Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 214 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės, skirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir subendrinta bausmė, skirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmę įskaitytas A. D. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. sausio 15 d. 9.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo – 2023 m. vasario 9 d. Nukentėjusiojo V. Z. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. D. priteista 597 Eur dydžio turtinė žala.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. D., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovęs į buto patalpas, iš prieškambaryje kabėjusios striukės kišenėje buvusios piniginės pagrobė V. Z. P. priklausančius 25 Eur ir AB „S“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. D. 2022 m. lapkričio 10 d. 17.46 val. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, Justiniškių g. 91, suvesdamas V. Z. P. mokėjimo kortelės PIN kodą, kuris buvo užrašytas piniginėje buvusiame lapelyje, ir tokiu būdu prisistatęs banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš V. Z. P. AB „S“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 400 Eur,

2.1. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2022 m. lapkričio 10 d. 17.48 val. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Justiniškių g. 91, Vilnius, suvesdamas V. Z. P. mokėjimo kortelės PIN kodą, kuris buvo užrašytas piniginėje buvusiame lapelyje, ir tokiu būdu prisistatęs banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš V. Z. P. AB „S“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 Eur,

2.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2022 m. lapkričio 10 d. 17.48 val. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Justiniškių g. 91, Vilnius, suvesdamas V. Z. P. mokėjimo kortelės PIN kodą, kuris buvo užrašytas piniginėje buvusiame lapelyje, ir tokiu būdu prisistatęs banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš V. Z. P. AB „S“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 50 Eur,

2.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2022 m. lapkričio 10 d. 17.50 val. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Justiniškių g. 91, Vilnius, suvesdamas V. Z. P. mokėjimo kortelės PIN kodą, kuris buvo užrašytas piniginėje buvusiame lapelyje, ir tokiu būdu prisistatęs banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš V. Z. P. AB „S“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 10 Eur, tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. Z. P. priklausantį turtą – 560 Eur. Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam A. D. bausmes pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Susipažinus su apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį ir nuteistojo papildomai pateikto rašto argumentais matyti, kad byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Prokuroro atsiliepime yra cituojami kasacinio teismo išaiškinimai pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Į prokuroro argumentus pateiktame rašte reaguoja ir nuteistasis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šią A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė ir pripažino. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo <...> padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo <...> padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė tik nuteistasis A. D., nei prokuroras, nei nukentėjusysis apeliacinių skundų nepateikė. Aptarta teisinė situacija minėtų teisės normų kontekste iš esmės reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatyta, kadangi toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas nulemtų nuteistojo teisinės padėties pabloginimą nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo. Todėl šioje dalyje teisėjų kolegija nevertina proceso dalyvių argumentų.

10. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. D. skirtas bausmes, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas,) ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, siekiant turtinės naudos, nusikaltimais buvo padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui, kuri nėra atlyginta. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – nustatyta, kad jis anksčiau teistas 18 kartų, daugiausia už kvalifikuotas vagystes. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo (t. 1, b. l. 112-134) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio matyti, kad baudžiamosios bylos, kuriose A. D. nuteistas, yra daugiaepizodinės. A. D. yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 107–110), yra baustas ir už vagystę. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė praėjus nedaug laiko po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos.

11. Nuteistasis nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos; teigia, kad išėjęs iš pataisos įstaigos gyveno Nakvynės namuose, o vėliau persikėlė gyventi pas draugą. Iš gyventojų registro išrašo apie asmenį (t. 1, b. l. 104) matyti, kad A. D. deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis iki jam skirtos kardomosios priemonės – suėmimo iš tiesų neturėjo pastovios gyvenamosios vietos.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios materialinės padėties, taip iš esmės suponuojant, kad pripažintina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

14. Nuteistasis teisme parodė, kad nusikalstamas veikas padarė tuo metu, kai iš Vilniaus miesto savivaldybės gaudavo 205 Eur dydžio socialinę pašalpą, kai išėjo į laisvę, buvo per silpnas. Papildomai pateiktame rašte nuteistasis nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė, nes reikėjo pinigų, buvo per silpnas įveikti visus sunkumus, adaptuotis į visuomenę. Posėdyje dėl kardomosios priemonės skyrimo (t. 1, b. l. 198) nuteistasis paaiškino, kad gauna 205 Eur pašalpą, iš jos gyvena, palūžta, dėl to ir daro nusikaltimus. Minėto posėdžio garso įraše girdima, kad nuteistasis patvirtino, jog gaunamos pašalpos jam užtenka pragyventi (garso įraše nuo 00:12:57 iki 00:13:08). Vertinant aptartus duomenis kartu su aplinkybėmis, kad nuteistasis išėjęs iš pataisos įstaigos gyveno Nakvynės namuose, vėliau – pas draugą, manytina, kad socialinė pašalpa buvo pakankama patenkinti nuteistojo minimalius gyvenimo poreikius, net ir nuteistajam nedirbant. Atsižvelgdama į nuteistojo teistumų skaičių, nusikalstamų veikų pakartotinumą ir aptariamas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis nuteistojo elgesys, o buvo loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo tąsa ir sąmoningas pasirinkimas taip elgtis. A. D. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, taip pat administracinių nusižengimų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamas veikas A. D. padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos jo padėties.

15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad turi kojos traumą, dėl to negali dirbti; nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieškojo darbo. Iš Darbo biržos sistemos išrašo (t. 1, b. l. 106) matyti, kad A. D. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d., todėl nuosprendyje nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje neatitinka byloje surinktų duomenų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, svarstant dėl nuteistajam paskirtos bausmės, esminės reikšmės neturi, kadangi kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ne atsitiktinės, o atliktos sąmoningai dėl jo pasirinkto gyvenimo būdo.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad išimdamas pinigus iš bankomato jis neslėpė savo veido, nesiekė nuslėpti nusikaltimo, prašomas atvyko į policijos komisariatą, prisipažino įvykdęs vagystę, nors policijai buvo žinoma tik tai, kad jis išgrynino pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog nuteistasis nesiekė nuslėpti nusikalstamų veikų savaime nemažina jų pavojingumo. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pranešimas apie įtarimą nuteistajam buvo įteiktas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dėl minėtos nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš nutarimo patalpinti saugojimui (t. 1, b. l. 37), ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė nukentėjusiojo buto durų rankenos nuoplovas. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad teisėsaugos institucijoms ir be nuteistojo prisipažinimo buvo žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, galimai ją padariusį asmenį, buvo surinkti objektyvūs duomenys, kuriais remiantis buvo galima įrodyti nuteistojo dalyvavimą padarant vagystę iš buto.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju švelnesnės BK 178 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra gerokai mažesni nei sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai. Atsižvelgdama į visas anksčiau aptartas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. D. paskirtos bausmės yra proporcingos jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir jo asmenybei. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas, skirdamas A. D. bausmes, atsižvelgė tik į neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, o į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę atsižvelgė tik formaliai.

18. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas A. D. paskirtas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taigi iš esmės teigdamas, kad šios nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi.

20. Baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealioji ar realioji) sąvoka nėra apibrėžta, tačiau sprendžiant, kokį bausmių bendrinimo būdą teismas turi taikyti, šis klausimas tampa svarbus. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius arba to paties BK straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realiosios ir idealiosios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011 ir kt.). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

21. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

22. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

23. Visų pirma pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, A. D. išgrynindamas bankomate pinigus pasinaudodamas nukentėjusiojo banko kortele, prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą. Nuteistasis viena veika padarė nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir pagal 215 straipsnio 1 dalį, todėl šias veikas jis padarė idealiąja sutaptimi ir būtent už šias veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

24. Be to, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, A. D. įsibrovęs į nukentėjusiojo butą iš piniginės pagrobė 25 Eur ir banko mokėjimo kortelę, taigi jis pagrobė svetimą turtą ir neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę, todėl šie jo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstamos veikos numatytos, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje. Šios nusikalstamos veikos įvykdytos tais pačiais veiksmais, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šias veikas nuteistasis padarė taip pat idealiąja sutaptimi ir už jas paskirtos bausmės taip pat turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

25. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apėmimo būdu subendrindamas bausmes, skirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Be to, teismas nuosprendyje bausmių, skirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, nesubendrindamas bausmių apėmimo būdu, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl yra BPK 328 straipsnio 1 punkte ir 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių subendrinimo.

26. Bausmės, skirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, bendrintinos apėmimo būdu. Bausmės, skirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, bendrintinos apėmimo būdu. Apėmimo būdu subendrintos bausmės, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Galutinė subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendį dalyje dėl A. D. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę, skirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę, skirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, A. D. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.