Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4691-676/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei D. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl skolos ir delspinigių priteisimo nurodė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, formalus įrodymų tyrimas pagrindžia atsakovės prievolės nevykdymo faktą, atsakovė atsiliepimo ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas nusprendė ieškovės reikalavimą priteisti 210,63 EUR skolą patenkinti. Teismas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 480,44 EUR dydžio delspinigius nurodė, kad atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. spalio 3 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2020 m. balandžio 8 d., tai yra po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų, todėl atsižvelgdamas į skolos dydį konstatavo, kad delspinigiai yra pernelyg dideli, ir vadovaudamasis CK 1.2 straipsniu nusprendė priteisti delspinigius, sutarties pagrindu apskaičiuotus už 180 dienų, tai yra 75,83 EUR.

4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl baudos ir procesinių palūkanų priteisimo nurodė, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, neinformavo kreditoriaus apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, todėl pagal sutarties 5.2 punktą, 5.5 punktą privalo sumokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą, kuri sudaro 21,06 EUR, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4691-676/2020 dalį dėl delspinigių priteisimo, priteisiant iš atsakovės 480,44 EUR delspinigių, atitinkamai patikslinant priteistinas metines procesines palūkanas. Apeliantė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 15 EUR už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį prašomiems priteisti delspinigiams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį. Teigia, kad ieškovė ėmėsi veiksmų išieškoti skolą iš atsakovės ikiteisminiu būdu, nereiškė reikalavimo priteisti papildomas išlaidas, patirtas dėl skolos išieškojimo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo, vadovaudamasi teismų praktika.

5.2. Apeliantė nurodo, kad visa atsakomybės dėl skolos padengimo našta negali būti perkeliama vien tik kreditorei. Pati atsakovė ilgą laikotarpį neatsiskaitė su kreditore, su ja nebendradarbiavo, nebuvo aktyvi, apsunkino skolos išieškojimo galimybes, neteikė atsiliepimo į apeliantės ieškinį. Teigia, kad pati atsakovė nėra sąžininga ir jos piktybinis neveikimas negali būti pateisinamas buvimu silpnesne Sutarties šalimi.

5.3. Apeliantė nurodo, kad sutinka ir neginčija tos aplinkybės, kad yra stipresnė šalis, todėl delspinigių dydį ieškinyje savo iniciatyva sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. (pagal įstatymą), vadovaudamasi įstatymo nuostata, tai yra Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, ir įvertindama sutarties stipresnės ir silpnesnės šalių pusiausvyros (balanso) nustatymo aplinkybę. Teigia, kad ginčija teismo sprendimo dalį dėl delspinigių apskaičiavimo už sutrumpintą 180 dienų laikotarpį, kadangi mano, jog už tokį laikotarpį apskaičiuoti delspinigius teismas neturėjo pagrindo, juo labiau – pritaikyti sutrumpintą šešių mėnesių senatį, nesant atsakovės prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

7. Apeliantė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas apeliantei priteistinų delspinigių dydį pažeidė materialinės teisės nuostatas, kadangi neturėjo teisės mažinti priteistinų delspinigių dydžio savo iniciatyva, be to, netinkamai įvertino šalių elgesį sutarties vykdymo metu, suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovei perkeldamas visą atsakomybės naštą vien tik kreditorei, kurios interesai byloje yra pažeidžiami, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė patyrė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurių priteisti nereikalauja.

8. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas sumažinti apeliantei iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė 2007 m. kovo 22 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703590807, pagal kurią pradinis kreditorius perdavė atsakovei valdyti ir naudotis mobilųjį telefoną „Nokia 7373“, o atsakovė įsipareigojo mokėti už telefoną pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką ir sąlygas iki 2008 m. spalio 3 d. Apeliantė nurodo, kad atsakovė sumokėjo 5 pirmąsias išperkamosios nuomos įmokas ir vėliau sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Sutarties 5.2 punktu atsakovė įsipareigojo lizingo davėjai pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės Sutarties vykdymui, ir sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5 punktu atsakovė taip pat įsipareigojo per 5 dienas informuoti pradinę kreditorę, jeigu pasikeičia atsakovės adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta.

10. Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimo grafiką, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 11.2 punktu šalys taip pat susitarė, jog, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2, 5.5 punktų reikalavimus, atsakovas sumoka lizingo įmonei 10 procento neišpirktos turto vertės dydžio baudą.

11. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė sumokėjo tik pirmąsias penkias įmokas, bet tolesnių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nebevykdė ir liko skolinga pradinei kreditorei 210,63 EUR. Pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į neįvykdytą atsakovės prievolę kartu su teise į netesybas naujajai kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“. Apeliantė nurodo, jog ėmėsi aktyvių veiksmų informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovę, tai yra išsiuntė pranešimą kartu su raginimu padengti įsiskolinimą, bet atsakovei nereaguojant į ieškovės raginimą perdavė skolos išieškojimą skolų išieškojimo įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, tačiau skolos išieškoti jai nepavyko. Ieškovė, vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, sumažino apskaičiuotą delspinigių dydį iki 0,05 procento už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 3 d. iki 2020 m. kovo 30 d., tai yra už 4562 dienas, ir apskaičiavo 480,44 EUR delspinigių, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, jog apeliantė nepagrįstai ilgą laiką nesiėmė galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau vis tiek atsakovei skaičiavo delspinigius už daugiau kaip 10 metų laikotarpį, kurių suma jau daugiau kaip du kartus viršija pagrindinės skolos sumą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apygardų teismų praktika analogiškose bylose, teismas nusprendė sumažinti iš atsakovės ieškovės naudai priteistinus delspinigius, apskaičiuodamas juos už 180 dienų, taikydamas šalių Sutartimi nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, tai yra 75,83 EUR (210,63 EUR x 0,2 proc. x 180 d.).

13. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma argumentuodama, jog teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį prašomiems priteisti delspinigiams ir baudai, nors pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, 6.73 straipsnį ir 6.258 straipsnio 3 dalį teismas neturi teisės savo iniciatyva, nesant šalies reikalavimo, taikyti ieškinio senaties institutą. Teisėjų kolegija atmeta tokį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą.

14. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, priešingai, nei nurodo apeliantė, netaikė ieškinio senaties delspinigiams. Šiuo atveju teismas vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).

15. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės prašoma priteisti 480,44 EUR delspinigių suma, apskaičiuota už 4562 dienas, yra aiškiai per didelė. Aplinkybės, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą (210,63 EUR), Sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, apeliantė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, sudaro pagrindą spręsti, kad prašomų priteisti delspinigių sumažinimas iki 75,83 EUR atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Papildomai pažymėtina, jog apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde grįsdama atsakovės nesąžiningumą nurodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų skolai išieškoti, siuntė raginimus atsakovei, pavedė skolos išieškojimo procedūras vykdyti uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų visiškai nepateikta (CPK 178 straipsnis).

17. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovę laikė vartotoja ir taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis.

18. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 1.39 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK 6.2281 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartis sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės. Pagal įsigytų prekių pobūdį (mobilusis telefonas) bei tai, kad telefoną įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, tai yra verslo subjekto, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog stiprioji sandorio šalis yra kreditorius, ir atitinkamai taikė vartotojų teisių apsaugos nuostatas.

19. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

20. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja šalimi.

21. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodyto įstatymo nuostatų tiesiogiai ir netaikė, į jas atsižvelgė tik siekdamas nustatyti, ar prašomos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės, taip pat kokia netesybų suma galėtų būti laikoma teisinga ir protinga. Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybų dydį yra numatyta ne tik Vartojimo kredito įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl taikytinų kriterijų sprendžiant dėl netesybų mažinimo, taip pat CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jos nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis, nutarties 17 punktas).

22. Kaip jau minėta anksčiau, teismas turi teisę spręsti dėl delspinigių priteisimo iš vartotojo, kuris yra silpnesnioji šalis vartojimo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, jog apeliantė ieškinį dėl skolos priteisimo pateikė praėjus dešimčiai metų nuo reikalavimo perleidimo momento, į tai, kad apeliantė į bylą visiškai nepateikė jokių atsakovei siųstų ir (ar) neįteiktų laiškų, neįteiktų raginimų ar panašių dokumentų, į tai, kad apeliantė neįrodinėjo, kad dėl pasikeitusių kontaktinių duomenų patyrė su teismo procesu nesusijusių išlaidų, kurių teismo priteisti delspinigiai nekompensuoja, apeliacinės instancijos teismas mano, kad priteisti 75,83 EUR dydžio delspinigiai yra sumažinti tinkamai. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių (CPK 328 straipsnis), kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.