- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-575-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00211-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- D. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2301-844/2020 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ teismo prašė priteisti iš atsakovo D. A. 378,34 Eur skolą, 858,83 Eur delspinigių, 37,83 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas D. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylink`ės teismo Visagino rūmų 2020-05-05 sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo D. A. priteisė 378,34 Eur skolą, 136,20 Eur delspinigius, 37,83 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 552,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra, nuo 2020-04-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,56 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2007-09-21 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas D. A. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną „Sony Ericsson W580“. Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 18 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį, pagal sutartimi suderintą mokėjimų grafiką, sumokėti visas mokėjimo grafike numatytas įmokas. Be to, įsipareigojo pranešti, jeigu pasikeičia jo adresas, telefonas, o pažeidus pareigą - sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės (sutarties 11.2 p.), vėluojant mokėti įmokas - mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 11.1 p.). Teismas konstatavo, kad atsakovas, nuo 2007-10-25 jokių įmokų nemokėjo. UAB „Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kurios pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo visas reikalavimo teises į atsakovo skolą.
5. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą atsakovas skolos nesumokėjo, darė išvadą, kad ginant ieškovės teises (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), iš atsakovo priteistina 378,34 Eur skola (CK 6.411 straipsnio 1 dalis) ir 37,83 Eur bauda.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., o delspinigių sumą yra paskaičiavusi už 4 540 dienas, kas sudaro 858,83 Eur. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą - atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-10-25, tačiau nei pradinis kreditorius, nei ieškovė ilgai nesikreipė į teismą su ieškiniu; duomenų, kad ieškovė dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius nėra; paskaičiuota delspinigių suma viršija skolos sumą; - pripažino, kad sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Be to, nurodė, kad atsakovui taikytina sutartinė bauda, todėl vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu ir siekdamas prievolės šalių interesų pusiausvyros, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalaujamo dydžio netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistiniems delspinigiams, apskaičiuotiems už 180 dienų, taikytina šalių sutartimi nustatyta 0,2 proc. norma (378,34 Eur x 0,2 proc. x 180 d.; CK 6.71, 6.72 straipsniai, 6.73 straipsnio 2 dalis).
7. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 552,37 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-05-05 sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti - iš atsakovo priteistą 136,20 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 858,83 Eur bei patikslinti sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų.
9. Teigia, kad sprendimo dalis, kuria sumažintas priteistinų delspinigių dydis yra nepagrįsta, neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros, neteisinga UAB „Kapitalo valda“ atžvilgiu, o priteista 136,20 Eur dydžio delspinigių suma yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui, pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu bei skolininko elgesiu.
10. Nurodo, kad teismas faktiškai savo iniciatyva pritaikydamas sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą delspinigiams, nesant atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas bei priėmė formuojamai teismų praktikai prieštaraujantį sprendimą. Akcentuoja, kad pagal formuojamą teismų praktiką, netesybų paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį, neįrodinėjant jų dydžio. Teismo išvada, kad ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes atsakovui dar 2009-03-23 buvo pateikta visa informacija apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus, siunčiami raginimai ir siekiama ginčą išspręsti taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“. Teigia, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas nesirūpino skolos grąžinimu, o ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė įvairių papildomų išlaidų.
11. Pažymi, kad atsakovas nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, kas, ieškovės vertinimu, leidžia spręsti, jog atsakovas nėra sąžiningas ir toliau neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Akcentuoja, jog teismo sumažinti ir priteisti tik 136,20 Eur dydžio delspinigiai nėra adekvatūs ir proporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (378,34 Eur) ir visiškai neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Faktiškai, priteistų delspinigių dydis yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovas nesupras Sutarties ne(į)vykdymo pasekmių, o tai tik skatins ateityje kitus asmenis ir toliau nevykdyti prisiimti įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria priteista tik dalis UAB „Kapitalo valda“ prašomų delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimo už akių dalis dėl kitų, išperkamosios nuomos sutarties pagrindu priteistų sumų nėra ginčijama, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
15. Byloje nustatyta, kad 2007-09-21 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas D. A. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną „Sony Ericsson W580“. Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 18 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal sutartimi suderintą mokėjimų grafiką sumokėti visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, be to, įsipareigojo pranešti, jeigu pasikeičia jo adresas, telefonas, o pažeidus pareigą - sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės (sutarties 11.2 p.), vėluojant mokėti įmokas - mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 11.1 p.). Atsakovas, nuo 2007-10-25 jokių įmokų nemokėjo ir liko skolingas 378,34 Eur. Iš pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 matyti, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui UAB „Kapitalo valda“, perleido reikalavimo teisę į D. A. 1 306,33 Lt (Eur) pagrindinę skolą bei 470,28 Lt (136,20 Eur) delspinigius. Ieškiniu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė teismo priteisti iš atsakovo delspinigius už 4 540 dienas, tai yra, už visą pradelstą sumokėti laikotarpį, juos sumažinusi iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 858,83 Eur.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ginčo išperkamosios nuomos sutarčiai negalėjo būti taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos, nes fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Be to, akcentuotina, jog kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, Vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju nebuvo taikomos, o ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį teismas mažino vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis bei formuojama teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai yra, jog nors atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-10-25, tačiau nei pradinis kreditorius, nei ieškovė ilgai nesikreipė į teismą su ieškiniu, taip nesiimdama savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų; duomenų, kad ieškovė dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius nėra; paskaičiuota delspinigių suma viršija skolos sumą, kuri nėra itin didelė, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, sprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,2 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami iš viso už 180 dienų, kas sudaro 136,20 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės teiginiai apie skundžiamo teismo sprendimo už akių nepagrįstumą dalyje dėl delspinigių sumažinimo yra deklaratyvūs. Priimdamas sprendimą sumažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, teismas konkrečiai nurodė tiek teismo išvadą pagrindžiančias faktines aplinkybes, tiek teismui tokią teisę suteikiančias materialiosios teisės normas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su minėtais teismo argumentais visiškai sutinka. Aplinkybė, kad apeliantė prieštarauja sprendime išdėstytiems, jai nepalankiems motyvams, nereiškia, kad teismo sprendimas yra neargumentuotas.
18. Akcentuotina, kad pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
19. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt.. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1094/2003). Be to, teismas turi pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė argumentus, kurių pagrindu sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą. Kaip ir minėta, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-10-25, tačiau nei pradinis kreditorius, nei ieškovė ilgai nesikreipė į teismą su ieškiniu, pagrindinė skola nėra didelė (378,34 Eur), o paskaičiuota delspinigių suma (858,83 Eur) daugiau nei dvigubai viršija skolos sumą. Be to, duomenų, kad apeliantė dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė nuostolius, teismui nepateikta. Būtent šių aplinkybių pagrindu teismas ir sprendė, kad sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio bei prašomi už 4 540 dienas priteisti delspinigiai aiškiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų bei prievolės šalių interesų pusiausvyros. Taigi teismas laikė, kad netesybos yra neprotingai didelės ir tuo pagrindu jas sumažino. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo, nes teismas ieškinio senaties netaikė, o 180 dienų laikotarpį, vadovaudamasis materialinės teisės normomis bei teismų praktika, vertino tik kaip kriterijų mažinant delspinigių dydį.
21. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka šalių interesų pusiausvyros, o teismo išvada, jog bendrovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Iš esmės skunde apeliantė tvirtina, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu keliu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktinę bylos medžiagą, pažymi, kad priešingai, nei nenurodo apeliantė, aplinkybės, jog po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo UAB „Kapitalo valda“ dėjo pastangas skolą išieškoti ikiteisminėmis priemonėmis, nepaneigia teismo išvados dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Iš bylos duomenų matyti, kad į teismą dėl skolos priteisimo bendrovė kreipėsi tik po daugiau nei vienuolikos metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi. Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovo atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovo skola tik didėjo, o ieškininiu reikalavimu prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos net už 4 540 dienas, viršija pačią skolą daugiau nei du kartus. Taigi akivaizdu, jog pačiai UAB „Kapitalo valda“ nepateisinamai ilgą laiką delsiant reikalauti įvykdyti prievolę bei daugiau nei dešimt metų skaičiuojant delspinigius, ieškiniu prašomas priteisinti netesybų dydis negali būti laikomas pagrįstu ir protingu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą.
22. Akcentuotina, kad nepaisant aplinkybių, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neprašė taikyti delspinigiams senaties, kad ieškovė, kaip nurodžiusi, kreipdamasi į teismą sumažino sutartą delspinigių normą iki 0,05 proc., kaip ir minėta, įstatymas teismui suteikia teisę sumažinti netesybas, jei jos neprotingai didelės ir tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nustatė faktinį ir teisinį pagrindą vadovautis CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir sumažinti akivaizdžiai neprotingo dydžio netesybas. Tuo tarpu jokių įrodymų dėl nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog dėl negrąžintos skolos UAB „Kapitalo valda“ patyrė didesnius nuostolius nei, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo vadovautis apeliantės skunde nurodytose, apygardos teismų priimtose, nutartyse išdėstytais motyvais dėl priteistinų delspinigių dydžio, nes kiekvienu atveju konkrečios bylos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012; 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš dalies tenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė tik dalį UAB „Kapitalo valda“ turėtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
25. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
26. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas nei, kad darė pirmosios instancijos teismas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nėra pagrindo.
27. Atmetus apeliacinį skundą, UAB „Kapitalo valda“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.