Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovei J. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo mokėjimo nutraukimo, trečiasis asmuo P. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Akmenės rajono savivaldybėje (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) išbraukti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 173, duomenis apie tai, kad D. J. yra M. J. tėvas; 2) nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą iš D. J. nepilnamečiui vaikui M. J. pagal taikos sutartį, patvirtintą Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1609-971/2018; 3) pakeisti M. J. esamą pavardę į „Š.“ pavardę; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybei.

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis nuo 2009 m. su atsakove J. Š. gyveno kaip šeima. Bendro gyvenimo metu jiems gimė du vaikai: 2009-09-23 – U. J. ir 2013-07-08 – M. J.. Abiejų su atsakove prašymu vaikų gimimo įrašuose jis įrašytas vaikų tėvu, nes abejonių dėl tėvystės neturėjo, su atsakove gyveno kaip šeima, vaikais rūpinosi abu. 2018 m. pradėję konfliktuoti apsigyveno atskirai ir sudarė taikos sutartį dėl materialinio išlaikymo vaikams bei jų gyvenamosios vietos nustatymo, kuri buvo patvirtinta Telšių apylinkės teismo 2018-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1609-971/2018. Pagal minėtą taikos sutartį U. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, o M. J. – su atsakove. Ieškovas, norėdamas palaikyti ryšį su dukra M., ją dažnai lankydavo, dukrą parsiveždavo pas save į namus, stengėsi aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Tačiau 2019 metų sausio mėnesį atsakovei pareiškus, kad mergaitė yra ne ieškovo dukra, ieškovas panoro sužinoti tiesą, todėl M. J. nusivežė atlikti tyrimą. UAB (duomenys neskelbtini) specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovas nėra M. J. biologinis tėvas.

Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui rašytinę išvadą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnametės M. J. interesus turėti abu tėvus, D. J. ieškinys nuginčyti tėvystę neatitinka nepilnametės M. J. interesų. Pagal atsakovės nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad ieškovas apie tai, jog jis nėra M. biologinis tėvas, žinojo dar negimus M.. Žinodamas šią aplinkybę geranoriškai pripažino tėvystę. Akivaizdu, kad nuo 2013 metų ieškovas nesiėmė jokių veiksmų nuginčyti tėvystei, priešingai, M. augino kaip savo dukrą, negyvendamas su atsakove sistemingai bendravo su M., ja rūpinosi. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir M. susiformavo emociniai santykiai, mergaitė pripažįsta ieškovą savo tėvu.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. J. prašė ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad su atsakove J. Š. susipažino prieš 9-10 metų ir pradėjo susitikinėti. Iš pradžių kartu apsigyveno nuomojamame bute, 2009-09-23 jiems gimė dukra U. J.. Vėliau įsigijo nuosavą butą (duomenys neskelbtini) ir 2013-07-08 jiems gimė dukra M. J.. Ieškovas nurodė tuo metu būdavo darbdavio komandiruojamas dirbti į įvairius miestus ir namo grįždavo tik savaitgaliais. Atsakovė iš pradžių slėpė savo antrąjį nėštumą ir tik vėliau, esant akivaizdiems kūno pokyčiams, prisipažino esanti nėščia. Ieškovas nurodė, kad neturėjo jokių abejonių dėl pastarojo vaiko tėvystės, nes ieškovė niekada nieko neminėjusi. Savo tėvystę M. J. atžvilgiu pripažino notarų biure, vardą išrinko pats, suteikė savo pavardę ir rūpinosi ja kaip savo dukra nuo gimimo, M. vadino jį tėčiu. Iki ketverių dukrą M. namuose prižiūrėjo mama J. Š., po to dukra pradėjo lankyti darželį. Ieškovo teigimu, tarpusavio nesutarimai su ieškove prasidėjo 2018 metais, tuomet jie ir nusprendė gyventi atskirai. Jų taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo buvo patvirtinta teismo nutartimi, dukra U. J. liko gyventi su juo (duomenys neskelbtini), o atsakovė su M. išsikėlė gyventi į butą Naujojoje Akmenėje, kurį jis nupirko. Tuo metu M. buvo penkeri. Keletą mėnesių po išsiskyrimo atsakovė noriai leisdavusi jam kiekvieną savaitgalį pasiimti dukrą M. į namus, vėliau – kas antrą, po to – vis ilgesniais intervalais, atsakovė teisindavosi vaiko ligomis, išvykomis ir pan. Tačiau jis ir toliau su dukra bendravo telefonu, bet nuo DNR tyrimo, atlikto 2019-02-07, jo bendravimas su vaiku išvis nutrūko atsakovės iniciatyva. Ieškovas paaiškino, kad pasimatymų su dukra metu parsiveždavęs ją į namus porai dienų, nupirkdavęs dovanų, kartu žaisdavęs, išvykdavę į miestą. Ieškovo teigimu, dukra noriai bendravo ir su seserimi U.. Ieškovas po išsiskyrimo su ieškove apsigyveno su ieškovės seserimi R. Š., kuri su abiem vaikais, jo nuomone, sutaria labai gerai. Jis būtent 2018 m. gruodžio mėnesį pradėjo įtarti nesantis biologinis dukros M. J. tėvas, nes apie tai telefonu sms pranešimą atsakovės vyresnioji dukra parašė jo pusseserės dukrai M. G. ir ši jam apie tai pasakė. O po Naujųjų metų, t. y. 2019 m. sausio mėnesį jam tai patvirtino su dukra M. atvažiavusi ir pati atsakovė. Tuomet ir nusprendė atlikti DNR tyrimą, kuris patvirtino jį nesant biologiniu vaiko tėvu. Ieškovas patvirtino per penkerius bendravimo ir gyvenimo su dukra M. metus tarp jų susiklosčius tėviškus santykius, kurie pastaruoju metu yra nutrūkę. Ieškovo nuomone, atsakovė, tvirtindama jį nuo nėštumo pradžios žinojus nesant biologiniu vaiko tėvu, jį šmeižia. Ieškovas patvirtino, kad atsakovei apkalbėti jį nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatė Rasa Valiukienė teismo posėdžio metu ieškovo poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. Š. nurodė su ieškiniu sutinka iš dalies ir pripažįsta, kad ieškovas nėra biologinis dukters M. J. tėvas. Ji su ieškovu D. J. kaip šeima apsigyveno (duomenys neskelbtini), 2009-09-23 jiems gimė dukra U. J.. Jiems persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) ir tebegyvenant kartu 2013-07-08 gimė ir dukra M. J.. Pripažino, kad ieškovas D. J. nėra biologinis M. J. tėvas. Jos teigimu, dukters M. biologinis tėvas yra P. D.. Atsakovė teigimu, jiems gyvenant kartu ieškovas vykdavo į darbo komandiruotes, ji socialiniame tinkle Facebook susipažino su P. D., su juo susirašinėjo programėlės „messenger“ pagalba ir jis vieną kartą buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Būtent po minėto vienintelio susitikimo įvykusių intymių santykių su juo ir pasijutusi nėščia. Neabejoja P. D. esant vaiko tėvu, kadangi daugiau su niekuo tuo metu intymiai nebendravo. Teigia, jog būdama 2 mėnesius nėščia, nuvyko pas gydytoją apžiūrai ir būtent tądien pasakė sugyventiniui D. J. apie nėštumą bei tą aplinkybę, kad ne jis yra biologinis būsimo vaiko tėvas. Ar šią aplinkybę žinojusi ir ieškovo mama, ji nurodė nežinanti. Pasak jos, ieškovas tuomet pasiūlęs nutraukti nėštumą, tačiau ji to nepadariusi, nes buvo per didelis nėštumo terminas. Atsakovės teigimu, visą nėštumo laikotarpį ieškovas pyko ant jos dėl minėto nėštumo, tačiau iš gimdymo namų jos su vaiku atvažiavo pasiimti pats. Būtent jo iniciatyva notarų biurui buvo pateiktas ir pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, kuriuo jis sutiko vaikui suteikti savo pavardę. Atsakovė nurodė ieškovą rūpinusis vienodai abiem dukromis. Atsakovės teigimu, D. J. dukra M. nuo mažens vadinusi tėvu, taip vadinanti ir iki šiol, jį mylinti. Prieš pusantrų metų jiems nusprendus gyventi atskirai, ieškovas nupirko jai butą Naujojoje Akmenėje, kur ji šiuo metu gyvena su penkiais savo vaikais. Ieškovas, pasak atsakovės, liko gyventi (duomenys neskelbtini), nuosavame būste, kartu su jos seserimi R. Š.. Ieškovui apsigyvenus atskirai, jis lankydavo dukrą M. ir ja rūpinosi. Ji sužinojusi apie ieškovo iniciatyva atliktą DNR tyrimą ir jo sugyventinės - jos sesers R. pasakojimus dukrai apie tai, kad ši ją įsivaikinsianti, pripažino nebeleidusi ieškovui matytis su dukra M. dėl jai daromos blogos įtakos. Todėl ieškovas su vaiku nebesimato nuo 2019 m. vasario, tačiau su seserimi U. ir močiute (ieškovo mama) kalbasi telefonu. Atsakovė patvirtino, kad ieškovas dar iki dukters M. gimimo žinojo nesantis biologiniu vaiko tėvu. Ieškovas būtent dabar ieškinį pateikė vien todėl, kad pakenktų jai (atsakovei). M. iki šiol noriai prisimena tėvą, nori su juo matytis, tarp jų egzistuoja tarpusavio ryšys. Atsakovė pažadėjo ateityje nedrausti ieškovui matytis su M.. Atsakovė paaiškino, jog trečiajam asmeniui P. D. apie savo nėštumą ir jo tėvystę pranešusi susirašinėdama telefonu, būdama 2 mėnesius nėščia, tačiau nepamena, ar jis atsakė į jos žinutę, bet daugiau su juo ryšių nebepalaikiusi ir jis M. nėra matęs.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Juta Kareivė nurodė palaikanti atsakovės poziciją ieškinį tenkinti, kadangi atsakovė iš karto pripažino ieškovą nesant biologiniu M. J. tėvu, o ginčas tarp šalių kilo tik dėl momento, nuo kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše. Ryšys tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko, atsakovės atstovo nuomone, nėra nutrūkęs.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. D. paaiškino atsakovės neprisimenantis ir nieko negalintis papasakoti apie jų pažintį 2013 metais, nes nepamena, ar išvis kada nors su atsakove yra susitikęs. Patvirtino, kad jis kompiuteriu naudojasi, socialiniame tinkle Facebook ieško antrosios pusės. Jis nepamena, ar kada gavo kokią nors žinutę apie tai, jog yra atsakovės vaiko tėvas. Jis yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumas dėl epilepsijos ir atminties stokos, todėl minimų įvykių nepamena.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas advokatas K. V. pareiškė, jog tenkinti ieškinį nėra pagrindo, todėl palaiko Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išreikštą poziciją, jog prioritetiniai yra vaiko interesai, o nuginčijus tėvystę vaikas liktų be tėvo.

Išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas vyriausiasis specialistas Audrius Klišauskas prašė ieškinio netenkinti. Teikdamas išvadą nurodė, kad ieškovas praleido įstatymo numatytą vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti. Ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad dar iki M. J. gimimo žinojęs, jog nėra biologinis vaiko tėvas. Be to, nagrinėjamu atveju iš proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog tarp M. ir ieškovo egzistuoja stiprus emocinis ryšys, vaikas pažįsta tik vieną tėvą – ieškovą. Atsižvelgiant į teismų praktikoje akcentuojamą socialinės tėvystės svarbą, pateiktas ieškinys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš 2013-07-10 Gimimo įrašo Nr. 173 matyti, kad nepilnametės M. J., gim. 2013-07-08, motina gimimo įraše nurodyta atsakovė J. Š., tėvu – ieškovas D. J. (e. b. l. 3). Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus pateiktais duomenimis, 2013-07-10 gimimo išrašas Nr. 173 dėl M. J. buvo sudarytas bendru tėvų D. J. ir J. Š. pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintu Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. 4027), kuriuo tiek D. J., tiek J. Š. pareiškė pripažįstantys, jog yra M. J. tėvai ir sutinkantys, kad vaikui būtų suteikta pavardė „J.“ (e. b. l. 33, 35). Telšių apylinkės teismo 2018-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1609-971/2018 patvirtinta pareiškėjų J. Š. ir D. J. sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko susitarta, kad nepilnametės dukros M. J., gim. 2013-07-08, gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos mama J. Š., D. J. mokės materialinį išlaikymą dukrai M. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo 2018-03-01 iki dukros M. J. pilnametystės. Be to, nepilnametės dukros U. J., gim. 2013-07-23, gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jos tėvu D. J., J. Š. mokės materialinį išlaikymą dukrai U. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo 2018-03-01. Šalys susitarė, jog laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki dukrai U. J. sueis 18 metų, darant užskaitas vienas kitam, J. Š. realiai nemokės išlaikymo U. J., o D. J. – M. J.. D. J. išlaikymą M. J. realiai mokės nuo 2027-09-23 (e. b. l. 12–13). Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą 2019-02-07 Teismo medicinos gydytojo išvadą Nr. 0069/19, D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (e. b. l. 4–6). Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Varnių seniūnijos pateiktos 2019-02-25 Pažymos apie D. J. šeimos sudėtį matyti, kad D. J. šeimos sudaro: duktė U. J., gim. 2009-09-23, posūnis D. U., gim. 2013-05-03, posūnis E. U., gim. 2015-11-01, sugyventinė R. Š., gim. 1991-05-15 (e. b. l. 11). Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-04-30 išvada Nr. 6SD-1976 nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 582 J. Š. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovės šeimai buvo teikiamos bendrosios ir socialinės priežiūros paslaugos. Tuo metu šeima gyveno (duomenys neskelbtini). 2018-06-07 atsakovė su vaikais atvyko gyventi į Naujosios Akmenės miestą. 2018-12-19 paskirtas atvejo vadybininkas, atsakovės šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė su vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Šeimos buitinės gyvenimo sąlygos patenkinamos. Atsakovės šeimos pajamas sudaro priteistas išlaikymas vaikams, išmokos vaikams, socialinė pašalpa, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija (e. b. l. 44–47). Iš ieškovo atstovės advokatės Rasos Valiukienės pateikto ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo trumposiomis sms žinutėmis išrašo matyti, kad atsakovė ieškovui patvirtino M. J. nesant jo vaiku, o ieškovą tai žinojus (e. b. l. 65–68). Byloje pateiktas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0691554, kuriame nurodyta, jog P. D. darbingumas yra 40 procentų.

Dėl reikalavimo išbraukti iš M. J. gimimo įrašo Nr. 173 duomenis apie tai, kad D. J. yra M. J. tėvas. Teismas pažymi, kad šis reikalavimas suformuluotas ydingai, todėl laikytina, jog ieškovas reiškia reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir prašo pripažinti, jog ieškovas nėra M. J., gim. 2013-07-08, biologinis tėvas.

Teismas pažymi, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, nuo kada ieškovas sužinojo aplinkybę, jog ieškovas nėra M. J. biologinis tėvas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, jog jis nėra M. biologinis tėvas, sužinojo iš ieškovės 2019 metų sausio mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jis 2018 m. gruodžio mėnesį pradėjo įtarti nesantis biologinis dukros M. J. tėvas, nes apie tai telefonu sms pranešimą atsakovės vyresnioji dukra parašė jo pusseserės dukrai, kuri ieškovui apie tai pasakė. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka, atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas apie tai, kad nėra M. biologinis tėvas žinojo nuo pat M. gimimo, teismo posėdžio papildomai paaiškino, jog šią aplinkybę ieškovui pasakė būdama 2 mėnesius nėščia. Teismas pažymi, kad atsakovė pripažįsta, jog ieškovas nėra biologinis M. tėvas, sutinka su reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo ir dukros M. pavardės pakeitimo, tačiau nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nuo kada ieškovas sužinojęs nesąs M. biologinis tėvas, teigdama, kad ieškovas tai žinojo nuo pat M. gimimo. Teismas pabrėžia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo minėtą žinutę, rašytą atsakovės dukros ieškovo pusseserės dukrai. Be to, pateiktas ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išrašas, kurį ieškovas pateikė pagrįsdamas aplinkybę, kad atsakovė šių metų sausio mėnesį ieškovui žinute patvirtino, jog ieškovas nėra M. biologinis tėvas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į visą žinučių kontekstą, atsižvelgiant į atsakovės vienoje iš žinučių parašytą frazę „nes tu jau žinojai“, patvirtina priešingą aplinkybę – tai kad ieškovui aplinkybė, jog jis nėra biologinis M. tėvas, buvo žinoma jau anksčiau. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei būtų pagrindas meluoti, apkalbėti ieškovą, juolab, jog atsakovė sutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į šalių pateiktus paaiškinimus, teismui nėra pagrindo netikėti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, todėl labiau tikėtina, jog ieškovas aplinkybę, kad jis nėra M. biologinis tėvas, žinojo nuo pat M. gimimo, o ne nuo tėvystės tyrimo išvados gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi po daugiau nei 6 metų nuo gimimo akto įrašo sudarymo, pripažintina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, kas sudaro pagrindą atmesti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo.

Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 ).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas pats gera valia pripažino tėvystę M. atžvilgiu, kartu su atsakove laukėsi M., ją parsivežė iš gimdymo namų, pats išrinko jai vardą, nuo M. gimimo, t. y. nuo 2013-07-08 iki pat šalių išsiskyrimo, t. y. 2018 metų, šalys kartu gyveno, ieškovas augino, rūpinosi, išlaikė M., mergaitė ieškovą vadino tėčiu, o šalims pradėjus gyventi atskirai ieškovas ir toliau reguliariai bendravo ir susitikinėjo su M., kaip pats ieškovas paaiškino, dukrą kiekvieną savaitgalį parsiveždavo į namus, nupirkdavo dovanų, kartu žaisdavo, išvykdavo į miestą, po to susitikimai retėjo, ieškovas su dukra bendraudavo telefonu. Ieškovas pats pripažino, kad tarp jo ir M. buvo susiklostę santykiai kaip tėvo ir dukros, tačiau pašlijus santykiams tarp šalių, nuo tėvystės tyrimo atlikimo atsakovė nebeleido ieškovui bendrauti su M., todėl jo ryšys su M. nutrūko. Atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas nuo M. gimimo augino, rūpinosi M. kaip savo dukra, M. nuo mažens ieškovą vadino tėčiu, kito tėvo mergaitė nežino, ieškovą kaip tėvą myli iki šiol. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog tarp ieškovo ir mažametės M. yra susiformavęs tėvo ir dukros santykis, M. iki šiol ieškovą laiko savo tėvu, kito tėvo ji nežino. Pažymėtina, kad reikšminga ir tai, kad ieškovas, daugiau nei prieš šešerius metus pripažindamas savo tėvystę dukrai, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Teismas, įvertinęs susiformavusius nepilnametės M. ir ieškovo santykius, M. amžių, ieškovo elgesį su vaiku, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pats gera valia pripažino tėvystę ir prisiėmė su tai susijusias pareigas, į tai, kad nuginčijus tėvystę mažametė liktų be tėvo, konstatuoja, jog tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neatitiktų mažametės M. interesų. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo P. D., kurį atsakovė nurodė kaip galimą M. biologinį tėvą, net neatsimena bendravęs su atsakove, apie atsakovės dukros M. gimimą nieko nežinantis. Be to, kaip aukščiau konstatuota, yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, kas sudaro pagrindą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Nors šiuo atveju ieškovo pateiktas tėvystės tyrimas ir nebeturi įtakos ieškovo reikalavimų nagrinėjimui, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tiek pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažintinas ir tėvystės nuginčijimo bylose, kai reikalavimą nuginčyti pareiškimu patvirtintą tėvystę reiškia biologinis vaiko tėvas. Tačiau jei tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. T. V., bylos Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011), tai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas tėvystę ginčija remdamasis faktu, kad buvo atliktas DNR tyrimas. Pažymėtina, kad toks tėvystės tyrimas yra atliekamas daugiausiai asmeniniam įsitikinimui apie tėvystę, tačiau tokiu tyrimu negalima remtis teisme įrodinėjant ar ginčijant tėvystę, kadangi nėra tyrimo mėginio ir tapatybės apsaugos.

Atmetus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, yra pagrindas atmesti ir kitus ieškovo pareikštus reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2019-04-10 sprendimu Nr. 2.5 (NTP-2)-19-T-966-6126 J. Š. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. 2019-10-16 pažyma patvirtina, kad išlaidos už J. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 182,00 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2019-06-25 sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1573-10510 P. D. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. 2019-10-15 pažyma patvirtina, kad išlaidos už P. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 247,00 Eur. Be to, pagal trečiojo asmens ir advokato K. V. sudarytą teisinių paslaugų sutartį išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą sudaro 100,00 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, išlaidos už atsakovei ir trečiajam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o trečiasis asmuo patyrė 100,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo surašymą), minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo trečiojo asmens P. D. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du Eur) išlaidų už atsakovei J. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 247,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis Eur) išlaidų už trečiajam asmeniui P. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš ieškovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą trečiojo asmens P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.