Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9624-650/2015, kuria panaikintas preliminarus sprendimas ir civilinė byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-28-471/2014 teismas nesprendė 2444,86 Eur (8000 Lt) skolos priteisimo klausimo, nes ieškovė prašymo priteisti 8000 Lt net neteikė, už jį net žyminio mokesčio nebuvo sumokėjusi.Ieškovė santuokos tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimo byloje Nr. 2-28-471/2014 net negalėjo teikti atsakovui reikalavimo dėl 2444,86 Eur (8000 Lt), nes nebuvo suėjęs skolos grąžinimo terminas. Ieškovė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė 2013 m. vasario mėnesį, o dabar reikalaujamos priteisti 2444,86 Eur skolos sumokėjimo terminas suėjo tik 2014 m. sausio 15 d.Atsakovas santuokos nutraukimo byloje bandė panaikinti visą šioje byloje analizuojamą 2013-01-15 Susitarimą, tačiau tiek Kelmės rajono apylinkės teismas santuokos tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimo byloje Nr. 2-28-471/2014, tiek Šiaulių apygardos teismas (apeliacinės instancijos) civilinėje byloje Nr. 2A-7-372/2015, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo spendimą, pasisakė, kad nėra teisinio pagrindo jį naikinti, o tuo pačiu, kaip ir buvo nurodyta aukščiau, spręsti klausimą dėl 2444,86 Eur (tuomet 8000 Lt) skolos priteisimo.Šalys per savo atstovus advokatus susitarė, kad visi ginčai, kylantys iš minėto susitarimo, bus sprendžiami ne Kelmės rajono apylinkės teisme, bet Šiaulių apylinkės teisme. Susitarimas dėl teismingumo pakeitimo buvo įformintas advokatų teismui pateiktu prašymu pakeisti teismingumą. Prašymas visiškai atitinka klientų (bylos šalių) valią. CPK 31 straipsnyje nėra kalbama apie teismingumo apribojimą esant tarp šalių jau pradėtam ir teisme nagrinėjamam ginčui, nes sutartis (šiuo atveju 2013-01-15 Susitarimas) gali būti keičiama, pildoma bet kuriuo metu, ir taip yra įgyvendinamas visuotinai pripažintas sutarties šalių laisvės principas (LR CK 6. 56 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai plėtoja bylų tapatumo kriterijų doktriną ir yra išaiškinęs, kad CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios ir bylą nutraukti. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas; sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013, 2011-05-05nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

Šiaulių apylinkės teismas sprendė, kad šioje civilinėje byloje ieškovė L. P. ieškiniu dėl skolos priteisimo prašė priteisti iš atsakovo V. P. tą pačią skolą, dėl kurios jau yra priėmęs sprendimą santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs Kelmės rajono apylinkės teismas, todėl pakartotinis šio klausimo nagrinėjimas teisme nėra galimas. Vadinasi, skundžiamoje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo nagrinėjamoje byloje ir santuokos nutraukimo byloje pareikštų reikalavimų (ginčo šalių, ieškinių dalyko bei pagrindo) tapatumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Analizuojant apeliantės reiškiamo šioje byloje ieškinio ir santuokos nutraukimo bylos tapatumo elementus matyti, kad šalių procesinė padėtis yra tapati: L. P. yra ieškovė, V. P. – atsakovas.

Iš santuokos nutraukimo bylos duomenų matyti, kad ieškovė L. P. nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti 8000 Lt (2316,96 Eur) dydžio skolą, toks reikalavimas pareikštas tik pirmosios instancijos teismui baigiant bylą nagrinėti iš esmės, baigiamosiose kalbose. Be to, už šį reikalavimą nesumokėtas žyminis mokestis. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendime nurodyta, kad „8000 Lt skolos klausimas šiuo metu nesprendžiamas“, o taip pat konstatuota, kad „dėl 8000 Lt skolos reikalavimo teismas iš esmės nepasisako, nes toks reikalavimas nebuvo tinkamai suformuluotas (72–73 b. l.), už jį nesumokėtas žyminis mokestis ir jis pareikštas tik baigiamosiose kalbose“. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-01-23 sprendimo, šį sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei pareiškus reikalavimą dėl 8000 Lt skolos, nurodytos 2013 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pasidalijimo sutartyje, tik baigiamųjų kalbų teisme metu, už šį reikalavimą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, todėl dėl tokio reikalavimo teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti ir tokios teismo išvados atitinka CPK 253 str. 4 d., 265 str. nuostatas.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškinio dalykas šalių santuokos nutraukimo byloje ir šioje civilinėje byloje nėra tapatus, nes santuokos nutraukimo byloje toks ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) net nebuvo tinkamai pareikštas, Kelmės rajono apylinkės teismas šio reikalavimo nenagrinėjo, dėl jo pagrįstumo nepasisakė, ir šis reikalavimas nėra išspręstas.

Kaip jau minėta, pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios ir tuo pagrindu bylą nutraukti. Nustačius, kad ieškinio dalykas šioje civilinėje byloje nėra tapatus ieškinio dalykui santuokos nutraukimo byloje, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti civilinę bylą yra teisiškai nepagrįsta.

Atskirajame skunde apeliantė prašo pakeisti teismingumą ir bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme, nurodydama, jog šalys per savo atstovus advokatus sudarė susitarimą, kad visi ginčai bus sprendžiami ne Kelmės rajono apylinkės, bet Šiaulių apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, gavęs šalių atstovų advokatų prašymą dėl teismingumo pakeitimo, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, vadovaudamasis CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis (50–51 b. l.).

Pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą civilinę bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Taigi, ši nuostata paneigia apeliantės argumentą, kad CPK 32 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą gali būti įgyvendinta bet kurioje civilinio proceso stadijoje.

Byloje nėra ginčo, kad civilinė byla pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P. Kelmės rajono apylinkės teisme iškelta nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Šalių atstovų advokatų 2015-09-29 susitarimas dėl teritorinio teismingumo pakeitimo sudarytas jau po civilinės bylos iškėlimo, po Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-04-10 preliminaraus sprendimo priėmimo ir po prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo priėmimo (20–21, 28–32, 34–35, 47 b. l.). Todėl pripažintina, kad Kelmės rajono apylinkės teismas neturėjo pagrindo pagal minėtą šalių atstovų advokatų susitarimą perduoti civilinę bylą Šiaulių apylinkės teismui, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė L. P. ir atsakovas V. P. būtų įgalioję savo atstovus kreiptis į teismą dėl teritorinio teismingumo pakeitimo.

Be to, Kelmės rajono apylinkės teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamos bylos perduoti kitam apylinkės teismui ir CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu.

Visų pirma pažymėtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismas bylos perdavimo klausimą sprendė vadovaudamasis šalių atstovų advokatų pateiktu prašymu, kuriuo atstovai prašė perduoti bylą kitam teismui CPK 32 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. esant sudarytam šalių susitarimui dėl teritorinio teismingumo. Nei šalys, nei šalių atstovai advokatai nebuvo pareiškę prašymo perduoti bylą kitam apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kad byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta kitame teise, pagal daugumos įrodymų buvimo vietą).

Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio, todėl CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas tais atvejais, kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d., priimta civilinėje byloje Nr. 2-731/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tokio pagrindo nebuvo. Juo labiau, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas iš viso nenumato pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui dėl kitų priežasčių, išskyrus bylos perdavimą pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, siekiant užtikrinti bylos išnagrinėjimo operatyvumą ir ekonomiškumą. Tuo tarpu Kelmės rajono apylinkės teismas, perduodamas bylą CPK 32 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip šalių įgaliotų atstovų (advokatų) kontorų buveinės vieta, tačiau šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl civilinės bylos perdavimo CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisėta ir pagrįsta Šiaulių apylinkės teismo nutartis nebūtų naikinama vien dėl tos aplinkybės, jog bylą išnagrinėjo ne Kelmės rajono apylinkės, o Šiaulių apylinkės teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismui konstatavus skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir panaikinus minėtą nutartį, byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Kelmės rajono apylinkės teismui.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi nepagrįstai panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą ir civilinę bylą nutraukė, todėl šį klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pagal teismingumą.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl padarė teisiškai nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Kelmės rajono apylinkės teismui.