Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. (toliau – S. R.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, kuria nuteistojo S. R. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši S. R. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu S. R. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. balandžio 21 d., bei bausmė, atlikta ir įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendį. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis buvo paliktas nepakeistas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis buvo pakeista: panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam S. R. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant jam subendrintą – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu S. R. paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2011 m. vasario 23 d.) ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta 2011 m. kovo 5–8 d.) buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, S. R. paskiriant subendrintą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu S. R. paskirta laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausme, S. R. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.2016 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo S. R. prašymas dėl teistumo panaikinimo, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi šis nuteistojo S. R. prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Skundu apygardos teismui nuteistasis S. R. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir įpareigoti Alytaus rajono apylinkės teismą nagrinėti jo prašymą dėl teistumų panaikinimo anksčiau laiko.Nuteistojo teigimu, Alytaus pataisos namai tik vykdo teismų nuosprendžiais skirtas bausmes, tačiau naujų bausmių neskiria, dėl ko, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl teistumo panaikinimo bei aiškindamasis S. R. paskirtos bausmės pabaigą, negalėjo remtis Alytaus pataisos namų atsiųstais duomenimis apie bausmės pabaigą. Juo labiau, kad prašyme naikinti teistumus S. R. nurodė, jog bausmę jau yra atlikęs, tačiau Alytaus pataisos namai jį vis dar laiko įkalintą, todėl teismas privalėjo patikrinti nurodytas aplinkybes, o to nedarydamas pasielgė aplaidžiai.Skundu pažymima, kad iš LITEKO ar įtariamųjų, nuteistųjų, kaltinamųjų asmenų registre skelbiamų duomenų – teismų nuosprendžių ir nutarčių matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendyje nurodyta, jog į S. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal 2007 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendis buvo patikslintas, nurodant, jog bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2012 m. gegužės 11 d. teismo nuosprendis bei juo įskaityta atlikta bausmė vėliau buvo bendrinamas su kitais nuteistojo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, kol Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė, subendrinta su visais ankstesniais nuosprendžiais jam skirtomis bausmėmis, 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo sumažinta iki 7 (septynerių) metų. S. R. įsitikinimu į jam paskirtos bausmės laiką, įskaitytina ir bausmė, jo atlikta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį, tačiau Alytaus pataisos namai šios bausmės į jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę neįskaičiuoja. Pasak S. R., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje taip pat nurodoma, kad į jam paskirtos bausmės laiką yra įskaityta bausmė, jo atlikta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį, t. y. laikotarpis nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. birželio 22 d.. Esant šiems duomenims, nuteistojo įsitikinimu, jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2015 m. sausio 9 d., kas leidžia teigti, jog šiuo metu nuteistasis jau du metus be pagrindo yra laikomas įkalinimo įstaigoje. Skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo S. R. skundo argumentus, kiek jie susiję su skundžiama nutartimi bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas atitinkamų baudžiamojo proceso nuostatų, nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo paliko nenagrinėtą. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys nuteisti už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą laikomi turinčiais teistumą trejus metus nuo realaus bausmės atlikimo. BK 97 straipsnio 7 dalis numato galimybę pagal nuteistojo prašymą panaikinti teistumą prieš terminą ar sutrumpinti jo laiką, kai yra suėję ne mažiau kaip pusė teistumo termino, iš ko seka, kad nuteistojo, nuteisto už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą, prašymas dėl teistumo panaikinimo, gali būti pateiktas praėjus ne mažiau nei 1,5 metų nuo realaus jam paskirtos bausmės atlikimo. Iš esmės analogiška įstatymų leidėjo pozicija išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria, atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, S. R. šiuo metu yra Alytaus pataisos namuose, kaip atliekantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, jam paskirtą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, nėra įstatyme įtvirtintų sąlygų nuteistajam kreiptis į teismą dėl teistumo panaikinimo. Nors skundu apygardos teismui S. R. teigia, kad Alytaus pataisos namai neteisingai apskaičiavo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigą (jo teigimu, jos pabaiga buvo 2015 m. sausio 9 d.), tačiau tiek Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi, tiek Kauno apygardos teismas šia nutartimi į S. R. paskirtą bausmę įskaitytų laikotarpių pagrįstumo ir bausmės pabaigos klausimų nesprendžia. Manydamas, kad Alytaus pataisos namai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymo institucija, pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus (jo, kaip atlikusio bausmę nepaleidžia į laisvę), įstatymo nustatyta tvarka S. R. turėtų kreiptis į specialiosios kompetencijos – administracinį, teismą. Šiame kontekste pažymėtina, kad teistumo ir bausmės sąvokos nėra tapačios, tuo tarpu kaip seka iš nuteistojo skundo, jis siekia ne teistumo panaikinimo, bet jo, kaip atlikusio bausmę paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu manydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu (ar kitais Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ar nutartimis), buvo netinkamai išspręstas įskaitymų į jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką klausimas, siekdamas pašalinti esančius prieštaravimus, S. R. turėtų kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip jau buvo minėta, prašymus dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą, tuo tarpu bausmės atlikimo vieta (laikina prievolė), sutinkamai su Civilinio kodekso nuostatomis (CK 2.12 straipsnis), nėra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl bausmės atlikimas pataisos namuose, nelemia bylų teismingumo, nustatomo pagal asmens gyvenamąją vietą.Atsižvelgiant į išdėstytą, S. R. prašymas dėl teistumo panaikinimo, sutinkamai su šios nutarties 6 punkte aptartu teisiniu reguliavimu, negali būti nagrinėjamas, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir Alytaus rajono apylinkės teismas, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį nėra. Juo labiau įvertinus tai, kad, sutinkamai BPK 363 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jei teismas priima nutartį atmesti prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo, pakartotinai šiuos klausimus teismas gali nagrinėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo prašymo atmetimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.