- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-658-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00564-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Žilvinas Terebeiza, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- R. G., A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams R. G. ir A. B.–G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. ieškiniu atsakovams R. G. ir A. B.–G. prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 84 119,82 Eur, iš jų: 79 630 Eur pagrindinę skolą ir 4 489,82 Eur pelno palūkanas; 10,50 proc. metinių pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos pagrindinės sumos (79 630 Eur) nuo bylos iškėlimo, palūkanas skaičiuojant iki pagrindinės skolos grąžinimo; 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė susipažino su atsakovais daugiau kaip prieš penkerius metus ir pradėjo su jais bendrauti, ypač daug bendravo su atsakove; bendravimas su atsakovais buvo gan intensyvus, ieškovė lankydavosi pas atsakovus namuose, taip pat atsakovai lankėsi pas ieškovę namuose, kartu buvo pobūviuose, todėl atsakovai įgavo ieškovės pasitikėjimą. Atsakovai pasakojo apie savo verslą ir finansinę situaciją; paaiškėjo, kad atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcininkas (50 proc.) ir direktorius, o atsakovė buvo įdarbinta įmonėje. Pasak atsakovų, jų bendras darbo užmokestis neva viršydavo 6 000 Eur per mėnesį sumą. Maždaug 2019 m. balandžio mėn., pasak atsakovės, bendrovė susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais – tuo metu neva sutriko finansiniai srautai ir neva sumažėjo bendrovės gaunamos lėšos; atitinkamai sumažėjo ir atsakovų gaunamos lėšos iš bendrovės. Be to, paaiškėjo, kad atsakovai yra skolingi dideles pinigų sumas kitiems asmenims (kreditoriams). Apie šias aplinkybes ieškovei papasakojo atsakovai ir paprašė padėti, t. y. paskolinti pinigų. Ieškovė sutiko padėti ir paskolinti pinigų.
3. Pirma didelė suma, kurią atsakovai paprašė paskolinti, buvo 30 000 Eur. Tuo metu atsakovė papasakojo ieškovei, kad atsakovai yra pasiskolinę pinigų sumą iš fizinio asmens L. B. (JAV piliečio, kuris turėjo verslą Lietuvoje, bet išvažiavo gyventi atgal į JAV), ir ši paskola buvo užtikrinta vekseliais, kurių davėjas buvo atsakovas. Atsakovė teigė, kad minėtas asmuo reikalauja jam grąžinti skolą iš atsakovų; santykiai su juo buvo įtempti, nes vėlavo grąžinti pinigus. Ieškovė sutiko tarpininkauti ir padėti grąžinti bent jau dalį atsakovų skolos. Tuo tikslu pagal atsakovės prašymą 2019 m. birželio 17 d. ieškovė atliko 20 000 Eur sumos, o 2019 m. birželio 18 d. – 10 000 Eur sumos pavedimus į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė iš pradžių planavo atlikti 30 000 Eur pavedimą L. B., bet prieš mokėjimo atlikimą šis asmuo paprašė grąžinimą atlikti grynais pinigais 39 000 Eur sumai. Dėl tokio prašymo atsakovė turėjo nusiimti gautas lėšas iš savo banko sąskaitos bei paprašė iš ieškovės dar papildomai pinigų, kad bendra suma būtų 39 000 Eur. Ieškovė papildomai davė 9 000 Eur sumą grynaisiais. Atsakovė pati bijojo važiuoti, todėl paprašė ieškovės. 2019 m. birželio 18 d. ieškovė suderino laiką su kreditoriumi ir susitikimo metu atsakovų vardu perdavė jam 39 000 Eur sumą, o kreditorius grąžino dalį atsakovo pasirašytų vekselių. Atsakovai žadėjo kaip galima greičiau grąžinti paskolintas lėšas ieškovei, tačiau jų negrąžino.
4. Praėjus kiek laiko po didelės paskolos suteikimo, atsakovai pradėjo prašyti pinigų mažesnėmis sumomis, t. y. po tūkstantį, po kelis tūkstančius eurų ir pan. Tokie prašymai buvo teikiami dažnai, vos ne kas savaitę. Atsakovai teigė, kad pinigai reikalingi šeimos poreikiams, pragyvenimui, namo išlaikymui (kredito dengimui), atsiskaitymui su kitais atsakovų kreditoriais ir pan. Kadangi atsakovai gyveno prabangiame name (duomenys neskelbtini) ir turėjo verslą, ieškovė pasitikėjo jais. Atsakovė kartodavo, kad pinigų grąžinimas neužtruks laike, dėl to po kiekvieno paskolos suteikimo ieškovė su atsakovais nesudarydavo atskiros paskolos sutarties. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. ieškovė perdavė atsakovams viso 79 630 Eur, kurių atsakovai negrąžino.
5. 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovė pasidomėjo, kada atsakovai planuoja grąžinti bent dalį paskolintų pinigų (iš 79 630 Eur), tačiau buvo atsakoma visokiais išsisukinėjimais ir pasiteisinimais, kad galimybės šiuo metu grąžinti skolą nėra, jog bus grąžinta vėliau.
6. Tam, kad nekiltų konfliktų dėl lėšų paskolinimo, ieškovė su atsakovais galiausiai nutarė raštu įforminti pinigų gavimo faktą, konkretų perduotų pinigų kiekį ir grąžinimo terminą. Tuo tikslu atsakovas kartu su atsakove 2019 m. spalio 3 d. parašė du rašytinius patvirtinimus, kad yra gavęs iš ieškovės viso 79 630 Eur sumą. Šią sumą pagal patvirtinimą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. balandžio 2 d. Ant šio patvirtinimo pasirašė ir atsakovė.
7. Kadangi ieškovė buvo atsisakiusi suteikti 60 000 Eur paskolą atsakovo bendrovei, ieškovė stambių sumų atsakovui ar bendrovei nebeskolino. Ieškovė atsakovei per 2019 m. lapkritį papildomai davė (pervedė) nedidelę pinigų sumą (neįtrauktą į minėtą patvirtinimą), kurią atsakovė grąžino jau 2020 m. vasario mėn. smulkiais pavedimais, po daugybės priminimų apie skolos grąžinimą.
8. Atsakovas 2020 m. sausio 22 d. el. laišku, atsakydamas ieškovės atstovui, dar kartą patvirtino, jog yra skolingas 79 360 Eur sumą ieškovei bei nurodė, kad jo finansinė padėtis nėra pasikeitusi, lyginant su tuo metu, kai buvo suteikta paskola. Tuo pačiu el. laišku atsakovas pasiūlė visą skolą įskaityti į kainą, kuri mokėtina už bendrovės akcijas, t. y. siūlė klientei pasirašyti susitarimą, pagal kurį klientei grąžintina 79 630 Eur suma būtų įskaityta kaip avansas už akcijų kainą. Taigi, ieškovės teigimu, nors atsakovas ir nepateikė prašytos informacijos, tačiau aiškiai pripažino paskolos gavimo ir įsipareigojimo ją grąžinti faktą. Į vėlesnius raginimus susitikti ir aptarti klausimus dėl skolos grąžinimo, notarinio susitarimo pasirašymą ir kt. atsakovas nereagavo, o 2020 m. kovo 19 d. el. laiške atsakovas kardinaliai ir nesąžiningai pakeitė savo ankstesnę poziciją, nurodydamas, kad pinigų negavo ir jų grąžinti neketina.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei A. B.–G. 5 609,16 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
10. Teismo vertinimu, vien ieškovės nenuoseklūs paaiškinimai, nesant jokių kitų patikimų įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, kad nurodyta 39 000 Eur suma buvo paskolinta atsakovams ir perduota atsakovo kreditoriui L. B.. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojas P. B. (B.), kuris yra ieškovės buvęs sutuoktinis ir vaikų tėvas, gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai, kuriais ieškovė įrodinėja paskolinių santykių egzistavimą, yra abejotinos reikšmės, tuo labiau kad jis nedalyvavo nei ieškovės nurodomos paskolos suteikimo, nei jos perdavimo L. B. metu. Be to, byloje pateiktas banko išrašas patvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pavedimu (nurodant paskirtį ,,paskolos grąžinimas“) ieškovei pervedė 30 000 Eur sumą, kas, teismo vertinimu, patvirtina 30 000 Eur paskolos, suteiktos 2019 m. birželio mėn., grąžinimą.
11. Teismas pažymėjo, kad ir ieškovės pateikta nuotrauka nepatvirtina, jog atsakovai skolinosi iš ieškovės 39 000 Eur sumą atsiskaityti su L. B. ir kad ši suma buvo jiems perduota, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė šį raštą persiuntė ieškovei; atsakovė negalėjo patvirtinti, kad šis raštas surašytas jos, tuo labiau nurodant, jog atsakovė neturi sesers ar dėdės, kuriam reikėtų skolintis pinigus, nežino asmenų vardu (duomenys neskelbtini); galiausiai raštas yra be datos ir parašų. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas, nurodant skaičių ,,30 000“, taip pat, teismo vertinimu, negali patvirtinti apie papildomų pinigų perdavimą siekiant panaikinti įsiskolinimą dėl atliktų pavedimų. Teismas sutiko su atsakove, jog logiška teigti apie grąžintiną sumą, o ne apie naujos paskolos gavimą grynais.
12. Teismo vertinimu, net ir į bylą pateikti atsakovų pasirašyti 2019 m. spalio 3 d. rašteliai (toliau ir – Rašteliai) vienareikšmiškai negali patvirtinti tiek ieškovės nurodytos aptartos pirmos paskolos – 39 000 Eur suteikimo fakto, tiek ir kitos likusios nurodomos dalies paskolos suteikimo.
13. Teismas sutiko su atsakovų teiginiais, jog Rašteliai, jei juos vertinti kaip paskolos sutartis ar atsakovų įsipareigojimus patvirtinantį sandorį, akivaizdžiai turi formos trūkumų, nes Rašteliai yra be datos, jų turinys yra su trūkumais – nors Rašteliuose ir yra nurodyta, kad atsakovas kažką gavo iš ieškovės, bet nenurodoma nei ką gavo, nei kada; yra parašyta ,,kuria suma 41 630 eurų (kitame Raštelyje – 38 000 eurų) įsipareigoju grąžinti 2020 metais balandžio 2 dieną“. Taigi, iš Raštelių turinio nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kokia forma ir ar iš vis atsakovui buvo perduotos Rašteliuose nurodytos piniginės sumos.
14. Rašteliuose nėra žodžio ,,paskola“, nėra patvirtinimo, kad pinigai buvo paskolinti ar skolinamasi; Rašteliuose nėra kalbama apie jokius paskolinius santykius tarp šalių. Pažymėtina, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog Raštelių sudarymo metu jokie pinigai atsakovams nebuvo perduoti; svarbu ir tai, kad vien žodžio ,,gavau“ pavartojimas Rašteliuose (tuo labiau nenurodant, kas konkrečiai ir kada gauta), bendrame Raštelių tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Kadangi Rašteliuose nėra aiškiai nurodyta apie pinigų atsakovams perdavimą, todėl šių dokumentų – Raštelių nėra teisinio pagrindo laikyti tinkamai įforminta šalių paskolos sutartimi pagal paskolos sutarties sampratą.
15. Teismas sutiko, kad net ir sutarties formuluotė rodo tik atsakovo ketinimą grąžinti nurodytą pinigų sumą ieškovei iki 2020 m. balandžio 2 d., kas atitinka atsakovų paaiškinimus dėl investicijų į bendrą verslą Anglijoje. Iš atsakovės pasirašymo Rašteliuose, nurodant ,,man dalyvaujant“ taip pat nėra pagrindo teigti, jog ji gavo pinigines sumas ar tuo labiau prisiėmė pareigą ieškovės atžvilgiu grąžinti jas; toks pasirašymas prilygintinas patvirtinimui, jog ji dalyvavo Raštelių pasirašymo metu.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog pagal ieškinyje nurodytus paskolos sandorius ir / ar Raštelius buvo atsakovams perduota ginčo pinigų suma, todėl nėra pagrindo Raštelių laikyti paskolos sutartimis ir spręsti klausimą dėl paskolos priteisimo iš atsakovų. Šias teismo išvadas sustiprina ir pateikti byloje duomenys, jog dėl pakankamai didelių piniginių sumų nebuvo atliekami bankiniai pavedimai, o buvo, ieškovės teigimu, perduodama grynais pinigais, nes kitu atveju matyti, kai buvo skolinama 30 000 Eur suma, ji buvo perduota atliekant pavedimu banke ar buvo skolinama ir pagal vekselį.
17. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų matyti (arba bent būtų galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą), jog ieškovė atsakovams perdavė ginčo pinigų sumą grynais. Byloje yra visa eilė reikšmingų įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas ieškovei buvo skolingas ne todėl, kad ieškovė neva suteikė paskolas grynais pinigais, o dėl tarp jų susiklosčiusių visai kitokio pobūdžio (ne paskolos) teisinių santykių. Atsakovo pasirašyti Rašteliai ir vėlesnis atsakovo susirašinėjimas su ieškovės atstovais parodo tik tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai (ko neneigė ir atsakovas), tačiau jų susirašinėjime iš esmės nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė būtent paskolos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Rašteliai ir juose numatyti įsipareigojimai yra susiję su ieškovės ir atsakovų investicijomis į verslą Anglijoje.
18. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta ir tai, ar ieškovė turėjo materialines galimybes paskolinti ginčo sumą. Tačiau šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie jos finansines galimybes suteikti paskolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje buvo pilnai įrodytas pinigų skolinimo atsakovams faktas ir atsakovų įsipareigojimas grąžinti pinigus. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Abu šie elementai yra aiškiai patvirtinti pačių atsakovų rašytiniu skolos grąžinimo įsipareigojimu. Juose yra aiškiai patvirtintas tiek pats pinigų gavimo faktas, tiek ir įsipareigojimas grąžinti pinigus. Tačiau teismas, remdamasis tik niekuo nepagrįstais atsakovų argumentais, skundžiamame sprendime padarė priešingą išvadą, kad neva šiais skolų grąžinimo įsipareigojimais buvo užtikrintos kažkokios tariamos investicijos į užsienio kompanijas.
19.2. Tai, kad atsakovei paskolintos lėšos buvo naudojamos atsiskaityti su L. B., patvirtina pačios atsakovės atsiųstas raštas ieškovei. Teismas, kritiškai pasisakydamas dėl šio įrodymo, neįvertino, kad atsakovė neneigė, jog rašte yra jos rašysena, ji tik nurodė, kad neatsimena, kaip ir kokiomis aplinkybėmis surašė tokį raštą. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės poziciją, kad gavusi iš ieškovės 30 000 Eur atsakovė juos nedelsiant išsigrynino. Jei ieškovė nebūtų dalyvavusi pinigų perdavimo L. B. procedūroje, apie pinigų išsigryninimą ji nebūtų žinojusi. Tuo atveju, jeigu ieškovės paskolintos lėšos būtų buvę išgrynintos siekiant įsigyti automobilį, tai ieškovė apie tokį išgryninimo faktą nebūtų žinojusi, kadangi nei atsakovė, nei ieškovė byloje net nenurodė apie kokį nors ieškovės įsitraukimą į automobilio įsigijimo procedūras.
19.3. Iš atsakovės banko sąskaitos 2019 m. rugsėjo 13 d. atliktas 30 000 Eur sumos pavedimas ieškovei buvo atliktas iškart po to, kai ieškovė grynaisiais atsakovei perdavė tą pačią 30 000 Eur sumą, kad atsakovė galėtų padaryti ieškovei pavedimą per banką. Taip padaryta pačios atsakovės prašymu tam, kad nebūtų matoma gauta ir negrąžinta pinigų suma. Kaip aiškėja dabar, galimai tai buvo daroma siekiant išvengti mokesčių mokėjimo ar dėl kt. ieškovei nežinomų priežasčių. Tačiau bet kuriuo atveju 30 000 Eur suma, kuri gauta 2019 m. birželio 16 ir 17 dienomis, nėra ir nebuvo grąžinta ieškovei.
19.4. Logiškai nėra paaiškinama atsakovės versija, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovė ir atsakovė kartu nuvyko į banką ir įnešė būtent tuos pačius anksčiau pasiskolintus ir atsakovės turėtus, tačiau nepanaudotus automobiliui įsigyti, 30 000 Eur, ir tą pačia dieną juos pervedė ieškovei. Jeigu atsakovė būtų turėjusi tuos pačius nepanaudotus 30 000 Eur, kuriuos jai anksčiau buvo paskolinusi ieškovė, ieškovės dalyvavimas įnešant šiuos pinigus į banko sąskaitą nebūtų buvęs reikalingas. Atsakovė, turėdama 30 000 Eur, galėjo pati viena juos įnešti ir grąžinti ieškovei. Tam nebūtų reikėję susitikti banke, kaip tą patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 13 d. susirašinėjimas.
19.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo kitus įrodymus (atsakovo ir ieškovės atstovų susirašinėjimą), kuriuo buvo tiesiogiai patvirtintas skolinimosi ir įsipareigojimo grąžinti pinigus faktas. Minėtame susirašinėjime atsakovas aiškiai (net 3 kartus) pripažino paskolos gavimo ir įsipareigojimo ją grąžinti faktą. Svarbi aplinkybė yra tai, jog šią komunikaciją atsakovas su ieškove ir jos atstovu vedė savarankiškai, t. y. dar nepasikonsultavęs su teisininkais. Vėliau akivaizdžiai matyti, kad pasitarus su teisininkais pozicija buvo pakeista.
19.6. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais visiškai nepagrįstas išvadas apie neva tarp ieškovės ir atsakovų buvusius susitarimus dėl tariamų investicijų į užsienio bendroves. Jokia civilinės bylos medžiaga nepatvirtina apie kokius nors ieškovės susitarimus su atsakovais dėl bendro verslo Anglijoje, įmonės Anglijoje akcijų perleidimo kuriam nors iš atsakovų, ar apie kokias nors ieškovės ar P. B. padarytas investicijas į bendrovę Anglijoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad komerciniai santykiai (investavimo ir dėl to patirtų nuostolių ar bet kokie kiti) buvo susiklostę tik tarp bendrovių (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė niekaip nėra susijusi su kokiomis nors investicijomis į (duomenys neskelbtini) ar bet kokius kitus juridinius asmenis, veikiančius Anglijoje. Be to, (duomenys neskelbtini) akcininkais ar vadovais nei ieškovė, nei P. B. nebuvo, todėl per šią bendrovę jokių investicijų savo lėšomis net ir negalėjo atlikti.
19.7. Atsakovas argumentus dėl tariamo investavimo sugalvojo artėjant skolos grąžinimo terminui. Tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, darė žalą savo valdytai bendrovei ir veikė dėl savo asmeninių interesų, patvirtina eilė teismų sprendimų. Atsakovai nėra sąžiningi, kadangi net ir prisiekę šioje civilinėje byloje duoti teisingus paaiškinimus, šios savo pareigos nevykdė – byloje klausiami nepateikė paaiškinimų apie jiems pareikštus kreditorių reikalavimus ir civilines bylas, kuriose jie dalyvauja kaip atsakovai. Atsakovai siekia nuslėpti jiems nepalankias aplinkybes apie kitų kreditorių pradėtus teisminius procesus dėl piniginių sumų išieškojimo iš atsakovų. Todėl skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui atsakovų teiktų paaiškinimų patikimumas turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į šių asmenų nesąžiningą elgesį su kreditoriais.
19.8. Teiginys apie (duomenys neskelbtini) reikalavimus dėl 150 000 Eur investicijų atlyginimo nėra pagrįstas bylos medžiaga, kadangi atsakovai (nors buvo teismo įpareigoti) nepateikė bylą nagrinėjančiam teismui viso ieškinio vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Iš tos dalies vertimo, kuri pateikta į bylą, nėra galimybės spręsti, koks buvo (duomenys neskelbtini) ieškinio arbitraže reikalavimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pagrindas. Todėl teismas neturėjo duomenų ir pagrindo daryti išvadą apie atliktas 150 000 Eur investicijas, juo labiau, kad tokias investicijas būtų atlikusi ieškovė.
19.9. Nėra jokių įrodymais pagrįstų sąsajų tarp bendrovės (duomenys neskelbtini). galimai atliktų investicijų ir ieškovės, juo labiau, kad, kaip teigiama skundžiamame sprendime, dėl investicijų priteisimo ieškinį arbitraže pareiškė ne ieškovė, o (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB (duomenys neskelbtini).
19.10. P. B. santykiuose tarp (duomenys neskelbtini) dalyvavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad P. B. 2019 metais buvo UAB (duomenys neskelbtini) plėtros direktorius.
19.11. Ieškovė negali tinkamai paaiškinti ir iš esmės suprasti, kokiais tarpusavio ryšį turinčiais duomenimis (įrodymais) remdamasis ir kokiais motyvais grįsdamas teismas skundžiamo sprendimo 24 punkte padarė išvadą apie bendrus verslo planus Anglijoje tarp ieškovės ir atsakovų, juo labiau, kokie tie bendri planai buvo, kadangi jokių loginių sąsajų tarp skundžiamame sprendime išvardintų teiginių ir atsakovų nurodytos versijos, jog skolų Rašteliuose nurodyti įsipareigojimai yra susijęs su investicijomis Anglijoje, nėra.
19.12. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į byla, teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendė, jog buvo daromos kažkokios investicijos į įmonę (duomenys neskelbtini), t. y. pasisakė dėl šiai įmonei galinčių kilti teisinių padarinių (investicijų grąžinimo), pastaroji įmonė, o taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini) turėjo byloje būti įtraukti trečiaisiais asmenimis.
19.13. Teismas nepagrįstai sprendė, kad neva ieškovė turėjo įrodinėti, jog ieškovė turėjo galimybę paskolinti tokias sumas. Byloje apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl šių aplinkybių, t. y. atsakovai net neginčijo, kad ieškovė neturėjo galimybių suteikti tokią paskolą. Tuo atveju, jeigu toks klausimas būtų keliamas, ieškovė neabejotinai būtų teikusi įrodymus, kurie patvirtintų ieškovės skolinimo galimybes. Vadinasi, teismas tinkamai ir išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, o tai yra savarankiškas pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai R. G. ir A. B.– G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
20.1. Atsakovai nurodytos 79 630 Eur sumos nei iš ieškovės, nei iš P. B. nesiskolino ir šių pinigų nei ieškovė, nei P. B. atsakovams neperdavė. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji perdavė atsakovams ginčo sumą.
20.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje įrodytas aiškus atsakovų poreikis skolintis. Byloje iš vis nebuvo nustatinėjama atsakovų finansinė padėtis tariamų paskolų suteikimo laikotarpiu. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad su finansinėmis problemomis susidūrė bendrovė, o ne patys atsakovai.
20.3. Byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų konkrečios sumos grynais pinigais perdavimą vienam iš atsakovų, sudarytų ir pasirašytų bent vieno iš atsakovų šių pinigų perdavimo momentu. Ieškovė paskolos suteikimo faktą iš esmės įrodinėjo tik savo ir liudytojo P. B. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokius paaiškinimus vertino kritiškai.
20.4. Rašteliai yra ne atsakovams tariamai ieškovės anksčiau suteiktų paskolų gavimo patvirtinimas, o susitarimo dėl išlaidų į bendrą verslą Anglijoje pasidalinimo įforminimas, atliktas ieškovės ir P. B. pageidavimu. Rašteliai nepatvirtina ir pinigų gavimo fakto – juose galima įžvelgti tik įsipareigojimą grąžinti Raštelyje nurodytą sumą.
20.5. Rašteliai, jei ir gali būti laikomi kažkokiu atsakovo įsipareigojimu ieškovei (su tuo atsakovai nesutinka), tai atsakovė, nors ir pasirašė juose (Rašteliuose atsakovė parašė „man dalyvaujant“ ir pasirašė), neprisiėmė jokių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, kaip ir nepatvirtino pinigų gavimo fakto. Atsakovės įrašas Rašteliuose yra ne jos įsipareigojimų ieškovei patvirtinimas, o konstatavimas, kad jie sudaryti jai dalyvaujant.
20.6. Jei Raštelius vertinti kaip paskolos sutartį patvirtinantį sandorį, jie yra niekiniai sandoriai, kaip sudaryti pažeidžiant imperatyvų notarinės formos reikalavimą. Šių Raštelių, kaip ir tariamai sudarytų paskolos sandorių, negaliojimas yra akivaizdus ir nėra būtinybės atsakovams teismine tvarka atskirai ginčyti šių Raštelių ir/ar paskolos sandorių galiojimą.
20.7. Tai kad atsakovė, nors ir turėdama santaupų, skolinosi automobilio įsigijimui iš ieškovės, nėra neįprastas ar neprotingas elgesys, nes taip vertinant joks žmogus, kuris turi pakankamai lėšų, kurių panaudojimą jis yra suplanavęs, neturėtų skolintis, kol pilnai šių lėšų nepanaudoja. Paprastai, kuo daugiau pajamų ir turto turi asmuo, tuo daugiau jis turi ir paskolų (nėra neįprasta, kad didesni daiktai, net ir turint pakankamai lėšų, yra perkami iš paskolų, tokiu būdu siekiant išsaugoti pragyvenimui ar kitiems tikslams skirtų pinigų rezervą).
20.8. Ieškinyje net neužsiminta, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovei davė papildomai 30 000 Eur grynais, jog ši nuimtų įsiskolinimą pagal pavedimą. Atsakovai tokį ieškovės paaiškinimą vertina, kaip nesąžiningą siekį paneigti dokumentais pagrįstą 30 000 Eur suteiktos paskolos grąžinimą ieškovei. Atsakovė dar sykį patvirtina, kad 2019 m. birželio mėnesį jai suteiktą 30 000 Eur paskolą grąžino ieškovei 2019 m. rugsėjo 13 d., atlikdama 30 000 Eur pavedimą į ieškovės sąskaitą.
20.9. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 13 d. susitiko banke ne todėl, kad ieškovė turėjo perduoti pinigus, o kaip draugės, kurios susitikinėdavo kartais ir po kelis kartus per dieną, ir todėl, kad pačiai ieškovei buvo įdomu sudalyvauti šioje procedūroje (pinigų įnešimo ir grąžinimo).
Šalies argumentai
20.10. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad paskolų suteikimo atsakovams faktą patvirtina atsakovo ir ieškovės advokatų susirašinėjimas 2020 m. sausio mėnesį. Atsakovas jokiu būdu nenorėjo aštrinti konflikto su į bendrovę bei bendrą verslą Anglijoje investavusia ir bendrovės akcijas pažadėjusia pirkti ieškove (neišreiškusia atsisakymo vystyti bendrą verslą) ir siekė išsaugoti su ieškove pasiektus susitarimus. Atsakovas laikė, kad ieškovei nėra pagrindo trauktis ir jokiais būdais to nenorėjo skatinti. Todėl į ieškovės advokatų teikiamus laiškus atsakinėdavo taip, kad ieškovei nekiltų klausimas dėl to, ar jis pasirengęs vykdyti susitarimus.
20.11. Atsakovas įmonę Anglijoje laikė ieškovės ir P. B. kontroliuojama įmone ir manė, kad nebus jokių kliūčių realizuoti susitarimus dėl šios įmonės akcijų įsigijimo, nes tik tokiu būdu būtų atsiradusi pareiga kompensuoti jau padarytas investicijas bei galima būtų užtikrinti šios įmonės veiklą, realizuojant bendrovės produkciją Anglijoje. Neabejotina, kad kai būtų sudaromas akcijų perleidimo sandoris, jis būtų sudaromas pasitelkiant teisininkus ir akcijas būtų perleidęs formalus jų savininkas.
20.12. Tarp šalių santykiai buvo grįsti pasitikėjimu ir dauguma susitarimų dėl bendro verslo buvo pasiekti žodžiu, dėl ko atsakovai ir negali pateikti į bylą įrodymų apie tokį susitarimą. Atsakovas nematė pagrindo nepasitikėti ieškove ir P. B., nes ieškovės ketinimai dėl jo verslo buvo aiškiai apibrėžti 2019 m. spalio 3 d. preliminaria akcijų pirkimo pardavimo sutartimi dėl 40 procentų bendrovės akcijų įsigijimo bei daromomis investicijomis į bendrą verslą Anglijoje.
20.13. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų teikiamais paaiškinimais, nes jie nėra sąžiningi ir tai patvirtina kitose bylose teismų nustatyti faktai ir aplinkybės. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodytais teismų sprendimais pirmą kartą pasirėmė tik pateikdama rašytinę repliką į atsakovų baigiamąją kalbą. Toks pasirėmimas kitose bylose priimtais sprendimais ar vien faktu, kad yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje iš vis nėra priimtas joks teismo sprendimas, kai tai padaroma tik teikiant repliką bei apeliaciniame skunde, yra neprotingas ir nesąžiningas ieškovės procesinis veiksmas.
20.14. Atsakovų nesąžiningumo nagrinėjamu atveju negalima preziumuoti remiantis kitoje byloje konstatuotu atsakovo nesąžiningumu, nes kitose bylose buvo vertinamos kitos faktinės aplinkybės, nesusijusios su ieškinyje nurodytų tariamų paskolų atsakovams suteikimu ir įforminimu ir tose bylose atsakovo (ne atsakovės) nesąžiningumas, jei ir buvo nustatytas, tai dėl visai kitų aplinkybių nei nagrinėjamoje byloje. Todėl nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų nesąžiningumą, remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga, tenka būtent ieškovei.
20.15. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, sprendime iš vis nėra kalbama apie kokius nors įmonės Anglijoje ir UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus (teises), nes Rašteliai buvo vertinami kaip santykių tarp ieškovės ir atsakovų įforminimas. Rašteliuose jokia forma nėra minimi nei įmonė Anglijoje, nei UAB (duomenys neskelbtini).
20.16. Nėra jokio pagrindo teigti, kad kažkokiu būdu teismas pasisakė dėl įmonės Anglijoje investicijų, nes teismas, vertindamas atsakovų atsikirtimus į ieškovės pareikštą ieškinį, vertino išimtinai tarp ieškovės ir atsakovų susiklosčiusius santykius (vertino ieškovės ir buvusio jos sutuoktinio P. B. bendro verslo planus su atsakovais) ir nepadarė jokių išvadų, kad atsakovai kokia nors forma būtų įsipareigoję įmonei Anglijoje ir/ar bendrovei. Taip pat sprendime nėra konstatuota jokių faktų, nėra padarytų jokių išvadų dėl įmonės Anglijoje ir/ar bendrovės santykių tiek su ieškove, tiek su atsakovais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų; byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujai pateikiamų įrodymų
22. Ieškovė 2022 m. spalio 26 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, prašo jais vadovautis, taip pat pridėjo: Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl BUAB (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto; Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl BUAB (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto; Lietuvos apeliacinio teismo nutartį grąžinti nagrinėti (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl nuostolių atlyginimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria panaikintas prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, atsižvelgdama į apeliacinio proceso paskirtį, konstatuoja, kad naujuose rašytiniuose paaiškinimuose teikiama pozicija vertintina kaip apeliaciniame skunde jau išdėstytos ieškovės pozicijos papildymas, kuris pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nėra leidžiamas. Pažymėtina ir tai, kad byla nagrinėjama jau ilgą laiką, šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko visus paaiškinimus ir įrodymus teikti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kartu su apeliaciniu skundu ar atsiliepimu į jį, o ne paskutinę dieną prieš pat paskirtąjį posėdį apeliacinės instancijos teisme. Todėl, atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ieškovės naujus rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo
26. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovė buvo artimos draugės, nuolat bendravo, palaikė draugiškus ryšius, dėl ko su ieškove bei atsakove susipažino ir jų sutuoktiniai – atsakovas R. G. ir P. B. (buvęs ieškovės sutuoktinis).
27. Ieškovė 2019 m. birželio 17 d. į atsakovės banko sąskaitą atliko 20 000 Eur pavedimą, o 2019 m. birželio 18 d. dar 10 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 13 d. bankinio mokėjimo pavedimu pervedė ieškovei 30 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį ,,paskolos grąžinimas“.
28. 2019 m. spalio 3 d. atsakovas R. G. surašė du Raštelius, kuriuose nurodoma, kad atsakovas R. G. gavo iš ieškovės A. G. 41 630 Eur (kitame Raštelyje 38 000 Eur) ir įsipareigoja grąžinti 2020 m. balandžio 2 d. Rašteliuose pasirašė ir atsakovė A. B.–G., nurodydama „man dalyvaujant“.
29. Ieškovė paaiškino, kad nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. spalio mėn. atsakovams paskolino 79 630 Eur sumą, pinigus perduodant tiek pavedimais, tiek ir grynais pinigais asmeniškai arba per buvusį sutuoktinį P. B., veikusį jos vardu. Šių pinigų, pasak ieškovės, atsakovai negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, ieškovės, atsakovų ir liudytojo P. B. parodymus, dėl šalis siejusių teisinių santykių konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, šalis siejo kitokio pobūdžio (investicijų į juridinius asmenis) teisiniai santykiai, todėl ieškinys buvo atmestas.
31. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo, o išvadą, jog šalys investavo ar ketino investuoti į užsienio juridinius asmenis, padarė byloje nesant tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė perdavė atsakovams ieškiniu prašomą priteisti sumą kaip paskolą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
32. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris, taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 27 punktas).
34. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
35. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
36. Ieškovė, įrodinėdama paskolos atsakovams suteikimo faktą, remiasi 2019 m. spalio 3 d. atsakovo surašytais skolos Rašteliais, kurie, pasak ieškovės, įrodo ir pinigų perdavimo atsakovui faktą ir atsakovo įsipareigojimą šias sumas grąžinti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad skolos Rašteliai turi trūkumų ir iš jų nėra galimybės identifikuoti kas buvo gauta, jie yra be datos, Rašteliuose neužsimenama apie paskolos teisinius santykius, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti jų tinkamai įforminta šalių paskolos sutartimi pagal CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
37. Rašteliuose aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia – pinigų gavimo faktas (kad pinigai buvo gauti – atitinkamai 41 630 Eur ir 38 000 Eur sumos) ir įsipareigojimas grąžinti pinigus ieškovei (nurodytas konkretus grąžinimo terminas – 2020 m. balandžio 2 d. ir atitinkamai konkreti pinigų suma). Taigi, skolos Rašteliai neginčijamai liudija apie paskolos sandorio šalių suderintos valios, išreikštos rašytine forma, egzistavimą. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš Raštelių turinio nėra aišku, kas buvo gauta, nes Rašteliuose akivaizdžiai nurodoma, kad buvo gauta atitinkama pinigų suma eurais, kurią atsakovas ir įsipareigojo grąžinti ieškovei. Toks šalių tarpusavio santykių modelis neabejotinai atitinka CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą paskolos teisinių santykių apibrėžimą. Teisinių paskolos sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai.
38. Pažymėtina, kad atsakovai iš esmės neginčija, jog ieškovė jiems teikdavo paskolas – buvo suteikusi 30 000 Eur paskolą (2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymai, sąskaitų išrašai), 2019 m. lapkričio mėn. 10 000 Eur ieškovė paskolino atsakovei grynais pinigais pagal vekselį, 1 750 Eur ieškovė 2019 m. lapkričio 6 d. pervedė į atsakovės sąskaitą kaip paskolą. Šie pinigų pervedimai (ir atsakovės grąžintos lėšos) suteikia pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi piniginių lėšų skolinimo praktika ir 2019 m. birželio – 2019 m. spalio mėnesiais piniginės lėšos buvo skolinamos. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovė, tiek liudytojas P. B. pripažįsta, kad Rašteliuose įvardintų sumų skolinimas įvyko ne vienu metu, o per atitinkamą laikotarpį kol susidarė visa Rašteliuose nurodyta suma (atsakovai buvo įgavę ieškovės pasitikėjimą ir skolinimas vyko įvairiomis sumomis), kurią pripažino atsakovas R. G. ir įsipareigojo ieškovei grąžinti.
39. Priešingai, nei teigia atsakovai, byloje yra įrodytas ir atsakovo poreikis skolintis pinigines lėšas, kadangi šalys buvo gerai pažįstamos, artimai bendravo ir negalėjo nežinoti viena kitos finansinių galimybių tiek susijusių su šeimos, tiek su verslo poreikiais. Tai patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas, kuomet atsakovas R. G. prašo ieškovės paskolinti lėšų kredito už būstą sumokėjimui, nurodydamas, kad „A. jau nebenori skambinti“, o lėšos jam yra reikalingos ir reikalingos skubiai. Ir nors šis susirašinėjimas vyko 2019 m. spalio mėn. pabaigoje, t. y. po ieškovės nurodomo laikotarpio, kuomet buvo teikiamos paskolos, teisėjų kolegijos vertinimu, tai suteikia pagrindo vertinti, kad atsakovo finansinė padėtis nebuvo stabili, dėl ko poreikis skolintis buvo nuolat ir tai darė ne tik jis, bet ir atsakovė. Be to, iš antstolių informacinės sistemos duomenų bazės (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovo R. G. atžvilgiu buvo vykdomi keturi išieškojimai (įskaitant išieškojimą Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai), kurių bendra suma 11 100,91 Eur, kas papildomai suponuoja išvadą dėl atsakovo poreikio skolintis. Nurodytas išvadas taip pat pagrindžia ir pačių atsakovų paaiškinimai, kad jie neturėjo lėšų tariamoms investicijoms atlikti. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gegužės 5 d. buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-17832-1019/2020, kuriuo iš atsakovo R. G. advokatų kontoros TGS Baltic naudai buvo priteista 13 925,55 Eur skolos už teisines paslaugas, suteiktas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 27 d., kas tik patvirtina, jog atsakovas 2019 m. tikėtina neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės nurodomų suteiktų paskolų detalizacijoje 2019 m. rugpjūčio 21 d. nurodyta – „TGS/asmeninė skola, R. 2000“. Ši aplinkybė, turint žinioje, jog 2019 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas iš tiesų buvo skolingas advokatų kontorai TGS Baltic, papildomai patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus dėl atsakovo poreikio skolintis ir tuo pačiu paskolos suteikimo realumo.
40. Tai, kad atsakovams buvo nuolat skolinamos lėšos ir jas skolino būtent ieškovė, byloje patvirtino ir buvęs ieškovės sutuoktinis P. B., kurio parodymai neprieštaravo nuosekliems ieškovės parodymams ir kitiems byloje esantiems netiesioginiams įrodymams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šio liudytojo parodymais motyvuodamas tuo, kad jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nors tokios aplinkybės ir nebuvo nustatytos; priešingai, pasirėmė ir vadovavosi prieštaringais atsakovų parodymais, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus, taigi, atvirkščiai, būtent atsakovų paaiškinimus teisėjų kolegija vertina itin kritiškai.
41. Galiausiai faktą dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių ir faktą, kad ieškovė buvo paskolinusi atsakovui 79 630 Eur, nepaneigiamai patvirtino ir pats atsakovas R. G. ieškovės atstovams rašytuose elektroniniuose laiškuose. Atsakovas 2020 m. sausio 22 d. el. laišku ieškovės atstovui dėstydamas apie savo finansinę situaciją, nedviprasmiškai patvirtino, kad ieškovė yra jam suteikusi paskolą. Tuo pačiu laišku atsakovas pasiūlė visą skolą įskaityti į kainą, kuri mokėtina už bendrovės akcijas. Dėl to nesutiktina nei su atsakovų, nei su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šis susirašinėjimas vyko visai dėl kitų klausimų, t. y. galimų ieškovės investicijų į juridinius asmenis (tokių objektyvių duomenų į bylą nėra pateikta; tarp šalių ir su jais susijusių juridinių asmenų vykstantys teisminiai procesai pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis rodo priešingai), o atsakovas skolą pripažino tik norėdamas įsiteikti ieškovei, sudarant įspūdį, kad jis palaiko jos poziciją. Jau minėta, kad aptariamame susirašinėjime yra minimas būtent paskolos faktas, aptariamas jos grąžinimo būdas, todėl prieštaringi atsakovų aiškinimai neleidžia spręsti ir vertinti kitaip.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei paskolos suteikimo faktas, byloje nėra pakankamai įrodymų dėl atsakovo investicijų ar ketinimų investuoti į atsakovų nurodomą Anglijos įmonę. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo vadovaujama bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) galimai turėjo komercinių santykių su P. B. vadovaujamomis įmonėmis, taip pat su atsakovo minima Anglijos įmone (duomenys neskelbtini), tačiau nepatvirtina ieškovės ar atsakovo atliktų investicijų į jas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė investavo į (duomenys neskelbtini), kokia buvo šių tariamų investicijų paskirtis ir dydis; jokie įrodymai nepatvirtina ieškovės įsipareigojimo perleisti atsakovams (duomenys neskelbtini) akcijas, kurios ieškovei net nepriklausė, nėra duomenų apie sąlygas, kurioms esant ir kada tariamos investicijos turėjo būti grąžintos. Iš atsakovės 2019 m. lapkričio 15 d. surašyto garantinio rašto galima daryti išvadą, kad atsakovė galimai ketina tapti tam tikrų bendrovių Anglijoje akcininke, tačiau šis raštas nepatvirtina, kad tarp šalių egzistavo koks nors susitarimas dėl bendrų investicijų į užsienio bendroves. Ieškovės ketinimas įsigyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų taip pat nepatvirtina ieškovės valios investuoti į (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ir sutiktina, kad tarp šalių galimai egzistavo ir kitokio pobūdžio santykiai (verslo, investicijų ar pan.), tačiau vien tokių santykių galimas egzistavimas nepaneigia paskolos atsakovui suteikimo fakto, nes tai jau nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.
43. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, kad suteiktos paskolos panaudojimo paskirtis iš esmės nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl paskolos grąžinimo, nes, net ir nustačius, kad atsakovas atlikinėjo investicijas į (duomenys neskelbtini), tai jis darė ieškovės skolintomis lėšomis, kadangi, kaip pats nurodė, jis nuosavų lėšų neturėjo.
44. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodinėjo savo finansinės būklės ir galimybių ginčo laikotarpiu suteikti atsakovui paskolą, kadangi bylos nagrinėjimo metu tokia būtinybė neiškilo. Šiuo atveju byloje nebuvo ginčo, kad ieškovės finansinė padėtis buvo prasta ar kad ji neturėjo finansinės galimybės suteikti atsakovui 79 630 Eur paskolą. Tokių aplinkybių atsakovams neteigiant ir neįrodinėjant, ieškovei nekilo ir pareiga tai daryti savo iniciatyva.
45. Visi aukščiau nurodyti argumentai patvirtina priešingą išvadą nei nustatė pirmosios instancijos teismas – kad tarp ieškovės ir atsakovo R. G. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai –atsakovas gavo ir įsipareigojo ieškovei grąžinti 79 630 Eur paskolos sumą.
46. Visgi, nors ir yra konstatuojamas paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo egzistavimas, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad byloje nėra įrodymų, jog 79 630 Eur paskolos sumą gavo ir ją įsipareigojo grąžinti ne tik atsakovas R. G., bet ir atsakovė A. B.–G. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, byloje yra įrodymai, kad ieškovę ir atsakovę taip pat siejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė, jog visas atsakovei suteiktas paskolas pastaroji yra grąžinusi. Teisėjų kolegija šiuo atveju daryti kitokią išvadą neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Ieškovės versija, kad, prieš atliekant 2019 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pavedimą, ieškovė atsakovei papildomai grynais pinigais perdavė 30 000 Eur, nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Tai, kad atliekant mokėjimo pavedimą ieškovė galimai buvo banke kartu su atsakove, nesuteikia pagrindo situacijos vertinti priešingai, kadangi ieškovę ir atsakovę tuo metu siejo artimi santykiai ir jos susitikdavo dažnai. Ant skolos Raštelių esantis atsakovės parašas, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai nepatvirtina atsakovės prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, kadangi skolos Rašteliai buvo surašyti ir pasirašyti tik atsakovo R. G., atsakovei tik patvirtinant dalyvavimą šioje procedūroje (liudijant).
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai, sudarant ginčo sandorius, buvo sutuoktiniai. Ieškovės teigimu, atsakovo skolinti pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma solidarioji sutuoktinių atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas tokios aplinkybės nenustatė ir tokios atsakomybės netaikė. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, o apeliantės argumentus šiuo klausimu atmeta.
48. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje.
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
50. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas), taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015).
51. Taigi, procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o šiuo konkrečiu atveju, tokia pareiga tenka ieškovei. Ieškovė solidariąją atsakovų kaip sutuoktinių atsakomybę įrodinėjo paaiškinimais, jog suteiktos paskolos buvo panaudotos šeimos interesams.
52. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo lėšas skolino atsakovui R. G.. Objektyvių ir neginčijamų duomenų, kokiam tikslui buvo panaudotos ieškovės paskolintos lėšos, byloje nėra, taigi konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovų kaip sutuoktinių solidariosios atsakomybės. Be to, atsakovės teigimu, atsakovai (duomenys neskelbtini) yra sudarę vedybų sutartį, pagal kurią po jos sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu įsigyjamam turtui taikomas asmeninės nuosavybės teisinis režimas, kiekvienas sutuoktinis atskirai gali prisiimti finansinius įsipareigojimus, o pajamos (tame tarpe ir iš verslo gaunamos pajamos) yra šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nors pačios vedybų sutarties bylos medžiagoje nėra, iš Vedybų sutarčių registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad tokia sutartis vedybų registre įregistruota, o ieškovė šiuo atveju kitais leistinais įrodymais neįrodė sutuoktinių prievolės solidarumo fakto.
53. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad atsakovas iš ieškovės gavo 79 630 Eur paskolos sumą ir įsipareigojo ją grąžinti, tačiau to nepadarė, todėl yra pagrindas ją priteisti.
Dėl 2019 m. spalio 3 d. skolos Raštelių formos atitikties įstatymo imperatyviems reikalavimams
54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys – ieškovė (paskolos davėja) ir atsakovas (paskolos gavėjas) sudarė rašytines paskolos sutartis – atsakovas pasirašė skolos Raštelius.
55. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad paskolos suma viršija 3 000 Eur sumą ir šie sandoriai buvo vykdomi grynaisiais pinigais, konstatuotina, kad šalių sudarytos sutartys pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas turėjo būti sudarytos notarine forma.
56. Atsižvelgiant į tai, kad sudarytos sutartys – Rašteliai prieštarauja imperatyvioms CK 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatoms, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas teismui ex officio (savo iniciatyva) minėtas sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
57. CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, tai yra kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio, tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan. Nagrinėjamos bylos atveju, nors paskolos sutartys (Rašteliai) buvo sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, vis dėlto jos sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokias sutartis, siekė – atsakovui buvo perduoti pinigai, kuriais jis naudojosi, todėl šiuo atveju spręstinas ir restitucijos taikymo klausimas. Pripažinus, kad ieškovės ir atsakovo R. G. 2019 m. spalio 3 d. sudarytos paskolos sutartys (Rašteliai) yra niekinės ir negalioja (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), taikytina restitucija – ieškovei iš atsakovo priteistina perduota 79 630 Eur suma (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).
58. Kadangi sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ab initio, atsakovui negali kilti tokių sandorių nevykdymo teisinės pasekmės, todėl ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino tarp ieškovės ir atsakovo R. G. egzistavus paskolos teisinius santykius, taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą ir jų negaliojimo pasekmes, todėl skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir šioje nutartyje nurodytais motyvais ieškovei A. G. iš atsakovo R. G. priteistina 79 630 Eur skola bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
60. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
62. Pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas – 1 525 Eur žyminį mokestį, 10 886,62 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, 200 Eur papildomas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iš viso 12 611,62 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidas ieškovė apmokėjo, išlaidos už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą, taip pat advokatų darbo valandinis įkainis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, taip pat į tai, kad ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 94,66 proc. (84 119,82 Eur x 100 proc. / 79 630 Eur), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei A. G. iš atsakovo R. G. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 11 938,16 Eur (12 611,62 Eur x 94,66 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
63. Atsakovai į bylą pateikė informaciją, kad atsakovė apmokėjo 5 609,16 Eur atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi reikalavimas atsakovės A. B.–G. atžvilgiu tenkintas nebuvo, o atsakovai patyrė bendras bylinėjimosi išlaidas, konstatuotina, kad atsakovė ir ieškovas byloje patyrė po 2 804,58 Eur (5 609,16 Eur/2) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 804,58 Eur. Ieškinį atsakovo atžvilgiu atmetus 5,34 procentais, atsakovui R. G. iš ieškovės priteistina 149,76 Eur (2 804,58 Eur x 5,34 proc.).
64. Iš esmės tenkinus ieškinį atsakovo atžvilgiu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 14 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
65. Tenkinus apeliacinį skundą 94,66 procentais, ieškovei atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė informaciją, kad už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme viso sumokėjo 4 330 Eur. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovę byloje atstovavo du advokatai, kurie abu pateikė sąskaitas faktūras už apeliacinio skundo parengimą. Abiem ieškovės atstovams už apeliacinio skundo parengimą ieškovė bendrai sumokėjo 2 843,5 Eur, todėl konstatuotina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių (maksimali suma už apeliacinį skundą – 4 198,25 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo R. G. priteistina 4 098,78 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (4 330 Eur x 94,66 Eur).
66. Atsakovai pateikė informaciją, kad už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 178 Eur išlaidų, kurias sumokėjo atsakovė. Kadangi reikalavimas, taip pat ir apeliacinis skundas atsakovės A. B.–G. atžvilgiu tenkintas nebuvo, o atsakovai patyrė bendras bylinėjimosi išlaidas, konstatuotina, kad atsakovė byloje patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 178 Eur/2), todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės. Atsakovas taip pat byloje patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš ieškovės priteistina 58,15 Eur (1 089 Eur x 5,34 proc.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2019 m. spalio 3 d. paskolos sutartis (Raštelius) niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei A. G. iš atsakovo R. G. 79 630 Eur (septyniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) skolos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (79 630 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei A. G. iš atsakovo R. G. 11 938,16 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. G. atsakovei A. B.–G. 2 804,58 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurus 58 euro centus) išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Priteisti iš ieškovės A. G. atsakovui R. G. 149,76 Eur (šimtą keturiasdešimt devynis eurus 76 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. G. valstybės naudai 14 Eur (keturiolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti“.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir skubaus sprendimo vykdymo palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. G. iš atsakovo R. G. 4 098,78 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus 78 euro centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. G. atsakovei A. B.–G. 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) išlaidų, susijusių su atstovo pagalba apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės A. G. atsakovui R. G. 58,15 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba apeliacinės instancijos teisme.