- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-233-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų nuosavybės teisių ir servituto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, Kauno rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė pašalinti ieškovės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pažeidimus, alternatyviai tenkinant vieną iš šių išvestinių reikalavimų: 1) įpareigoti atsakovę Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (toliau – ir Ministerija) per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis tinkamai įrengti servitutinį kelią, kuris nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1557, 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-42, 2013 rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 7SK-14.7.110.)-1574, 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-141, 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1940, 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 7SK- (14.7.110.)-5890, 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.) 585, 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-588, 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 7SK- (14.7.110.)-340, 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-925, 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 7SK-(14.7.110.)-1576 taip, kad juo naudojantis būtų galima įprastine transporto priemone patekti į sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) jeigu atsakovė Ministerija per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo, leisti ieškovei įrengti servitutinį kelią, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės Ministerijos; netenkinus reikalavimo, įpareigoti atsakovę Ministeriją per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis tinkamai įrengti servitutinį kelią, civiline tvarka nustatyti naują servitutą per Lietuvos Respublikai priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą brėžinį, kuris užtikrintų tinkamą sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą ir sudarytų galimybes įprasta transporto priemone patekti į sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); iš atsakovės Ministerijos ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei priklausęs sklypas, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. rugpjūčio 9 d. NŽT įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-241 buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimtą sklypą nusavinus, ieškovei nuosavybės teise liko su šiuo sklypu besiribojantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iki tol ieškovė prie šio sklypo patekdavo per paimto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Nusavinus ji tokią teisę prarado, nesukuriant jokios alternatyvios galimybės patekti prie sklypo. Kai vyko žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, ieškovei buvo paaiškinta, kad galimybės patekti prie sklypo jai bus sukurtos ir dėl to ji nepatirs jokių praradimų, kurių atlyginimo klausimą reikėtų spręsti. 2012 m. liepos 2 d. vyko viešas susirinkimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kurio metu buvo paaiškinta, kad patekimui prie sklypų bus suprojektuotas 4 metrų kelio servitutas palei griovį, o vėliau pagal Kauno laisvosios ekonominės zonos specialųjį planą yra numatyta gatvė, kuria bus galima privažiuoti prie sklypo, tačiau iki šiol ieškovė negali į sklypą patekti pėsčiomis, negali ir pasinaudoti nustatytais kelio servitutais ir į sklypą patekti transporto priemone. Ieškovė ne kartą prašė užtikrinti jos teisę patekti prie sklypo, tačiau institucijos, į kurias buvo kreiptasi, problemos nesprendė.
3. Atsakovė NŽT Kauno rajono skyrius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijai plėsti projektu, žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr., (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas 4 metrų pločio kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas buvo nustatytas 2016 m. liepos 20 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 7Sk-1493-(14.7.110). Kelio servitutas išliko naujai suformuotose žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT administraciniais aktais nustačius ir viešame registre įregistravus kelio servitutus yra nepagrįsti ieškovės teiginiai, esą nebuvo sukurta jokia alternatyvi galimybė ieškovei patekti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
4. Atsakovė Ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. vykusio viešo susirinkimo metu esą prisiimtų Ministerijos įsipareigojimų, kad bus nustatytas ieškovę tenkinantis servitutas, sutvarkytas privažiavimas ir nutiestas kelias iki sklypo, ieškovė padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią, Ministerijos kompetenciją reglamentuojantiems teisės aktams prieštaraujančią išvadą. Ministerija neįgaliota nustatyti servitutų, tiesti kelių ar tvarkyti privažiavimų prie žemės sklypų. Kelio servitutai nustatomi NŽT vadovo (arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo) sprendimu. Ieškinyje aptariama žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto dalis buvo patvirtinta ir įgyvendinta, o įgyvendinant projekto sprendinius administraciniais aktais patvirtinti servitutai yra teisėti ir galiojantys. Nustatytas servitutinis kelias užtikrina ieškovei objektyvias galimybes patekti į sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Nurodė, kad teisės aktuose nėra jokio įpareigojimo atliekant žemės paėmimo darbus kompensuoti gretimų sklypų savininkams kelių įrengimo išlaidas arba įpareigojimo Ministerijai įrengti kelius, juolab iki paimant sklypą visuomenės poreikiams sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas kelio servitutas arba nutiestas kelias. Teismo vertinimu, 2012 m. liepos 2 d. vykusio susirinkimo metu galimai nuskambėjęs ieškovės cituojamas teiginys, jog „bus suprojektuotas 4 m. kelio servitutas palei griovį, o vėliau pagal Kauno laisvosios ekonominės zonos specialųjį planą yra numatyta gatvė, kuria R. M. galės privažiuoti prie aptariamo žemės sklypo“ negali būti vertinamas kaip neįvykdytas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kelio servitutas iki ieškovei priklausančio sklypo buvo nustatytas NŽT prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimais. (duomenys neskelbtini) gatvė, einanti lygiagrečiai nustatytam kelio servitutui, buvo nutiesta vėliau, minėtas servitutas prasideda būtent šioje gatvėje ir eina lygiagrečiai jai iki pat ieškovės sklypo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi galimybes atlikti Miškų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, naudoti savo sklypą pagal paskirtį ir jos kaip miško valdytojos teisės šioje apimtyje nėra faktiškai apribotos. Teismas sutiko su Kauno LEZ atstovės teismo posėdyje išreikšta pozicija, jog iš esmės situacija nėra pasikeitusi ir naujo kelio formavimasis priklauso tik nuo to, ar pati ieškovė faktiškai naudosis suteikta galimybe pasiekti savo sklypą. Šioje byloje nėra nustatyta jokių neteisėtų atsakovo veiksmų/neveikimo. Pareiga prižiūrėti kelią priklauso pačiai ieškovei. Atsakovai neturi pareigos įrengti kelio. Išimtį iš šios taisyklės nustato tik CK 4.114 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad nustatytu servitutu naudojasi ir tarnaujančiojo daikto savininkė, t. y. valstybė arba trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB. Ieškovė prašo nustatyti servitutą tiesiausia ir trumpiausia linija nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kertant sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakraščiu iki jai nuosavybės teise priklausančio miško ūkio paskirties sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant šio prašymo patenkinimo galimybę teismas atsižvelgė ir į Kauno LEZ (sklypo, kurį prašoma pripažinti tarnaujančiuoju, valdytojo) 2020 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu pateiktus argumentus, jog prašomas nustatyti servitutas eitų per dar neišvystytą Kauno LEZ teritorijos sklypą, tokiu būdu nepagrįstai apribojant ir esmingai sumažinant galimybes kuo efektyviau ir racionaliau panaudoti atitinkamą Kauno LEZ teritorijos dalį valstybinės svarbos ekonominio projekto tikslų įgyvendinimui. Šioje byloje ieškovės atstovas atsisakė svarstyti kompensacijos tarnaujančiam sklypui išmokėjimo galimybę, todėl teismas padarė išvadą, kad nesant sąlygų, nustatytų CK 4.126 straipsnyje, nesant galimybės nustatyti tinkamą kompensacijos dydį, šiuo metu esant tokiam servitutui, kuris nustatytas taip, kad tarnaujantįjį daiktą riboja kuo mažiausiu būdu, ieškovo reikalavimas šioje apimtyje iš esmės negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės Ministerijos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog susirinkime dėl LEZ projekto valstybės institucijų pasakyti pažadai nesudarė pagrindo ieškovės teisėtiems lūkesčiams dėl būsimo servituto ir kelio susiformuoti.
7.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakingos institucijos įgyvendino susirinkimo dėl LEZ projekto metu prisiimtą pareigą užtikrinti ieškovei privažiavimo prie sklypo galimybę nustatant 4 m servitutą, o vėliau nutiesti kelią, kuriuo ieškovė galės patekti į sklypą. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai ir teismo išvažiuojamojo posėdžio metu atliktos apžiūros rezultatai patvirtina, kad ieškovė neturi realios galimybės patekti į sklypą naudodamasi formaliai nustatytu servitutu. Atsakingoms institucijoms įsipareigojus užtikrinti privažiavimo prie sklypo galimybę, o ne tik formaliai nustatyti kelio servitutą be realaus kelio, laikytina, kad susirinkimo dėl LEZ projekto metu pasakytas įsipareigojimas nėra įvykdytas.
7.3 Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ieškovė neginčijo NŽT įsakymų, kuriais buvo formaliai nustatytas kelio servitutas. Šioje byloje ieškovės nuosavybės teisės pažeidimai ginami reiškiant negatorinius reikalavimus, o ne teigiant, jog NŽT neteisėtai nustatė kelio servitutą. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad negatorinio ieškinio tenkinimui nėra būtinas jokių individualių administracinių aktų, kurie yra susiję su susiklosčiusia situacija, nuginčijimas. Todėl ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, neturėjo pareigos, ginčyti NŽT įsakymų. Šių įsakymų ginčijimas nebūtų logiškas atsižvelgiant į tai, jog ieškovė siekė, kad Ministerija tinkamai įrengtų kelią būtent toje vietoje, kurioje NŽT įsakymais nustatytas servitutas. Aplinkybė, kad ieškovė neginčijo NŽT įsakymų, yra nereikšminga nagrinėjant ieškovės pareikšto negatorinio ieškinio pagrįstumą.
7.4 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės nuosavybės teisės naudotis sklypu nėra pažeidžiamos dėl netinkamo teisinio servituto faktinio stovio, nes ieškovė į sklypą neva gali patekti miško kirtimo įranga. Paimant sklypą visuomenės poreikiams atsakingos institucijos nenurodė, kad ieškovė į sklypą galės patekti tik miško kirtimo priemonėmis, jai buvo užtikrintas įprastas privažiavimas prie sklypo. Teismo išvada, kad ieškovė į sklypą gali patekti miško kirtimo priemonėmis ir dėl to jos teisės neva nėra pažeidžiamos, prieštarauja nuosavybės teisės esmei – naudoti savo turtą savo nuožiūra visais įmanomais ir teisės aktams neprieštaraujančiais būdais. Nustatytas kelio servitutas niekada neatitiko lauko keliui keliamų reikalavimų, nebuvo nuolat naudojamas, dėl ko nėra jokių faktinio lauko kelio užuominų. Ieškovės atstovas posėdžio metu nepripažino, kad į sklypą būtų galima patekti miško kirtimo priemonėmis, akcentavo, jog į sklypą negalima patekti įprasta transporto priemone, tad teismas nepagrįstai remiasi ieškovės atstovo baigiamąja kalba kaip tariamu įrodymu, kad į sklypą galima patekti miško kirtimo priemonėmis. Teismas neturi jokių objektyvių įrodymų, kad į sklypą būtų galima tokiomis priemonėmis patekti, todėl minėta išvada sprendime neturėjo būti padaryta.
7.5 Nepagrįsti teismo argumentai apie tariamai šiuo metu egzistuojančią geresnę situaciją, negu ji buvo iki paimant paimtą sklypą. Paimtame sklype buvo provėžos (lauko kelias), kuriomis ieškovė realiai naudojosi ir patekdavo į sklypą. Nei šiuo metu, nei paimto sklypo paėmimo visuomenės poreikiams metu formaliai nustatytame servitute nėra jokių provėžų, kuriomis protingais būdais būtų įmanoma patekti į sklypą, nei normalaus kelio. Dabartinė situacija akivaizdžiai blogesnė už buvusią iki paimto sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Kita vertus, teismo teiginiai apie tai, kad ieškovės situacija dabar geresnė, nes yra nustatytas kelio servitutas, tiesiogiai prieštarauja servituto esmei – servitutas nustatomas tik į svetimą, o ne to paties savininko daiktą. Teiginiai, kad tik pati ieškovė turi formuoti naują kelią, yra nepagrįsti, nes teismų praktikoje reikalaujama, jog servitutas būtų nustatomas realus – toks, kuriuo naudotis faktiškai būtų įmanoma.
7.6 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo ieškovės pareikštą negatorinį ieškinį į ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Dėl šios nepagrįstos išvados buvo padarytos nepagrįstos išvados apie išspręstą ieškovės nuostolių, patirtų dėl paimto sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, klausimą bei neva neegzistuojančią Ministerijos pareigą kompensuoti kelio įrengimo darbus.
7.7 Ne dėl ieškovės kaltės susiklostė tokia situacija, kad patekimui į sklypą tapo reikalingas servitutas. Šis poreikis atsirado išimtinai to, kad paėmus visuomenės poreikiams ieškovės sklypą, ji negali pateikti į savo sklypą. Iš anksto matydama problemą, ieškovė dar sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų metu kėlė klausimą, ar ir kokiu būdu jai bus užtikrinta galimybė patekti į savo sklypą. Atsakingos institucijos patikino, kad jos užtikrins ieškovei privažiavimą prie sklypo įrengdamos servitutą ir niekada nenurodė, jog pati ieškovė savo lėšomis turės įsirengti kelią. Priešingai, užtikrinti įvažiavimą į sklypą įsipareigojo atsakingos institucijos atsižvelgiant į tai, kad servituto poreikis atsirado išimtinai dėl valstybės valios paimti sklypą visuomenės poreikiams. Todėl pareigos įrengti kelią formaliai nustatyto kelio servituto vietoje perkėlimas ieškovei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Atsakingoms institucijoms neįvykdžius savo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, laikytina, kad atsakingos ministerijos pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, nes savo besitęsiančiais veiksmais trukdo ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą.
7.8 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ir alternatyvų ieškinio reikalavimą – nustatyti naują kelio servitutą per valstybei priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neturi kliūčių patekti į sklypą – šios kliūtys buvo ne kartą nurodytos ir susijusios su tuo, kad formaliai nustatyto kelio servituto vietoje iš tiesų jokio kelio (net lauko kelio) nėra ir ieškovė niekaip be kelio įrengimo į sklypą patekti negali. Šioje byloje egzistavo ir kita CK 4.126 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga – sklypų savininkai nesutarė dėl kito realaus servituto nustatymo. Teismas nepagrįstai be jokių įrodymų padarė išvadą, kad naujo servituto nustatymas gali pažeisti Kauno LEZ interesus, taip pat nepagrįstai laikė reikšminga aplinkybę, kad ieškovė neplanuoja valstybei mokėti kompensacijos už naują servitutą. Tokios kompensacijos iš ieškovės negali būti reikalaujama, nes alternatyviu reikalavimu ieškovė siekia pakeisti neatlygintinį servitutą, kuriuo realiai pasinaudoti neįmanoma. Teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012, kuri patvirtina, kad tokiose situacijose, kai servitutas nustatytas tik formaliai, bet realybėje juo pasinaudoti neįmanoma, egzistuoja pagrindas nustatyti naują servitutą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1 vadovaujantis tuo metu galiojusio LR žemės įstatymo nuostatomis, ieškovės naudai NŽT administraciniais aktais buvo nustatyti servitutai, kurių nei vienas nėra panaikintas. Ministerija nėra įgaliota nustatyti servitutų, tiesti kelių ar tvarkyti privažiavimų prie žemės sklypų. Teisės aktuose nėra jokio įpareigojimo atliekant žemės paėmimo darbus kompensuoti gretimų sklypų savininkams kelių įrengimo išlaidas arba įpareigojimo ministerijai įrengti kelius.
8.2 Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl valstybės institucijų neįgyvendintų pažadų, susijusių su servituto nustatymu. 2012 m. rugpjūčio 2 d. vykusio viešo susirinkimo, kuriame buvo svarstomas žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams projekto dalies dėl servituto iki ieškovės sklypo nustatymo ieškovės atstovui viešo svarstymo metu buvo detaliai paaiškintas, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1446 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tvirtinimo“ patvirtintas, vėliau administraciniais aktais nustatytas servitutinis kelias bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
8.3 Ministerija sutinka su teismo išvada, kad ieškovė turi visas galimybes atlikti LR miškų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, turi galimybes naudoti savo sklypą pagal paskirtį ir jos, kaip miško valdytojos teisės, nėra faktiškai apribotos. Vadovaujantis CK 4.114 straipsniu, būtent servituto turėtojas privalo remontuoti ir kitaip išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tokio išlaikymo pareigą turi ieškovė ir žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovė į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei septyneriems metams po NŽT administracinių aktų priėmimo ir įregistravimo viešame registre, be to, nėra pareiškusi reikalavimų dėl jų neteisėtumo. Ieškovės teiginiai, kad nusavinus buvusį ieškovės sklypą nebuvo sukurta jokia alternatyvi galimybė ieškovei pateikti prie sklypo, yra nepagrįsti. Nustatytas servitutinis kelias užtikrina ieškovei objektyvias galimybes patekti į sklypą.
8.4 Ieškovė neįrodo savo pažeistų teisių, priešingai, ieškovės pateikti duomenys tik patvirtina, kad administraciniais aktais nustatytas servitutas sudaro ne tik teisinę, bet ir objektyvią patekimo į sklypą galimybę. Tai, kad dėl reto naudojimo servitutiniu keliu faktinių duomenų užfiksavimo metu buvo sudėtingiau pravažiuoti dėl užaugusios žolės ar atsiradusių duobių, nepaneigia objektyvios galimybės buvimo, kadangi šių natūraliai susidariusių kliūčių pašalinimas priklauso tik nuo pačios ieškovės ir kitų servitutinio kelio naudotojų veiksmų bei dedamų pastangų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atleisti ieškovės nuo pareigos išlaikyti tarnaujantįjį daiktą.
8.5 Administraciniais aktais nustatytas servitutinis kelias pakankamai ir tinkamai užtikrina ieškovės galimybes patekti į miško paskirties sklypą ir ieškovė turi visas galimybes pašalinti esamas ar tariamas kliūtis, galimai trukdančias jai naudotis administraciniai aktais nustatytu servitutiniu keliu. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priverstiniam kelio servituto nustatymui teismo sprendimu.
9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1 Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijai plėsti projekte žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas 4 m pločio kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, kuris užtikrino ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamą naudojimą. NŽT administraciniais aktais nustačius ir viešame registre įregistravus kelio servitutus, ieškovės teiginiai, kad nusavinus paimtą žemės sklypą nebuvo sukurta jokia alternatyvi galimybė ieškovei patekti prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.
9.2 Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.111 str. 1 d. 4.113 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2012).
10. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1 Ieškovė iš esmės klaidingai aiškina servituto, kaip daiktinės teisės, paskirtį ir atliekamą funkciją. Nustatant servitutą (nesvarbu, ar jis būtų nustatomas šalių susitarimu, teismo sprendimu ar administraciniu aktu) yra suteikiama nemateriali teisė nustatyta apimtimi naudotis svetimu daiktu, o ne pareiga viešpataujančio daikto savininkui savo sąskaita pertvarkyti (pakeisti) tarnaujantį daiktą, pritaikant jį prie tarnaujančio daikto savininko poreikių.
10.2 Teigdama, kad egzistuoja pagrindas tenkinti alternatyvų ieškinio, kadangi atsakovė Ministerija nesutinka įrengti faktinio kelio administraciniais aktais nustatyto servituto vietoje, ieškovė prieštarauja pati sau. Alternatyviuoju reikalavimu prašomo nustatyti servituto vietoje nėra jokio išvažinėto kelio (provėžų), kuriais ieškovė galėtų naudotis patenkant į sklypą. Alternatyviuoju reikalavimu prašomas nustatyti servitutas eina per šiuo metu dar neišvystytą Kauno LEZ teritorijos dalį, todėl servitutu jai būtų suteikta teisė naudotis atitinkama dalimi svetimo daikto, o ne sukurta šiai dienai neegzistuojanti infrastruktūra.
10.3 Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovės prašymas dėl servituto nustatymo teismo sprendimu negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad nėra jokios objektyvios būtinybės tokio papildomo servituto nustatymui, t.y. neegzistuoja Civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jau egzistuoja nustatytas servitutas. Ieškovei administraciniais aktais yra nustatytas servitutas, sudarantis teisinį pagrindą patekti į sklypą. Visi šie administraciniai aktai šiuo metu galioja. Ieškovei jau nuo 2012 m. buvo žinoma, kurioje vietoje bus nustatytas servitutinis kelias, tačiau iki pat 2017 m. ji šio klausimo nekėlė.
Žemesnės instancijos teismas
10.4 . Teismo sprendimu nustačius servitutą Kauno LEZ teritorijos sklypo, kaip tarnaujančio daikto, atžvilgiu, kol dar nėra žinomas šios Kauno LEZ teritorijos dalies tolimesnis vystymas, būtų iš esmės nepagrįstai apribotos Kauno LEZ valdymo bendrovės galimybės laisvai valdyti ir naudoti jai išnuomotą valstybinę žemę, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas naujų investicijų pritraukimui.
10.5 . Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 126/2012 negali būti remiamasi, kadangi jos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Administraciniais aktais nustatyto servitutinio kelio vietoje nėra nei pastatų nei kitų trukdžių, kurių pašalinimas objektyviai priklausytų nuo kitų asmenų veiksmų. Priešingai, šioje situacijoje pati ieškovė turi visas galimybes pašalinti esamas ar tariamas kliūtis, galimai trukdančias jai naudotis administraciniais aktais nustatytu servitutiniu keliu (nušienauti provėžose augančią žolę, palyginti didesnes duobes, nugenėti užaugusias medžių šakas ir pan.).
10.9. Ieškovė nutyli, kad alternatyviu reikalavimu prašydama nustatyti priverstinį servitutą brėžinio pagrindu, iš esmės piktnaudžiauja padėtimi, kadangi servituto brėžinio pagrindu prašoma Kauno LEZ teritorijos sklypo, kaip tarnaujančio daikto, atžvilgiu nustatyti net 15 m pločio servitutą (kai įprastai kelio servitutas siekia ne didesnį kaip 4 m plotį), suteikiantį teisę ne tik važiuoti transporto priemonėmis, bet ir teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio dėl atsakovės NŽT įsakymais nustatyto servitutinio kelio įrengimo, atsakovei to nepadarius – leidimo servitutinį kelią įrengti ieškovei, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės, o šių reikalavimų netenkinus – dėl servituto nustatymo.
13. Atmestinas apeliantės argumentas, kad jos ieškinio reikalavimai yra negatoriniai, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės neginčytais servitutą nustatančiais administraciniais aktais, priimtais žemę paėmus visuomenės poreikiams, o antrąjį reikalavimą dėl kelio įrengimui patirtinų išlaidų kompensavimo nepagrįstai kvalifikavo kaip ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
14. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
15. Detalizuodama aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą, ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012 m. liepos 2 d. įvykusiame viešame susirinkime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams buvo iškeltas klausimas dėl privažiavimo galimybės prie sklypų, kurie nebus paimami visuomenės poreikiams. Atsakingos institucijos nurodė, kad ieškovės atveju bus nustatytas kelio servitutas patekimui prie žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant šių įsipareigojimų, nusavinus paimamą sklypą visuomenės poreikiams ieškovei buvo apribota galimybė patekti į jai priklausantį sklypą, į kurį anksčiau patekdavo per visuomenės poreikiams paimamą sklypą, kurio kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais sumažinant sklypo vertę ir už tai teisingai neatlyginant. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip Vyriausybės paskirta atsakinga ir projektu suinteresuota institucija, neatlieka savo pareigų, susijusių su teisingu nuostolių kompensavimu, kurie asmenims kyla dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno LEZ formuoti, todėl ieškovė prašo įpareigoti ją įvykdyti įsipareigojimus, kurie kompensuotų ieškovės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Ieškovės teigimu, nuostolių kompensavimas galimas vienu iš ieškinyje nurodytų alternatyvių būdų.
16. Iš nurodytų faktų akivaizdu, kad, anot ieškovės, alternatyvios valstybės institucijų žadėtos privažiavimo galimybės netekimas sumažino jai likusios nuosavybės vertę, kartu tai reiškia, jog valstybė teisingai neatlygino už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, todėl atsakovės nuostolius privalo atlyginti įrengiant esamą servitutinį kelią, teismui leidžiant tai padaryti ieškovei ir kompensuojant kelio įrengimo išlaidas, arba nustatant naują servitutinį kelią. Tuo remiantis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, be kita ko, yra kildinamas ir iš neteisingo atlyginimo už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. Kadangi atlyginimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu, o galimybės kompensuoti kelio įrengimo darbus gretimiems paimtų visuomenės poreikiams sklypų savininkams nenumato turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarką reglamentuojantys teisės aktai (CK 4.100 straipsnis, Žemės įstatymo 47 straipsnis), juose nėra įpareigojimo atliekant žemės paėmimo darbus kompensuoti gretimų sklypų savininkams kelių įrengimo išlaidas arba įpareigojimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai įrengti kelius, nustatyti servitutus, įrengti ar tvarkyti privažiavimus prie žemės sklypų, juolab, kaip nustatyta byloje, iki paimant visuomenės poreikiams ieškovės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame nebuvo nustatytas kelio servitutas arba nutiestas kelias, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teisingo atlyginimo klausimas jau yra išspręstas, servitutinis kelias nustatytas administraciniais aktais, o ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakoves šį kelią įrengti arba priteisti iš jų ieškovės patirtinas įrengimo išlaidas yra nepagrįsti.
17. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentu apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakingos institucijos įgyvendino susirinkimo dėl LEZ projekto metu prisiimtą pareigą užtikrinti ieškovei privažiavimo prie sklypo galimybę nustatant 4 m servitutą, nes, anot apeliantės, šį įsipareigojimą jos įgyvendino tik formaliai. Iš ieškinio priedo 2017 m. birželio 30 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ieškovės 2020 m. rugsėjo 15 d. į bylą pateiktų fotonuotraukų bei vaizdo įrašo matyti, jog žemės sklype kelio servituto vietoje yra žole apaugusios provėžos. Vertinant vizualiai, įprasta transporto priemone važiuoti būtų sudėtinga arba neįmanoma, ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad tokiu keliu į ieškovės sklypą galima patekti tik miško kirtimo priemonėmis. Byloje taip pat nustatyta, jog per atsakovei iki žemės paėmimo priklausiusį sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kelias nebuvo nutiestas, jis formavosi savaime, važinėjant juo medžiotojams ar atliekant miško kirtimo darbus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį (priklauso ūkinių miškų grupei), į Žemės fondo apskaitos taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 3D-51 redakcija) 14 punktą, kaimo vietovėse prie kelių priskiriantį žemės plotus, nuolat naudojamus mechaninėms ir kinkomojo transporto priemonėms, žemės ūkio technikai privažiuoti prie sodybų, statinių, žemės sklypų, miškų, vandens telkinių ar gyvuliams ginti, nors juose neįrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru (lauko keliai), į tai, kad pagal CK 4.114 straipsnio 1 dalį pareigą prižiūrėti servitutinį kelią turi jo naudotojai, o ne savininkai (nėra ginčo dėl nenustatytos CK 4.114 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet tarnaujantįjį daiktą turi išlaikyti ir jo savininkas), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi galimybes atlikti Miškų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus naudoti savo sklypą pagal paskirtį ir jos kaip miško valdytojos teisės ginčijamu aspektu nėra faktiškai apribotos. Tai, kad dėl reto naudojimo servitutiniu keliu faktinių duomenų užfiksavimo metu buvo sudėtingiau pravažiuoti dėl užaugusios žolės ar atsiradusių duobių, nepaneigia objektyvios galimybės buvimo, kadangi šių natūraliai susidariusių kliūčių pašalinimas priklauso tik nuo pačios ieškovės ir kitų servitutinio kelio naudotojų veiksmų bei pastangų (pastebėtina, jog alternatyviuoju reikalavimu dėl naujo servituto nustatymo prašomo nustatyti servituto vietoje nėra jokio išvažinėto kelio ar provėžų, kuriais ieškovė galėtų naudotis patenkant į sklypą), todėl atmestini nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakingos ministerijos trukdo jai patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakydamas tenkinti trečiąjį ieškovės reikalavimą dėl naujo servituto nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prioritetiniu valstybinės svarbos ekonominiu interesu, kurio įgyvendinimui suformuota Kauno laisvoji ekonominė zona. Prašomas nustatyti servitutas eina per šiuo metu dar neišvystytą Kauno LEZ teritorijos dalį, todėl ieškinio patenkinimo atveju būtų ne tik apribotas ir apsunkintas Kauno LEZ teritorijos atitinkamos dalies plėtojimas ir vystymas, tačiau ir situacija būtų analogiška esamai: servitutu ieškovei būtų suteikta teisė naudotis atitinkama dalimi svetimo daikto, o ne sukurta šiuo metu neegzistuojanti infrastruktūra. Teritorija, per kurią ieškovė prašo nustatyti servitutą sklypo, yra išnuomota Kauno LEZ valdymo bendrovei. Įgyvendindama valstybinės svarbos ekonominį projektą, ji siekia sukurti bei pasiūlyti kuo palankesnę verslo aplinką bei sąlygas potencialiems investuotojams, kurie, įsikūrę Kauno LEZ teritorijoje, sukurtų naujas darbo vietas, kurtų pridėtinę vertę, skatintų papildomų ir šalutinių verslų kūrimąsi. Šiuo metu dar nėra surastas investuotojas/ investuotojai, kurie planuotų įsikurti toje Kauno LEZ teritorijos dalyje, kurioje ieškovė siūlo priverstiniu būdu nustatyti servitutą, todėl neįmanoma įvertinti, kokiu būdu reikės pertvarkyti toje Kauno LEZ teritorijoje dalyje šiuo metu esančius žemės sklypus, pritaikant juos konkrečių investuotojų poreikiams. Kol tolimesnis tos teritorijos dalies vystymas nėra žinomas, nustačius servitutą Kauno LEZ teritorijos sklypo, kaip tarnaujančio daikto, atžvilgiu, būtų iš esmės nepagrįstai apribotos Kauno LEZ valdymo bendrovės galimybės laisvai valdyti ir naudoti jai išnuomotą valstybinę žemę, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas naujų investicijų pritraukimui.
19. Apeliantė nepagrįstai teigia ir apie tai, jog šioje byloje teismas nepagrįstai nesirėmė kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2012 dėl pagrindo nustatyti naują servitutą, kai realiai negalima pasinaudoti esamu. Teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl, bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant, bendrosios kompetencijos teismai turi pareigą laikytis savo pačių sukurtų precedentų (to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Nagrinėjamu atveju laikytis apeliantės nurodytos praktikos nebuvo privalu, nes kasacinės bylos aplinkybės nesutampa su apeliacine tvarka vertinamos bylos aplinkybėmis. Apeliantės nurodytoje nutartyje administraciniu aktu nustatytu servitutu objektyviai nebuvo galima naudotis todėl, kad jis ėjo per pastatą, kuris nebuvo nugriautas, t. y. galimybė naudotis administraciniu aktu nustatytu servitutu objektyviai nepriklausė nuo viešpataujančio daikto savininko veiksmų, kadangi viešpataujančio daikto savininkas negalėjo savavališkai nugriauti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio statinio arba savavališkai išgriauti istorinę įvažą buvusią kitiems tretiesiems asmenims priklausančiame pastate. Nagrinėjamu atveju administraciniais aktais nustatyto servitutinio kelio vietoje nėra nei pastatų, nei kitų trukdžių, kurių pašalinimas objektyviai priklausytų nuo kitų asmenų veiksmų, iš esmės servitutu naudotis galima. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė turi visas galimybes pašalinti esamas ar tariamas kliūtis, sukeliančias nepatogumų naudotis administraciniais aktais nustatytu servitutiniu keliu (nušienauti provėžose augančią žolę, palyginti didesnes duobes, nugenėti užaugusias medžių šakas ir pan.).
20. Kiti besikartojantys apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
21. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.