- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2-731/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Atsakovas
- E. V., A. V., B. V.
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, kuria teismas perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, civilinėje byloje Nr. 2-867-619/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams E. V., A. V., B. V. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, tretysis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Eitransa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su laiduotojų pareigos atsakyti už skolininko prievoles pagal lizingo sutartis nevykdymu.
Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas perdavė nagrinėti bylą Klaipėdos apygardos teismui, teisėtumas.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams E. V., A. V. ir B. V., kuriuo prašė teismo iš atsakovų priteisti ieškovo naudai 21 824,19 Lt skolos, 7 488,70 Lt delspinigių, 403 087,49 Lt nuostolių, iš viso 432 400,38; iš atsakovų priteisti ieškovo naudai 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovo sumokėtą 8 324 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio, vykusio 2011 m. gruodžio 20 d., metu atsakovė B. V. pareiškė prašymą perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Nurodė, kad civilinės bylos perdavimas Klaipėdos apygardos teismui yra tikslingas, nes atsakovai ir liudytojas gyvena Klaipėdoje, kur yra ir trečiojo asmens bankroto administratoriaus buveinė. Atsakovė prašymą grindė ir tuo, kad jos sveikatos būklė yra bloga, jai sudėtinga vykti į posėdžius Vilniuje, be to, kiti atsakovai taip pat norėtų dalyvauti teismo posėdžiuose, vykti jiems visiems į posėdžius Vilniuje yra neekonomiška.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas su pareikštu prašymu nesutiko, nes bylos perdavimui Klaipėdos apygardos teismui nėra teisinio pagrindo, bei prašė šį prašymą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi perdavė civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, kad visi atsakovai gyvena Danės g. 23 – 19, Klaipėdoje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama trečiojo asmens BUAB „Eitransa“ bankroto byla, kurioje yra įrodymai apie UAB „Eitransa“ skolą AB „SEB lizingas“, kad atsakovų ir liudytojo R. K. gyvenamoji vieta, trečiojo asmens bankroto administratoriaus buveinės vieta yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, atsakovei B. V. diagnozuota kapiliarinė skydliaukės karcinoma, sprendė, kad perdavus nagrinėti bylą Klaipėdos apygardos teismui, bus galima visapusiškiau ir išsamiau išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes bei operatyviau ir ekonomiškiau išspręsti bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau šioje nutartyje nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovų ar trečiojo asmens bankroto administratoriaus buveinės adresu, nesudaro pagrindo taikyti minėtame CPK straipsnyje nurodyto bylos perdavimo teisinio pagrindo. Vienintelė skundžiamoje nutartyje minima aplinkybė, susijusi su CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu bylos perdavimo pagrindu, yra ta, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama BUAB „Eitransa“ bankroto byla, kurioje yra įrodymai apie UAB „Eitransa“ skolą AB „SEB lizingas“. Tačiau pažymėtina, kad minėtu pagrindu bylą perduoti galima tik tada, jeigu kito teismo veiklos teritorijoje yra dauguma bylai reikšmingų įrodymų. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė į bylą visus rašytinius įrodymus, susijusius su trečiojo asmens skola ieškovui, analogiški dokumentai yra pateikti ir į BUAB „Eitransa“ bankroto bylą ir jokie papildomi dokumentai iš bankroto bylos nėra reikalingi.
2) Pasirengimas bylos nagrinėjimui šioje byloje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, įvyko du teismo posėdžiai, tačiau nei atsakovas, nei tretysis asmuo nereiškė reikalavimų išreikalauti ar prijungti kokius nors rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovo kreditoriniu reikalavimu BUAB „Eitransa“ bankroto byloje. Pažymėtina, kad ieškovas teismui ir atsakovų atstovei yra pateikęs Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas ieškovo reikalavimas BUAB „Eitransa“ bankroto byloje. Gavus minėtą nutartį, nei pirmosios instancijos teismui, nei atsakovų atstovei jokių papildomų dokumentų, susijusių su bankroto byloje pareikštu ieškovo reikalavimu, neprireikė.
3) Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie konkrečiai rašytiniai įrodymai iš BUAB „Eitransa“ bankroto bylos yra reikalingi. Be to, neaišku, kodėl teismas, kilus abejonėms, nepasinaudojo galimybe išreikalauti šiuos įrodymus.
4) Aplinkybė, kad liudytojo gyvenamoji vieta yra ne teismo, kuris nagrinėja bylą, teritorijoje, nėra pagrindas nagrinėti bylą kitam teismui. Pažymėtina, kad ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, įteikė liudytojui šaukimą į 2012 m. kovo 13 d. teismo posėdį ir liudytojas yra pasirengęs atvykti į teismo posėdį.
5) Bylos perdavimas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byloje jau įvyko du teismo posėdžiai, 2012 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu byla jau turėtų būti baigta nagrinėti iš esmės. Tuo tarpu, perdavus bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, bylos nagrinėjimas neabejotinai užsitęstų, nes, visų pirma, tektų laukti, kol bus paskirtas teismo posėdis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai B. V., A. V. ir E. V. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Visi byloje dalyvaujantys asmenys, išskyrus ieškovą, yra iš Klaipėdos, Vilniaus apygardos teismas šią bylą iškėlė dėl lizingo sutartyse pasirinkto sutartinio teismingumo. Klaipėdoje yra visi bylai reikšmingi įrodymai, nes ten yra trečiojo asmens bankroto administratoriaus buveinė, o bylos nagrinėjimo metu gali iškilti tokie klausimai, kuriems išsiaiškinti taptų būtina išsireikalauti įrodymus iš bankroto administratoriaus. Liudytojas į teismo posėdį taip pat turėtų atvykti iš Klaipėdos, todėl pagal daugumos įrodymų buvimo vietą bylą yra operatyviau ir ekonomiškiau nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.
Šalies argumentai
2) Ieškovas yra neteisus teigdamas, kad byloje įvyko du posėdžiai. Į pirmąjį posėdį neatvyko ieškovas dėl jo užimtumo kitoje byloje. Antrame posėdyje ieškovo atstovas praktiškai negalėjo atsakyti į jam užduodamus klausimus, teigdamas, kad neturi informacijos apie klausiamas aplinkybes.
3) Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kokių konkrečių įrodymų gali prireikti iš bankroto administratoriaus. Byloje nėra draudimo sutarčių, apie kurias ieškovo atstovas nežinojo. Šios sutartys yra svarbios, nes jose yra nurodyta lizinguojamo turto draudžiama vertė. Be to, ieškovo atstovas negalėjo teismo posėdyje atsakyti, kas įmokėjo vėluojančias lizingo sutarčių įmokas ir pan. Tokie dokumentai yra bankroto administratoriaus žinioje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Pagal ieškovo atskirąjį skundą sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kitame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau ir ją pagal teismingumą perdavė nagrinėti šiam teismui.
CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Viena iš šios taisyklės išimčių yra įtvirtinta CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pagal šią normą teismas, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą bylą gali perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso operatyvumo tikslai, perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui, būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio. Todėl minėtos normos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Tuo atveju, kai ginčas yra kilęs iš sutartinių teisinių santykių, o šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu pakeitė teritorinį bylos teismingumą (sutartinis teismingumas), perduoti tokią bylą nagrinėti kitam teismui pagal daugumos įrodymų buvimo vietą galima tik tuomet, jei tuo iš esmės nebūtų paneigtas šis šalių susitarimas, turintis įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vien aplinkybė, kad šiuo metu šalys gyvena kito nei pagal sutartinį teismingumą bylą nagrinėjančio teismo veiklos teritorijoje, kur gyvena ir vienas liudytojas bei buveinę turi trečiojo asmens atstovas, dar nereiškia, kad yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Juo labiau, jei tokia byla jau buvo pradėta nagrinėti iš esmės.
Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „SEB lizingas“ Vilniaus apygardos teisme 2010 m. spalio 7 d. padavė ieškinį dėl 21 824,19 Lt skolos, 7 488,70 Lt delspinigių ir 403 087,49 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų A. V., B. V. ir E. V. (t. 1, b. l. 1-6). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su atsakovais A. V. ir B. V. 2007 m. liepos 19 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. L2007-070055 ir Nr. L2007-070056, 2007 m. lapkričio 25 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. L2007-100112/2 ir Nr. L2007-100113/1 dėl lizingo gavėjo UAB „Eitransa“ prievolių vykdymo ieškovui pagal lizingo sutartis Nr. L2007-070055, Nr. L2007-070056, Nr. L2007-100112/2 ir Nr. L2007-100113/1, o su E. V. 2007 m. lapkričio 25 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. L2007-100112/2 ir Nr. L2007-100113/2 dėl lizingo gavėjo UAB „Eitransa“ prievolių vykdymo ieškovui pagal lizingo sutartis Nr. L2007-100112/2 ir Nr. L2007-100113/2. Šių laidavimo sutarčių 6.1 punktuose šalys susitarė, kad iš jų kylantys ginčai, jei ginčo suma viršija 100 000 litų, nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme (t. 1, b. l. 59-78). Esant tokiai situacijai, ieškovas pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį ieškinį, kuriame pareiškė atsakovams iš minėtų laidavimo sutarčių kildinamus reikalavimus, pagrįstai 2010 m. spalio 7 d. padavė Vilniaus apygardos teisme (CPK 32 str. 1 d.). Aplinkybė, kad visi trys atsakovai gyvena Klaipėdos mieste, Danės g. 23-19, buvo žinoma šalims minėtų laidavimo sutarčių sudarymo metu, nes toks jų adresas buvo nurodytas šiose sutartyse. Tai reiškia, kad šalys minėtą aplinkybę įvertino sudarydamos susitarimą dėl sutartinio teismingumo, kuri jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tai, kad trečiajam asmeniui UAB „Eitransa“, už kurio prievolių įvykdymą laidavo atsakovai, Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, kurio buveinė yra Klaipėdos mieste, taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje yra daugumos įrodymų buvimo vieta ir dėl to byla turėtų būti perduota nagrinėti iš ją nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo Klaipėdos apygardos teismui. Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pinigų priteisimo pagal laidavimo sutartis, o ne lizingo sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir trečiojo asmens, galiojimo ar prievolių pagal šias sutartis vykdymo tinkamumo klausimas. Iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas UAB „Eitransa“ bankroto byloje 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtino AB „SEB lizingas“ 435 550,08 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, t. y. išsprendė nagrinėjamos bylos ieškovo ir trečiojo asmens ginčą dėl prievolių pagal lizingo sutartis vykdymo tinkamumo. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu pripažino, kad UAB „Eitransa“ veikla pasibaigė, šis sprendimas įsiteisėjo 2012 m. balandžio 17 d. Todėl neturi teisinės reikšmės, ar į bylą patraukto trečiojo asmens administratoriaus buveinė yra Klaipėdos ar kitame mieste. Esant poreikiui, Vilniaus apygardos teismas gali bet kuriuo metu iš Klaipėdos apygardos teismo išsireikalauti užbaigtą UAB „Eitransa“ bankroto bylą ir tai neužvilkins proceso. Vien tos aplinkybės, kad atsakovės B. V. sveikata yra bloga (jai diagnozuota papiliarinė karcinoma), o 2011 m. gruodžio 20 d. įvykusio teismo posėdžio metu liudytoju prašė iškviesti R. K., gyvenantį Klaipėdos mieste, taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad Vilniaus apygardos teismas bylą pagrįstai perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Pirma, CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas iš viso nenumato pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui dėl kitų priežasčių (taip pat ir dėl dalyvaujančio byloje asmens sveikatos stovio), išskyrus bylos perdavimą pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, siekiant užtikrinti bylos išnagrinėjimo operatyvumą ir ekonomiškumą. Antra, civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovams iškelta 2010 m. spalio 10 d. teisėjos rezoliucija (t. 1, b. l. 1). Nuo bylos iškėlimo praėjo jau daugiau kaip pusantrų metų. Joje šalys apsikeitė parengiamaisiais dokumentais, įvyko teismo posėdis, kurio metu byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės. Perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, pastarasis turės vėl iš naujo pasirengti bylos nagrinėjimui, tirti bei vertinti įrodymus, o tai neatitiks proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principų. Trečia, atsakovė B. V. yra tik viena iš trijų atsakovų byloje (be A. V. ir E. V.). Teismas nėra pripažinęs atsakovės B. V. dalyvavimo būtinu. Be to, visiems trims atsakovams, taigi, ir atsakovei B. V. atstovauja profesionali atstovė advokatė R. D., su kuria sudaryta atstovavimo sutartis, kuri gyvena Vilniuje ir kuri visiškai pakeičia atstovaujamus atsakovus (CPK 51 str. 1 d.). Ši advokatė atstovavo atsakovų interesus ir Vilniaus apygardos teisme 2011 m. gruodžio 20 d. vykusiame teismo posėdyje. Tai, kad atsakovės B. V. sveikata bloga ir ji neketina atvykti į bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme iš esmės nepažeis jos teisių. Juo labiau, tai nesudaro pagrindo Vilniaus apygardos teismui operatyviai nespręsti ginčo iš esmės. Ketvirta, atsakovai patys nutarė į teismo posėdį prašyti teismo šaukti liudytoju R. K., o pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškovo atstovą įteikti šaukimą liudytojui R. K.. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad 2012 m. kovo 13 d. R. K. yra įteiktas šaukimas į teismo posėdį ir liudytojas yra pasirengęs atvykti į jį. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą šių duomenų nepaneigė (CPK 12, 178 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, negalima manyti, kad sutartinio teismingumo pagrindu iškeltą civilinę bylą iš esmės nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje yra dauguma įrodymų, todėl šis teismas bylą išnagrinės operatyviau ir ekonomiškiau. Atvirkščiai, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pažeidė ne tik CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, bet ir vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d. ir 338 str.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-867-619/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams E. V., A. V., B. V. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.