Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. F. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. F. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 243 straipsnyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 243 straipsnį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), G. F. pripažintas recidyvistu.

Civilinio ieškovo draudimo kompanijos „Swedbank P&C Insurance AS“ ieškinys tenkintas pilnai, priteisiant iš G. F. 4 463,51 eurus turtinės žalos atlyginimo ieškovo draudimo kompanijos „Swedbank P&C Insurance AS“ naudai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. spalio 16 d. nutarimu paskirtas, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi pratęstas, ieškinio užtikrinimui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. F. turui: AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 4 463,51 eurų sumai, neišieškoma suma 600 eurų, paskirtas ir paliktas galioti iki draudimo kompanijos „Swedbank P&C Insurance AS“ ieškinio atlyginimo. Ieškinį atlyginus nutarta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. F. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir grasino nužudyti žmogų, o būtent: vengė atlikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. F. bei nesiartinti prie jos arčiau, nei 30 metrų atstumu, išskyrus bendravimą teismo skyrybų procese, 2023 m. spalio 3 d. pasirašytinai supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, jos vykdymo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą; šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė – 2023 m. lapkričio 23 d., apie 12.51 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, jis priėjo prie nukentėjusiosios G. F., sėdinčios automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidaręs automobilio dureles, rankomis ją lietė, taip pat 2023 m. lapkričio 23 d. 12.52 val., (duomenys neskelbtini), G. F. sėdint automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sakydamas, kad ją užmuš bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku du kartus skambindamas nukentėjusiajai G. F. telefonu ir sakydamas, kad ji eis į kapus, bus apipilta rūgštimi, grasino nužudyti nukentėjusiąją G. F., o kadangi anksčiau yra prieš ją naudojęs fizinį smurtą, nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas.

2. Be to jis, nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2023 m. gruodžio 31 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia padegdamas sugadino automobilio, priklausančio V. V., „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio skyriuje esančius mechanizmus, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. V. 4 463,51 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis G. F. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį bei priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę bei atmesti civilinį ieškinį.

1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. F. bausmę už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką turėjo atsižvelgti į tai, jog nuteistojo susitikimas su G. F. buvo vienintelis per visą jam skirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl jam turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su areštu.

1.2. Skundo autoriaus teigimu, jis sunkiai išgyveno išsiskyrimą su nukentėjusiąja, jį neigiamai paveikė faktas, kad G. F. artimai bendrauja su kunigu V. V., kuris net likdavo nakvoti jos namuose. Jis ne kartą G. F. siūlė gyventi kartu ir būdamas impulsyvaus charakterio, galėjo pagąsdinti nukentėjusiąją, tačiau garso įrašuose užfiksuoti duomenys nepatvirtina grasinimų realumo. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą vadovavosi liudytojų V. F., P. F., I. P. ir U. F. parodymais, tačiau nei vienas iš šių liudytojų pats nėra girdėjęs aptariamų grasinimų, tuo tarpu visiems liudytojams apie grasinimus yra pasakojusi pati nukentėjusioji. Pasak apelianto, išklausius liudytojų – jo vaikų parodymus, susidaro įspūdis, kad mama vaikus yra nuteikusi priešiškai tėvo atžvilgiu, vaikai jo negerbia ir net nevadina tėvu. Akivaizdu, kad apylinkės teismas kritiškai nevertino šių liudytojų parodymų, pripažino jų prioritetą prieš kitus įrodymus, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Nuteistojo manymu, jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

1.3. Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, apklausdamas nukentėjusįjį V. V. dėl jo automobilio sugadinimo, nepasidomėjo, dėl kokių priežasčių nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu skiriasi. Teismas nepatikslino, kurie iš parodymų yra teisingi, ir tokiu būdu nepašalino abejonės ar nukentėjusysis 2023 m. gruodžio 31 d. apie 04.00 val. buvo nukentėjusiosios namuose. Ši aplinkybė svarbi nustatant nukentėjusiojo sąžiningumą bei jo parodymų patikimumą. Be to, ir liudytojai – G. F., V. F., U. F., P. F., M. F. tvirtino, kad V. V. padegimo dieną jų namuose nebuvo. Tai verčia abejoti ir šių liudytojų parodymų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojai, tarp jų ir M. F., vaizdo įraše nuteistąjį atpažino kaip asmenį, padegusį automobilį, tačiau M. F. parodė, kad apie padegtą automobilį nieko nežino, nes tuo metu nebuvo namuose, jis matė prastos kokybės vaizdo įrašą, kuriame matosi aukštas, tamsiai apsirengęs žmogus, iš sudėjimo kaip ir galima sakyti, kad panašus į tėvą. Anot apelianto, tai taip pat patvirtina, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

1.4. Apeliantas nurodo, kad jį 2023 m. gruodžio 31 d. pristačius į policijos įstaigą, iš jo nebuvo paimti viršutiniai drabužiai, siekiant nustatyti ar jie nekontaktavo su degiais skysčiais, kas galėtų patvirtinti arba paneigti jo kaltę. Be to, pirmosios instancijos teismas atmetė jo gynėjo prašymą atlikti portretinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo ir G. F. yra tas pats asmuo. Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neatitikimai tarp G. F. bei liudytojų J. G. ir D. K. parodymų patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Susitarimą tarp G. F. ir J. G. pirmosios instancijos teismas grindė tarp G. F. ir J. G. bei G. F. ir G. F. vykusiais telefoniniais pokalbiais, tačiau tai gali būti laikoma tik netiesioginiais įrodymais, negalinčiais neginčijamai patvirtinti arba paneigti jo kaltę.

1.5. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu skundo autoriaus atžvilgiu vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2024 m. sausio 17 d. vykęs pokalbis tarp nuteistojo ir advokatės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo atkreiptas dėmesys į šį grubų įstatymo pažeidimą ir prašyta teismo vadovautis principu, kad iš neteisės teisė negimsta bei nesiremti šiais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino ir nepasisakė dėl įstatymo, užtvirtinančio advokato ir jo kliento bendravimo konfidencialumą, pažeidimo.

4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. F. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jam buvo paskirta per griežta bausmė, tuo tarpu baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, rėmėsi prieštaringais ir nepatikimais liudytojų parodymais, tuo tarpu su G. F. susitiko tik vieną kartą, todėl jam turi būti skirta švelnesnė nei areštas bausmė.

7. Apygardos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutikdama su apelianto pozicija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą G. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas savo procesinio sprendimo nemotyvavo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame buvo užfiksuotas jo ir advokatės pokalbis. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Taip pat nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką buvo paskirta proporcinga bei teisinga bausmės rūšis, tinkamai įvertinus tiek nuteistojo asmenybės, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Dėl G. F. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo procesinį sprendimą pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, grindė liudytojų parodymais, tačiau nei vienas iš liudytojų tiesiogiai nėra girdėjęs neva išsakytų grasinimų, apie juos jie sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusioji liudytojus – jų vaikus, yra priešiškai nuteikusi prieš jį, todėl šių liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo nuosprendžio turiniu šiems nuteistojo argumentais nepritaria.

10. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2025). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo <...> fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017).

11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo kaltę padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, G. F. neigė kada nors grasinęs G. F. apipilti ją rūgštimi ar jos atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą (5 t., b. l. 79). Visgi, šiuo atveju sprendžiant ar baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad G. F. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, svarbu įvertinti ne tik paties nuteistojo parodymus ir jo suvokimą apie savo padarytų veiksmų pobūdį, tačiau ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus.

12. Nukentėjusioji į policijos įstaigą su pareiškimu kreipėsi 2023 m. lapkričio 23 d. nurodydama, kad jos sutuoktinis G. F., su kuriuo ji kartu nebegyvena, jai nuolat grasina susidorojimu, paskutiniu metu du kartus jai grasino mobiliojo ryšio telefonu bei 2023 m. lapkričio 23 d. 12.53 val. viešoje vietoje priėjo prie jos automobilio ir grasino, jog užmuš. Ji sutuoktinio labai bijo, nes jos namuose jau buvo suniokoti augalai, perpjauta dujų baliono žarna, apgadintas automobilis, padegtas gyvenamasis namas (1 t., b. l. 15–16). Vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad yra padariusi tris garso įrašus, kuriuose girdėti kaip G. F. jai grasina, jog jis pats ir ji kartu eis į kapus, apipils ją rūgštimi, jei kartu su juo negyvens – užmuš ją. Nukentėjusioji nurodė bijanti sutuoktinio, nes jis yra ankščiau ją žalojęs, nesilaiko jam paskirto įpareigojimo prie jos nesiartinti (1 t., b. l. 47–48, 50–51). Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji davė analogiškus parodymus teigdama, kad G. F. nuolat jai grasino ir persekiodavo, sakė, jog apipils ją rūgštimi, buvo padegta namo, kuriame ji gyvena, siena būtent toje vietoje, kur yra jos miegamasis kambarys, apgadintas automobilis (5 t., b. l. 33–34).

13. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P. paaiškino, kad yra buvusi F. šeimos socialinė darbuotoja, šioje šeimoje nuo 2020 m. buvo smurto bei alkoholio vartojimo problemų, šios problemos buvo iš G. F. pusės, jis smurtaudavo G. F. atžvilgiu. Žino, kad G. F. buvo paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie G. F., pati nukentėjusioji jai pasakojo, kad sutuoktinis jai grasindavo (5 t., b. l. 37). Apylinkės teisme apklaustas liudytojas, G. F. ir G. F. sūnus P. F. nurodė, kad mama jam pasakojo, jog G. F. buvo atvažiavęs prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur buvo ir G. F. bei bandė patekti į mamos automobilį, jai grasino. Tai pat mama pasakojo apie nuteistojo rašytas grasinančio pobūdžio žinutes, skambučius, G. F. rašydavo nukentėjusiajai, kad nori ją užmušti, tačiau vėliau teigdavo, kad nori susitaikyti ir gyventi kartu. (5 t., b. l. 36). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. F. taip pat nurodė, kad po tėvo G. F. išsikraustymo iš namų, jų namuose buvo apgadintas mamos automobilis, suniokoti augalai, perpjauta dujų baliono žarna, padegtas jų gyvenamasis namas. Tiesiogiai nėra girdėjęs kaip tėvas G. F. grasina mamai, tačiau yra girdėjęs jų pokalbius mobiliojo ryšio telefonu. Šių pokalbių metų G. F. nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ją įžeidinėjo, girdėjo kaip vieno pokalbio metu tėvas sakė įrodysiąs, kad kameros esančios ant namo neveikia ir po kielių dienų buvo padegtas jų namas. Jis ir kiti broliai bei seserys bijo tėvo, mama taip pat jo bijo, yra matęs kaip tėvas ne kartą mušė mamą, matė, kad tėvas dažnai važinėja pro jų namus (1 t., b. l. 71–72).

14. Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme apklausta G. F. ir G. F. dukra U. F. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas P. F.. Liudytoja paaiškino, kad tėvų tarpusavio santykiai yra labai įtempti, jos tėvas G. F. grasina mamai G. F.. Mama jai pasakojo ir apie įvykį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu tėvas bandė patekti į automobilį, grasino mamai. Taip pat mama pasakojo ir apie G. F. jai siųstas grasinančio pobūdžio žinutes, keletą žinučių ji pati yra skaičiusi, tėvas rašė grąžinti jam namus, bei kad apipils mamą rūgštimi (5 t., b. l. 37–38). Liudytojas m. F., nukentėjusiosios ir nuteistojo sūnus taip pat nurodė, kad nors nieko detalaus apie tėvo grasinimus mamai pasakyti negali, tačiau eilę kartų yra girdėjęs kai G. F. grasina G. F., kad ją primuš arba užmuš (5 t., b. l. 75–76). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat nurodė, kad kuomet tėvas gyvendavo kartu su jais, girdėdavo tėvo grasinimus mamai, jog ją primuš arba užmuš, yra ir sužalojęs mamą. Tėvą rytais, apie 05.30 val. prie namų sutinka vieną arba du kartus per savaitę. Nėra girdėjęs mamos ir tėvo telefoninių pokalbių, nes retai būna namuose, tik pati mama sakė, kad tėvas jai rašinėja ir grasina. Mama bijo tėvo, dėl to namuose įsirengė vaizdo kameras, visuomet rakina laiko duris, net jei jie visi yra namuose. Taip pat tėvas spalio 29 d. buvo atvykęs į jų namus, kol mamos nebuvo namuose, sugebėjo atsirakinti užrakintas namo duris (1 t., b. l. 81–82).

15. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus neabejotinai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys trys garso įrašai. Apžiūrėjus nukentėjusiosios pateiktus tris garso įrašus, girdėti kaip viename garso įraše G. F. grasina G. F., jog jeigu jie negyvens kartu, jis ją užmuš, nudobs (duomenys neskelbtini) bei ją, antrame garso įraše nuteistasis teigia, kad eis į kapus ir ji eis kartu su juo, trečiame garso įraše girdima kaip G. F. klausia G. F. ar ji nebijo, kad kokia nors moteris apipils jos veidą rūgštimi, nurodo jai vaikščiojant pasisaugoti, teigia, jog G. F. turi daug priešų (1 t., b. l. 92–94). Be to, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus dėl įvykio prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ taip pat patvirtina ir byloje paštomatų vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad G. F. iš tiesų buvo priėjęs prie G. F., bandė kalbėti su ja būtent tuo metu, kai jam buvo paskirtas ir galiojo įpareigojimas, numatytas BK 72¹ straipsnyje. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad G. F. nukentėjusiosios G. F. atžvilgiu išreiškė grasinančio turinio teiginius, sietinus su grasinimu nužudyti (užmušiu, nudobsiu, kartu su manimi eisi į kapus) ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (grasinimai apipilti veidą rūgštimi).

16. Apeliantas nesutikdamas, kad jo veiksmuose buvo BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis – pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, teigia, kad siekdamas, jog nukentėjusioji grįžtų gyventi kartu su juo, galėjo ją pagąsdinti, tačiau jo grasinimai nebuvo realūs. Vis tik, su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų bei baudžiamosios bylos medžiagoje esančio nuosprendžio kopijos (1 t., b. l. 167–170), G. F. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą artimoje aplinkoje, kurį panaudojo savo sutuoktinės G. F. atžvilgiu. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirtas ir BK 72¹ straipsnyje numatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. F. bei nesiartinti prie jos arčiau nei 30 metrų atstumu, išskyrus bernavimą teismo skyrybų byloje. Be to, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi, nustatyta paskirto įpareigojimo, numatyto BK 72¹ straipsnyje, kontrolė naudojant elektroninio stebėjimo priemones (1 t., b. l. 176–177). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis praeityje yra naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nepaisė ir teismo paskirto įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu, todėl šios priemonės kontrolė buvo užtikrinama pasitelkiant elektroninio stebėjimo priemones, tad neabejotina, kad nukentėjusioji bijojo G. F. ir tai jai sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistojo išsakyti grasinimai jos atžvilgiu yra realūs ir gali būti įvykdyti.

17. Be kita ko, baudžiamojoje byloje yra eilė kitų duomenų, patvirtinančių, kad aukščiau paminėtas smurto atvejis nukentėjusiosios atžvilgiu galėjo būti ne vienintelis. Iš byloje esančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad G. F. ir G. F. šeima į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenis yra įrašyta nuo 2019 m. gruodžio 13 d., šios institucijos duomenimis, G. F. ne kartą būdamas neblaivus prieš šeimos narius, tame tarpe ir sutuoktinę G. F., naudojo psichologinį smurtą, grasino susidoroti, užmušti, galimai smurtavo savo sutuoktinės bei vaikų atžvilgiu (1 t., b. l. 182–183). Taip pat baudžiamojoje byloje yra eilė nutarimų nutraukti ikiteisminius tyrimus dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 111–126, 156–159, 166–171), kas taip pat suponuoja išvadą, jog konfliktai tarp G. F. ir G. F. buvo dažni bei dėl jų buvo kreipiamasi į teisėsaugos institucijas.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei akcentavusi esminius argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog nuteistojo kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl G. F. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

19. Apeliantas skunde ginčija savo kaltę ir dėl jam inkriminuotos BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, visų pirma teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo, jog nukentėjusiojo V. V. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, dėl to buvo nepašalinta abejonė, ar nukentėjusysis 2023 m. gruodžio 31 d. apie 04.00 val. buvo G. F. namuose. Taip pat nuteistojo įsitikinimu, kiti liudytojai – G. F., V. F., U. F., P. F., M. F. nurodė, kad V. V. įvykio metu jų namuose nebuvo, tad tai taip pat kelia abejonių šių liudytojų parodymų patikimumu.

20. Apygardos teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo V. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 23–24, 2 t., b. l. 13–14), kurie buvo perskaityti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei teisiamojo posėdžio, vykusio apylinkės teisme, metu duotais parodymais (5 t., b. l. 34–35), sutinka su apelianto skundo argumentu, jog iš tiesų nukentėjusiojo V. V. parodymai apie tai, ar įvykio metu jis buvo, ar nebuvo G. F. namuose, nesutampa. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė buvęs pažįstamos G. F. namuose, tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigė pastarosios namuose nebuvęs. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė baudžiamojoje byloje nėra esminė, neturi jokios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikacijai ar padarytos veikos įrodinėjimui bei nekeičia fakto, kad įvykio metu nukentėjusiojo V. V. transporto priemonė buvo sugadinta, juolab, kad nukentėjusiojo parodymai dėl automobilio apgadinimo aplinkybių buvo analogiški bei nuoseklūs.

21. Tai, kad nukentėjusiojo transporto priemonė „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 31 d., apie 04.00 val. buvo sugadinta ją padegant, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio apgadinimai (2 t., b. l. 1–10), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmonių veikla (3 t., b. l. 2–6), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. vasario 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad grunto pavyzdžiuose (kurie buvo paimti iš po automobilio) yra naftos produkto – benzino pėdsakų (3 t., b. l. 78–79).

22. Be to, baudžiamojoje byloje liudytoja G. F. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad G. F. namo kieme 2023 m. gruodžio 31 d. 03:51:41 tamsiu paros metu link lauke esančio šuns eina asmuo dėvintis tamsią striukę su kapišonu, ant galvos dėvintis juodą kepurę, ant kurios uždėtas kapišonas, su juodomis pirštinėmis, tamsiai pilkomis kelnėmis ir juodais batais. Asmuo praėjo pro šunį, kuris reagavo ramiai, nelojo, priėjo prie asmens, 03:55:01 asmuo dėvintis kapišoną nubėgo. Taip pat buvo apžiūrėtos nuotraukos padarytos iš vaizdo įrašo, iš kurių matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. 03:54:39 prie mėlynos spalvos automobilio priekinių durelių stovi vyras, apsirengęs tamsiomis kelnėmis, tamsia striuke, rankose lako raudonos spalvos talpą su baltu pailgos formos kamščiu. 2023 m. gruodžio 31 d. 03:56:41 po automobilio priekine dalimi matyti liepsna iš abiejų automobilio pusių (3 t., b. l. 92–98). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš karto po įvykio 2023 m. gruodžio 31 d. 04.14 val. bendruoju pagalbos centro numeriu pranešus apie padegtą V. V. automobilį ir kad tai galimai galėjo padaryti G. F. (2 t., b. l. 74–76), policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. F.. Pastarasis paaiškino, kad vyksta namo iš sodybos (2 t., b. l. 77), tačiau kartu policijos pareigūnas V. K. pažymėjo, jog pamatęs policijos pareigūnus bei G. F., nuteistasis automobiliu bandė šalintis, be to, nuteistojo automobilyje policijos pareigūnas matė besimėtantį kanistrą (5 t., b. l. 38).

23. 2023 m. gruodžio 31 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad G. F. avi juodos ir pilkos spalvos batais su raišteliais, dėvi juodos spalvos sportines kelnes, pilkos ir juodos spalvos striukę su užtraukiamu užsegimu ir gobtuvu, pro atsegtą striukę matosi pilkos spalvos megztinis su užtrauktuku, asmuo dėvi juodos spalvos kepurę su baltos spalvos emblema ties viduriu (2 t., b. l. 78–85). Gretinant vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuotą asmens aprangą ir iš karto po įvykio sulaikyto G. F. aprangą matyti, kad sutampa tiek dėvimų drabužių spalvos, asmuo, užfiksuotas vaizdo įraše dėvėjo kepurę ir tamsią striukę su gobtuvu, tamsios spalvos kelnes bei sportinius batus, be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ant vaizdo įrašę užfiksuoto asmens bato liežuvėlio matyti baltos spalvos emblema, kuri yra matoma ir G. F. apžiūros metu padarytose nuotraukose. Apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė, vertinant ją visų duomenų kontekste, yra svarbi ir sustiprinanti teismo įsitikinimą, jog vaizdo įraše užfiksuotas automobilį padegęs žmogus ir G. F. yra tas pats asmuo.

24. Be kita ko, priešingai nei nurodo apeliantas, apygardos teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojų V. F., P. F., U. F. parodymais, kuriuose pastarieji patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotą vyrą, kuris padegė nukentėjusiojo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atpažįsta kaip savo tėvą G. F.. Iš esmės visi liudytojai patvirtino, kad G. F. atpažino iš rūbų, eisenos, U. F. atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaizdo įraše užfiksuotam žmogui praeinant pro jų kieme buvusį šunį, pastarasis vizgino uodegą, nelojo, taip reagavo į pažįstamą žmogų (5 t., b. l. 35–38). Be to, liudytoja G. F. taip pat atpažino vaizdo įraše užfiksuotą vyrą kaip savo sutuoktinį G. F. (5 t., b. l. 33–34). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų nenuoseklumą dėl nukentėjusiojo (ne)buvimo G. F. namuose įvykio metu galėjo nulemti ne siekis apkalbėti nuteistąjį, o noras išvengti netikslių bei subjektyvių situacijos interpretavimų dėl specifinės nukentėjusiojo profesijos. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bei paneigė liudytojos J. G. duotus parodymus, atskleisdamas, kad nuteistasis ir ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai tarėsi, kokius parodymus ši liudytoja turi duoti, tad apeliacinės instancijos teismas iš naujo analogiškų šiuo aspektu nekartoja.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ir kiti baudžiamojoje byloje surikti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išsamiai ištirti įrodymai, kurie buvo susieti į vientisą, logišką įvykių seką, neabejotinai patvirtina G. F. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apelianto skunde nurodomi argumentai bei subjektyvus bylos aplinkybių vertinimas šiuo atveju laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo teisei priešingus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmetamas.

Dėl nuteistajam G. F. paskirtos bausmės

26. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

27. Nuteistasis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Kartu apeliaciniame skunde neginčijant kaltės dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nuteistasis prašo skirti jam švelnesnę bausmę, įvertinus tai, kad jam teismo paskirtą įpareigojimą jis pažeidė tik vieną kartą.

28. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu už BK 243 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Šios bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat G. F., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažintas recidyvistu.

29. Apylinkės teismas, G. F. parinkdamas bausmių rūšis bei dydžius atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, t. y. vieną nesunkų nusikaltimą (BK 145 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 187 straipsnio 2 dalis), tačiau neteisingai nurodė, jog nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus, nes BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas. Šiuo atveju apylinkės teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). G. F. savo kaltės dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje bei BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų nepripažino viso baudžiamojo proceso metu.

30. Taip pat buvo įvertinta tai, kad G. F. praeityje yra teistas, tačiau ne šešis kartus kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o du kartus, nes pirmieji ankstesni nuteistojo teistumai yra išnykę (4 t., b. l. 59–69). Be kita ko, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad šiuos du nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje bei BK 187 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu. Dviem paskutiniaisiais nuosprendžiais G. F. buvo nuteistas be kita ko, už smurtinius veiksmus savo sutuoktinės G. F. ir dukros U. F. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, kad nuteistasis trejų metų laikotarpiu yra baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 80–84), yra dirbantis (4 t., b. l. 86). Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis yra dirbantis asmuo, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, tuo tarpu jis turi išlaikytinių sprendė, kad viešųjų darbų bei baudos bausmės jam neskirtinos. Atmesdamas laisvės apribojimo bausmės skyrimo galimybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog nuteistajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, o vėliau ir arešto bausmė jos vykdymą atidedant, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio nuteistojo elgesio korekcijai ir jis nusikalto pakartotinai. Juolab, dvi nusikalstamas veikas įvykdė prieš tą patį asmenį – savo sutuoktinę G. F.. Šios aplinkybės apylinkės teismui kartu sudarė pagrindą spręsti, kad G. F. turi būti pripažintas recidyvistu. Vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis tik vieną kartą nevykdė jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo, numatyto BK 72¹ straipsnyje, šiuo atveju nesudaro pagrindo jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą laikyti mažiau pavojingu ir skirti švelnesnę nei areštas, bausmę. Kadangi nuteistasis nepripažino padaręs nusikalstamas veikas, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl G. F. nebuvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos.

31. Vertinant nuteistajam paskirtų bausmių už BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, BK 243 straipsnyje įtvirtintas nusikalstamas veikas rūšių ir dydžių pagrįstumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą. Šiuo atveju nuteistajam praeityje buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo to paties asmens atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad jo nusikalstamos veikos yra linkę ir sunkėti, nes skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas ir už apysunkio nusikaltimo padarymą, kai tuo tarpu dviem ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, tad keisti nuteistajam paskirtas bausmes teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

32. Nuteistasis skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai jį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, civilinis ieškinys turi būti atmestas. Visgi, apygardos teismas su šiuo nuteistojo skundo reikalavimu sutikti negali. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra neabejotinai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei pirmosios instancijos ištirtais įrodymais.

33. Baudžiamojoje byloje esančiame „Swedbank P and C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialą civiliniame ieškinyje buvo prašoma iš kalto asmens priteisti 4463,51 Eur turtinės žalos atlyginimą (3 t., b. l. 156–172). Šiuo atveju nukentėjusiojo V. V. transporto priemonė „Škoda Oktavia“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta Swedbank P and C Insurance AS“ Lietuvos filiale. Atlikus draudžiamojo įvykio tyrimą, nukentėjusiajam buvo išmokėta 4463,51 Eur dydžio išmoka, taip atlyginant jam padarytą turtinę žalą.

34. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį draudimo kompanijos „Swedbank P&C Insurance AS“ civilinį ieškinį tenkino pilna apimtimi. Tokį savo procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad draudikui atlyginus nukentėjusiajam žalą, draudimo įmonė įgijo teisę į žalos atlyginimą iš kaltojo asmens vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarp nuteistojo tyčinių teisei priešingų veiksmų – nukentėjusiojo V. V. automobilio „Škoda Oktavia“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padegimo ir po padegimo atsiradusių automobilio apgadinimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, tad civilinio ieškovo ieškinį tenkino pilna apimtimi.

35. Apygardos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Juolab, jokių konkrečių argumentų dėl civilinio ieškinio netinkamo išsprendimo ar jo dydžio nustatymo nepateikė ir pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir šioje dalyje, tad apylinkės teismo procesinis sprendimas dėl civilinio ieškinio nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. F. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.