Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų mažosios bendrijos „Dakrita“ ir D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-376-476/2023, pagal ieškovų mažosios bendrijos „Dakrita“ ir D. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais ab initio ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys notarė J. M., antstoliai V. K. ir V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio 2021 m. lapkričio 23 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius, pagal kuriuos atsakovė MB „Dakrita“ ir atsakovas D. K., kaip laiduotojas, įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 20 d sumokėti ieškovei UAB „Lemora“ 10 000 Eur.; 2) panaikinti Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarės J. M. 2022 m. kovo 29 d. vykdomuosius įrašus Nr. 1939 ir N. 1940; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

2. Ieškovai ir jų atstovas (advokatas) į 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį neatvyko. Ieškovų atstovas 2023 m. lapkričio 20 d. raštu informavo teismą, kad teismo posėdyje negalės dalyvauti, kadangi privalo dalyvauti anksčiau paskirtame teismo posėdyje kitoje byloje, nagrinėjamojoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl prašė atidėti bylos nagrinėjimą̨.

3. Atsakovės UAB „Lemora“ atstovas teismo posėdyje prašė ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovų MB „Dakrita“ ir D. K. ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė atsakovei iš kiekvieno ieškovo po 2 413,23 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 29,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

5. Teismas nurodė, kad į teismo posėdį ieškovų atstovas neatvyko, jam ir jo atstovaujamiesiems ieškovams apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Nors ieškovų atstovas nurodė, kad jis privalo dalyvauti kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje posėdis paskirtas anksčiau, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas, patikrinęs teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenis apie ieškovų atstovo užimtumą, nenustatė duomenų apie ieškovų atstovo advokato R. P. dalyvavimą kitose bylose 2023 m. lapkričio 21 d.

6. Teismas pažymėjo, kad dėl ieškovų atstovo 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymu jau vieną kartą buvo perskirta teismo posėdžio data. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovai neatvyko į teismo posėdį, apie kurį jiems buvo pranešta teismo šaukimu, be svarbių priežasčių, neprašė bylos nagrinėti jiems nedalyvaujant, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu ir toks elgesys neatitinka rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese standarto, todėl, esant atsakovės prašymui, patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovai MB „Dakrita“ ir D. K., atstovaujami advokato R. P. (toliau – apeliantai ir apeliantų atstovas), prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Kauno apylinkės teismas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie advokato užimtumą kitose bylose ir negalėjimą dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime ne tik 2023 m. rugsėjo 8 d. turėjusiame vykti civilinės bylos nagrinėjime, bet ir 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje. Abu posėdžius, kurie minimi skundžiamoje nutartyje, teismas paskyrė nederindamas posėdžio laiko su ieškovų atstovu.

7.2. Prie skundo pridėtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-26-576/2023 patvirtina, kad apeliantų advokatas R. P. dalyvavo minėtos bylos nagrinėjime Vilniaus apygardos teisme. Teismo posėdžių laikai minėtoje baudžiamojoje byloje buvo paskirti dar 2022 m. gruodžio mėn. Tai reiškia, kad ieškovų atstovas nevilkino bylos nagrinėjimo, juo labiau, kad į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys ginčijamų vekselių galimą klastojimą ir ieškinyje keliami reikalavimai dėl minėtų paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais, paneigia bet kokią bylos vilkinimo iš ieškovo pusės galimybę.

7.3. Skundžiama teismo nutartis patvirtina, kad teismas tik formaliai vertino civilinėje byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, jog ginčijami paprastieji vekseliai buvo galimai suklastoti, tačiau teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, pažeidė CPK 300 straipsnio nuostatas ir nepriėmė nutarties dėl teisės pažeidimų pašalinimo bei nepranešė apie tai prokurorui.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Lemora“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8.1. Ši byla 2023 m. sausio 12 d. teismo nutartimi buvo sustabdyta, 2023 m. liepos 12 d. bylos nagrinėjimas atnaujintas ir paskirtas teismo posėdis 2023 m. rugsėjo 11 d. 2023 m. rugsėjo 8 d. (penktadienį) ieškovų atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. 2023 m. rugsėjo 11 d. teismas atidėjo bylos nagrinėjimą pagal šalių nurodytus užimtumus ir paskyrė sekantį teismo posėdį 2023 m. lapkričio 21 d. Ieškovų atstovas 2023 m. lapkričio 20 d. dar kartą pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kaip priežastį nurodydamas užimtumą kitoje byloje ir informuodamas apie tai teismą paskutinę dieną prieš suplanuotą bylos nagrinėjimą, nors šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Tai reiškia, kad ieškovų atstovas nepasinaudojo procesine teise teismui pateikti motyvuotą prašymą atidėti suplanuotą teismo posėdį.

8.2. Be to, ieškovų atstovas, žinodamas apie teismo posėdžius, ilgiau nei 2 mėnesius neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti posėdžiuose ir tai padarė vos prieš dieną iki posėdžių pradžios. Toks elgesys neatitinka šalių ir teismo bendradarbiavimo principų, įtvirtintų CPK 8 straipsnyje, pažeidžia šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis). Pageidaudami bylą vesti per atstovą, ieškovai turi pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu (CPK 51 straipsnis), o žinant, kad jų pasirinktas atstovas negalės ieškovų atstovauti procese, jie turi teisę bylą vesti tiesiogiai ar per kitą pasirinktą atstovą. Tačiau ieškovai, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, pasirinko vilkinti procesą ir po civilinės bylos atnaujinimo jos nagrinėjimas nebūtų įvykęs ilgiau nei pusę metų. Taigi, nesudėtingos bylos nagrinėjimas truktų ilgiau nei du metus.

8.3. Atskirajame skunde nutylima, kodėl ir dėl kokių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjime negalėjo dalyvauti ieškovas D. K., kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu 2022 m. lapkričio 29 d. parengiamajame teismo posėdyje. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad ieškovų atstovo priežastys dėl nedalydavo teismo posėdyje yra svarbios, tai nepašalina paties ieškovo D. K. atsakomybės dėl neatvykimo į du iš eilės paskirtus teismo posėdžius, kuriuose būtų buvę galima išklausyti jo paaiškinimus, užduoti klausimus ir kt. Tokie ieškovų ir jų atstovai veiksmai turi būti vertinami sistemiškai, visos bylos nagrinėjimo kontekste.

8.4. Visoms proceso šalims yra žinoma, kad dėl ginčijamų aplinkybių vyksta ikiteisminis tyrimas. Ir ieškovai, ir atsakovė dėl šių aplinkybių kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir jame paskirtos ekspertizės civilinė byla buvo sustabdyta, todėl apeliantų argumentai, kad teismas neatliko CPK 300 straipsnyje numatytos pareigos kreiptis į prokurorą dėl galimų nusikalstamos veikos požymių laikytinas nepagrįstu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Apeliantų atstovas prašo prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2023m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolą baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-576/2023, kuris, anot atstovo, patvirtina aplinkybę, kad advokatas R. P. dalyvavo minėtos bylos nagrinėjime Vilniaus apygardos teisme ir negalėjo atvykti į teismo dėl pateisinamos priežasties.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-434-330/2023).

11. Teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

12. Nagrinėjamu atveju apeliantų atstovo prašomas prijungti prie bylos įrodymas yra tiesiogiai susijęs su įrodinėjama aplinkybe dėl neatvykimo į 2023 m. lapkričio 21 d. 13.00 val. teismo posėdį priežasties, todėl teismas nutaria tenkinti šį prašymą ir prijungti 2023 m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolą prie bylos.

Dėl atskirojo skundo

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), taip pat aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovas, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

16. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

17. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Nurodytos CPK nuostatos reiškia, kad teismas privalo siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimas atidedamas tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad byla būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-95-370/2023).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai MB „Dakrita“ ir jos direktorius D. K. kreipėsi ieškiniu į teismą 2022 m. birželio 28 d. Ieškovai 2022 m. liepos 20 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį. Nors paminėtuose procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė, kad byla bus vedama be advokato, tačiau ieškovas D. K. su advokatu R. P. 2022 m. rugpjūčio 11 d. sudarė atstovavimo sutartį. Kadangi advokatas yra EPP vartotojas, jam 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo suteiktas bylos matomumas. Tuo tarpu ieškovas D. K. nėra EPP vartotojas, civilinė byla yra popierinės formos.

19. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiais ab initio 2021 m. lapkričio 23 d. neprotestuotinus paprastuosius vekselius, pagal kuriuos ieškovai MB „Dakrita“ ir D. K. (kaip laiduotojas) įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 20 d. sumokėti UAB „Lemora“ naudai 10 000 Eur; panaikinti 2022 m. kovo 29 d. Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarės J. M. vykdomuosius įrašus Nr. 1939 ir N. 1940. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad apie 10 000 Eur išieškojimą pagal ginčijamą vekselį ieškovas sužinojo iš 2022 m. gegužės 25 d. antstolio pranešimo, vekselį pasirašė ne ieškovas, bet kitas asmuo, jokių piniginių santykių su UAB „Lemora“ nei jis, nei ieškovo įmonė neturėjo. Siekdamas įrodyti parašo suklastojimo aplinkybę, ieškovas prašė paskirti byloje rašysenos ekspertizę.

20. Gavęs atsakovės UAB „Lemora“ atsiliepimą į ieškinį, teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, kuriame 2022 m. lapkričio 29 d. dalyvavo ieškovų atstovas advokatas R. P., ieškovas D. K. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Minėtame posėdyje teismas nutarė pereiti iš parengiamojo posėdžio į teismo posėdį ir pripažino ieškovo D. K. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu.

21. Teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00350-22 bus baigta vekselių parašų rašysenos ekspertizė ir gauta specialisto išvada. Ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje dėl 2021 m. lapkričio 23 d. vekselio suklastojimo atlieka Kauno apskrities VPK Kriminalinių nusikaltimų tyrimų valdyba. 2022 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog ginčijamame vekselyje D. K. vardu pasirašytus parašus tikriausiai parašė ir pasirašė ne D. K., o kitas asmuo. Siekiant nustatyti, koks asmuo pasirašė ginčo vekselyje, buvo atliktas kitas tyrimas, kuris užbaigtas 2023m. balandžio 19 d. ir 2023 m. liepos 5 d. pateiktas teismui į šią civilinę bylą.

22. Gavęs šios nutarties 21 punkte nurodytą medžiagą, teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė bylą nagrinėti 2023 m. rugsėjo 11 d. (pirmadienį) teismo posėdyje. Ši teismo nutartis ir teismo šaukimas per EPP sistemą 2023 m. liepos 12 d. buvo išsiųsti ieškovų atstovui advokatui R. P. ir laikytini įteiktais 2023 m. liepos 13 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). 2023 m. rugsėjo 8 d. (penktadienį) apeliantų advokatas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, prašyme nurodydamas, kad jis negalės dalyvauti 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, kadangi privalo dalyvauti anksčiau paskirtame teismo posėdyje kitoje byloje, nagrinėjamojoje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Minėtame prašyme ieškovų atstovas nurodė datas, kada jis neužimtas kitose bylose 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, prašymo pagrindą patvirtinančių įrodymų nepateikė.

23. Teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. rezoliucija ieškovų atstovo prašymą tenkino ir perkėlė teismo posėdžio datą iš 2023 m. rugsėjo 11 d. 14.00 val. į 2023 m. lapkričio 21 d. 13.00 val. Apie teismo procesinį sprendimą (rezoliuciją) perkelti teismo posėdžio datą ieškovų advokatas buvo informuotas per EPP, todėl teismo šaukimas jam laikomas įteiktu 2023 m. rugsėjo 12 d. (CPK 175¹ str. 10 d.).

24. Prieš posėdį teisme 2023 m. lapkričio 20 d. buvo gautas advokato R. P. prašymas dar kartą atidėti 2023 m. lapkričio 21 d. 13.00 val. paskirtą teismo posėdį, kadangi jis privalo dalyvauti kitame, anksčiau už nagrinėjamą civilinę bylą paskirtame teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pažymėtina, kad ir su šiuo prašymu jokių įrodymų, patvirtinančių atstovo užimtumą kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje jis nepateikė.

25. Patikrinęs ieškovų advokato pateiktą informaciją apie jo užimtumą kitoje byloje, teismas tokių duomenų teismų informacinėje sistemoje LITEKO nerado, todėl sprendė, kad ieškovai bei jų atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir šiuo atveju egzistuoja įstatyminis pagrindas palikti ieškovų ieškinį nenagrinėtą.

26. Byloje nėra ginčo, kad ieškovų atstovui apie 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Apie posėdį ieškovų atstovas buvo informuotas dar 2023 m. rugsėjo 12 d., tačiau prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl savo užimtumo kitoje byloje jis pateikė tik 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. likus vienai dienai iki paskirto bylos nagrinėjimo. Be to, kaip to reikalauja CPK 246 straipsnio 1 dalis, ieškovų atstovas nepridėjo prie prašymo įrodymų, patvirtinančių jo prašyme nurodytą aplinkybę, t. y. kad jis negali atvykti į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje. Neatsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrino ieškovų atstovo užimtumą kitose bylose ir tokios aplinkybės nenustatė. Todėl teismas turėjo pagrįstą pagrindą nuspręsti, kad ieškovų atstovas neatvyko į teismą be svarbios priežasties.

27. Apeliacinės instancijos teismas prijungė prie bylos apeliantų atstovo prie atskirojo skundo pridėtą teismo posėdžio informacinę pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovų atstovas advokatas R. P. 2023 m. lapkričio 21 d. dalyvavo teisiamajame posėdyje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-576/2023, kurioje teisiamasis posėdis prasidėjo 13 val. 18 min.

28. Kaip pirmiau nurodyta, pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, o ieškovų atstovas kartu su minėtu prašymu nepateikė duomenų, kokioje konkrečioje byloje jis buvo užimtas. Kadangi ieškovų atstovas turėjo pakankamą terminą pasirūpinti, kad pranešimas apie dalyvavimą kitoje byloje ir prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų pateiktas tinkamai ir laiku, tačiau to nepadarė ir nenurodė tokio savo elgesio priežasčių, yra pagrindas konstatuoti CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principų pažeidimą.

29. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau (CPK 118 straipsnio 1 dalis).

30. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai vedė bylą per savo atstovą (advokatą), todėl, vadovaujantis CPK 118 straipsniu, laikytina, kad su byla susiję teismo siųsti procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti per atstovą. Vadinasi, advokatas privalėjo ieškovui D. K. išaiškinti ne tik jo procesines teises ir pareigas, bet ir pranešti apie 2022 m. lapkričio 29 d. teismo nutartį, kuria ieškovo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu (CPK 243 straipsnis). Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į paties ieškovo D. K. elgesį viso proceso metu (aktyvų savo teisių gynimą tiek savalaikiai kreipiantis į teismą, tiek į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo pateikimą, atstovavimo sutarties su advokatu sudarymą), labiau tikėtina, kad ieškovas apie jo pareigą fiziškai dalyvauti teismo posėdžiuose savo atstovo nebuvo informuotas. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovo D. K. netinkamas procesinis elgesys, kaip vienas iš kriterijų, sudarančių pagrindą vertinti jo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – įstatymų leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018). Todėl CPK 246 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė atidedant bylos nagrinėjimą neatvykusiai šaliai ir jos atstovui paskirti baudą, jeigu teismas yra pripažinęs tos šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1215-464/2017). Taigi, pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 300,00 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-645-934/2022).

32. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla iškelta ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjama beveik pusantrų metų (nuo 2022 m. liepos 5 d.), byloje nenustatytas ieškovo D. K. netinkamas procesinis elgesys ir nėra patikimų įrodymų, kad jam yra realiai žinoma apie privalomą dalyvavimą teismo posėdžiuose, yra pagrindas konstatuoti, kad šioje situacijoje palikus ieškinį nenagrinėtą, būtų pažeisti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Iš pirmosios instancijos teismo išvadų matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimą iš esmės lėmė ieškovų atstovo netinkami procesiniai veiksmai, todėl dėl tokių veiksmų neturėtų nukentėti jo atstovaujamų asmenų interesai, kurių atžvilgiu nesąžiningas procesinis elgesys nebuvo nustatytas.

33. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas spręsti, ar ieškovo atstovo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesu požymių ir galimybės taikyti sankcijas, numatytas CPK 95 straipsnyje ir 246 straipsnio 3 dalyje, tačiau nepalikti ieškovų ieškinį nenagrinėtą.

34. Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 246 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Minėtas proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamą 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.