- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1609-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00848-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- R. I.
- Kategorijos
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos, delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 297,46 Eur skolą, 705,87 Eur delspinigius, 29,75 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,90 Eur išlaidas už Registrų centro išrašus ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB Ūkio banko lizingu 2007 m. kovo 20 d. buvo sudaręs išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių Samsung CW 29Z 404N. Atsakovas turtą įsipareigojo išpirkti iki 2009 m. kovo 25 d., tačiau sumokėjo tik pirmąsias dvi įmokas, likusių įmokų nemokėjo ir turto negrąžino. 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolą.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Kapitalo valda“ iš atsakovo R. I. 297,46 Eur skolą, 107,09 Eur delspinigius, 29,75 Eur baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (434,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,29 Eur išlaidų už Registrų centro gautus išrašus dalį ir 18,15 Eur žyminio mokesčio dalį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2007 m. kovo 20 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo televizorių Samsung CW 29Z 404N. Atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius pagal sutartą grafiką įvykdyti sutarties nuostatas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik pirmąsias dvi išperkamosios nuomos sutarties įmokas ir liko skolingas 297,46 Eur. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius pasirašė su ieškove UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal aukščiau minėtą sutartį.
5. Teismas sprendė, kad atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo dienos skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie įsipareigojimų įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteisė 297,46 Eur skolą.
6. Teismas nustatė, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 705,87 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 2 d., t. y. už 4 746 dienas. Teismas pažymėjo, kad pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. gegužės 22 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip vienuolikai metų. Taigi, ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Pažymėjo, kad kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą ir ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo yra nepagrįsti įrodymais, o duomenų, jog atsakovas būtų ketinęs/žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra. Teismas sprendė, kad atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybas sumažino ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 107,09 Eur delspinigius, kuriuos apskaičiavo už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 procentų normą.
IV. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo, t. y. iš atsakovo R. I. ieškovės naudai priteistą 107,09 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 705,87 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 procentų); atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 297,46 Eur dydžio skolos, 705,87 Eur dydžio delspinigių, 29,75 Eur dydžio baudos, kitų sumų, likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1 Teismas nepagrįstai pritaikė 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo ir neproporcingai sumažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius. Teismas be šalies prašymo savo iniciatyva neturėjo teisės taikyti ieškinio senaties termino.
7.2. Pažymėjo, kad teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakingas už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Pasak ieškovės, nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu. Pažymėjo, kad 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą.
7.3. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos gražinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti). Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į netinkamą atsakovo elgesį, piktnaudžiavimą teisėmis, ieškovei negali būti perkeliama visa atsakomybės našta. Pažymėjo ir tai, kad, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau, atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, tik patvirtina tą faktą, kad skolininkas nėra sąžiningas. Be to, turi būti įvertinti ir tai, kad skolininkas buvo sumokėjęs tik dvi įmokas pagal sutartį.
7.4. Ieškovės vertinimu, nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, todėl atsakovas nėra vartotojas, o ieškovė nėra kredito davėja. Be to, atsakovas byloje neprašė sumažinti delspinigių, o ieškovė savo iniciatyva delspinigius sumažino iki 0,05 procento, nors sutartyje buvo 0,2 procento dydžio delspinigiai.
7.5. Pažymėjo, kad teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 107,09 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (297,46 Eur), t. y. beveik 3 (tris) kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, ir visiškai neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Faktiškai, priteistų delspinigių iš atsakovo dydis yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovas, ieškovės nuomone, nesupras sutarties ne(į)vykdymo, nuostolių ieškovei padarymo pasekmių. Pasak ieškovės, toks teismo sprendimas skatins ateityje tokius nesąžiningus asmenis ir toliau nevykdyti prisiimti įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis.
7.6. Ieškovė prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 išdėstytais argumentais, kadangi mano, jog šie teismo (teismų) argumentai yra mažiau subjektyvūs bei šališki (nesąžiningo) atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VIII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus.
9. Byloje kilo ginčas dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi ir teismo teisės sumažinti delspinigius už sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
10. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2007 m. kovo 20 d. sudarydamas su pradiniu kreditoriumi UAB Ūkio banko lizingas išperkamosios nuomos sutartį įsigijo televizorių Samsung CW 29Z 404N ir įsipareigojo sutartį įvykdyti per 24 mėnesius, mokėdamas įmokas pagal sutartą grafiką. Atsakovas sumokėjo tik pirmąsias dvi išperkamosios nuomos sutarties įmokas ir liko skolingas 297,46 Eur. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius pasirašė su ieškove UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal pirmiau minėtą sutartį. Ieškovė ieškiniu prašė, be kitų reikalavimų, kuriuos teismas tenkino visiškai, priteisti 705,87 Eur delspinigius, kuriuos paskaičiavo už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 2 d. (už 4 746 dienas). Skundžiamu sprendimu teismas ieškovės ieškinį dėl delspinigių tenkino iš dalies, juos sumažindamas iki 107,09 Eur dydžio.
11. Ieškovės nuomone, išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, atsakovas nėra vartotojas, o ieškovė nėra kredito davėja, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis. Pastebėtina, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2007 m. kovo 20 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties. Vartojimo kredito institutas nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. buvo įtvirtintas CK 6.886–6.891 straipsniuose. Paminėtos sutarties sudarymo metu galiojusi CK 6.886 straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos šių teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios teisės normos, t. y. CK 6.886–6.891 straipsniai. Todėl pagal šias teisės normas ir remiantis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas 2007 m. kovo 20 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį negalėjo vertinti kitaip, kaip tik vartojimo kredito sutartimi, ir todėl pagrįstai atsakovui taikė apsaugines vartojimo kredito nuostatas.
13. Ieškovės vertinimu, teismas be šalies prašymo savo iniciatyva neturėjo teisės taikyti ieškinio senaties termino, o pritaikęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, neproporcingai sumažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius.
14. Pastebėtina, kad skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnioji šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 107,09 Eur (297,46 Eur x 0,2 proc. x 180 d. / 100) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliantė neteisingai vertina teismo argumentus, kurie akivaizdžiai nesusiję su ieškinio senaties instituto taikymu (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Be to, teisėja pažymi, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Todėl ieškovės argumentai, grindžiami ieškinio senaties instituto taikymu, atmetami.
15. Vertinant ieškovės argumentus dėl neadekvačiai ir neproporcingai sumažintų delspinigių dydžio pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kurie buvo pagrindu priteisti 107,09 Eur dydžio delspinigius, kai neįvykdytų įsipareigojimų dydis – 297,46 Eur. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
16. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos aktyvius veiksmus, siekiant ginti pažeistą teisę bent jau nuo 2010 m., ar įrodymų, kad jos delsimas kreiptis teisminės gynybos buvo įtakotas atsakovo neįvykdytų pažadų grąžinti skolą. Teisėja nurodo į sutarties 6.2 punkto nuostatas, kurios suteikė lizingo įmonei teisę nuomininkui daugiau kaip 30 d. pradelsus sutartyje nurodytus mokėjimus ar jų dalį, reikalauti grąžinti turtą, negrąžinant nuomininkui jo sumokėtų įmokų, tačiau ieškovė šia sutartine teise nesinaudojo. Pranešimą atsakovui su reikalavimu grąžinti skolą išsiuntė tik 2009 m. kovo 23 d., o pakartotinį pranešimą – 2020 m. balandžio 17 d. Todėl ieškovė, nesiėmusi aktyvių veiksmų skolai išieškoti per sutarties 6.2 punkte nustatytą terminą, ar per kitą protingą terminą, pati prisiėmė riziką, kad priskaičiuotos netesybos tapo neproporcingos (705,87 Eur) neįvykdytos pagrindinės prievolės dydžiui (297,46 Eur), kurios pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos aiškiai neprotingoms, neatitinkančiomis šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). O atsakovo elgesys dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, nesuponuoja pagrindo teismui nepaisyti šių principų ir nesilaikyti pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų dėl teismo pareigos kontroliuoti, ar prašomos priteisti netesybos nėra neprotingai didelės.
17. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jos nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteistos šešių mėnesių dydžio sutartinės netesybos nepadengia ieškovės minimalių nuostolių ir jas padidinti.
18. Ieškovė nurodė, kad teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 išdėstytais argumentais, kurie ieškovės vertinimu yra mažiau subjektyvūs bei šališki (nesąžiningo) atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą.
19. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliantė, prašydama remtis nurodytose bylose priimtais sprendimais, neatsižvelgė į šių precedentų sukūrimo laiką, bei nenurodė jokių argumentų, kurie leistų konstatuoti, kad šie precedentai atspindi jau susiformavusią praktiką. Pastebėtina, kad analogiški apeliantės argumentai buvo atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1360-413/2020, išnagrinėjus jos apeliacinį skundą dėl faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje priimto sprendimo už akių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netesybų sumažinimo taip pat atitinka aktualią praktiką (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-278/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1131-730/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1360-413/2020 ir kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad teismas buvo šališkas, nes priimdamas sprendimą nesivadovavo suformuota teismine praktika.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Teisėja sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.