Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos bei palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, priteisiant iš V. P. 2444,86 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. kovo 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 728 Eur bylinėjimosi išlaidų L. P. naudai.

2015 m. gegužės 6 d. atsakovas dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriais prašoma Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-04-10 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-435-322/2015 (dabar civ. byla Nr. e2-94-322/2016) panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nutraukiant santuoką, šalys pasidalijo ir kilnojamuosius daiktus: pagal susitarimą ieškovei teko kompiuteris, atsakovui kiti (nedetalizuojami) daiktai, už kuriuos atsakovas ieškovei privalės sumokėti 13000 Lt kompensaciją. Ieškovė atsakovui ieškinį pareiškė 2013 m. vasario 26 d. ir nei tuomet, nei vėliau jokiame procesiniame dokumente nėra suformulavusi atsakovui, kaip jos skolininkui, reikalavimo priteisti 8000 Lt „skolą“. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kada pinigus ji perdavė (paskolino) atsakovui ir 2013 m. sausio 15 d. susitarime nėra atsakovo patvirtinimo, kad jo pasirašymo metu ar kokią kitą datą jis (atsakovas) iš ieškovės pinigus gavo, todėl nesant esminių paskolos sutarties elementų, nėra pagrindo teigti, kad sandoris iš viso įvyko. Taip pat atsakovas nesutiko ir dėl preliminariu teismo sprendimu priteistų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir sumokėto žyminio mokesčio), laikė šiuos reikalavimus nepagrįstais ir prašė preliminarų sprendimą ir šiose dalyse panaikinti.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą bei įsitikinęs, jog yra pagrindas ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimus, priėmė preliminarų sprendimą (CPK 262 str.).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė 2013 m. sausio 15 d. pasirašė susitarimą, kuriuo jie (V. P. ir L. P.) pasidalino santuokos metu įgytus daiktus; L. P. po skyrybų priklauso nešiojamasis kompiuteris ir vaiko kambario baldai: rašomasis stalas, komoda. Likę daiktai priklauso V. P.. V. P. už likusius daiktus įsipareigojo iki 2013 m. kovo 15 d. sumokėti L. P. 13000 Lt. Taip pat įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. atiduoti skolą 8000 Lt. L. P. pasižadėjo nekelti ieškinio moralinei ir kitai žalai atlyginti. L. P. įsipareigojo po skyrybų su sutuoktiniu V. P. leisti jam gyventi jos name, iki kol namas bus parduotas. Taip pat V. P. gali laikyti savo daiktus jos (L. P.) name, iki kol namas bus parduotas.

Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina tarp jų susiklosčiusius faktinius santykius. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad paskolino atsakovui 8000 Lt. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad šalių paskolos teisiniai santykiai nesiejo, nes ieškovė nenurodė, kad pinigus ji perdavė (paskolino) atsakovui, be to, susitarime nėra atsakovo patvirtinimo, kad jo pasirašymo metu ar kokią kitą datą jis (atsakovas) iš ieškovės gavo pinigus, todėl atsakovo nuomone, negalima teigti, jog šis sandoris iš viso įvyko, nes nėra esminių paskolos sutarties elementų.

Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 d. numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą. Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso.

CK 1.73 str. išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra atitinkamos paskolos sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.871 str. nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (pagal CK redakciją, galiojusią iki 2015 m. sausio 1 d. – 2000 Lt), turi būti rašytinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo priimtose nutartyse yra nurodęs, kad įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Tai yra tam tikras sutarties laisvės principo ribojimas, įstatymu nustatant privalomą sandorio formą. Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys (LAT 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 3K-7-430/2013 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 str. aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (LAT 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 3K-7-430/2013; LAT 2014 m. spalio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-426/2014; LAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-684-313/2015 ir kt.).

Šioje byloje šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. atiduoti skolą 8000 Lt (2316,96 Eur). Taigi sutartyje aptartos esminės įstatyme įtvirtintos paskolos sutarties sąlygos – sutarties dalyko (pinigų) perdavimas ir skolininko įsipareigojimas skolą, t. y. pinigus grąžinti. Pažymėtina, kad sutartį pasirašė tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, kuris ją savo ranka ir surašė bei pasirašė dar 4 liudininkai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Valerija I. I. parodė, kad šalys pasirašydamas sutartį sutarė gerai, sutartį pasirašė P. namuose, viskas buvo labai normaliai, niekas nesiginčijo, nekonfliktavo. Šios aplinkybės tik įrodo, jog tarp šalių buvo paskolos teisiniai santykiai, atsakovo savo ranka parašymas – nurodymas „įsipareigoju iki 2014 m. sausio 15 d. atiduoti skolą 8000 Lt“ tai tik patvirtina. Be to, pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. 2A-7-372/2015, išnagrinėjus V. P. civilinėje byloje Nr. 2-28-471/2014 dėl santuokos nutraukimo pateiktą apeliacinį skundą, buvo konstatuota, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2013 m. sausio 15 d. turto pasidalijimo sutartį būtų pasirašęs dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.). Taip pat buvo nurodyta, jog byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad 2013 m. sausio 15 d. šalių laisva tarpusavyje suderinta valia susitarė, todėl šios sutarties pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovė nurodo, jog iki šiol atsakovas jai paskolos (8000 Lt, t. y. 2316,96 Eur) kartu su paskaičiuotomis palūkanomis (441,64 Lt, t. y. 127,90 Eur), viso 2444,86 Eur negrąžino. Kadangi paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius (ieškovė) turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas (atsakovas) – kad paskolą grąžino. Atsakovas neįrodė, kad paskolą grąžino (CPK 178 str.), taip pat nenuginčijo šios paskolos sutarties – susitarimo (CK 6.875 str.). Byloje nėra duomenų, kad galutinio sprendimo priėmimo dienai atsakovas būtų įvykdęs savo sutartinę prievolę ieškovei, jų nepateikė ir atsakovas, todėl remiantis CK 6.200 str., 6.873 str. 1 d., iš atsakovo ieškovės naudai 2316,96 Eur (8000 Lt) skolos ir 127,90 Eur (441,46 Lt) palūkanų yra priteisti pagrįstai, 2015-04-10 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kadangi CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos numato, jog skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ir šioje dalyje preliminarus sprendimas yra laikytinas pagrįstu.

Priimant preliminarų sprendimą, patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 28 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2444,86 Eur x 3% : 2 x 75%) ir 700 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, kurios atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, laikytos pagrįstomis, neviršijančiomis maksimalaus užmokesčio dydžio, atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prieštaravimų argumentai nepagrįsti, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai buvo patenkinti ieškovės reikalavimai, paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Iš atsakovo papildomai valstybei yra priteistinos 11,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes priimant preliminarų sprendimą šių išlaidų dydis buvo mažiau nei trys eurai, todėl vadovaujantis CPK 96 str. 6 d., tokia suma iš atsakovo priteista nebuvo (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str. ir 430 str., teismas

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą Nr. e2-435-322/2015 palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 2444,86 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 86 euro centus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. kovo 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 728 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti papildomai iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,63 Eur (vienuolika eurų 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.