Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos, delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2020 m. gegužės 27 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2020 m. gegužės 27 d. išsiųsti procesiniai dokumentai 2020 m. birželio 6 d. grįžo atgal su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravo išvykimą į Airiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirba. Teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi procesinius dokumentus atsakovui įteikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovui prašant, priimtinas sprendimas atsakovui už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2007 m. kovo 20 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703589982, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo televizorių Samsung CW 29Z 404N. Atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius pagal sutartą grafiką įvykdyti sutarties nuostatas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik pirmąsias dvi Išperkamosios nuomos sutarties įmoką ir liko skolingas 297,46 Eur sumą už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinis kreditorius pasirašė su ieškove UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal aukščiau paminėtą sutartį. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101–6.102 straipsniai).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjęs. CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteistina 299,54 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 705,87 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 2 d., t. y. už 4 746 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės pagal 2007 m. kovo 20 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį vykdė netinkamai ir su pradine kreditore tinkamai neatsiskaitė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. gegužės 22 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip vienuolikai metų. Taigi, ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Todėl ieškovo teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, yra nepagrįsti įrodymais, o duomenų, jog atsakovas būtų ketinęs/žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 107,09 Eur (297,46 Eur x 0,2 proc. x 180 d. / 100) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018, 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-585/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 29,75 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu telefonu, jis nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, taip pažeisdamas Sutarties 5.2., 5.5. punktus. Kaip nustatyta iš Gyventojų registro duomenų pat atsakovas deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, tačiau, kaip nustatyta iš ieškovės rašytinių paaiškinimų, kurių atsakovas jokiais rašytiniais įrodymais nepaneigė, apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovas neinformavo pradinės kreditorės ir ieškovės, taip pažeidžiant Sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl 29,75 Eur baudos priteisimo tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodo, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintas 15,71 proc. (107,09x100/703,48), reikalavimas dėl baudos priteisimo tenkintas 100 proc. ir ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintas 100 proc., t. y. ieškinys yra tenkintas 78,93 proc. ((100 + 100 + 100 + 15,71) / 4) dalyje. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2,90 Eur išlaidas už Registrų centro gautus išrašus. Ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 18,15 Eur (23 x 0,7893) žyminio mokesčio dalis ir 2,29 Eur (2,90 x 0,7893) išlaidų už Registrų centro gautus išrašus dalis (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ (įmonės kodas 126308223, registracijos adresas: Kaunas, Savanorių pr. 192, a. s. Nr. LT76 7230 0000 0946 7497, UAB Medicinos bankas) iš atsakovo R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini)):

107,09 Eur (vieno šimto septynių eurų 9 euro centų) 0,2 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų,

5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (434,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

2,29 Eur (dviejų eurų 29 euro centų) išlaidų už Registrų centro gautus išrašus dalį ir

18,15 Eur (aštuoniolikos eurų 15 euro centų) žyminio mokesčio dalį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Procesinius dokumentus atsakovui siųsti adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.