Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-417-440/2016 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovėms Viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei ir akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“, veikiančiai per savo filialą Lietuvoje, dėl neturtinės žalos pacientui atlyginimo; tretieji asmenys N. R., J. Ž., A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl proceso atnaujinimo paskirties ir bylos nagrinėjimo ribų

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).

14. Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).

15. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.

17. Šiuo atveju pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-417-440/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl neturtinės žalos pacientui atlyginimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo pagrįstumą, atmetė jį nusprendęs, kad pareiškėja praleido terminą pateikti prašymą ir neįrodė, jog egzistuoja svarbios aplinkybės suponuojančios pagrindą jį atnaujinti, be to, neįrodė prašymo atnaujinti procesą, grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės sudaro du savarankiškus prašymo atnaujinti procesą netenkinimo (atsisakymo priimti nagrinėti) pagrindus. Atskiruoju skundu apeliantė ginčija tik teismo išvadas, kuriomis jos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tačiau pareiškėja Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį skundžia visa apimtimi ir prašo ją panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pasisako ir dėl teismo argumentų, kuriais konstatuota, kad pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti ir jo atnaujinimo

19. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

20. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas priimtas 2016 m. vasario 15 d. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė 2020 m. vasario 17 d.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).

22. Iš civilinės bylos Nr. 2-417-440/2016 duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo kopija I. K. atstovui įteikta 2016 m. vasario 18 d., sprendimo kopija paprastąja pašto siunta išsiųsta ir I. K. jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu (civilinės bylos Nr. 2-417-440/2016 t. 3, b. l. 87–90) Remiantis šiais duomenimis ir nurodyta kasacinio teismo praktika laikytina, kad nuo sprendimo ieškovei įteikimo datos (2016 m. vasario 18 d.) skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti terminą pateikti, kuris šiuo atveju yra praleistas (to neneigia ir pareiškėja, kadangi prašė atnaujinti terminą prašymui pateikti).

23. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą grindė silpna sveikata ir įstatymų nežinojimu.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis teismo išvadomis ir mano, kad nepagrįstai ilgas delsimas įgyvendinant savo procesines teises nėra pagrįstas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, civilinėje byloje ją atstovavo advokatas V. F. (civilinės bylos Nr. 2-417-440/2016, t. 1, b. l. 68). Spendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir sąlygos, jas pareiškėjai privalėjo išaiškinti ir ją byloje atstovavęs advokatas. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėja atnaujinti procesą aptartoje civilinėje byloje prašo jau ne pirmą kartą. Pareiškėjos prašymus atnaujinti procesą buvo atsisakyta priimti, nustačius, kad ji praleido terminą šiai procesinei teisei įgyvendinti bei neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-986-856/2017, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-152-186/2018, paliko nepakeistą). Atkreiptinas dėmesys, kad teikdama ankstesnius prašymus atnaujinti procesą, pareiškėja nurodė analogiškas termino praleidimo priežastis, kurios tokius prašymus nagrinėjusio teismo nebuvo pripažintos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą terminą atnaujinti. Naujų, neįvertintų aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas termino praleidimas apeliantė nenurodė, todėl teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą prašymui pateikti. Pažymėtina, kad apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog nėra praleistas 5 metų naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nepagrindus termino praleidimo priežasčių, savaime nesudaro pagrindo tokio prašymo tenkinti.

25. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis nurodytais motyvais ir aptartomis aplinkybėmis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjos dėstomos termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 78 straipsnis).

26. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytų argumentų pagrindu (nutarties 18 punktas), remdamasis atskirojo skundo argumentais pasisako ir dėl šios skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu

27. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

29. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagal jos pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, grindė tuo pagrindu, jog nagrinėjant civilinę bylą ji turėjo būti vertinama kaip vartotoja, kas lėmė teismo pareigą būti aktyviam ir skirti byloje ekspertizę, siekiant įvertinti ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Be to, pareiškėja nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ji negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesine teise reikšti pastabas dėl šalių pasisakymų, nes teismo posėdžio metu ji dėl sveikatos būklės negirdėjo šalių pasisakymų.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, jame nurodytų aplinkybių nelaikė sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai teismo išvadai ir papildomai pažymi, kad pareiškėja viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, jai buvo įteiktas susipažinti posėdžio garso įrašas (c. b. Nr. 2-417-440/2016, t. 3, b. l. 58), visas procesines teises ir pareigas jai privalėjo išaiškinti advokatas, be to, jos nurodomi procesiniai pažeidimai nelaikytini sudarę kliūtis pareiškėjai tinkamai įgyvendinti savo procesines teises (reikšti atsikirtimus ir prašymus, teikti įrodymus ir panašiai).

31. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, akcentuoja, kad ji, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, laikytina vartotoja, t. y. silpnesniąja šalimi, dėl ko teismas turėjo savo iniciatyva skirti ekspertizę ieškovės įrodinėjamiems reikalavimams pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir išaiškina, kad nepriklausomai nuo pareiškėjos statuso, ieškinio pagrindo ir dalyko pasirinkimo prerogatyva priklauso būtent bylą inicijavusiai bylos šaliai, todėl ne teismas, o bylos šalis turi pasirinkti, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis grįs savo reikalavimus. Šiuo atveju nustatyta, kad civilinės bylos Nr. 2-417-440/2016 nagrinėjimo metu (2015 m. spalio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu) ieškovei buvo suteikta galimybė apsvarstyti, ar ji siekdama pagrįsti savo reiškiamus reikalavimus prašys skirti byloje ekspertizę. Ieškovei nurodžius, kad šiuo metu ji neturi galimybių padengti ekspertizės atlikimo išlaidų, tiek teismas, tiek ir jos atsakovas siūlė kitas galimybes (kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (civilinės bylos Nr. 2-417-440/2016 t. 1, b. l. 115–121), tačiau ieškovė pasirinko ieškinio reikalavimus įrodinėti byloje esančiais įrodymais ir liudytojų parodymais (civilinės bylos Nr. 2-417-440/2016 t. 3, b. l. 9). Be to šios pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra susijusios su tam tikrais procesinių ar materialinių teisių įgyvendinimo ypatumais, bet negali būti pagrindas vertinti jas kaip aiškią teisės taikymo klaidą, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą byloje.

32. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad teismas spręsdamas prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-417-440/2016 dėl esminės teisės taikymo klaidos, pagrįstumą, įvertintino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė proceso atnaujinimo pagrindą visų bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai nusprendė jo netenkinti.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Taigi, vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip jos prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė bylą. Apeliantė iš esmės siekia, kad remiantis jos prašyme atnaujinti procesą nurodytais argumentais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir priimtas jai palankus procesinis sprendimas, tačiau nesant duomenų, kad teismas netinkamai įvertino proceso atnaujinimo sąlygas ir priėmė nepagrįstą bei bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį teismo sprendimą, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis ir naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

34. Teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, sąlygų, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti nenustatyta, o pareiškėjos nurodyti argumentai nepagrindžia prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu egzistavimo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.