Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 18 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Kaltinamasis A. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną turėdamas tikslą rasti neužrakintas duris. Pakilo į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukštą ir leisdamasis žemyn tikrino visas duris. Vienos durys buvo neužrakintos, jis įėjo į vidų, iš striukės, esančios prieškambaryje, paėmė piniginę, joje buvo 25 Eur, banko kortelė ir lapelis su skaičiais, juos paėmė, piniginę padėjo atgal ir pasišalino. Nuėjo iki „Norfos“ ir keliais kartais išgrynino pinigus, kortelę išmetė į šiukšlių dėžę, pinigus išleido savo reikmėms. Tiksliai neatsimena įvykio datos, buvo vakaras, galėjo būti lapkričio 10 d., buvo šalta. Tuo metu jis buvo nedirbantis, gaudavo iš Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) Eur išmoką. Pataisos namuose mokėjo gyventi, mokėjo įsiskolinimus antstoliams, tačiau išėjęs į laisvę gal per silpnas buvo, mirė (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jis nedaro smurtinių nusikaltimų ir jų nepateisina. Įkalinimo įstaigos administracija jam sakė, kad jis tikrai nebegrįš į įkalinimo įstaigą. Laisvėje mokėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), daugiau dirbo (duomenys neskelbtini). Su civiliniu ieškiniu ir žalos dydžiu sutinka, tačiau šiuo metu neturi galimybės jo atlyginti, nes yra suimtas, nedirba. Bet kai bus nuteistas, tada galės įsidarbinti. Planuoja atlyginti žalą, tik nežino, kada leis galimybės. Turi ir kitų įsiskolinimų. Kai atlieka bausmę, stengiasi mokėti net daugiau, negu yra nustatyta teisės aktuose. Savo poelgį vertina blogai, sunku laisvėje adaptuotis. Jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Buvo įsidarbinęs, bet jį atleido, darbdaviai bijojo, kad jų neapvogtų. (duomenys neskelbtini) nuo jo nusisuko. Jis jiems skambino, tačiau jie padėjo ragelį. Sakė, kad kai išeis į laisvę, tada gal jį priims. Iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno pas draugą. Anksčiau yra vartojęs narkotines medžiagas, tačiau šiuo metu nevartoja. Jis vyras, jei padarė nusikaltimą, yra pasiryžęs už jį atsakyti. Norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo, teko su nukentėjusiuoju kalbėtis laisvėje, tačiau nukentėjusysis jo nesiklausė. Išėjęs į laisvę stengsis prisitaikyti. Norėtų, kad jam būtų skirta kuo mažesnė bausmė.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. Z. P. parodė, kad turi (duomenys neskelbtini) banke išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę, į kurią gauna pensijos išmoką. 2022 m. lapkričio 10 d. į jo (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę apie 10 val. ryto gavo pensijos išmoką. Tą pačią dieną, apie 14.00 val., nuėjo į bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir matė, kad banko sąskaitoje turėjo (duomenys neskelbtini) eurų sumą, iš kurios išgrynino 50 eurų. Po to nuėjo į tuo pačiu adresu esančią parduotuvę NORFA ir ten už maisto prekes atsiskaitė su savo (duomenys neskelbtini) banko kortele apie 12 eurų sumai. Paskui nuėjo į tuo pačiu adresu esantį turgelį, ten irgi pirko maisto produktus, už kuriuos atsiskaitė grynais pinigais, ir piniginėje liko 25 eurai grynų pinigų. 2022 m. lapkričio 10 d., apie 15.00 val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), užrakino buto duris, striukę pakabino koridoriuje ant ten esančios drabužių kabyklos, o piniginė buvo jo striukės kairėje pusėje vidinėje kišenėje. 2022 m. lapkričio 10 d. 16.15 val. išėjo iš namų ir ėjo į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) parsivesti (duomenys neskelbtini) pas save namo, ėjo su ta pačia striuke, kurioje buvo ir jo piniginė. Grįžęs namo apie 17.00 val., pakabino striukę į tą pačią koridoriuje esančią drabužių kabyklą, piniginė irgi buvo striukėje toje pačioje vietoje. Ar užrakino buto duris – nepamena, bet įtaria, kad neužrakino. Po to nuėjo su (duomenys neskelbtini) į virtuvę ir ten kartu valgė, žiūrėjo televizorių, nieko įtartino nematė ir negirdėjo. Apie 18.00 val., planavo eiti į parduotuvę, todėl ištraukė iš koridoriuje kabančios striukės piniginę ir pamatė, kad nėra joje buvusių pinigų, t. y. 25 eurų, banknotas buvo 20 eurų ir 5 eurų, ir pamatė, kad nėra jo (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės. Patikrino buto duris, jos buvo neužrakintos, todėl iš karto pagalvojo, kad tuo metu, kai buvo virtuvėje, kažkas įsibrovė į butą ir iš piniginės pagrobė anksčiau minėtus daiktus. Kadangi pavogta banko kortelė, apie tai pranešė savo bankui, kad ją užblokuotų. Banke nurodė šios dienos mokėjimus ir pinigų gryninimus, kuriuos atliko jis, tačiau banko darbuotoja jam nurodė, kad yra atlikti ir kiti pinigų išgryninimai, tačiau banko darbuotoja nenurodė nei kur, nei kokiomis sumomis. Banko darbuotoja užblokavo banko kortelę ir nurodė kreiptis į policiją. Apie šį įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Šiuo metu negali nurodyti, ar tikrai yra atlikti kažkokie mokėjimai ar pinigų išgryninimai, kadangi jam nenurodė konkrečių sumų ir atsiskaitymo vietų, gavęs iš banko išrašus galės pateikti tyrimą atliekančiam tyrėjui. Išgryninti pinigus svetimi asmenys galėjo, kadangi jo piniginėje šalia banko kortelės buvo lapelis, ant kurio buvo užrašytas kortelės PIN kodas, kuris liko gulėti piniginėje. Kartu su juo gyvena jo sutuoktinė D. P., gimusi (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kuri jo banko kortelės neėmė. Šiuo metu dėl įvykio jam padaryta 25 eurų turtinė žala, civilinį ieškinį reikš tuo metu, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo. Laiptinės durys atrakinamos magnetu arba kodu, laiptinėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Papildomai apklaustas V. Z. P. nurodė, kad jam padaryta turtinė žala – 597 eurai, kurią sudaro 25 eurai grynais pinigais, pavogtais iš jo piniginės, 560 eurų išgryninti iš jo banko sąskaitos, 2 eurai už pinigų gryninimą (banko mokestis) ir 10 eurų už pavogtą „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę, kurią turės pirkti (b. l. 43–50).

5. Iš 2022 m. lapkričio 10 d. V. Z. P. pareiškimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 10 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas buto duris nenustatytas asmuo įsibrovė į butą ir iš koridoriaus striukės kišenėje esančios piniginės pagrobė 25 Eur grynų pinigų ir (duomenys neskelbtini) banko kortelę, po to nenustatytoje vietoje išgrynino arba atsiskaitė jo mokėjimo kortele. Dėl šio įvykio padaryta turtinė žala, kurią vėliau patikslins tyrimo eigoje (b. l. 1–4).

6. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 19 d. 19.13 val. gautas pranešimas apie tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas buto duris nenustatytas asmuo įsibrovė į butą ir iš koridoriaus striukės kišenėje esančios piniginės pagrobė 25 Eur grynų pinigų ir (duomenys neskelbtini) banko kortelę, po to nenustatytoje vietoje išgrynino arba atsiskaitė jo mokėjimo kortele. Dėl šio įvykio šiuo metu V. Z. P. padaryta 25 Eur turtinė žala (b. l. 5–8).

7. Iš 2022 m. lapkričio 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra butas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte, buto durys yra šarvo tipo, rakinamos dviem spynomis. Durų spynos be matomų išorinių pažeidimų. Ant sterilaus tampono vatos buvo užlašintas vienas lašas 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo, kuriuo buvo plaunama išorinė durų rankena, nuo kurios buvo paimtas pėdsakas su galimais biologiniais pėdsakais. Koridoriaus kairėje pusėje prie sienos yra drabužių kabykla, ant kurios kabo viršutiniai drabužiai. Kabo juodos spalvos vyriška striukė, vidinėje jos kišenėje yra vyriška piniginė. Piniginėje permatomame dėkle yra baltos spalvos lapelis, kuriame matomi užrašyti skaičiai (duomenys neskelbtini), piniginėje jokių grynųjų pinigų nėra. Tiesiai iš koridoriaus patenkama į svetainės kambarį, kuriame yra sofa, staliukas, sekcija, televizorius, kambaryje bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus kairėje pusėje yra virtuvė, kurioje yra šaldytuvas, televizorius, valgomasis stalas, virtuvės komplektas, bendra tvarka nepažeista. Toliau praėjimas į miegamuosius kambarius. Bute nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, laiptinė ir namo prieigos taip pat nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nenustatyta (b. l. 26–36).

8. Iš V. Z. P. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškinio pareiškimo matyti, kad jam dėl vagystės padaryta 597 Eur žala (b. l. 56).

9. Iš (duomenys neskelbtini) banko 2022 m. lapkričio 15 d. pateiktos informacijos be kita ko matyti, kokios finansinės operacijos buvo atliktos V. Z. P. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje 2022 m. lapkričio 10 d. ir asmenys, atlikę šias operacijas (b. l. 63–70).

10. Iš 2022 m. lapkričio 16 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame apžiūrėtas „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. Z. P., išrašas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d., iš kurio nustatyta, kad sąskaitoje įvyko 8 finansinės operacijos. 2022 m. lapkričio 10 d. pradžios likutis buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. į sąskaitą įplaukų nebuvo. Išlaidų minėtu laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Sąskaitoje atliktos penkios grynųjų pinigų operacijos su mokėjimo priemone, vienas atsiskaitymas kortele ir dvi komisinio mokėjimo operacijos:

10.1. 2022 m. lapkričio 10 d. 14.33 val. atlikta 50 Eur grynųjų pinigų operacija su mokėjimo priemone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Operacijos atlikimo metu užfiksuotas vyras vyresnio amžiaus (nukentėjusysis);

10.2. 2022 m. lapkričio 10 d 14.50 val. inicijuotas atsiskaitymas mokėjimo priemone (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), sumai 12,10 Eur. Finansinės operacijos atlikimo data 2022 m. lapkričio 11 d.;

10.3. 2022 m. lapkričio 11 d. 17.46 val. atlikta 400 Eur grynųjų pinigų operacija su mokėjimo priemone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Operacijos atlikimo metu užfiksuotas ją atlikęs asmuo;

10.4. 2022 m. lapkričio 11 d. 17.48 val. atlikta 100 Eur grynųjų pinigų operacija su mokėjimo priemone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Operacijos atlikimo metu užfiksuotas ją atlikęs asmuo. 2022 m. lapkričio 11 d. 17.48 val. atlikta 50 Eur grynųjų pinigų operacija su mokėjimo priemone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Operacijos atlikimo metu užfiksuotas ją atlikęs asmuo;

10.5. 2022 m. lapkričio 11 d. 17.50 val. atlikta 10 Eur grynųjų pinigų operacija su mokėjimo priemone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Operacijos atlikimo metu užfiksuotas ją atlikęs asmuo;

10.6. 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaitoje atliktos komisinio mokėjimo operacijos po 1 Eur, bendrai sumai 2 Eur (b. l. 72–74).

2. Iš 2022 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką, be kita ko matyti, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko bankomato kamera užfiksuoto asmens nuotraukoje veido bruožai, kuris atliko neteisėtas finansines operacijas su pagrobta mokėjimo priemone sutampa su A. D. habitoskopiniais duomenimis (b. l. 75–76).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

11. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018). Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

12. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnyje išdėstytos normos apsaugos objektu laikytinos nuosavybės ir kitos turtinės teisės, o šios nusikalstamos veikos dalyku – turtinė nauda įgijus svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikinus turtinę prievolę ar jos išvengus. Turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. (materialioji sudėtis).

13. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

14. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

15. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovęs į buto patalpas, iš prieškambaryje kabėjusios striukės kišenėje buvusios piniginės pagrobė V. Z. P. priklausančius 25 Eur ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudodamasis, suvesdamas V. Z. P. mokėjimo kortelės PIN kodą, kuris buvo užrašytas piniginėje buvusiame lapelyje, ir tokiu būdu prisistatęs banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš V. Z. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 4 finansinių operacijų metu išgrynino iš viso 560 Eur.

16. Tokia teismo išvada grindžiama ne tik visišku paties kaltinamojo prisipažinimu ir jo parodymais, kad jis atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną turėdamas tikslą rasti neužrakintas duris. Pakilo į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukštą ir leisdamasis žemyn tikrino visas duris. Vienos durys buvo neužrakintos, jis įėjo į vidų, iš striukės, esančios prieškambaryje, paėmė piniginę, joje buvo 25 Eur, banko kortelė ir lapelis su skaičiais, juos paėmė, piniginę padėjo atgal ir pasišalino. Nuėjo iki „Norfos“ ir keliais kartais išgrynino pinigus, kortelę išmetė į šiukšlių dėžę, pinigus išleido savo reikmėms. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka ir kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą. Nukentėjusysis V. Z. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. jis gavo pensiją, kuri buvo pervesta į jo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Apie 18.00 val., planavo eiti į parduotuvę, todėl ištraukė iš koridoriuje kabančios striukės piniginę ir pamatė, kad nėra joje buvusių pinigų, t. y. 25 eurų, (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės. Jo piniginėje šalia banko kortelės buvo lapelis, ant kurio buvo užrašytas kortelės PIN kodas. Pamatęs, kad buto durys neužrakintos, iškart įtarė, kad jo daiktai yra pagrobti, dėl to kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tokius tiek teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2022 m. lapkričio 10 d. V. Z. P. pareiškime išdėstytos aplinkybės, kad 2022 m. lapkričio 10 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas buto duris nenustatytas asmuo įsibrovė į butą ir iš koridoriaus striukės kišenėje esančios piniginės pagrobė 25 Eur grynų pinigų ir (duomenys neskelbtini) banko kortelę, po to nenustatytoje vietoje išgrynino arba atsiskaitė jo mokėjimo kortele (b. l. 1–4), policijos įvykių registro išrašas apie gautą pranešimą, kad 2022 m. lapkričio 10 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas buto duris nenustatytas asmuo įsibrovė į butą ir iš koridoriaus striukės kišenėje esančios piniginės pagrobė 25 Eur grynų pinigų ir (duomenys neskelbtini) banko kortelę, po to nenustatytoje vietoje išgrynino arba atsiskaitė jo mokėjimo kortele (b. l. 5–8), 2022 m. lapkričio 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 26–36), nukentėjusiojo V. Z. P. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškinio pareiškimas, kad jam dėl vagystės padaryta 597 Eur žala (b. l. 56), (duomenys neskelbtini) banko 2022 m. lapkričio 15 d. pateikta informacija apie tai, kokios finansinės operacijos buvo atliktos V. Z. P. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje 2022 m. lapkričio 10 d. ir asmenys, atlikę šias operacijas (b. l. 63–70), 2022 m. lapkričio 16 d. Kitų objektų apžiūros protokolas kuriuo apžiūrėtas „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. Z. P., išrašas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d., iš kurio nustatyta, kad sąskaitoje įvyko 8 finansinės operacijos, be kitų finansinių operacijų, taip pat atliktos ir šios keturios grynųjų pinigų operacijos: su mokėjimo priemone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 11 d. 17.46 val. – 400 Eur grynųjų pinigų operacija, 17.48 val. – 100 Eur ir 50 Eur grynųjų pinigų operacijos;17.50 val. – 10 Eur grynųjų pinigų operacija; taip pat sąskaitoje atliktos komisinio mokėjimo operacijos po 1 Eur, bendrai sumai 2 Eur (b. l. 72–74). Kad šias nusikalstamas veikas padarė būtent A. D. patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, bet taip pat ir 2022 m. lapkričio 16 d. tarnybinis pranešimas dėl asmens, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko bankomato kamera užfiksuoto asmens nuotraukoje veido bruožai, kuris atliko neteisėtas finansines operacijas su pagrobta mokėjimo priemone, sutampa su A. D. habitoskopiniais duomenimis (b. l. 75–76). Atsižvelgiant į tai, kad A. D. nukentėjusiojo pinigus (25 Eur) ir banko mokėjimo kortelę pagrobė pro neužrakintas duris patekęs į nukentėjusiojo butą, jo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies ir 214 straipsnio 1 dalies dispozicijose aprašytų nusikalstamų veikų sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad A. D., atlikdamas finansines operacijas (išgrynindamas pinigus iš nukentėjusiojo sąskaitos) ir tam panaudodamas lapelyje užrašytą PIN kodą bankomate banko sistemai prisistatė tariamai teisėtu sąskaitos savininku, jo veiksmai atitinka BK 215 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis finansines operacijas inicijavo ir iš nukentėjusiojo sąskaitos išgryninto pinigus apgaulės būdu, jo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.

17. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. D. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

18. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose ­ bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

19. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

20. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, visi nusikaltimai nukreipti į kitų asmenų nuosavybę, nusikaltimais padaryta turtinė žala, ji neatlyginta. Kaltinamasis prieš tai labai daug kartų teistas (b. l. 112–134), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 107–110), be kitų administracinių nusižengimų, taip pat baustas ir už vagystę, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, jis yra darbingo amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą, praėjus ne daug laiko po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nedaro išvadų, nekeičia gyvenimo būdo ir nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis kaltinamojo elgesys, o buvo loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo tąsa ir sąmoningas pasirinkimas taip elgtis. Įvertinęs visus aptartus duomenis, atsižvelgęs į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. D. už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus – sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, bausmių dydžius nustatant mažesnius, nei apskaičiuoti jų vidurkiai, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

22. Nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, sudaro realiąją sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, skirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir subendrinta bausmė, skirta už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, subendrintinos iš dalies sudedant ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

23. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. D. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. sausio 15 d. 9.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

24. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

25. Šioje baudžiamojoje byloje V. Z. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. D. priteisti jam padarytą 597 Eur turtinę žalą (b. l. 56). Nukentėjusiojo pareikštas ieškinys yra pagrįstas, kadangi jam turtinė žala buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas visiškai.

26. Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

27. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paketas Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančia nuoplova, 2022 m. lapkričio 25 d. kvitu serija BBB Nr.6PK002804 perduotas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį –1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, skirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę, skirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis kaltinamajam A. D. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. sausio 15 d. 9.30 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo – 2023 m. vasario 9 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2023 m. vasario 9 d.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. Z. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. D. priteisti 597 (Penkių šimtų devyniasdešimt septynių) Eur dydžio turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paketą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančia nuoplova, 2022 m. lapkričio 25 d. kvitu serija BBB Nr. 6PK002804 perduotą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.