliantas nepateikė duomenų, jog apskritai kreipėsi dėl pažymos ar kitų dokumentų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, gavimo. Atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad gyvendamas Rusijoje, apeliantas neturėjo galimybės naudotis internetu, paneigia ieškovo kartu su atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2016-09-29 apelianto ieškovui rašytas elektroninis laiškas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 130, DOK-125960).
18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, todėl pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismui konstatavus, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei neįrodė, jog praleidimo priežastys yra objektyviai pateisinamos, savaime yra pagrindas prašymą atmesti. Tačiau nepaisant to, teismas papildomai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo
20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2018-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).
22. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
23. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog sprendimu už akių teismas iš esmės pakeitė tarp šalių sudaryto 2006-03-02 susitarimo 2 punktą, todėl pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatą bei CK 6.59 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, nesant byloje jokių duomenų apie atsakovo paveldėtus ir vėliau parduotus žemės sklypus, teismas nepagrįstai nurodė, kad natūra perduoti sutartyje numatytos žemės nėra galimybės ir priteisė ieškovui kompensaciją, t. y 1/3 dalį parduotos žemės kainos.
24. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016, konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016, kuriuo iš pareiškėjo priteisė 40 724,00 Eur atlyginimą už atstovavimą, rėmėsi byloje pateiktais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2006-03-02 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą, kuriuo ieškovas, veikdamas pagal 2006-02-23 įgaliojimą kaip atsakovo atstovas, įsipareigojo padėti atsakovui atkurti paveldėjimo teises į turtą, likusį po atsakovo senelio S. S. mirties ir atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę pagal S. S. prašymą, paduotą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, o susitarimo 2 punktu atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui 1/3 dalį atkurtos žemės (1 t., b. l. 6).
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-10 sprendime už akių iš byloje esančių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų nustatė, kad atsakovo seneliui S. S. buvo atkurtos nuosavybės tesės į 5,0075 ha žemės, iš kurios 1,6692 ha atiteko atsakovui (1 t., b. l. 28-31, 36-39). Teismas taip pat nustatė, kad 2014-06-03 ir 2014-12-15 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė išdavė atsakovui Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopijas dėl mirusio S. S. vardu grąžintų žemės sklypų (kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) dalių, tenkančių atsakovui, paveldėjimo (1 t., b. l. 40, 60-64). 2015-01-08 ieškovas įregistravo minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu (1 t., b. l.42-46, 50-55). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir kitų byloje esančių duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog atsakovas perleido aukščiau nurodytas ir paveldėtas žemės sklypų dalis, kurių 1/3 dalis pagal šalių pasirašytą susitarimą turėjo atitekti ieškovui (1 t., b. l. 48-49, 56-58). Šios sprendime už akių nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus teiginius, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo duomenų apie apelianto paveldėtus ir vėliau parduotus žemės sklypus, kadangi tokias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių, pagrįstai jais vadovavosi. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, jog sprendimą už akių priėmęs teismas neištyrė byloje pateiktų įrodymų ar neįvertino jų pagal įrodymų vertinimo taisykles.
27. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, ginčo nutartyje nustatė, jog 2016-03-04 VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, todėl natūra perduoti ieškovui 2006-03-02 susitarime numatytos žemės dalies nebuvo galimybės (1 t., b. l. 136 – 2 t., b. l. 118). Dėl išdėstytų aplinkybių atskirajame skunde apeliantas nepagrįstai teigia, jog bylos nagrinėjimu metu jis nuosavybės teise valdė 21 žemės sklypo dalį, todėl galėjo natūra perduoti ieškovui 2006-03-02 susitarime nustatytą atkurtos žemės dalį. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantas iš esmės turėjo tik teisę paveldėti senelio S. S. vardu atkurtos žemės dalį, tačiau ši žemės jam nepriklausė nuosavybės teise.
28. Teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog apeliantas neteisingai interpretuoja sprendime už akių padarytas išvadas. Skirtingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, sprendime už akių Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė, kad atsakovas pardavė visas žemės sklypų dalis, į kurias ieškovo pagalba buvo atkurtos paveldėjimo teisės atsakovui. Sprendime už akių teismas nurodė tik tris žemės sklypų dalis, į kurias buvo atkurtos paveldėjimo teisės, priimti paveldėjimo teisės liudijimai ir į kurias įregistruota atsakovo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, paveldėjęs ir pardavęs senelio žemę, nesumokėjo ieškovui užmokesčio už atstovavimą, įgyjant šį turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, jog sprendimu už akių teismas iš esmės pakeitė tarp šalių sudaryto 2006-03-02 susitarimo 2 punktą, taip pažeisdamas CK 6.189 straipsnio 1 dalį ir CK 6.59 straipsnio 1 dalį, kadangi būtent pačio apelianto elgesys, pardavus paveldėtą senelio žemę ir nesumokėjus ieškovui užmokesčio už atstovavimą, lėmė, jog teismas turėjo nukrypti nuo šalių 2006-03-02 susitarimo 2 punkte numatyto įsipareigojimo, kadangi kitu atveju teismo sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomas.
29. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog analogiškos aplinkybės buvo konstatuotos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-26686-432/2015, kuriuo ieškovui iš atsakovo (pareiškėjo) buvo priteista 1 357,45 Eur piniginė kompensaciją dėl 2006-03-02 tarp šalių sudaryto susitarimo nevykdymo, nes atsakovas, pardavęs paveldėto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, neatsiskaitė su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog apeliantas kreipėsi dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat neteikė prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 26686-432/2015. Dėl išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016-06-10 priimdamas sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13437-872/2016, pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-26686-432/2015 nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog priimdamas 2016-06-10 sprendimą už akių civilinėje byloje e2-13437-872/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, taip pat kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes, kaip pagrįstai ginčo nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto R. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-20 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.