- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2-1426-944/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13566-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- L. P.
- Advokatai
- Andrejus Zavtrakovas
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui – L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo L. P., dukros A. P. išlaikymui iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 190 Eur; ieškovę paskirti dukros A. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 6840 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2017 m. birželio 27 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) V. P. ir L. P., gimė dukra A. P.. Vaiko tėvai santuokos sudarę nebuvo. Su atsakovu dėl vaiko išlaikymo susitarti nepavyko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškovės vertinimu, tikslinga atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės materialinę padėtį, vaiko poreikius, iš atsakovo skirti 190 Eur per mėnesį nepilnametės dukters A. P. išlaikymui. Po dukters gimimo ieškovė su atsakovu kartu gyveno tik apie keturis mėnesius, vėliau atsakovas persikėlė gyventi atskirai ir išlaikymo dukrai neteikė, todėl ieškovė, taip pat prašo iš atsakovo priteisti 6840 Eur išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2017 m. birželio 27 d. Ieškovės darbo užmokestis 2017 m. sausio – gegužės mėnesiais vidutiniškai sudarė tik apie 370 Eur. Ieškovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, jai tenka pakankamai didelės išlaidos dukters išlaikymui, o atsakovo nesirūpinimas šeima ir net minimalaus išlaikymo savo dukrai nesuteikimas yra nepateisinamas nei moraliniu požiūriu, nei pagal įstatymą, atsižvelgiant į šias individualias aplinkybes, ieškovės prašomas priteisti 190 Eur suma yra adekvati. Duomenų apie atsakovo turtą ir pajamas ieškovė neturi. Ieškovė nurodė, jog dukros išlaikymui, periodinės (mėnesinės) išlaidos sudaro 445 Eur: maistui - 200 Eur; drabužiams - 70 Eur; higienos prekėms - 15 Eur; būsto išlaikymui, transportui - 60 Eur; ugdymo priemonėms - 30 Eur; vaistams, vitaminams - 20 Eur per mėnesį; švenčių dovanoms, pramogoms, kultūriniams renginiams - 30 Eur; sveikatos priežiūrai - 20 Eur.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nedalyvavo.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaikų interesams, teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina, kuri jį prižiūri ir rūpinasi. Reikalavimai reiškiami nepilnamečio vaiko interesais, todėl išlaikymas turi būti priteistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko – A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 9). Pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (el. b. l. 10–11). VĮ Registrų centro išrašas (el. b. l. 12). VĮ „Registra“ išrašas (el. b. l. 13). Duomenys apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas (el. b. l. 51–61). Duomenys apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones(el. b. l. 62–66). Duomenys apie ieškovės darbovietes ir gaunamas išmokas (el. b. l. 67–80). Duomenys iš antstolių informacinės sistemos apie atsakovo vardu vykdomus išieškojimus (el. b. l. 81–82).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškinys pareikštas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra pareikšta, tačiau šeimos byloje teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl teismas gali viršyti ir reiškiamus reikalavimus. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. darytina išvada, kad uzufrukto teise išlaikymą galiu naudotis tik tas iš tėvų. su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Kadangi šiuo atveju pagal pateiktus duomenis matyti, kad nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, tuo tarpu nepilnamečio vaiko tėvas gyvena skyrium, t. y. neveda bendro ūkio, todėl turi būti išspręstas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Duomenų, kad šiuo metu ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimo šiuo atveju būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, todėl ji nustatytina su ieškove.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Nepilnamečio vaiko mėnesio išlaidų lentelėje (el. b. l. 4–5) nurodyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos per mėnesį sudaro po 445,00 Eur, į šią sumą įskaičiuotos išlaidos maistui - 200 Eur; drabužiams - 70 Eur; higienos prekėms - 15 Eur; būsto išlaikymui, transportui - 60 Eur; ugdymo priemonėms - 30 Eur; vaistams, vitaminams - 20 Eur per mėnesį; švenčių dovanoms, pramogoms, kultūriniams renginiams - 30 Eur; sveikatos priežiūrai - 20 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė dukra yra ikimokyklinio amžiaus, pripažintina, kad nepilnametei dukrai išlaikyti nurodoma suma yra pagrįsta.
Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Į bylą pateikta VSDF Kauno skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo pažyma apie transporto priemones bei VĮ „Registrų centro“ svetainės išrašas. Minėtos pažymos patvirtina, kad ieškovė mėnesines pajamas (2017 m. sausio – gegužės mėn.) sudarė 370 Eur, taip pat patvirtina, jog ieškovė neturi kilnojamojo registruotino ar nekilnojamojo turto. Išlaikomų kitų asmenų ar įsipareigojimų neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji vaiką išlaiko viena.
Iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje duomenų apie atsakovo įdarbinimą nėra, tačiau nurodoma, jog atsakovas nuo 2017-03-23 vykdo individualią veiklą. Duomenų apie atsakovo išlaikomus kitus asmenis, turimus įsipareigojimus nėra pateikta. Byloje esantys duomenys iš antstolių informacinės sistemos nepaneigia ieškovo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Duomenų apie atsakovo pastangas gauti darbo užmokestį, kuris užtikrintų bent minimalius dukros poreikius, nėra pateikta. Darytina išvada, kad objektyvaus pobūdžio duomenų, dėl kurių atsakovas negalėtų gauti bent minimalaus darbo užmokesčio byloje nėra.
Teismas papildomai pažymi, jog vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Nors apie atsakovo faktiškai gaunamas pajamas duomenų nėra, teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamete dukra bent teikdamas jai išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, aplinkybe, kad prašomas priteisti išlaikymas yra minimalus, ieškovas su nepilnamečiais vaikais gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina – 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. liepos 3 d.) iki jos pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaikų poreikių tenkinimui, taigi jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 , 179 , 185 straipsniai, CK 3.156 , 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas nepilnametės A. P. motina V. P., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190, 3.203 straipsniai).
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Priteisus išlaikymą nepilnamečiui vaikui, naikintinos teismo 2017-07-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas priteistas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas neteikia šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo pastaruosius trejus metus, t. y. nuo 2014 m. birželio 27 d. Įsiskolinimo laikotarpiu dukrai buvo 0-3 metų amžiaus, tad tokio amžiaus vaikų poreikiai iš esmės nesiskiria nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų. Atsakovei neteikiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams nuo 2014 m. birželio mėn., susidarė 6840 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (36 mėn. x 190,00 Eur). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvų pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2017 m. birželio 27 d. Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą vertintinos vaiko naudai.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atsakovo motina (nepilnamečio vaiko močiutė) buvo sumokėjusi 450 Eur už nepilnametės dukros darželį, tačiau ieškovė reikalavimo pagal CPK nuostatas nemažino, t. y. netikslino pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl šis reikalavimas tenkintinas iš dalies ir išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina nuo 6840 Eur iki 6390 Eur.
Teismas vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad dukrai teikė išlaikymą iki 2017 m. birželio 27 d., todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių laikotarpį iki 2018 m. liepos 3 d. (ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 190,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, išskaitant 450 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo už dukros darželį - iš viso 6390,00 Eur (36 mėn. x 190,00 Eur – 450 Eur = 6390,00 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (400,00 Eur), kuris priteistinas iš atsakovo ieškovei (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė paduodama ieškinį už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo atleistas nuo 195,00 Eur (190,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.= 51,00 Eur; 6390,00 Eur x 3 proc. 75 proc. = 144,00 Eur; 51,00 Eur + 144,00 Eur = 195,00 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 195,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 5,71 Eur, todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-07-03) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6390,00 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę V. P.,asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-07-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: priteistą laikinąjį išlaikymą iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 195,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 5,71 Eur (penkis eurus 71 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirenkamąją biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.