- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- TS-49-297/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00788-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- S. R.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2007-06-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 5 metams; pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nutartį, pritaikius Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 1 metus 6 mėnesius 11 dienų; 2011-06-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, nuteistasis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmės dalį;
2) 2012-05-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnį, laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams;
3) 2012-08-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 2012-12-14 teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2012-05-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams;
4) 2013-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 6 metams;
5) 2013-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, remiantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-22 nutartimi pakeistas 2013-07-12 nuosprendis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.
Bausmės pradžia 2012-05-11, bausmės pabaiga 2019-05-09.
Alytaus pataisos namuose S. R. atlieka bausmę nuo 2011-08-02.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016-04-28 gavo nuteistojo S. R. pašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos (asmens byla 3 tomas, b. l. 97).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2017-09-27 nutarimu Nr. 357-368 (asmens byla, I tomas, I dalis, b. l. 163-164) nutarė netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistojo prašymą pakartotinai svarstyti po 5 mėnesių bei rekomendavo nuteistajam laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą, tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesyje stebimos neigiamos nuostatos. Nuteistasis neatsižvelgė į ankstesnio svarstymo metu Komisijos pasiūlytas rekomendacijas. Komisija buvo rekomendavusi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą, lankyti savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus bei tęsti mokslą. Iš šių rekomendacijų nuteistasis vykdė tik vieną, t. y. mokėsi. Priteistų ieškinių nuteistasis nedengė ir neatliko papildomų įmokų, nedalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjo ir nuo 97 balų sumažėjo iki 76 balų pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – nesilaiko pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nes po ankstesnio Komisijos svarstymo nuteistajam buvo skirtos dvi naujos drausminės nuobaudos ir šiuo metu jis turi tris galiojančias nuobaudas. Tai rodo nuteistojo neigiamas nuostatas dėl vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymosi. Išdėstytų aplinkybių pagrindu Komisija sprendė, kad anksti daryti išvadą, jog nuteistojo mąstyme ir elgesyje įvyko pozityvūs pokyčiai, kas leistų manyti, jog lygtinai paleistas į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti, todėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. R., nesutikdamas su Komisijos 2017-09-27 nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija nepagrįstai vertino su nusikalstamo elgesio rizika nesusijusias aplinkybes ir todėl netinkamai taikė lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus. Komisija nutarime nurodė, kad jis nevykdė ankstesnio svarstymo metu Komisijos pasiūlytų rekomendacijų, t. y. nedalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, taip pat kad dėl turimų ieškinių neatliko papildomų įmokų. Iš tikrųjų Komisija ankstesnio svarstymo metu įpareigojo jį spręsti turimas narkotikų bei alkoholio problemas ir jis šią rekomendaciją vykdė, lankė anoniminių narkomanų bei anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus, tačiau kadangi užsiėmimai minėtose grupėse yra anonimiški, dalyvavimas dokumentuose nefiksuojamas, todėl Komisija, neturėdama duomenų apie šių anoniminių programų lankymą, nepagristai nurodė, kad jis nedalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose. Be to, jis lankė vidurinę mokyklą, įgijo vidurinio išsilavinimo atestatą, o šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje. Todėl Komisija neteisingai konstatavo, kad jis nevykdė ankstesnių rekomendacijų. Nuteistasis pažymėjo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, nes jis pataisos namuose nedirba dėl sveikatos problemų, į jo vardu registruotą sąskaitą jokių lėšų negauna, todėl Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė dėl įmokų nedarymo negali būti vertinama kaip priežastis netaikyti jam lygtinio paleidimo. Anot nuteistojo, ieškinių nemokėjimas, kaip priežastis netaikyti lygtinio paleidimo, galėtų būti vertinama tik tuo atveju, jeigu jis savo sąskaitoje turėtų piniginių lėšų ir iš jų nemokėtų ieškinių. Tik tokiu atveju Komisija galėtų konstatuoti jo vengimą mokėti ieškinius. Komisija vertino, kad jis turi tris galiojančias drausmines nuobaudas, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, privaloma atsižvelgti tik į nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus, kurie išreiškiami balais, o pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai yra administracinio pobūdžio ir jie negali būti vertinami kaip nusikalstamo elgesio rizikos kriterijai, kadangi tie pažeidimai nėra nusikaltimai. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tokios aplinkybės kaip ieškinių nemokėjimas, socialinės reabilitacijos programų nelankymas, drausminių nuobaudų turėjimas ir pan. negali turėti esminės įtakos, nes to nenumato jokie teisės aktai. Nuteistasis pabrėžė, jog bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje jis nėra padaręs jokių nusikaltimų, jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 97 iki 76 balų, o tai yra pažangus mažėjimas, kas gali būti pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis pabrėžė, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės vykdymo. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens gražinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti. Nuteistasis skunde akcentavo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto reikšmę, paskirtį, naudą, pateikė užsienio valstybių šio instituto taikymo nuostatų pavyzdžių, sociologinių tyrimų rezultatus. Nuteistasis reziumavo, jog nepagrįstas Komisijos nutarimas atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę, todėl toks nutarimas turi būti panaikintas.
Teismas, susipažinęs su Komisijos 2017-09-27 nutarimu ir nuteistojo asmens byla, daro išvadą, kad Komisija, spręsdama nuteistojo S. R. lygtinio paleidimo klausimą, objektyviai išnagrinėjo visus šio klausimo sprendimui reikšmingus duomenis ir tinkamai juos įvertino, todėl tenkinti nuteistojo skundą pagrindo nėra.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ką sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Nuteistasis S. R. yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, formaliai nuteistasis S. R. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto sąlygas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, būtina įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą. Jau minėta, kad be kitų aplinkybių, būtina įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo pažangą ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Nuteistasis S. R. Alytaus pataisos namuose atlieka 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga – 2019-05-09, taigi, nutarties priėmimo dieną neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 6 mėnesiai ir 9 dienos. Anksčiau S. R. yra teistas net 12 kartų, nusikaltimus jis pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam yra būdingas vienas nusikaltimo modelis – nusikaltimai, susiję su vagystėmis. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau S. R. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, todėl buvo grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmę. Visos šios aplinkybės apibūdina S. R. kaip asmenį, linkusį nusikalsti, ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, todėl spręstina, kad jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis S. R. buvo 6 kartus paskatintas, tačiau net 13 kartų jis buvo baustas drausmine tvarka, trys paskutinės nuobaudos, paskirtos 2017-02-23, 2017-05-04 ir 2017-09-14, yra galiojančios. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad drausminės nuobaudos S. R. buvo skiriamos sistemingai, padaryti režimo pažeidimai nebuvo mažareikšmiški. Paskutinė nuobauda paskirta už tai, kad 2017-09-12 nuteistasis atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl narkotinių medžiagų aptikimo (4 tomas, b. l. 140). Tą aplinkybę, kad nuteistasis lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu turėjo net tris galiojančias nuobaudas, Komisija pagrįstai vertino kaip asmenį neigiamai charakterizuojančią, nes jeigu pataisos namuose nuteistasis nelinkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tai kyla pagrįstos abejonės dėl jo sėkmingos probacijos laisvėje. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 76 balai pagal OASys vertinimo metodiką (iš jų 45 balai statiniai, dinaminiai – 31), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Tačiau tokios pažangos Komisija nenustatė ir teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad dar nėra pakankamo pagrindo spręsti apie nuoseklius ir pozityvius nuteistojo S. R. elgesio pokyčius, kas leistų manyti, jog lygtinai paleistas į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Būtina atkreipti dėmesį ir į nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius – ankstesni nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, darbo įgūdžių ir darbo patirties stoka, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, netinkamos gyvenimiškos nuostatos.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 2017 metais baigė 12 klasę, o šiuo metu jis mokosi profesinėje mokykloje siuvėju. Anot nuteistojo, laisvėje jis vidurinės mokyklos nebaigė, kadangi norėjo kuo greičiau pradėti dirbti ir turėti savo pajamų. Tačiau laisvėje S. R. paskutinį kartą dirbo tik 2000-aisiais metais. Nuteistasis Komisijai nurodė, jog konkrečių darbo pasiūlymų jis šiuo metu neturi, pažymos apie galimą įdarbinimą, jam išėjus į laisvę, nepateikė. Alytaus pataisos namuose nuteistasis nedirbo, dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo teigimu laisvėje jis pragyvendavo iš savo tėvų pajamų bei valstybės pašalpos. Netgi sąskaitas už būsto išlaikymą apmokėdavo jo tėvai. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, o atlygino tik menką jų dalį (223,33 Eur). Vertinant tas aplinkybes, jog netgi laisvėje nuteistasis buvo išlaikytinis, bausmės atlikimo metu jis nedirbo ir nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, akivaizdu, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nerodo ir nededa maksimalių pastangų tam, kad kaip įmanoma greičiau galėtų įvykdyti savo turimas finansines prievoles. Todėl galima daryti išvadą, jog nuteistasis yra abejingas savo turimiems finansiniams įsipareigojimams.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis save vertina adekvačiai, jo savivertė aukšta. Nors nuteistasis ir nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kai kuriose situacijose jis gali pasielgti neapgalvotai (padarė nusikaltimą smurtaudamas prieš kitą asmenį). Savo turimas problemines sritis nuteistasis atpažįsta, tačiau linkęs jas minimalizuoti, žvelgti į jas paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas kilusioms problemoms spręsti. Nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada jam tai pavykdavo, kadangi jis susikoncentruodavo į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių jų pasekmių. Nuteistajam kartais kyla sunkumų suprasti kitų požiūrį. Paskutinius nusikaltimus nuteistasis bando pateisinti sunkia savo finansine padėtimi.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog nenustatyta nuteistojo S. R. reikšminga ir neabejotina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. R. skundą atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.