Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-14 · Civilinė byla Nr. 2-67-464/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-14
Bylos Nr.
2-67-464/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00787-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
V. G.
Ieškovas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-67-464/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00787-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.3.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4690-614/2018, kuria pripažintas nepaduotu pareiškėjo V. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2731-392/2016 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. G. 2018-09-07 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu (t. 1, b. l. 1-3), prašydamas atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2731-392/2016 paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, taip pat dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p.).

2. Savo prašyme nurodo 2018 m. rugpjūčio mėn. sužinojęs, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018-03-22 priėmė sprendimą, lemianti galimybę apgautiems ir suklaidintiems BAB banko Snoras klientams kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-19 nutartimi (t. 2, b. l. 19-20) nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą šio prašymo trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėją aiškiai ir konkrečiai suformuluoti aplinkybes bei pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, patikslinti ir patį reikalavimą, t. y. aiškiai ir konkrečiai įvardinti, kokio galutinio bylos rezultato siekiama, jei procesas būtų atnaujintas.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas V. G. 2018-10-03 pateikė patikslintą prašymą (b. l. 26-29), kuriame nurodė, kad teismas, išnagrinėjęs prašomą atnaujinti bylą, yra padaręs esminę teisės taikymo klaidą – bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, neapklausė svarbių liudytojų (banko vadybininkių), kurias jis prašė apklausti. Taip pat nurodė, kad apie pagrindą procesui atnaujinti jam tapo žinoma tik 2018-08-31, kuomet gavo Advokatų profesinės bendrijos In Jure rašytinę išvadą. Todėl mano, kad terminas tokiam prašymui pareikšti nebuvo praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-10 nutartimi (t. 1, b. l. 31-32) pareiškėjo V. G. prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismo vertinimu, pareiškėjas V. G. ir patikslintame prašyme aiškiai bei konkrečiai nesuformulavo aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti buvimą. Nėra aišku, kokią teisės normos taikymo klaidą, nagrinėdamas bylą padarė teismas. Be to, nepateikti papildomi įrodymai, pagrindžiantys, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, nepatikslintas prašymo reikalavimas, t. y. aiškiai ir konkrečiai neįvardinta, kokio galutinio bylos rezultato siekiama, jei procesas būtų atnaujintas.

7. Teismas padarė išvadą, kad nustatytu terminu pareiškėjas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų nepašalino, todėl pripažino šį prašymą nepaduotu.

I. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas V. G. atskirajame skunde (t. 1, b. l. 35-36) prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-10-10 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2731-392/2016 ir suteikti galimybę tolimesniam šios bylos nagrinėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Patikslintame prašyme buvo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pagrindą procesui atnaujinti. Esminė teismo klaida, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, neapklausus nurodytų svarbių liudytojų, BAB banko Snoras vadybininkų. Be to, nebuvo patenkintas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę ieškovui pateikti paaiškinimu ir tokiu būdu išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

8.2. Apie pagrindo procesui atnaujinti egzistavimą tapo žinoma tik 2018-08-31, kuomet buvo gauta Advokatų profesinės bendrijos In Jure rašytinė išvada, todėl terminas tokiam prašymui pareikšti nebuvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).

10. Be to, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2-3 d.); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 str. 4 d.). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai.

11. Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalina, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.).

12. Taigi, iš minėtos teisės normos dispozicijos matyti, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą patikrinama tik tai, ar šis prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektais, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą.

13. Nagrinėjamu atveju teismas apelianto prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2731-392/2016 nepriėmė prieš tai 2018-09-18 nutartimi taikęs procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą bei konstatavęs teismo nurodymų neįvykdymą. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktas prašymas neatitinka jam įstatymo keliamų formaliųjų – procesinio dokumento turinio – reikalavimų. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad patikslinęs savo prašymą nurodė šio prašymo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindus, aiškiai suformulavo dalyką, o taip pat nurodė konkretų momentą, kada jam tapo žinomos prašyme nurodytos aplinkybės ir pagrindas kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto pozicija, kad jo paduoto procesinio dokumento turinys nėra kliūtimi jį priimti ir pereiti prie antrosios stadijos – įvertinti, ar apelianto nurodomos aplinkybės ir jo kreipimosi į teismą momentas teikia teisinį pagrindą procesui užbaigtoje byloje atnaujinti.

14. Tikslindamas savo prašymą apeliantas nurodė teisinius proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus. Taip pat nurodė faktines aplinkybes, kurios, jo subjektyviu vertinimu, lemia bylos atnaujinimo poreikį. Pasak apelianto, tai neišsamus, neobjektyvus bylos išnagrinėjimas, svarbių liudytojų neapklausimas, apelianto paaiškinimų neišklausymas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018-03-22 sprendimo priėmimas. Taip pat nurodė ir kada jam tapo žinoma apie teisės kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu atsiradimą, pasisakė, su kokiomis aplinkybėmis sieja terminio skaičiavimą – 2018-08-31 gavęs atsakymą iš advokatų kontoros dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimto sprendimo reikšmės jo materialinėms ir procesinėms teisėms.

15. Taigi, negalima sutikti su teismu, kad apeliantas iš esmės nepašalino prašymo trūkumų. Vien tai, kad apeliantas apsiribojo prašymu atnaujinti procesą, bet nenurodė, kokio rezultato jį atnaujinus siekia (teismo sprendimą pakeisti, priimti naują), apeliacinio teismo vertinimu, yra pernelyg formali priežastis tokio prašymo nepriimti. Pažymėtina, kad jei byla būtų atnaujinta, teismas atitinkamas aplinkybes galėtų aiškintis trečioje stadijoje, t. y. pakartotinai nagrinėjant atnaujintą bylą.

16. Dar kartą akcentuotina, kad pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas turi tik patikrinti prašymo atitiktį CPK 369 straipsnyje bei visiems procesiniams dokumentams nustatytiems bendriesiems reikalavimams, bet neturi spręsti dėl išdėstytų tokiame procesiniame dokumente aplinkybių pakankamumo ar jų nepakankamumo procesui atnaujinti. Taigi, ar apelianto nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą procesui atnaujinti, ar jų nurodyta pakankamai ir ar jos teisiškai svarbios bei patvirtinančios vienokius ar kitokius faktus, lemiančius proceso atnaujinimo poreikį bei galimybę, teismas, spręsdamas vien prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nenagrinėja ir nevertina.

17. Klausimas dėl prašymo pagrįstumo iš esmės sprendžiamas teismo posėdyje, t. y. kai teismas priima prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2 ir 3 d.). Todėl ir tai, kad apeliantas, teismo vertinimu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie tai, kad jam tik 2018-08-31 tapo žinoma apie pagrindo kreiptis dėl proceso atnaujinimo atsiradimą, yra vertinimo iš esmės (t. y. sprendimo dėl proceso atnaujinimo galimybės) dalykas. Klausimas, ar nebuvo praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti, taip pat yra sprendžiama jau kitoje – prašymo atnaujinti procesą – nagrinėjimo stadijoje.

18. Pažymėtina, kad nagrinėjimo iš esmės stadijoje teismas, atsižvelgdamas į tokio prašymo faktinį bei teisinį pagrindus, kartu įvertinęs aktualias įstatymo nuostatas ir aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką, turėtų įvertinti ne tik apelianto nurodomų aplinkybių naujumą ir jų esmingumą prašomoje atnaujinti byloje, jo nurodytos kaip teisės taikymo klaida aplinkybės įtaką, bet taip pat ir CPK įtvirtino termino tokiam prašymui pateikti skaičiavimą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1589-381/2018).

19. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, netinkamai išaiškino procesines teisės normas ir nepagrįstai atsisakė šį prašymą priimti, jau pareiškimo priėmimo stadijoje pasisakęs ir dėl tų klausimų, kurie įstatymų leidėjo valia gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Kačinskienė