Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (įsilaužimas ir turto vagystė iš D. T. priklausančio buto), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskiriant vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (įsilaužimas ir turto vagystė iš J. S. priklausančio buto), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskiriant vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. ir 65 str., dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos realiąja sutaptimi, bausmės, iš dalies sudėtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas aštuoniems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas S. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. balandžio 21 d., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendį įskaityti laikotarpiai bei pagal minėtą nuosprendį atlikta bausmė.

Nuosprendžiu visiškai tenkinti nukentėjusiųjų R. M. V., D. T. ir J. S. civiliniai ieškiniai ir R. M. V. naudai priteista 6500,00 Lt, D. T. naudai priteista 1409,00 Lt ir J. S. naudai priteista 6580,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. vasario 23 d., laikotarpiu nuo 13.50 val. iki 15.30 val., išlaužęs D. T. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, taip sugadindamas 1409,00 Lt vertės turtą, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė ten gyvenančiam R. M. V. priklausančius daiktus: televizorių (ikiteisminio tyrimo metu pavadinimas nenustatytas) 899,00 Lt vertės; akumuliatorinį grąžtą „Bosch“ 900,00 Lt vertės; elektrinį pjūklą „Bosch“ 400,00 Lt vertės; nešiojamą kompiuterį „Samsung“ 1100,00 Lt vertės; du nešiojamus kompiuterius „Toschiba“, po 700,00 Lt vertės kiekvienas, bendros 1400,00 Lt vertės; kompiuterio monitorių „Samsung“ 800,00 Lt vertės; kompiuterio kietąjį diską 400,00 Lt vertės; spausdintuvą „HP“ 300,00 Lt vertės; du fotoaparatus „Sony“ 1407,00 Lt ir 250,00 Lt vertės; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 110,00 Lt vertės; mobiliojo ryšio telefoną „LG“ 110,00 Lt vertės, t. y. iš viso pagrobė 6500,0 Lt vertės turtą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 5 d., 04 val. iki 2011 m. kovo 8 d., 06.30 val., išlaužęs J. S. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų dvi spynas, taip sugadindamas 1550,00 Lt vertės turtą, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam J. S. priklausančius daiktus: aukso ir sidabro juvelyrinius dirbinius bendros 1550,00 Lt vertės; 1500,00 Lt grynųjų pinigų; lagaminą su drabužiais bendros 2000,00 Lt vertės; portfelį su tarnybiniais daiktais ir knygomis „Gyvenimo pėdsakai“ bendros 500,00 Lt vertės; 10 vnt. įvairios talpos alkoholinių gėrimų butelių bendros 700,00 Lt vertės; 0,8 1 talpos konjako butelį 100,00 Lt vertės; 2 butelius vyno bendros 30,00 Lt vertės; „Stakliškių“ gamybos gėrimų bendros 200,00 Lt vertės, t. y. iš viso pavogė 6580,00 Lt vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį bei nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, nors straipsnių, pagal kuriuos jis yra nuteistas sankcijose numatyta didžiausia bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Nuteistojo vertinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta ir pažeidžia teisingumo principus, todėl prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir bausmę sumažinti.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. liepos 7 d., tačiau laikotarpis nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2012 m. spalio 4 d. nebuvo įskaičiuotas į bausmės laiką, bendrinant bausmes pagal kelis nuosprendžius. Dėl to, prašo į bausmės laiką įskaityti minėtą laikotarpį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo motyvų turinio matyti, kad nuteistasis ginčija tik jam paskirtos bausmės dydį, nekeldamas kaltės klausimo.

Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytų sankcijų maksimumą, teisingumo principą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliantas padarė keturis baigtus tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami nesunkių, o kiti du - apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nustatė tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. S. R. praeityje teistas vienuolika kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, niekur nedirba, taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 126). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis linkęs nusikalsti ir yra pasirinkęs kriminalinio pobūdžio gyvenimo būdą, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistajam paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė,. Taigi, S. R. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas minėtuose Lietuvos Respublikos BK straipsniuose buvo paskirtos bausmės, žymiai švelnesnės, nei šių straipsnių sankcijų vidurkiai. Už minėtas keturias nusikalstamas veikas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Taigi, nepaisant aukščiau nurodytų, neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, parinkdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė pakankamai švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad S. R. yra teisiamas ne pirmą kartą, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos paskutinį kartą jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. numato, kad bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., pagal minėto straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi šiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Akcentuotina, kad bendrindamas keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas nėra saistomas straipsnių, pagal kuriuos nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirta bausmė, sankcijų maksimumo ir skiriama galutinė subendrinta bausmė nuteistajam gali juos viršyti, kaip kad yra ir nagrinėjamu atveju. Be to, bendrindamas paskirtas bausmes teismas bausmių apėmimą taiko tik trimis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. numatytais atvejais, t. y. kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 ar 11 str.; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjama situacija netenkina nė vienos iš nurodytų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Be to, apeliaciniame skunde nurodytas bausmės atlikimo laikotarpis skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau yra įskaitytas. Tą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotė, kurioje nurodyta, kad į paskirtą bausmę S. R. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. balandžio 21 d., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendį įskaityti laikotarpiai bei pagal minėtą nuosprendį atlikta bausmė. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nėra įgaliotas tikrinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendyje įskaityti laikino sulaikymo ir bausmės atlikimo laikotarpiai minėtame nuosprendyje yra įskaityti tinkamai, kadangi šis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, o apeliacinės instancijos teismo kompetencija yra neįsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo S. R. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį palikti nepakeistu.