Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. E. G. ir atsakovės L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo G. G. patikslintą priešieškinį ieškovei D. E. G. ir atsakovei L. V. dėl skolos už nuomos mokestį ir paskolos dalies priteisimo, taip pat sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 6 587,30 Eur už administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – administracinės patalpos), nuomą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d.; pripažinti 2016 m. kovo 18 d. paskolos sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir priteisti iš ieškovės 19 750,00 Eur sugrąžintos paskolos dalį.

2. Atsakovas nurodė, kad jam ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė administracinės patalpos. Ieškovė nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario 14 d. buvo išnuomojusi administracines patalpas, tačiau visas pajamas (nuomos mokestį) naudojo tik savo asmeninių poreikių tenkinimui ir su atsakovu nesidalino. Kadangi šalys yra nutraukusios santuoką, o kurį laiką nevedė bendro ūkio, tai iš ieškovės atsakovui turi būti priteista ½ mokesčio už tą laikotarpį. Kita vertus, atsakovė ieškovei 2016 m. kovo 18 d. skolos raštelio (toliau – ginčo sandoris) pagrindu paskolino 40 000,00 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2019 m. balandžio 1 d. Be to, tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė) 2016 m. kovo 21 d. sudaryta notarinė paskolos sutartis (toliau – 2016 m. kovo 21 d. paskolos sutartis), kuria įmonei paskolinta 40 000,00 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovės ir atsakovės paskola nėra solidarioji prievolė, ieškovės versija apie jai suteiktą paskolą yra išgalvota, o sandoris fiktyvus. Aptariamas sandoris turėjo būti notarinės formos, todėl, kaip neatitinkantis įstatyme numatytos formos, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Tuo tarpu 2016 m. kovo 21 d. paskolos sutartis buvo sudaryta notarine forma. Ją sudarant atsakovas teikė notarinį sutikimą dėl 40 000,00 Eur paskolos, kaip bendrų sutuoktinių lėšų, suteikimo įmonei, nes ieškovė 2016 m. kovo 18 d. į savo banko sąskaitą įnešė minėto dydžio sumą, kuri buvo sukaupta su atsakovu. Ieškovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nenurodė atsakovės, kaip savo kreditorės, šią aplinkybę nurodė atsakovui pateikus priešieškinį. Atsakovas dėl įmonės sugrąžintos paskolos dalies priteisimo nurodė, kad įmonė paskolą sugrąžino ieškovei dalimis (bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais). Paskola įmonei suteikta iš bendrų lėšų, todėl atsakovas turi teisę į ½ ieškovei grąžintų piniginių lėšų, kurias ieškovė visas panaudojo savo asmeniniams poreikiams.

3. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad administracinių patalpų nuomos išlaidas ji panaudojo įvairioms išlaidoms, įskaitant jų bendrų namų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbams. Atsakovas nurodomu nuomos laikotarpiu neskyrė lėšų šeimos poreikiams, negavo jokių pajamų, todėl šeimos pragyvenimo išlaidos buvo dengiamos iš gaunamo nuomos mokesčio. Be to, atsakovas buvo nusišalinęs nuo verslo reikalų ir jų verslui (įmonei) susidūrus su apyvartinių lėšų trūkumu, atsakovė suteikė ieškovei 40 000,00 Eur paskolą. Atsakovė ieškovei paskolą suteikė grynais pinigais, kuriuos ieškovė įnešė į banko sąskaitą ir pervedė įmonei. Ginčo paskolos sandoris sudarytas šeimos interesais, t. y. įmonei, kuri yra šeimos turtas, finansuoti, todėl kyla ieškovės ir atsakovo solidarioji atsakomybė už jį atsiskaityti. Nors jis sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas, tačiau sukėlė padarinius, kurių šalys siekė. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė į banko sąskaitą įnešė jos su atsakovu sukauptas 40 000,00 Eur lėšas, tačiau jis nepateikė įrodymų, jog šeima būtų turėjusi tokias santaupas.

4. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti, nes ji turėjo galimybę suteikti ginčo paskolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. sprendimu patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovės ir atsakovės 2016 m. kovo 18 d. paskolos sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; priteisė iš ieškovės atsakovui 21 375,85 Eur (1 625,85 Eur nuomos mokesčio + 19 750,00 Eur sugrąžintos paskolos) piniginę kompensaciją; kitos patikslinto priešieškinio dalies netenkino; priteisė ieškovei iš atsakovo 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės ir atsakovės po 12,22 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, o iš atsakovo – 5,73 Eur.

6. Teismas dėl reikalavimo priteisti nuomos pinigus nurodė, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d. gyveno šalių gyvenamajame name, todėl nepriklausomai nuo to, kokie šiuo laikotarpiu buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai, jie abu privalėjo rūpintis bendru turtu. Ieškovei pateikus įrodymus dėl 5 498,81 Eur išlaidų bendro nekilnojamojo turto remontui ir išlaikymui, teismas priteisė atsakovui 1 625,85 Eur (8 757,50 Eur – 5 498,81 Eur) ÷ 2) sumą, kuri nebuvo įrodyta.

7. Tarp šalių nėra ginčo, kad sudarant ginčo sandorį nebuvo laikomasi privalomos notarinės sutarties formos, kas sudaro teisinį pagrindą pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisidėjo prie ginčo sandorio sudarymo. Ieškovė atsakovei pagal šį sandorį gautą pinigų sumą sugrąžino, todėl restitucija jau yra įvykusi, kas sąlygojo restitucijos netaikymą.

8. Teismas nurodė, kad 2016 m. kovo 21 d. notarinės paskolos sutarties pagrindu ieškovė įmonei paskolino ne savo asmenines, o jos ir atsakovo šeimos pinigines lėšas. Paskolos atgavimo metu šalys dar buvo santuokoje, todėl ½ dalis šių lėšų turėjo atitekti atsakovui. Tai, kad ieškovė iš įmonės grąžintas lėšas savo iniciatyva panaudojo prievolių pagal niekinį ir negaliojantį ab initio ginčo sandorį įvykdymui, negali sudaryti pagrindo netenkinti atsakovo reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė ir atsakovė (apeliantės) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės (apeliantės) atsakovui 21 375,85 Eur piniginę kompensaciją ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą ir nustatyti, kad restitucijos pagrindu kilusi pareiga grąžinti atsakovei 9 000,00 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 40 000,00 Eur sumą nuo 2016 m. kovo 18 d. iki visiško paskolos grąžinimo, yra solidari ieškovės (apeliantės) ir atsakovo prievolė, ir priteisti iš atsakovo ieškovei (apeliantei) 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas iš ieškovės gautų 8 757,50 Eur už administracinių patalpų nuomą atėmė tik administracinių patalpų remonto (3 427,28 Eur) ir gyvenamojo namo remonto (3 071,53 Eur) sumas. Tačiau nepagrįstai neįvertino, kad iš likusių pajamų buvo dengiamos bendros ieškovės (apeliantės) ir atsakovo pragyvenimo išlaidos.

1.2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje pritarė, kad labiau tikėtina, jog atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu buvo santuokos irimo, kaip trunkamojo pobūdžio proceso, pasekmė. Atsakovas neginčijo, kad nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2020 m. vasario 14 d. jis neskyrė lėšų savo šeimos išlaidoms. Byloje esantys kvitai patvirtina, kad atsakovas savo nedideles pajamas skyrė lažyboms. Ieškovei (apeliantei) teko pareiga išlaikyti atsakovą ir dengti visas išlaidas. Vien tai, kad ieškovė (apeliantė) nebuvo išsaugojusi išlaidų kvitų, negali paneigti tokių išlaidų realumo. Iš nuomos likusi 3 258,69 Eur suma nėra per didelė, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d., vidutiniškai 98,75 Eur / mėn. asmeniui.

1.3. Ieškovė ir atsakovė (apeliantės) nurodė, kad nors ginčo faktiniai santykiai ir nebuvo tinkamai šiuo sandoriu įforminti, tačiau jie buvo formalizuoti fiksuojant pinigų judėjimą iš rankų į rankas ir įnešti į ieškovės (apeliantės) asmeninę banko sąskaitą bei pervesti įmonei. Ieškovė (apeliantė) yra grąžinusi atsakovei 31 000,00 Eur, restitucijos pagrindu kilusi ieškovės (apeliantės) ir atsakovo pareiga grąžinti atsakovei 9 000,00 Eur paskolos dalį ir 5 proc. metines palūkanas už 40 000,00 Eur sumą nuo 2016 m. kovo 18 d. iki visiško paskolos grąžinimo yra solidari prievolė.

1.4. Ieškovė ir atsakovė (apeliantės) pažymėjo, kad 2016 m. pradžioje, įskaitant ginčo sandorio sudarymo momentą, ieškovės (apeliantės) ir atsakovo valdomos įmonės finansinė būklė buvo iškirtinai bloga ir reikėjo pinigų apmokėti tiekėjams.

1.5. Teismo išvada, kad ginčo sandoryje nefigūruoja atsakovas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš atsakovo 2016 m. kovo 21 d. notarinio pareiškimo turinio matyti, kad jis neturėjo galimybės suteikti paskolos šeimos įmonei, todėl suteikė teisę ieškovei (apeliantei), kaip sutuoktinei, savo nustatytomis sąlygomis ir savo nuožiūra gauti tokią paskolą ir ją suteikti. Atsakovas turėjo suvokti ir suvokė, kad ieškovės (apeliantės) gauta paskola nėra šeimos pinigai ir ją reikės grąžinti.

1.6. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovė (apeliantė) ir atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu fiziškai negalėjo turėti 40 000,00 Eur santaupų grynaisiais pinigais. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai, išrašai apie atsakovo pajamas, ieškovės (apeliantės) gautas minimalus darbo užmokestis, likusi administracinių patalpų nuomos suma.

1.7. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė (apeliantė) turėtų grąžinti atsakovei (apeliantei) pagal ginčo sandorį gautą pinigų sumą, pripažino, kad 40 000,00 Eur paskolą suteikė atsakovė (apeliantė), ši suma nebuvo šeimos pinigai. Teismui konstatavus, kad minėta suma sugrąžinta, sprendimas priteisti iš ieškovės (apeliantės) atsakovui ½ dalį atsakovei (apeliantei) sugrąžintos paskolos dalį prieštarauja teismo išvadoms.

10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės ir atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Byloje nėra ginčo, kad šalys bendro ūkio neveda bent nuo 2018 m. sausio 1 d. Todėl iš ieškovės (apeliantės) gautų nuomos pajamų turi būti atimtos tik su bendro santuokoje įgyto turto išlaikymu ir remontu susijusios išlaidos, bet ne išlaidos, skirtos asmeninių šalių poreikių tenkinimui. Faktiškai iširus santuokai, atsakovas visiškai sugebėjo savimi pasirūpinti, ieškovė (apeliantė) ir atsakovas gyveno atskirus gyvenimus.

2.2. Ginčo sandoris ir 2016 m. kovo 21 d. notarinė paskolos sutartis yra tarpusavyje nesusiję sandoriai. Ginčo nekilo, kad ginčo sandoris turėjo būti sudarytas notarine forma, todėl teismas teisingai konstatavo, kad jis yra niekinis ir negaliojantis ab initio. Byloje nėra įrodymų, kad pagal ginčo sandorį atsakovė (apeliantė) būtų perdavusi ieškovei (apeliantei) grynaisiais pinigais 40 000,00 Eur, be to, nėra duomenų apie tai, kad atsakovė (apeliantė) nuo 2003 m. iki 2016 m. būtų nuosavybės teise valdžiusi tokią pinigų sumą.

2.3. Atsakovas apie ginčo sandorį nieko nežinojo, prie jo sudarymo nebuvo prisidėjęs. Šeimos finansinė padėtis buvo gera, poreikio skubiai skolintis lėšas nebuvo. Ginčo sandoris buvo asmeninė ieškovės (apeliantės) prievolė.

2.4. Ieškovės (apeliantės) įmonei 2016 m. kovo 21 d. paskolos sutarties pagrindu suteikta 40 000,00 Eur paskola buvo iš ieškovės (apeliantės) ir atsakovo bendrų sutuoktinių lėšų, atsakovui pateikus rašytinį notaro patvirtintą sutikimą dėl paskolos suteikimo. Sutikimo davimas ir 2016 m. kovo 21 d. paskolos sutarties patvirtinimas buvo vienas paskui kitą įvykę notariniai veiksmai. Sutikimas nereiškė, kad atsakovas patvirtino, jog neturėjo lėšų suteikti įmonei paskolą, todėl suteikė ieškovei (apeliantei) teisę tokias lėšas gauti. Priešingai, jis reiškė, kad atsakovas sutiko, jog būtų skolinami sutaupyti šeimos pinigai. Todėl teismas teisingai nustatė, kad ½ ieškovei (apeliantei) grąžintos 39 500,00 Eur sumos priklauso atsakovui.

2.5. Ieškovė ir atsakovė (apeliantės) skunde pateikia prieštaringus atsakovo vertinimus: vienoje situacijoje jis nurodomas kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, negalintis valdyti įmonių, kitoje – kaip verslininkas ir asmuo, kuris atitinka protingo ir apdairaus asmens statusą. Vien tai, kad atsakovas verslininkas, nereiškia, kad jis galėjo numatyti, ką ieškovė (apeliantė) daro be jo žinios.

2.6. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad net ir apytiksliai skaičiuojant, ieškovės (apeliantės) ir atsakovo parduoto turto pajamų ir atsakovo gautų pajamų bendra suma nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. sudarė 135 751,34 Eur. Atėmus apeliaciniame skunde nurodytas išlaidas (68 574,30 Eur), akivaizdu, kad ieškovės (apeliantės) ir atsakovo šeima 2016 m. kovo mėn. turėjo 40 000,00 Eur.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas negali spręsti 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, nes jų neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, įvertinus, kad sprendimu yra patenkinta 81,00 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų dalis, ieškovei (apeliantei) gali būti priteista ne visa šių bylinėjimosi išlaidų suma, o 91,96 Eur (484,00 Eur × 19,00 proc.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės

11. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas atsakovo patikslintas priešieškinis dėl skolos už nuomos mokestį ir grąžintos paskolos dalies priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Byloje kilo ginčas, ar apeliantė (ieškovė), kaip buvusi sutuoktinė, turi pareigą sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už patalpų nuomą ir sugrąžintos paskol os dalį.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

13. Pirmąjį kartą nagrinėjant šią civilinę bylą tarp apeliantės (ieškovės) bei atsakovo buvo išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tačiau patikslinto priešieškinio dalyje byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

14. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3-569/2022 grąžinęs civilinę bylą patikslinto priešieškinio dalyje nagrinėti iš naujo dėl kompensacijos už patalpų nuomos mokestį priteisimo nurodė, kad nors atsakovas teigia, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. šalys nevedė bendro ūkio, todėl ieškovės išleistos iš nuomos gautos piniginės lėšos namų ūkiui buvo tik vienos ieškovės asmeninių poreikių tenkinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismui nepareikalavus iš ieškovės įrodymų ir išsamiai neįvertinus laikotarpio nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2020 m. vasario 14 d. liko neatskleista bylos esmė (58 punktas).

15. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ginčo sandoris yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo jos sudarymo momento), kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, ir nustačius, kad restitucijos pagrindu kilusi pareiga grąžinti apeliantei (atsakovei) skolą yra solidari apeliantės (ieškovės) ir atsakovo prievolė, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar apeliantė (atsakovė) buvo finansiškai pajėgi paskolinti konkrečią sumą (nutarties 64 punktas).

16. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas įrodinėja, jog ginčo sandorio nebuvo, o apeliantės (ieškovės) į jos banko sąskaitą įnešta 40 000,00 Eur suma buvo apeliantės (ieškovės) ir atsakovo santuokinės lėšos. Todėl tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti ginčo sandorį niekiniu ir negaliojančiu, galima nustatyti, ar apeliantės (ieškovės) pagal 2016 m. kovo 21 d. paskolos sutartį įmonei paskolinta 40 000,00 Eur suma yra bendros apeliantės (ieškovės) ir atsakovo lėšos, bei teisingai išspręsti patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš apeliantės (ieškovės) atsakovui iš įmonės sugrąžintos paskolos 19 750,00 Eur dalį (nutarties 65–66 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė priteisti atsakovui iš apeliantės (ieškovės) 1 625,85 Eur už administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), nuomą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d., su kuo teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti.

18. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2018 m. gegužės 24 d. patalpų nuomos sutarties pagrindu (e. b. t. 2, l. 2–6) patalpos nuo 2018 m. gegužės 31 d. (3.2 punktas) išnuomotos už 565,00 Eur per mėnesį (4.1 punktas). Byloje ginčo nekilo, kad apeliantė (ieškovė) už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d. gavo 8 757,50 Eur nuomos mokesčio. Ginčo taip pat nekilo, kad ji patyrė 3 427,28 Eur išlaidas, susijusias su administracinių patalpų priežiūra, ir 2 071,53 Eur išlaidas, susijusias su šalių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), priežiūra ir remontu, iš viso 5 498,81 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš gautų nuomos pajamų išskaičiavęs patirtas išlaidas, priteisė iš apeliantės (ieškovės) atsakovui 1 625,85 Eur (8 757,50 Eur – 5 498,81 Eur (3 427,28 Eur + 2 071,53 Eur) ÷ 2) sumą.

19. Apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš dalies nesutinkama, nes teismas iš ieškovės gautų nuomos pajamų atėmė tik administracinių patalpų ir šalių gyvenamojo namo remonto išlaidas, tačiau nepagrįstai neįvertino, kad iš likusių lėšų buvo dengiamos apeliantės (ieškovės) ir atsakovo šeimos pragyvenimo išlaidos (maisto, higienos, aprangos, buitinių prekių ir kt.), nuo ko atsakovas buvo nusišalinęs.

20. Kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas pirmąjį kartą nagrinėdamas civilinę bylą (žr. šios nutarties 14 punktą), apeliantė (ieškovė) siekdama pagrįsti aptariamą reikalavimą turėjo pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad ji iš nuomos mokesčio gautų lėšų likusią sumą skyrė būtent šeimos, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė (ieškovė) šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis), nes, kaip pati nurodo, to padaryti neįmanoma, nes tokių įrodymų (kvitų, čekių ir pan.) ji nerinko.

21. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė (ieškovė) neginčija aplinkybės, jog jos ir atsakovo šeima faktiškai iširo ir bendras ūkis nevedamas nuo 2018 m. sausio 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad iš apeliantės (ieškovės) gautų nuomos pajamų turi būti atimtos tik tos išlaidos, kurios yra išimtinai susijusios su bendro santuokoje įgyto turto (patalpų ir gyvenamojo namo, kuriame atsakovas aptariamu laikotarpiu gyveno) išlaikymu ir remontu. Tačiau išlaidos, skirtos asmeninių apeliantės (ieškovės) ir atsakovo poreikių tenkinimui, aptariamu laikotarpiu, kai jie nevedė bendro ūkio, neturi būti vertinamos ir išskaičiuojamos iš nuomos pajamų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nuomos mokesčio pajamas prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d., kai šalys nevedė bendro ūkio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį nuomos mokesčio už bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias patalpas, kai apeliantė (ieškovė) neįrodė jas panaudojusi šeimos interesais, priteisė atsakovui, kaip sutuoktiniui, ir tuo laikotarpiu santuokai jau esant faktiškai iširusiai.

22. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl apeliantės (ieškovės) pareigos grąžinti dalį susigrąžintos paskolos

23. Kaip matyti iš 2016 m. kovo 18 d. skolos raštelio (toliau – ginčo sandorio) turinio, apeliantė (ieškovė) pasiskolino iš atsakovės 40 000,00 Eur, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2019 m. balandžio 1 d. (e. b. t. 3, l. 27; e. b. t. 7, l. 104). Jame nurodoma, kad pinigai gauti ginčo sandorio sudarymo dieną ir abi sandorio šalys ginčo sandorį pasirašė. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą ir pripažino apeliančių ieškovės ir atsakovės ginčo sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, o įvertinęs, kad sandorio šalys (apeliantės ieškovė ir atsakovė) pripažino, kad apeliantė (ieškovė) sandorį iš esmės įvykdė – restitucijos netaikė. Sandorio šalys sutaria, kad dėl likusios negrąžintos sumos atsakingas atsakovas, kaip solidarus skolininkas, nes paskola buvo paimta bendro verslo (įmonės) veiklai.

24. Pagal Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad paskolos 40 000,00 Eur suma viršija 3 000,00 Eur sumą ir šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, konstatuota, kad ginčo sandoris pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas turėjo būti sudaryta notarine forma. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris prieštaravo šioms imperatyvioms nuostatoms, pirmosios instancijos teismas įžvelgęs teisinį pagrindą ex officio (savo iniciatyva) ir šalims neprieštaravus minėtą sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-658-467/2022 56 punktas). Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio, tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-658-467/2022 57 punktas). Kaip nurodyta pirmiau, restitucija pirmosios instancijos teismo nebuvo taikyta, sandorio šalims sulygus, kad sandoris tarp jų yra įvykdytas.

25. Apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl ginčo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu taip pat nekilo. Tačiau, apeliančių teigimu, nors ginčo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, vis dėlto jis sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė – apeliantei (ieškovei) buvo perduoti pinigai, kuriais ji naudojosi, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė restitucijos taikymo klausimą, tačiau nesutinka su šio klausimo išsprendimo rezultatu. Apeliančių nuomone, kadangi atsakovės (apeliantės) ir atsakovo prievolė yra solidari, tai apeliantei (ieškovei) dalį paskolos sugrąžinus, likusią dalį turi grąžinti atsakovas.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmąjį kartą nagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, kad restitucijos pagrindu kilusi pareiga grąžinti apeliantei (atsakovei) skolą yra solidari apeliantės (ieškovės) ir atsakovo prievolė, nepagrįstai nesiaiškino, ar apeliantė (atsakovė) buvo finansiškai pajėgi paskolinti konkrečią sumą (žr. šios nutarties 15 punktas).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad nekilo ginčo dėl sandorio formos nesilaikymo, kas nulėmė sandorio negaliojimą, tačiau apeliantėms siekiant solidarios atsakovo atsakomybės dėl likusios negrąžintos sumos, tikslinga įvertinti, ar šis sandoris apskritai buvo sudarytas, ką iš esmės atkreipė ir apeliacinės instancijos teismas grąžinęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybių vertinimas yra svarbus ieškovės (apeliantės) prievolės atsakovo atžvilgiu egzistavimui pagal iš dalies įvykdytą 2016 m. kovo 21 d. sandorį, t. y. ar įmonei sugrąžinus dalį skolos apeliantei (ieškovei), ½ šios sumos turi būti kompensuota atsakovui, kaip tuometiniam sutuoktiniui.

28. Tokio pobūdžio bylose kreditorius (šiuo atveju apeliantė (atsakovė) turi įrodyti paskolos suteikimą, o skolininkas (šiuo atveju apeliantė (ieškovė) – jos grąžinimą, nes paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-242-934/2023 14 punktas). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad pagal ginčo sandorį (apeliantė) atsakovė būtų perdavusi (apeliantei) ieškovei grynaisiais pinigais 40 000,00 Eur, be to, nėra duomenų apie tai, kad (apeliantė) atsakovė tokias pajamas būtų turėjusi (CPK 178 straipsnis).

29. Kaip matyti iš skolos grąžinimo raštų, apeliantė (ieškovė) apeliantei (atsakovei) iš viso gražino 31 000,00 Eur: 2018 m. balandžio 3 d. – 2 000,00 Eur, 2019 m. kovo 31 d. – 20 000,00 Eur; 2022 m. gegužės 17 d. – 9 000,00 Eur (e. b. t. 3 , l. 35–36; t. 9, l. 74). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien šie išimtinai apeliančių pasirašyti dokumentai negali patvirtinti pinigų grąžinimo fakto, atitinkamai, kad pinigai iš tiesų buvo paskolinti. Teisėjų kolegija, įvertindama žemiau analizuojamų įrodymų visumą, daro pagrįstą prielaidą, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tik siekiant sukurti gynybinę poziciją apeliantės (ieškovės) ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas, vertinant tai visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, papildomai paneigia apeliančių nurodytus argumentus dėl paskolos sutarties sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties 25 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-242-934/2023).

30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė (ieškovė) iš savo atsiskaitomosios sąskaitos į įmonės sąskaitą ginčo sandorio sudarymo dieną – 2016 m. kovo 18 d. pervedė 40 000,00 Eur (e. b. t. 3, l. 28), būtent sumą, kurią, kaip teigia apeliantė (ieškovė), pasiskolino iš apeliantės (atsakovės). Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad ši ieškovės įnešta suma buvo sukaupta su atsakovu santuokos metu. Šio teiginio teisingumui pagrįsti svarbios toliau nurodomos aplinkybės. Apeliantė (ieškovė) ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nenurodė apeliantės (atsakovės), kaip savo kreditorės (e. b. t. 1, l. 1–5), šią aplinkybę nurodė tik atsakovui pateikus priešieškinio reikalavimą dėl ½ piniginių lėšų priteisimo, kurias įmonė grąžino (e. b. t. 2, 121–131), t. y. atsiliepime į priešieškinį (e. b. t. 3, l. 5–12), o vėliau – patikslintame ieškinyje (e. b. t. 6, l. 5–15). Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad šeima turėjo tokias santaupas. Apeliantės (ieškovės) ir atsakovo parduoto turto ir atsakovo gautų pajamų bendra suma už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (e. b. t. 10, l. 1–3, 4–26, 27–30, 31–41, 42–56) akivaizdžiai sudaro pagrindą spręsti, kad 40 000,00 Eur sumą sutuoktiniai turėjo, priešingai, nei atsakovės atveju. Tuo labiau, kad sutuoktiniai gavo papildomas pajamas, kaip antai, už administracinių patalpų nuomą. Be to, vertintinas kaip nepagrįstas ir kitas apeliančių argumentas, kad 2016 m. pradžioje, įskaitant ginčo sandorio sudarymo momentą, ieškovės (apeliantės) ir atsakovo valdomos įmonės finansinė būklė buvo iškirtinai bloga ir reikėjo pinigų apmokėti tiekėjams. Tačiau, teisėjų kolegijai įvertinus kitų finansinių metų finansinės atskaitomybės duomenis (e. b. t. 10, l. 57–78), nėra pagrindo išvadai, kad būtent 2016 m. pradžioje įmonės padėtis buvo kažkuo išskirtinė finansine prasme, be to, atsakovas paaiškino, kad tokie įmonės finansiniai duomenys buvo įprasti įmonei (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Apeliantė (ieškovė) paneigiančių argumentų nenurodė.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė (ieškovė) ir įmonė 2016 m. kovo 21 d. notarine tvarka sudarė minėtą paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 40 000,00 Eur paskolos suteikimo (e. b. t. 3, l. 29–32). Tą pačią dieną – 2016 m. kovo 21 d. atsakovas išdavė notaro patvirtintą pareiškimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kad sutinka, jog sutuoktinė savo nustatytomis sąlygomis ir savo nuožiūra suteiktų 40 000,00 Eur paskolą įmonei (e. b. t. 1 l. 80). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis notarinis sutikimas patvirtina, kad 2016 m. kovo 21 d. paskolos sutartimi įmonei buvo paskolintos ne asmeninės apeliantės (ieškovės), o jos ir atsakovo šeimos piniginės lėšos, nes priešingu atveju atsakovo sutikimas nebūtų buvęs reikalingas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš esmės ši skola buvo sugrąžinta (2018 m. balandžio 3 d. – 2 000,00 Eur; 2018 m. liepos 5 d. – 9 500,00 Eur, 2018 m. liepos 13 d. – 7 000,00 Eur, 2018 m. liepos 16 d. – 10 000,00 Eur (mokėjimai atlikti pagal 2016 m. kovo 21 d. paskolos sutartį) ir pagal 2018 m. liepos 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2018/1 grynaisiais pinigais – 11 000,00 Eur, iš viso – 39 500,00 Eur (e. b. t. 4, l. 89, 94, 95, DOK-(duomenys neskelbtini)). Šios paskolos sugrąžinimo metu atsakovas ir apeliantė (ieškovė) buvo santuokoje. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ½ šių piniginių lėšų (19 750,00 Eur) priteisė atsakovui (CK 3.88 straipsnis).

32. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė apeliantės (ieškovės) patirtų 484,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties parengimą priteisimo klausimo (e. b. t. 8, b. l. 169–170, 171–177).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismas neišsprendžia bylinėjimo išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, tai dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu teismas gali priimti papildomą sprendimą. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnis). Apeliantėms (ieškovei ir atsakovei) per įstatymo numatytą terminą nepateikus prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl ginčo 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams, išskyrus restitucijos taikymo dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

36. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinius santykius, susijusius su santuokos nutraukimu susijusiais finansiniais klausimais, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliančių (ieškovės ir atsakovės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atsakovas nėra pateikęs bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.