Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovei J. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo mokėjimo nutraukimo, trečiasis asmuo P. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Akmenės rajono savivaldybėje (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui rašytinę išvadą. Nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnametės M. J. interesus turėti abu tėvus, D. J. ieškinys nuginčyti tėvystę neatitinka nepilnametės M. J. interesų. Pagal atsakovės nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad ieškovas apie tai, jog jis nėra M. biologinis tėvas, žinojo dar negimus M. Žinodamas šią aplinkybę geranoriškai pripažino tėvystę. Nuo (metų) ieškovas nesiėmė jokių veiksmų nuginčyti tėvystei, priešingai, M. augino kaip savo dukrą, negyvendamas su atsakove sistemingai bendravo su M., ja rūpinosi. Tarp ieškovo ir M. susiformavo emociniai santykiai, mergaitė pripažįsta ieškovą savo tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

13. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laiko jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl ginčo esmės

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad nepilnametės M. J., gim. (data neskelbtina) motina gimimo įraše nurodyta atsakovė J. Š., tėvu – ieškovas D. J. (e. b. l. 3). Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus pateiktais duomenimis, (data neskelbtina) gimimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. J. buvo sudarytas bendru tėvų D. J. ir J. Š. pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintu (rajono) 2-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo tiek D. J., tiek J. Š. pareiškė pripažįstantys, jog yra M. J. tėvai ir sutinkantys, kad vaikui būtų suteikta pavardė „J.“ (e. b. l. 33, 35). Telšių apylinkės teismo 2018-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1609-971/2018 patvirtinta pareiškėjų J. Š. ir D. J. sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko susitarta, kad nepilnametės dukros M. J., gim. (data neskelbtina), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos mama J. Š., D. J. mokės materialinį išlaikymą dukrai M. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo 2018-03-01 iki dukros M. J. pilnametystės. Be to, nepilnametės dukros U. J., gim. (data neskelbtina), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jos tėvu D. J., J. Š. mokės materialinį išlaikymą dukrai U. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo 2018-03-01. Šalys susitarė, jog laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki dukrai U. J. sueis 18 metų, darant užskaitas vienas kitam, J. Š. realiai nemokės išlaikymo U. J., o D. J. – M. J.. D. J. išlaikymą M. J. realiai mokės nuo 2027-09-23 (e. b. l. 12–13). Pagal UAB (pavadinimas neskelbtinas) pateiktą (data neskelbtina) Teismo medicinos gydytojo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (e. b. l. 4–6). Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos (seniūnijos) pateiktos (data neskelbtina) Pažymos apie D. J. šeimos sudėtį matyti, kad D. J. šeimos sudaro: duktė U. J., gim. (data neskelbtina), posūnis D. U., gim. (data neskelbtina), posūnis E. U., gim. (data neskelbtina), sugyventinė R. Š., gim. (data neskelbtina) (e. b. l. 11). Vaiko teisių apsaugos skyriaus (data neskelbtina) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (rajono) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovės šeimai buvo teikiamos bendrosios ir socialinės priežiūros paslaugos. Tuo metu šeima gyveno (adresu: duomenys neskelbtini), (data neskelbtina) atsakovė su vaikais atvyko gyventi į (kitą miestą). (data neskelbtina) paskirtas atvejo vadybininkas, atsakovės šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė su vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Šeimos buitinės gyvenimo sąlygos patenkinamos. Atsakovės šeimos pajamas sudaro priteistas išlaikymas vaikams, išmokos vaikams, socialinė pašalpa, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija (e. b. l. 44–47). Iš ieškovo atstovės advokatės R. V. pateikto ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis išrašo matyti, kad atsakovė ieškovui patvirtino M. J. nesant jo vaiku, o ieškovą tai žinojus (e. b. l. 65–68). Byloje pateiktas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog P. D. darbingumas yra 40 procentų.

Dėl tėvystės nuginčijimo

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijime įrašą, jog jis yra vaiko tėvas, neprašo teismo skirti DNR ekspertizės, bet pateikia savarankiškai atlikto tyrimo privačioje bendrovėje teismo medicinos gydytojo išvadą, jog jis nėra nepilnamečio vaiko tėvu. Apelianto įsitikinimu, siekiant nuginčyti tėvystę, užtenka gydytojo išvados, kurioje nurodoma, kad apeliantas nėra vaiko tėvas ir būtent biologinei tėvystei turi būti teikiamas prioritetas. Apeliantas apeliuoja į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta nuostata dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę, tuo tarpu skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nustatinėjo susiklosčiusius vaiko ir tėvo santykius.

17. Atsakant į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai nei teigia apeliantas, biologinė tėvystė turi reikšmę, tačiau ne lemiamą tokio pobūdžio bylose. Europos Žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pabrėžęs, kad esminę reikšmę turi apsvarstymas, kas atitiktų geriausius vaiko interesus; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

18. Tėvystės nuginčijimo bylose, svarstant kas atitiktų geriausiai vaiko interesus, yra atsižvelgiama ne tik į teisinį, bet ir socialinį tėvo, biologinio tėvo ir vaiko ryšį, ar vaikas yra prisirišęs prie tėvo, biologinio tėvo, ar yra atsiradę ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Taigi, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūrį vienas į kitą, yra vertinamas individualiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-2548-577/2018).

19. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pats gera valia pripažino tėvystę, nuo M. gimimo, t. y. nuo (data neskelbtina) iki pat šalių išsiskyrimo, t. y. 2018 metų, šalys kartu gyveno, ieškovas augino, rūpinosi, išlaikė M., mergaitė ieškovą vadino tėčiu, o šalims pradėjus gyventi atskirai ieškovas ir toliau reguliariai bendravo ir susitikinėjo su M., kaip pats ieškovas paaiškino, dukrą kiekvieną savaitgalį parsiveždavo į namus, nupirkdavo dovanų, kartu žaisdavo, išvykdavo į miestą, po to susitikimai retėjo, ieškovas su dukra bendraudavo telefonu. Ieškovas taipogi pats pripažino, kad tarp jo ir M. buvo susiklostę santykiai kaip tėvo ir dukros, tačiau pašlijus santykiams tarp šalių, nuo tėvystės tyrimo atlikimo atsakovė nebeleido ieškovui bendrauti su M., todėl jo ryšys su M. nutrūko. Atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas nuo M. gimimo augino, rūpinosi M. kaip savo dukra, M. nuo mažens ieškovą vadino tėčiu, kito tėvo mergaitė nežino, ieškovą kaip tėvą myli iki šiol. Šių aplinkybių ir fakto ieškovas nepaneigė.

20. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimant sprendimą, visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovo prašymu, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, kad vaikas neliktų be tėvo, byloje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas P. D. Tai, jog būtent minėtas asmuo yra mergaitės tėvas, vienareikšmiai patvirtino ir atsakovė J. Š. Be kita ko, apeliantas teigia, kad atsakovė sutiko ir su ieškinio dalimi, kad būtų nuginčyta tėvystė jos dukters M. atžvilgiu.

21. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikšminga tai, jog siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Be to, teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2016 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš teismo 2019-10-15 vykusio posėdžio garso įrašo, tiek iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmos instancijos teismas nuodugniai išanalizavo visus pateiktus į bylą įrodymus, vertino ieškovo ryšį su dukra ir motyvuotai pripažino, kad ryšys yra susiklostęs bei realiai egzistuoja, mergaitė kito tėvo nežino. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Europos Žmogaus teisių teismo ir kasacinio teismo praktiką tėvystės nuginčijimo bylose (šios nutarties 17-18, 21 punktai) į nustatytą M. J. ryšį su ieškovu D. J., į tai, kad trečiasis asmuo P. D. atsakovės neprisiminė ir nieko negalėjo papasakoti apie jų pažintį 2013 metais, į bylos duomenis, kad trečiasis asmuo yra neįgalus (jam nustatytas 40 procentų darbingumas dėl epilepsijos ir atminties stokos), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą teikė vaiko ir ieškovo socialiniams ryšiams, todėl atsakovo argumentai, jog teismas nevertino aplinkybės dėl trečiojo asmens P. D. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir netenkino ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad nors ieškovas savo reikalavimą ir grindžia UAB (pavadinimas neskelbtinas) teismo medicinos gydytojo išvada, jog D. J. nėra biologinis M. J., tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys, tačiau patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo yra laikomos tik DNR ekspertizės išvados, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau jei tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013), tai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų.

Dėl ieškinio senaties

24. Apeliantas teigia, kad teismas neobjektyviai vertino įrodymus, susijusius su ieškovo sužinojimu, kad jis nėra vaiko tėvas, momentu, nes rėmėsi tik atsakovės J. Š. paaiškinimais, kad ieškovas neva iki vaiko gimimo jau žinojęs, kad tai yra ne jo vaikas, bet tėvystę vis tiek pripažino. Tačiau teismas nevertino paties ieškovo paaiškinimų, pateiktos UAB (pavadinimas neskelbtinas) teismo medicinos specialisto (data neskelbtina) paruoštos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad ieškovas D. J. nėra M. J., gim. (data neskelbtina), tėvas. Be to, teismas atsisakė kviesti į teismo posėdį ir apklausti ieškovo nurodomą liudytoją socialinę darbuotoją A. M., kuri galėjo patvirtinti ieškovo nurodomas aplinkybes, susijusias su ieškovo sužinojimo momentu dėl nesamos tėvystės M. J. atžvilgiu.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Ieškovas neprašė atnaujinti termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pats ieškovas, jis iš aplinkinių žmonių sužinojo, kad mergaitės tėvu gali būti ne jis, tuo labiau dvejones sustiprino atsakovės pasikeitęs elgesys, nebeleidžiant bendrauti su vaiku, todėl, ieškovo nuomone, natūralu, kad jis norėjo išsiaiškinti tiesą, dėl ko 2019 m. sausio mėn. rašė atsakovei SMS pranešimus, klausdamas, ar M. yra jo vaikas. Būtent šį momentą, ieškovas ir laiko realiu sužinojimo momentu dėl ko jam atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Toks ieškovo teiginys neturi jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės, ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išrašas, atsakovės J. Š. paaiškinimai, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra M. J. tėvu, sužinojo dar iki gimstant vaikui (metai neskelbtini). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas yra praleistas.

26. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti į teismo posėdį ir apklausti ieškovo nurodomą liudytoją socialinę darbuotoją A. M., kuri galėjo patvirtinti ieškovo nurodomas aplinkybes, susijusias su ieškovo sužinojimo momentu dėl nesamos tėvystės M. J. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją A. M.. Minėta liudytoja būtų nebent patvirtinusi momentą, kada ieškovas savarankiškai nusprendė pasidaryti tėvystės nustatymo tyrimą, o ne kada realiai sužinojo apie tai, kad jis nėra M. J. tėvu. Taigi liudytojos A. M. paaiškinimai nebūtų turėję teismui jokios teisinės reikšmės ir įtakos klausimo dėl ieškinio senaties sprendimui.

27. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė ir savarankišku pagrindu, nes praleistas ieškinio senaties terminas. Nors teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo nebūtina, tačiau pirmosios instancijos teismas vis tik pasisakė dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.